- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-14
- Bylos Nr.
- A-63-2967-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03380-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos
- Trečiasis asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1 – 6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Varėnos rinktinės (toliau – ir atsakovas) vado 2010 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. TE-121 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui A. A.“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda pastaba.
Pareiškėjas nurodė, kad VSAT Varėnos rinktinės vadas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 26 straipsnio 1 dalimi ir remdamasis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2010 m. spalio 28 d. patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-46 „Dėl VSAT Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriuje atliekamo ikiteisminio tyrimo aplinkybių tyrimo“ 2010 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. TE-121 už VSAT Varėnos rinktinės vado 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 4‑43 patvirtinto Ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 8.2 ir 8.3 punktų reikalavimų pažeidimus skyrė jam, Varėnos rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėjui, tarnybinę nuobaudą – pastabą. Nurodė, kad tarnybinėje išvadoje išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės, daug prieštaravimų tarp pačios išvados teiginių ir loginių klaidų. Neaišku, kada ir kokiu pagrindu pradėtas tarnybinis patikrinimas, ar nepraleisti nuobaudos skyrimo terminai. Pažymėjo, kad 2010 m. spalio 18 d. jam buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo. Iš pradžių jam per klaidą buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, skirtas VSAT Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkui V. V.. Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo yra nurodyta, kad jis galimai pažeidė Ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 8.3 punkto (pagal kompetenciją bendrauja su teisėsaugos ir kitomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis tam, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika), o tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pažeidė 8.3 ir 8.2 punktų (siekdamas nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes, atlieka ikiteisminį tyrimą) reikalavimus. Teigė, jog tuo buvo apribotos jo teisės ir pažeistas 2003 m. rugpjūčio 27 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 17 punktas. Pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad jo atsisakymas pateikti paaiškinimus yra vertinamas kritiškai ir traktuojamas kaip atsakomybės vengimas. Tačiau tvarkoje yra nurodyta, kad teikti paaiškinimus yra pareigūno teisė, o ne pareiga, todėl pasinaudojimas teisės akto suteikta teise, negali būti laikoma neigiama aplinkybe. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo bylą, dėl kurios jam paskirta nuobauda, perėmė iš kito pareigūno jau pradėtą ir vadovavosi jo ikiteisminio tyrimo metu nustatytais anketiniais duomenimis, kurie jau buvo šį ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro tikrinti. Todėl visą atsakomybę dėl kito asmens padarytos gramatinės klaidos perkeliant jam pažeidžiami sąžiningumo ir proporcingumo principai. Pažymėjo, jog prokurorui nebuvo pateikiama teisybės neatitinkanti informacija, jokia informacija nebuvo slepiama ar iškraipoma. Tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, kad buvo vilkinami ikiteisminiai tyrimai, tačiau nenurodoma, kuo konkrečiai pasireiškė vilkinimas šiuose ikiteisminiuose tyrimuose. Laikė, kad abstrakti formuluotė „tyrimo vilkinimas“ negali būti pakankamas pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą. Kadangi atlikto tarnybinio patikrinimo išvados neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, netinkamai išsiaiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos ir nesilaikyta nustatytos tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarkos, skundžiamas įsakymas dėl nuobaudos skyrimo turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas VSAT Varėnos rinktinė atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 124 – 126) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad rašant tarnybinio patikrinimo išvadą buvo padaryta techninė rašybos klaida, nurodant, kad Varėnos rinktinės vado pavaduotojo E. Č. 2010 m. rugsėjo 24 d. tarnybinis pranešimas Nr. 10-1870 rinktinės vadui buvo pateiktas 2010 m. spalio 24 d., tačiau iš tarnybinio patikrinimo medžiagos dokumentų akivaizdu, kada surašytas šis tarnybinis pranešimas Nr. 10-1870, ir kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas būtent šio dokumento pagrindu. VSAT vado 2008 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-1053 patvirtinti VSAT Imuniteto valdybos nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kurių 7.4 punkte nurodyta, kad valdyba pasirinktinai kontroliuoja ir vertina, kaip tarnybos padaliniuose atliekami tarnybiniai patikrinimai. Nustačius, kad VSAT Varėnos rinktinėje pradėto tarnybinio patikrinimo metu gali būti nustatyti VSAT Varėnos rinktinės vado pavaduotojo Štabo viršininko D. M., priklausančio VSAT vado nomenklatūrai, tarnybiniai nusižengimai, tarnybinis patikrinimas 2010 m. rugsėjo 28 d. Imuniteto valdybos viršininko sprendimu buvo perimtas iš Varėnos rinktinės Teisės poskyrio ir vadovaujantis Nuostatų 8.5 ir 8.6 punktais tęsiamas toliau. Vadovaujantis Tvarkos 19 punktu, 2010 m. spalio 25 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 13-2596 „Dėl tarnybinio patikrinimo pratęsimo“, kurį pasirašė VSAT vadas, tarnybinis patikrinimas buvo pratęstas iki 2010 m. lapkričio 2 d. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas 2010 m. spalio 28 d. Todėl šiuo atveju tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarka ir terminai pažeisti nebuvo. 2010 m. spalio 18 d. elektroniniu paštu pareiškėjui buvo pateiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kurį jis pasirašė ir grąžino tyrėjui. Jokių klausimų ar neaiškumų dėl surašyto pranešimo pareiškėjas tyrėjui nepateikė. Pažymėjo, jog pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo buvo surašytas vadovaujantis nustatytais reikalavimais, pareiškėjo teisės nebuvo apribotos ar pažeistos. Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, surašytas V. V., buvo atsitiktinai persiųstas pareiškėjui. Šis nesusipratimas buvo išaiškintas telefonu. Nurodė, kad pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu jokių paaiškinimų neteikė, todėl buvo remtasi jo paaiškinimais, rašytais 2010 m. rugsėjo 29 d. Viename iš paaiškinimų pareiškėjas, aiškindamas ikiteisminio tyrimo Nr. 05-1-4026-08 terminų pažeidimo priežastis, nurodė, kad terminas buvo praleistas dėl žmogiškojo faktoriaus, o kiti procesiniai veiksmai atliekami pavėluotai dėl objektyvių priežasčių, tačiau tai, kad viena iš priežasčių buvo ta, jog ikiteisminis tylimas buvo perimtas iš kito tyrėjo, kuris padaręs gramatinę klaidą, ir tai sutrukdė laiku ir tinkamai atlikti procesinius veiksmus, paaiškinime nurodyta nebuvo. Kitame 2010 m. rugsėjo 29 d. tarnybiniame pranešime pareiškėjas nurodė, kad nustatyti ikiteisminio tyrimo terminai ikiteisminiuose tyrimuose: Nr. 05-1-1090-07, Nr. 05-1-4052-07, Nr. 05-1-4018-10, Nr. 05-1-4010-10, Nr. 05-1-4043-10, Nr. 05-1-4037-10, Nr. 05-1-4045-10, Nr. 05-1-4012-10 ir Nr. 05-1-4103-08 buvo pratęsti, nes jie buvo praleisti dėl žmogiškojo faktoriaus. Tokiu būdu pareiškėjas pats patvirtino, kad nesilaikė nustatytų ikiteisminio tyrimo terminų, dėl ko ikiteisminius tyrimus kuruojantis prokuroras ikiteisminių tyrimų terminus turėjo pratęsti. Pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti visi pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, tarp jų ir kaltė. Nurodyta, kad veika padaryta dėl aplaidumo. Pareiškėjui skirta pati švelniausia tarnybinė nuobauda. 2010 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. (21)-14-5187 pareiškėjas buvo informuotas, kad su tarnybinio patikrinimo medžiaga gali susipažinti VSAT Imuniteto valdybos Tyrimų skyriuje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSAT atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 23 – 24) palaikė atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 25 d. sprendimu (b. l. 147 – 152) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, spręsdamas ginčą, nustatė, kad pareiškėjas yra VSAT Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėjas. Pagal 2010 m. rugsėjo 24 d. Varėnos rinktinės vado pavaduotojo E. Č. 2010 m. rugsėjo 24 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10-1870 atsakovas 2010 m. rugsėjo 24 d. pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl VSAT Varėnos rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriuje atliekamo ikiteisminio tyrimo aplinkybių tyrimo. