- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-03
- Bylos Nr.
- e2A-95-259/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01430-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- J. C.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui J. C. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 597,37 Eur skolą, 1 237,75 Eur delspinigius, 59,74 Eur baudą, 20,30 Eur už Gyventojų registro išrašus, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos grąžinimo ir 43 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad pradinis kreditorius UAB Ūkio banko lizingas ir atsakovas 2007 m. vasario 16 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 702578133, kuria atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo namų kiną PIONEER DCS-360. Sutarties 2.1 punktu atsakovas įsipareigojo per 24 mėnesius, iki 2009 m. vasario 16 d., pagal šalių suderintą mokėjimų grafiką ir sąlygas, mokėti lizingo įmonei numatytas įmokas (po 24,00 Eur), vykdyti kitas sutarties sąlygas. Atsakovas nuo 2007 m. kovo 16 d. jokių įmokų kreditoriui nemokėjo. Sumokėjo tik pirmą įmoką iš 25 ir liko skolingas kreditoriui 597,37 Eur. Atsakovas sutarties nenutraukė, turto negrąžino, neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, nebendradarbiavo ir tuo pažeidė sutartinius įsipareigojimus. UAB Ūkio banko lizingas 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 visas reikalavimo teises į atsakovo prievolę perleido ieškovei.
2. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo J. C. ieškovės UAB „Kapitalo valda“ naudai 597,37 Eur skolą, 53,76 Eur delspinigius, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (651,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,03 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, nustatė, kad atsakovas savo prievolės pagal sutartį tinkamai ir nustatytais terminais nevykdė, todėl sprendė, jog ieškovei iš atsakovo priteistina 597,37 Eur skola (CK 6.886 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.59 ir 6.205 straipsniai).
5. Teismas nurodė, kad Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 punkte numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 0,05 procentus dydžio delspinigius už 4 144 pradelstas atsiskaityti dienas, kas sudaro 1 237,75 Eur.
6. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas nurodė, kad atsakovas, sudarydamas 2007 m. kovo 15 d. išperkamosios nuomos sutartį, neturėjo galimybių derėtis su ieškove dėl sutarties sąlygų, kadangi ieškovė naudojo standartines sutarčių sąlygas, kurių individualiai neaptarė su atsakovu. Prašoma priteisti 1 237,75 Eur delspinigių suma yra daugiau kaip du kartus didesnė už prievolės sumą (597,37 Eur). Ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po 9 metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos (2009 m. vasario 16 d.) ir reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi (2009 m. kovo 4 d.). Ieškovė nenurodė priežasčių, kodėl tiek laiko delsė kreiptis į teismą su ieškiniu, todėl, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad ieškovė sąmoningai leido didėti atsakovo įsiskolinimui.
7. Teismas pažymėjo ir tai, kad jau reikalavimo perleidimo metu buvo akivaizdu, kad atsakovas prievolės nevykdo tam tikrą laiką ir neketina vykdyti gera valia. Ieškovės teiginiai, jog nuo reikalavimo į skolininką perėmimo vykdė skolos išieškojimo veiksmus, nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovė tiek metų pati delsė aktyviai ir operatyviai ginti savo teises, todėl turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes ir negali iš atsakovo – vartotojo, gauti neprotingai per dideles netesybas, nes tai visiškai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų.
8. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuojamą praktiką, sprendė, kad tinkami ir protingi būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną už 180 dienų, kurie sudarytų 53,76 Eur (597,37 Eur x 0,05 proc. x 180 d.).
9. Teismas taip pat nurodė, kad išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.2 punkte numatyta, kad nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas sutarties 5.2, 5.5 punktus nuomininkas sumoka Lizingo įmonei 10 proc. dydžio neišpirktos turto vertės baudą. Reikalavimą dėl baudos priteisimo ieškovė grindė tuo, kad jai nepavyko susisiekti su atsakovu sutartyje nurodytu telefono numeriu, atsakovas nepranešė apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nepateikė duomenų apie finansinę būklę ir tokiu būdu pažeidė sutarties 5.2, 5.5 punktus bei yra atsakingas už tokio sutartinio įsipareigojimo neįvykdymo pasekmes.
10. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji pareikalavo iš atsakovo pateikti dokumentus susijusius su atsakovo finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, sudaryti sąlygas ieškovei patikrinti kaip eksploatuojamas turtas (sutarties 5.2 p.) ar pasikeitė atsakovo telefono numeris ir gyvenamosios vietos adresas (sutarties 5.5 p.) (CPK 178 straipsnis), kadangi atsakovo gyvenamoji vieta liko nepasikeitusi, nes teismo siųsti procesiniai dokumentai atsakovui sutartyje bei ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), buvo įteikti jam asmeniškai.
11. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 59,74 Eurų baudą atmetė. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad ieškovė baudą siejo su atsakovo pareigos, pranešti apie savo adreso ir gyvenamosios vietos pasikeitimą, nevykdymu, tačiau tai realiai iš esmės yra susiję su skolos nemokėjimu, todėl prašoma priteisti bauda ir delspinigiai yra dviguba atsakomybė, dėl ko teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl baudos priteisimo netenkinamas.
12. Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, teismas sprendė, jog iš jo ieškovei priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-07-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 ir 6.210 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistą 53,76 Eur delspinigių sumą padidinti iki 1 237,75 Eur; atitinkamai patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo 597,37 Eur skolos, 1 237,75 Eur delspinigių ir kitų sumų; likusią sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 27,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai atsakovo naudai savo iniciatyva pritaikė LR CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Išperkamosios nuomos sutartis, kurios pagrindu šioje byloje pareikšti reikalavimai, nėra Vartojimo kredito sutartis (LR vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Todėl teismas neturėjo pagrindo atsakovą laikyti vartotoju. Negana to, teismas neturėjo jokio pagrindo apeliantės laikyti kredito davėju, kadangi akivaizdu, kad tai ne kredito sutartis. Ieškovės reikalaujamų priteisti delspinigių dydžio, laikant, kad jie yra nepagrįstai dideli, teismas mažinti taip pat neturėjo pagrindo. To neprašė atsakovas, o apeliantė jau ieškinyje nurodė, kad ji prašo ne visų sutartimi numatytų delspinigių, o juos pati sumažino iki 0,05 proc. Apeliantė ieškinyje nurodė, kad mažina delspinigių normą atsižvelgdama į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus dydžius, nors pats Vartojimo kredito įstatymas šioje situacijoje netaikytinas.
13.2. Teismo išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal Sutartį dienų skaičių, yra nepagrįsta ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nuo pat reikalavimo į atsakovą atsiradimo, ieškovė ėmėsi visų įmanomų veiksmų išieškoti skolą iš atsakovo ikiteisminiu būdu, abiem šalims patiriant kuo mažiau išlaidų, o būtent, 2009 m. kovo 23 d. atsakovui buvo pateikta visa informacija apie kreditoriaus pagal Sutartį pasikeitimą bei reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį arba kreiptis į ieškovę nurodytais kontaktais, siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, o nepavykus išieškoti skolos, kreiptasi į teismą. Teismas nevertino aplinkybės, kad būtent atsakovas ne tik, kad nesirūpino skolos grąžinimu (nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti, įsipareigojimų nevykdė ilgą laiką ir nei karto nebuvo susisiekęs nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškove), bet ir elgėsi nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę (apsunkino skolos išieškojimą, kas didino skolos išieškojimo išlaidas, nereagavo į daugkartinius ieškovo bandymus susiekti ir t. t.).
13.3. Dėl atsakovo sutartinių prievolių nevykdymo, nebendradarbiavimo ir piktnaudžiavimo, ieškovė patyrė įvairių papildomų išlaidų nuo pat reikalavimo į atsakovą atsiradimo dienos, tačiau teismo neprašė priteisti papildomų nuostolių dėl sutarties nevykdymo, o pareiškė reikalavimą tik dėl sutartinių netesybų (delspinigių) priteisimo, vadovaudamasi teismų praktika. Sutartinės netesybos jau sutarties sudarymo metu apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą, o kai konstatuojamas prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo faktas, suteikia teisę jas gauti neįrodinėjant patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2013).
13.4. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. tinkamai, tačiau, atsakovas ir toliau nebendradarbiavo ne tik su apeliante, bet ir su teismu. Ši aplinkybė, apeliantės nuomone, tik patvirtiną tą faktą, kad skolininkas nėra sąžiningas, jis ir toliau geruoju neketina (į)vykdyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriui, todėl teismas negali būti subjektyvus atsakovo atžvilgiu. Be to, toks skolininko sąmoningas neveikimas (įsipareigojimai nevykdomi ilgą laikotarpį, kas negali būti pateisinama kaip laikini skolininko finansiniai sunkumai), negali būti pateisinamas silpnesne sutarties šalimi, tokiu būdu iš skolininko kreditoriaus naudai praktiškai visiškai nepriteisiant delspinigių (tik 53,76 Eur, kai skola 597,37 Eur).