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad VSAT Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėjas A. A. galimai vilkino ikiteisminį tyrimą, be pagrindo nevykdė tyrimui vadovaujančio prokuroro nurodymų. 2010 m. rugsėjo 29 d. tyrimas perduotas atlikti VSAT Imuniteto valdybos pareigūnams. Apie atliekamą tarnybinį patikrinimą pareiškėjas informuotas 2010m. spalio 15 d. pranešimu, kuriame jam pateikti klausimai dėl ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 05-1-4026-08 nustatytų aplinkybių ir pasiūlyta iki 2010 m. spalio 19 d. pateikti paaiškinimus. Pareiškėjas su šiuo raštu pasirašytinai susipažino 2010 m. spalio 18 d., paaiškinimų nepateikė. VSAT vado 2010 m. spalio 25 d. rezoliucija ant VSAT Imuniteto valdybos Tyrimų skyriaus vyriausiosios specialistės 2010 m. spalio 25 d. tarnybinio pranešimo Nr. 13-2596 tarnybinis patikrinimas pratęstas iki 2010 m. lapkričio 2 d., paaiškėjus naujoms tyrimui reikšmingoms aplinkybėms. VSAT Imuniteto valdybos tyrimų skyriaus pareigūnas 2010 m. spalio 28 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 27-46, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas netinkamai vykdė jam pavestas funkcijas, be pateisinamos priežasties vilkino ikiteisminius tyrimus: Nr. 05-1-1090-07; Nr. 05-1-4052-07; Nr. 05-1-4018-10; Nr. 05-1-4010-10; Nr. 05-1-4043-10; Nr. 05-1-4037-10; Nr. 05-1-4045-10; Nr. 05-1-4012-10; Nr. 05-1-4103-08; Nr. 05-1-4026-08; Nr. 05-1-4056-09, nevykdė prokuroro rašytinių nurodymų, kad ikiteisminiai tyrimai būtų atlikti per kuo trumpiausią laiką. Nurodė, kad tai patvirtina ir paties pareiškėjo 2010 m. rugsėjo 29 d. paaiškinimas. Ikiteisminio tyrimo Nr. 05-1-4026-08 metu, pareiškėjas neišsiaiškino, kokie yra tikslūs liudytojo anketiniai duomenys (tiksli jo pavardė), todėl negalėjo nustatyti, kad Baltarusijos Respublikos pilietis, kurio tiksli pavardė yra D. K., o ne D. K., į Lietuvos Respubliką 2010 m. buvo atvykęs apie 50 kartų, todėl buvo galimybė ir jį apklausti, ar atlikti kitus procesinius veiksmus. Tai rodo aplaidų ir atsainų jo požiūrį į jam pavestų funkcijų, t. y. ikiteisminio tyrimo atlikimo, vykdymą. Aplaidžiai ir atsainiai vykdydamas pavestas funkcijas, t. y. nepagrįstai vilkindamas ikiteisminių tyrimų atlikimo terminus ir nenustatydamas tikslių proceso dalyvio duomenų, pareiškėjas pažeidė VSAT Varėnos rinktinės vado 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 4-43 patvirtintos VSAT Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 8.3 punktą (pagal kompetenciją bendrauja su teisėsaugos ir kitomis institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis, taip pat su užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis tam, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika) ir 8.2 punktą (siekdamas nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes, atlieka ikiteisminį tyrimą) reikalavimus. Išvadoje, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo tarnybinę charakteristiką, pasiūlyta už nustatytus pažeidimus, vadovaujantis Statuto 26 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. VSAT Varėnos rinktinės vado 2010 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. TE-121 1 punktu, remiantis 2010 m. spalio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-46 ir vadovaujantis Statuto 26 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui už VSAT Varėnos rinktinės vado 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 4-43 patvirtintos VSAT Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 8.3 ir 8.2 punktų reikalavimų pažeidimus paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Teismas vadovavosi Statuto 2 straipsnio 6 dalimi, 26 straipsnio 1 dalimi, Tvarkos 3 punktu, 6 punktu, 17 punktu, 18 punktu, 19 punktu, 20 punktu, VSAT Varėnos rinktinės vado 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 4-43 patvirtinto Ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 8.2 ir 8.3 punktais. Atkreipė dėmesį, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas VSAT Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėju, atliko ikiteisminius tyrimus bylose Nr. 05-1-4026-08, Nr. 05-1-4090-07; Nr. 05-1-4052-07; Nr. 05‑1‑4018-10; Nr. 05-1-4010-10; Nr. 05-1-4043-10; Nr. 05-1-4037-10; Nr. 05-1-4045-10; Nr. 05-1-4012-10; Nr. 05-1-4103-08; Nr. 05-1-4056-09. Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros prokuroras, kuruojantis ir kontroliuojantis minėtus VSAT Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus atliekamus ikiteisminius tyrimus, Varėnos rinktinei pateikė šiuos rašytinius pavedimus: 2010 m. birželio 17 d. raštą Nr. SD-1111, kuriame prokuroro buvo nurodyta užbaigti ikiteisminį tyrimą Nr. 05-1-4026-08 ir pateikti ataskaitą apie atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus iki 2010 m. birželio 30 d. 2010 m. birželio 19 d. VSAT Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas V. V. minimą dokumentą vizavo pareiškėjui užrašant rezoliuciją „atlikti prokuroro nurodytus veiksmus“; 2010 m. liepos 20 d. raštą Nr. SD-1267, kuriame nurodyta užbaigti ikiteisminį tyrimą Nr. 05-1-4026-08 ir pateikti ataskaitą apie atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus iki 2010 m. liepos 21 d., bei atlikti VSAT Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėjo, atliekančio minėtą ikiteisminį tyrimą, veiklos patikrinimą dėl įvykdytų grubių Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio, 172 straipsnio 2 dalies pažeidimų. 2010 m. liepos 20 d. VSAT Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas V. V. minimą dokumentą vizavo pareiškėjui užrašant rezoliuciją „pateikti tyrimą kontroliuojančiam prokurorui iki 2010 m. liepos 21 d.“; 2010 m. liepos 23 d. raštą Nr. SD-1302, kuriame nurodoma, kad tyrėjas nevykdo prokuroro rašytinių nurodymų, nesiima priemonių, kad tyrimas būtų baigtas per trumpiausius terminus, pavedama atlikti akistatą, surinkti įtariamąjį charakterizuojančią medžiagą ir iki 2010 m. rugsėjo 3 d. užbaigti ikiteisminį tyrimą Nr. 05-1-4026-08. 2010 m. liepos 26 d. VSAT Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas V. V. minimą dokumentą vizavo pareiškėjui užrašant rezoliuciją „atlikti prokuroro nurodytus veiksmus“; 2010 m. rugsėjo 8 d. raštą Nr. SD‑1501, kuriame nurodoma per trumpiausius terminus pateikti ikiteisminio tyrimo Nr. 05‑1-4026-08 medžiagą ir tyrėjo paaiškinimą dėl Baudžiamojo proceso kodekso normų (ikiteisminio tyrimo terminų) pažeidimo atliekant šį ikiteisminį tyrimą. Iš 2010 m. rugsėjo 23 d. Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros prokuroro raštų Nr. SD-1562, Nr. SD-1563, Nr. SD‑1564 turinio matyti, kad 2010 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas pateikė ikiteisminių tyrimų Nr. 05-1-4090-07; Nr. 05-1-4052-07; Nr. 05-1-4018-10; Nr. 05-1-4010-10; Nr. 05-1-4043-10; Nr. 05-1-4037-10; Nr. 05-1-4045-10; Nr. 05-1-4012-10; Nr. 05-1-4103-08; Nr. 05-1-4056-09 pranešimus apie ikiteisminio tyrimo eigą pažeisdamas pateikimo terminus ir tuo pažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso normas, ankstesnis prokuroro pavedimas pateikti tyrėjo paaiškinimą dėl bylos Nr. 05-1-4026-08 neįvykdytas, prokuroras paveda iki 2010 m. rugsėjo 27 d. pateikti pareiškėjo paaiškinimą dėl Baudžiamojo proceso kodekso normų (ikiteisminio tyrimo terminų) pažeidimo, atliekant ikiteisminius tyrimus visuose minėtuose tyrimuose. 2010 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimus Druskininkų miesto apylinkės prokuratūrai. Dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 05-1-4026-08 terminų pažeidimo priežasčių, nurodė, kad terminas buvo praleistas dėl žmogiškojo faktoriaus, o kiti procesiniai veiksmai atliekami pavėluotai dėl objektyvių priežasčių. Nustatyti ikiteisminio tyrimo terminai ikiteisminiuose tyrimuose: Nr. 05-1-1090-07, Nr. 05-1-4052-07, Nr. 05-1-4018-10, Nr. 05-1-4010-10, Nr. 05‑1‑4043-10, Nr. 05-1-4037-10, Nr. 05-1-4045-10, Nr. 05-1-4012-10 ir Nr. 05-1-4103-08 buvo pratęsti, nes jie buvo praleisti dėl žmogiškojo faktoriaus. Taip pat buvo pateiktas paaiškinimas dėl nekokybiškai padarytų foto nuotraukų, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 05‑1-4056-09, siunčiant medžiagą į Generalinę prokuratūrą dėl teisinės pagalbos suteikimo. Teismas, įvertinęs paminėtus Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros prokuroro raštus dėl prokuroro nurodymų nevykdymo ir ikiteisminių tyrimų vilkinimo, bylos faktines aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad pareiškėjas, būdamas VSAT Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėju, netinkamai vykdė jam pavestas funkcijas, be pateisinamos priežasties vilkino ikiteisminius tyrimus: Nr. 05-1-1090-07; Nr. 05-1-4052-07; Nr. 05‑1‑4018‑10; Nr. 05-1-4010-10; Nr. 05-1-4043-10; Nr. 05-1-4037-10; Nr. 05-1-4045-10; Nr. 05-1-4012-10; Nr. 05-1-4103-08; Nr. 05-1-4026-08; Nr. 05-1-4056-09, nevykdė prokuroro rašytinių nurodymų, kad ikiteisminiai tyrimai būtų atlikti per kuo trumpiausią laiką. Ikiteisminio tyrimo Nr. 05-1-4026-08 metu neišsiaiškino, kokie yra tikslūs liudytojo anketiniai duomenys (tiksli jo pavardė), todėl negalėjo nustatyti, kad Baltarusijos Respublikos pilietis, kurio tiksli pavardė yra D. K., o ne D. K., į Lietuvos Respubliką 2010 m. buvo atvykęs apie 50 kartų, todėl buvo galimybė ir jį apklausti, ar atlikti kitus procesinius veiksmus. Teismo vertinimu, tokiais veiksmais nepagrįstai vilkindamas ikiteisminių tyrimų atlikimo terminus ir nenustatydamas tikslių proceso dalyvio duomenų jis pažeidė VSAT Varėnos rinktinės vado 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 4-43 patvirtintos VSAT Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 8.2 ir 8.3 punktus. Pažymėjo, jog pareiškėjui nustatyta tvarka pateiktas pranešimas dėl nusižengimo ir suteikta galimybė teikti paaiškinimus, tačiau pareiškėjas šia savo teise nepasinaudojo ir nėra pagrindo teigti, kad ši jo teisė buvo apribota. Teismas vadovavosi Nuostatų 7.4 punktu, 8.5 ir 8.6 punktais ir laikė, kad pareiškėjo teiginiai, jog patikrinimą atliko neįgalioti pareigūnai, nepagrįsti. Teismas taip pat vadovavosi Tvarkos 19 punktu ir pažymėjo, jog 2010 m. spalio 25 d. tarnybinis patikrinimas pagrįstai buvo pratęstas iki 2010 m. lapkričio 2 d. Teismas atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas atliktas ir įsakymas priimtas laikantis tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų ir nustatytos tvarkos ir terminų, patikrinimą atliko ir nuobaudą paskyrė tam įgalioti pareigūnai, remdamiesi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriuos patvirtina įrodymai surinkti tarnybinio patikrinimo metu. Atsakovas atlikdamas tarnybinį patikrinimą ir skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą tarnybinių patikrinimų atlikimo ir nuobaudų skyrimo procedūrų nepažeidė. Atsižvelgiant į visas patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, pareiškėjui pagrįstai paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 155 – 166) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas, nagrinėdamas skundą ir priimdamas sprendimą, ignoravo visą eilę skunde ir teismo posėdyje išsakytų faktų, nepasisakė dėl įrodymų leistinumo (pvz., ar gali būti neteisėtai gauta informacija iš baudžiamosios bylos naudojama kaip įrodymas tarnybiniame patikrinime), nenustatė visų tarnybinio nusižengimo elementų (pvz., pareigūno kaltę konstatavo be jokios motyvacijos).
2. Teismas, priimdamas sprendimą, klaidingai konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas ir atliktas teisėtai. Sprendime nenurodyta, kokiu teisiniu pagrindu pradėtas tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu ir kokiu pagrindu jis buvo perduotas į VSAT Imuniteto tarnybą. 2010 m. rugsėjo 24 d. rašte aiškiai yra nurodoma, kad tyrimas perduodamas dėl štabo viršininko D. M. veiksmų. Teismo sprendime nėra pasisakyta, kokiu pagrindu tarnybinis tyrimas buvo išplėstas nuo vieno pareigybės aprašymo punkto pažeidimo iki dviejų. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad tarnybinį patikrinimą atliko ir išvadas dėl ikiteisminių tyrimų vilkinimo padarė nesusipažinusi su ikiteisminių tyrimų medžiagomis. Pagrindas konstatuoti pažeidimą tebuvo pareiškėjo duotas paaiškinimas Druskininkų prokuratūrai visai kitu tikslu ir aplinkybėmis.