13.5. Apeliantė sutinka ir neginčija tos aplinkybės, kad yra stipresnis kontrahentas, tačiau mano, kad tai jau įvertino, delspinigių dydį ieškinyje savo inciatyva sumažindama nuo 0,2 proc. (sutartinių) iki 0,05 proc. (įstatyminių) bei įvertindama sutarties stipresnės ir silpnesnės šalių pusiausvyros (balanso) nustatymo aplinkybę. Apeliantė ginčija teismo sprendimo dalį dėl delspinigių paskaičiavimo už sutrumpintą 180 dienų laikotarpį, kadangi mano, jog tokiam laikotarpiui paskaičiuoti delspinigius (0,05 proc.) teismas neturėjo pagrindo, juo labiau – pritaikyti sutrumpintą šešių mėn. senatį, nesant atsakovo prašymo. Todėl teismas, ieškovės reikalavimui dėl delspinigių priteisimo savo iniciatyva taikydamas sutrumpintą ieškinio senatį, atitinkamai, priteisdamas mažesnes bylinėjimosi išlaidas negu ieškovė realiai jas patyrė, pažeidė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kitų žemesnių instancijų teismų formuojamos teismų praktikos, dėl ko teismo sprendimas minėtoje dalyje keistinas.
14. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl priteistinų sutartinių delspinigių pagal išperkamosios nuomos sutartį dydžio.
17. Apeliantė uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valda“ (toliau - ir ieškovė) skundžia teismo sprendimo dalį dėl delspinigių sumažinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu sumažino prašomų priteisti sutartinių delspinigių sumą nuo 1 237,75 Eur iki 53,76 Eur, motyvuodamas, kad prašoma priteisti 1 237,75 Eur delspinigių suma yra daugiau kaip du kartus didesnė už prievolės sumą (597,37 Eur); ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po 9 metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos (2009 m. vasario 16 d.) ir reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi (2009 m. kovo 4 d.), todėl sprendė, jog tinkami ir protingi būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną už 180 dienų, kurie sudarytų 53,76 Eur sumą (597,37 Eur x 0,05 proc. x 180 d.). Su tokia teismo pozicija nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių 2007 m. kovo 15 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis ( b.l. 17-18). Šalių sudarytos išperkamosios nuomos sutarties 11.1 punkte šalys susitarė, kad pažeidus mokėjimo grafiką, vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, nuomininkas įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ( b.l.18). Tačiau ieškovė nagrinėjamu atveju neprašė priteisti 0,2 proc. delspinigių, o jų dydį sumažino iki 0,05 proc. Ieškovė nurodė, kad mažina delspinigių normą atsižvelgdama į Vartojimo kredito įstatyme nustatytus dydžius, nors pats Vartojimo kredito įstatymas šioje situacijoje netaikytinas.
18. Teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Byla išnagrinėta atsakovui buvus pasyviam ir prašymo taikyti ieškinio senatį nepareiškus, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti ieškinio senatį ir savo iniciatyva mažinti priteistinų delspinigių dydį. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas priteisiant visą paskaičiuotą delspinigių sumą už laikotarpį nuo mokėjimo grafiko pažeidimo dienos – 2007 m. kovo 16 d. iki 2018 m. liepos 20 d., kas sudaro iš viso 4144 dienas, priteisiant 1 237,75 Eur delspinigių sumą.
19. Apeliacinės instancijos teismas pakeičia ir sprendimo dalį, kuria priteistos 5 procentų procesinės palūkanos, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo 597,37 Eur skolos ir 1 237,75 Eur delspinigių sumos, viso nuo 1 835,12 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
20. Apeliacinį skundą patenkinus, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 d.). Nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 43 Eur žyminį mokestį už ieškinį, 27 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Todėl ieškinį tenkinus iš dalies t. y. 96 procentais (atmestas reikalavimas priteisti 59,74 Eur baudą ir 20,3 Eur sumą už gyventojų registro pažymos gavimą), ieškovei iš atsakovo priteistina 67,20 Eur žyminio mokesčio suma.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą už akių pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Kapitalo valda“, juridinio asmens kodas 126308223, buv. (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), naudai 597,37 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 37 ct) skolos, 1 237,75 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt septynis eurus 75 ct) delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 1 835,12 Eur skolos ir delspinigių sumos (vieno tūkstančio aštuonių šimtų trisdešimt penkių eurų 12 ct) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 67,20 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 20 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti“.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.