3. Teigiant, kad pareigūnas vėlavo ar ne laiku atliko ar vilkino kai kuriuos procesinius veiksmus, pirmiausia reiktų įvertinti, ar jiems atlikti buvo duotas pakankamas laiko tarpas. Nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei teismo sprendime nėra pasisakyta, kad prokuroro duoti terminai yra protingi ir per juos galima atlikti vieną ar kitą procesinį veiksmą. Taip pat niekas nevertino, koks yra pareigūno darbo krūvis, kiek jis turi bylų iš viso ir ar prokuroro duodami nurodymai yra suderinami su kitais ikiteisminiais tyrimais. Nenurodyta, ar prokuroro nustatyti terminai atitiko Generalinio prokuroro patvirtintų Ikiteisminio tyrimų kontrolės terminų tvarkos reikalavimus. Niekur nėra nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė vilkinimas. Taip pat nenurodoma kokios teisinės pasekmės kilo dėl tariamo bylų vilkinimo.
4. Tiek patikrinimo išvadoje, tiek teismo sprendime yra nurodoma, kad pareiškėjas nevykdė prokuroro nurodymų – užbaigti ikiteisminį tyrimą. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 170 straipsnio nuostatas, užbaigti ikiteisminį tyrimą gali tik prokuroras ir įstatymas jam nesuteikia teisės nurodyti ikiteisminio tyrimo pareigūnui užbaigti ikiteisminį tyrimą, o tuo labiau ikiteisminio tyrimo pareigūnas negali priimti sprendimo užbaigti ikiteisminį tyrimą.
5. Ikiteisminio tyrimo bylą pareiškėjas perėmė iš kito pareigūno jau pradėtą ir vadovavosi jo ikiteisminio tyrimo metu nustatytais anketiniais duomenimis, kurie jau buvo šį ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro tikrinti, ir pats prokuroras rašytiniuose nurodymuose buvo nurodęs ieškoti asmens su netikslia pavarde. Todėl visą atsakomybę dėl kito asmens padarytos gramatinės klaidos perkeliant pareiškėjui pažeidžiami sąžiningumo ir proporcingumo principai.
6. Nustatinėjant pareiškėjo kaltę nebuvo nustatytos ir įvertintos visos jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, kurios turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią, t. y. tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 167 – 168) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Teismas sprendime labai aiškiai ir konkrečiai nurodė, kada ir kokiu pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, taip pat pasisakė dėl šio tarnybinio patikrinimo perdavimo VSAT Imuniteto valdybai pagrįstumo bei tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo pagrįstumo. Teismas konstatavo, kad pradedant tarnybinį patikrinimą, jį perduodant VSAT Imuniteto valdybai ir pratęsiant tarnybinio patikrinimo terminą teisės aktų reikalavimai ir nuostatos pažeisti nebuvo.
2. Tvarkos 12 punkte nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo metu nustačius kitus pareigūnų pažeidimus, nenurodytus gautoje informacijoje apie galimą tarnybinį nusižengimą, tyrimas yra tęsiamas toliau, o ne pradedamas naujas tarnybinis patikrinimas. Todėl visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, jog pareiškėjo atžvilgiu tarnybinis tyrimas buvo išplėstas nuo vieno pareigybės aprašymo punkto iki dviejų.
3. Teismo posėdžio metu buvo patvirtinta (tai nurodyta ir tarnybinio patikrinimo išvadoje), kad iš Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros ikiteisminių tyrimų bylos išreikalautos nebuvo ir tikrintojas su šių bylų duomenimis nesusipažino. Vertinant pareiškėjo veiksmus buvo remiamasi Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros prokuroro pateiktais konkrečiais raštais ir juose nurodytais duomenimis, kurių pakako konstatuoti, jog pareiškėjas visą eilę ikiteisminių tyrimų vilkino. Pareiškėjas, būdamas ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėju, konkrečioje byloje turėdamas Baltarusijos Respublikos piliečio asmens duomenis ir asmens tapatybės dokumento duomenis, tačiau per kelis mėnesius nesugebėjęs patikrinti ir nustatyti, kad šis asmuo nuolat atvyksta į Lietuvos Respubliką, ir neatlikęs prokuroro nurodytos akistatos su kitu piliečiu, netinkamai (aplaidžiai) atliko savo pareigas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSAT atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 165 – 166) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
VSAT nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmos instancijos teismo sprendimas naikinamas.
Pagrindinius vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą ir mokymąsi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas).
Pagal bylos duomenis pareiškėjas – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM (toliau- VSAT) Varėnos rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėjas - statutinis valstybės tarnautojas (Statuto 2 straipsnio 4 dalis, 5 straipsnio 2 punktas) ir savo tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, kitais įstatymais, reglamentuojančiais pareiškėjo veiklą.
Statuto 25 straipsnis nustato darbdaviui prievolę patraukti pareigūnus už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn. Šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia tarnybinį nusižengimą kaip šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimą ar pareigūno pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą, padarytą priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.
Statuto 26 straipsnis pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr.IV-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkoje. Pagal minėto Statuto straipsnio ir Tvarkos nuostatas – nuobaudų skyrimo procedūra – būtina, o ji pati ir jos pasekmėje priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus.
Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai - plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminat motyvuotoje išvadoje. Nors Statute ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkoje nėra konkrečios normos, reglamentuojančios tyrimo eigą, tačiau teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą apie tokių reikalavimų tarnybiniam tyrimui įtvirtinimą (Statuto – 26 straipsnis, Tvarkos 20 punktas). Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina jį kvalifikuoti, nurodant Statuto straipsnį, kitų teisės aktų, reglamentuojančių pareigūno veiklą, dalis, nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, tarnautojo, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, o taip pat ir siūlomą konkrečią nuobaudą. Tokie išvados reikalavimai suformuluoti Tvarkos 20 punkte.
Pagal Statuto 26 straipsnio 1 dalies nuostatą, tarnybinės nuobaudos skyrimo metu privaloma atsižvelgti į kaltę, padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Atsižvelgiant į tai, kad įsakymas skirti nuobaudą gali būti skundžiamas teismui, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą privalo ištirti ir įvertinti ne tik valstybės tarnautojo, kuriam skirta ši nuobaudą, veiką, bet ir darbdavio ir jo įgaliotų tirti pažeidimą asmenų veiksmus dėl teisės normų, reglamentuojančių nuobaudos skyrimo procedūrą, tinkamo taikymo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visi įstatymo nustatyti reikalavimai, į kuriuos darbdavys, skirdamas nuobaudą privalo atsižvelgti, privalo atspindėti administraciniame akte dėl nuobaudos skyrimo.
Pirmos instancijos teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėjas padarė atsakovo konstatuotą tarnybinį nusižengimą ir tarnybinė nuobauda jam skirta pagrįstai. Konstatuodamas tarnybinio nusižengimo faktą, atsakovas nusprendė, kad pareiškėjas nevykdė teisės aktų, reglamentuojančių jo, kaip pareigūno veiklą, reikalavimų.
Tam, kad patraukti valstybės tarnautoją tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė, ir teismas, nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas netinkamai vykdė jam pavestas funkcijas, be pateisinamos priežasties vilkino ikiteisminius tyrimus tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytose bylose, t.y. pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuoto tarnybinio nusižengimo nustatyta, tačiau netikrino pareiškėjo argumentų, kad jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo tinkamai atlikti pareigų.
Teisės doktrinoje pripažįstama, kad teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai. Atsižvelgiant į tarnybinės atsakomybės prigimtį ir pobūdį, šios atsakomybės taikymo pagrindai neabejotinai turi būti aiškiai nustatyti įstatyme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime inter alia pažymėjo kad įstatymu turi būti nustatyta valstybės tarnautojo atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus teisės pažeidimus, o teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti. Esant pagrįstų abejonių dėl to, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai.
Kaip jau minėta, pagal teisės normų reikalavimus, turi būti atliktas išsamus tarnybinio nusižengimo tyrimas, o jo išvada - motyvuota. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardinti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengimo pasekmėje atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kt. reikšmingas Statuto 26 straipsnio 1 dalyje ir Tvarkos 20 punkte nurodytas aplinkybes. 2010-10- 28 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada neatitinka šių reikalavimų. Iš jos negalima padaryti kategoriškos išvados, kad įvardinti faktai atsirado dėl pareiškėjo kaltės. Įžanginėje išvados dalyje nurodoma dėl kokių įtarimų paprašytas pareiškėjo paaiškinimas ir tai, kad toks paaiškinimas nepateiktas. Nustatomojoje dalyje išvardinami nusižengimai, kuriuos, kaip teigiama išvadoje, padarė pareiškėjas, nurodomos pažeistos Pareigybės aprašymo 8.2 ir 8.3 punkte numatytos funkcijos ir siūlymas skirti nuobaudą- pastabą.
Pagal Statuto 2 straipsnio 6 punkte pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą, būtinas tokio nusižengimo elementas – valstybės tarnautojo kaltė, t.y. tarnautojas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir valstybės tarnautojo paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti. Iš byloje esančios tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad joje išsamiai ir visapusiškai nusižengimo aplinkybės nebuvo tiriamos, o išvados apie bylų vilkinimą padarytos šių bylų nemačius, o remiantis prokuroro abstraktaus pobūdžio nurodymais. Atsakovo atstovė apeliacinio teismo posėdžio metu taip pat šią aplinkybę patvirtino. Be to, paaiškėjus naujoms aplinkybėms ( dėl to buvo pratęstas tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas), pareiškėjui nebuvo pasiūlyta pateikti paaiškinimą, nes tikrintojas už jį nusprendė, kad tokio paaiškinimo pareiškėjas neteiks. Šias aplinkybes nurodė trečiojo suinteresuoto asmens atstovė nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje .
Kolegija, įvertinusi visas šias aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovo įgaliotas asmuo netyrė pareiškėjo kaltės dėl konstatuotų tarnybinių nusižengimų, jos nepagrindė ir tik formaliai pažymėjo, kad nusižengimas padarytas tyčine veika ( veikimu ir neveikimu) iš esmės kaltės netyręs. Nenustačius tarnautojo kaltės – negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai – esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta nuobauda - pastaba pripažintina neteisėta ir nepagrįsta.
Be to teisėjų kolegija konstatuoja, kad atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo pažeista ne tik Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarka, bet ir terminai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas pagal Varėnos rinktinės vado pavaduotojo E. Č. 2010-09-24 tarnybinį pranešimą, kuriame įvardinti konkretūs pareigūnai V. V. ir A. A., galimai padarę tarnybinius nusižengimus. Iš tarnybinio patikrinimo aprašomosios dalies galima suprasti, kad, pranešimai dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo jų atžvilgiu buvo įteikti ITS viršininkui V. V. ir tyrėjui A. A.. Tarnybinis patikrinimas A. A. atžvilgiu pradėtas 2010-09-24, įteikiant jam pranešimą apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą – tyrėjo pareigybės aprašymo 8.3 punkto pažeidimą 2010-10-18.
Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos 19 p. nustatyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos ar atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo datą dar iki 30 d.
Byloje yra duomenys, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas 2010 m. rugsėjo 24 d., o baigtas 2010 m. spalio 28 d. Per šį laikotarpį patikrinimas nuo 2010-09-30 pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pulkininko V. B. rezoliuciją perduotas VSAT Imuniteto valdybos pareigūnams, nes be V. V. ir A. A. veiksmų buvo būtina vertinti ir rinktinės vado pavaduotojo Štabo viršininko D,M. veiksmus ( b.l. 25). 2010-10-25 tarnybinio pranešimo pagrindu, kuriame nurodoma, kad patikrinimo metu paaiškėjo naujos tyrimui reikšmingos aplinkybės, kurių ištyrimui reikalingas papildomas tyrimo laikas tarnybinio patikrinimo terminas buvo pratęstas iki 2010-11-02. t.y. dar 7 dienoms. Tarnybiniame pranešime dėl tarnybinio patikrinimo pratęsimo, nenurodyta, kokios naujos aplinkybės paaiškėjo patikrinimo metu. Nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, trečiojo suinteresuoto asmens atstovė paaiškino, kad terminas buvo pratęstas dėl prokuroro nurodymų įvertinimo, nors buvo vertinami tik prokuroro raštiški nurodymai, nevertinant ir netiriant, kodėl prokuroro nurodymai nebuvo kiekvienu konkrečiu atveju įvykdyti. Be to, pažymėtina, kad apie prokuroro nurodymus ir jų nevykdymą yra pažymėta 2010-09-24 tarnybiniame pranešime dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo, todėl šie faktai tarnybinį patikrinimą atliekančiam pareigūnui buvo žinomi ir tai nelaikytina naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurių patikrinimui ir įvertinimui buvo reikalingas papildomas laikas. Todėl teisėjų kolegijos nuomone tarnybinio atlikimo terminas pratęstas nesant tam būtino pagrindo ir tai vertintina, kaip termino, nustatyto Tvarkos 18 p . pažeidimas. Taip pat pažymėtina, jog pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui taip pat įteiktas elektroniniu paštu tik 2010-10-18, t.y. praleidus Tvarkos 17 p. nustatytą 20d. terminą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai, todėl ir dėl šio procedūrinio pažeidimo pareiškėjo skundžiamas atsakovo įsakymas yra neteisėtas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą-panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado 2010 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. TE-121 “Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui A. A.”.
Sprendimas neskundžiamas.