Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Nataljos Zelionkienės,

atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovui D. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. V. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybinė įmonei Valstybinių miškų urėdijai, J. K. dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Valstybinė miškų tarnyba) 2020-01-17 sprendimą Nr. S-2001-45; 2) panaikinti Valstybinė miškų tarnyba 2020-02-06 sprendimą Nr. R2-289-(39.6); 3) įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išregistruoti Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 451 kvartalo 29 taksacinį sklypą iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro.

Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovas advokatas teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškėjui ir J. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 miškų ūkio paskirties 1,08 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., kurį jie įsigijo 2019-10-03 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.

Pareiškėjas 2019-12-19 kreipėsi į atsakovę dėl 0,30 ha miško ploto Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 451 kvartalo 29 taksaciniame sklype, patenkančio į pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypą, neteisingų medžių vidutinio amžiaus bei skalsumo rodiklių nustatymo ir šio miško žemės ploto išregistravimo iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro.

Pareiškėjo ir jo atstovo teigimu, 1988 m. nagrinėjama teritorija nebuvo priskirta miško žemei, jokių sprendimų dėl to nėra priimta. 2011 m. inventorizacijos metu nustatyti duomenys akivaizdžiai neatitiko faktinės situacijos ir prieštaravo 2000 m. inventorizacijos duomenims, o 1988 m. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) sodininkystės tarybinio ūkio žemės naudojimo ribų plane ši žemė nurodyta kaip dirbama žemės ūkio naudmena. Pareiškėjui kilo abejonių dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų teisingumo ir pareiškėjui priklausančios žemės priskyrimo miško žemei, todėl jis nusprendė patikrinti šios žemės įregistravimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagrįstumą.

Pareiškėjas 2019-12-19 kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktorių prašydamas patikslinti 2011 m. kadastro duomenis apie vidutinį medžių amžių sklype bei nurodydamas, kad nagrinėjama teritorija pagal 1988 m. taksacijos duomenis niekada nebuvo priskirta miško žemės plotams.

Atsakovė, 2020-01-16 atlikusi Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje, nustatė, kad sklype auga 18 metų amžiaus mišrios kilmės pušies, beržo, blindės, drebulės, apie 0,5 skalsumo medynas. Atsakovė 2020-01-17 sprendimu Nr. S-2001-45 patikslino kadastro duomenis Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 451 kvartalo 29 taksaciniame sklype. Pareiškėjo teigimu, atsakovė pripažino klaidą dėl netikslių Miškų valstybės kadastro duomenų. Taip pat atsirado pagrindas ištaisyti klaidą, padarytą įregistruojant 0,3 ha ploto žemę Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, ir išregistruoti šią teritoriją iš miško žemės ploto.

Pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis bei iš 2000 m. taksacinės planinės medžiagos matyti, kad žemė inventorizuota kaip miško aikštė, tačiau miško aikštėmis laikomi žemės plotai, kuriuose medynai neauga ilgiau kaip 10 metų. Pati atsakovė pripažįsta, kad nagrinėjamame žemės plote buvo pasodintos pušelės, kurių būklė 1988 metais buvo bloga, amžius 5 m., aukštis 0,5 m, todėl dėl šios priežasties nagrinėjamas plotas 2000 m. neteisingai buvo inventorizuotas miško aikšte.

Kaip matyti iš dokumentų, kuriuos atsakovė pridėjo prie savo atsakymų pareiškėjui, taip pat VĮ Registrų centro, atsakovės, Valstybinės miškų tarnybos, VĮ „Valstybinių miškų urėdijos“ Nemenčinės regioninio padalinio pateiktų dokumentų ir atsakymų, nėra jokių 1984 ir 1988 metais kompetentingų institucijų sprendimų dėl nagrinėjamos teritorijos/žemės priskyrimo miško žemės plotui.

Taip pat iš 1997 m. aerofotonuotraukos matyti, kad sklype neauga jokie medžiai. Tokią pačią išvadą galima daryti ir įvertinus 2000 m. inventorizacijos duomenis. Tai reiškia, kad 1988 m. dar buvę blogos būklės sodinukai vėliau visiškai sunyko. Dėl šių priežasčių nebuvo jokio pagrindo laikyti 0,3 ha žemės mišku ir miško žeme bei 2000 m. taksacinėje planinėje medžiagoje ją nurodyti kaip miško aikštę.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ginčo žemė 2003 m. nepagrįstai, nesant juridinio pagrindo, įregistruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.

Nors atsakovė 2020-01-17 sprendimu Nr. S-2001-45 ir patikslino Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 451 kvartalo 29 taksaciniame sklype, tačiau medžių amžių nustatė neteisingai. Savaime medžiai augti pradėjo 2000 m., jų vidutinis amžius negali būti 18 m. Iš 2005–2006 m. aerofotonuotraukos matyti, kad didžiausios pušelės, apie 5–6 m amžiaus, užima tik nedidelę dalį sklypo. Didelėje sklypo dalyje medžiai net nepradėję dygti, dar kitur – ką tik pradėję.

Atsižvelgiant į ankščiau nurodytas aplinkybes, 0,2611 ha ploto žemės įregistravimas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra naikintinas, nes tai yra ne miško žemė, apaugusi medžių, kurių vyraujančios rūšies (pušies) vidutinis amžius 15 m., savaiminukais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 30 punktu, kadastro objektas išregistruojamas, paaiškėjus, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, klaidingi (30.3 p.) arba paaiškėjus, kad kadastro objektas registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos (30.4 p.).

Dėl nurodytų priežasčių skundžiami aktai turėtų būti panaikinti ir atsakovė įpareigotina išregistruoti ginčo žemės sklypą iš Miškų valstybės kadastro.

Atsakovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 1/2 miškų ūkio paskirties 1,08 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., kurį pareiškėjas 2019-10-03 įsigijo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Nei šio miško žemės sklypo paskirtis, nei naudmenos nėra pasikeitę nuo minėto miško žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjas 2019-12-19 kreipėsi į atsakovę dėl atsakovės 2019-12-06 sprendimo Nr. R6-678 panaikinimo ir dėl miško, esančio Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 451 kvartalo 29 taksaciniame sklype, medžių vidutinio amžiaus bei skalsumo nustatymo vietoje, tai pat šio miško išregistravimo iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro.

Ginčijamas miško žemės plotas, patenkantis į miškų ūkio paskirties 1,08 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2003 m. spalio 16 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 ,,Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis.

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys buvo atnaujinti 2013-11-07 pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija) perduotus 2010–2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis.

Miško žemės plotas, patenkantis į miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1988 m. inventorizacijos metu (Miškotvarka 1988 m.) buvo inventorizuotas kaip kultūrinės kilmės pušynas (10P), kuris galimai dėl gamtinių veiksnių žuvo. 2000 m. valstybinės sklypinės inventorizacijos metu ginčijamas miško žemės plotas buvo inventorizuotas miško aikšte, o 2010 m. – kaip savaiminės kilmės medynas (9P1BBl).

Atsakovė 2020-01-16 atliko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 451 kvartalo 29 taksaciniame sklype, kuris registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir patenka į miškų ūkio paskirties žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 1,08 ha, miško žemės plotas sklype - 1,08 ha, t. y. visą žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) teritoriją užima miško žemės plotas.

Patikrinimo vietoje metu, nustatyta, kad Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 451 kvartalo 29 taksaciniame sklype auga apie 18 m. amžiaus mišrios kilmės pušies, beržo, blindės ir drebulės rūšies medžiai, o šio medyno skalsumas yra apie 0,5.

Atsižvelgiant į patikrinimo vietoje metu nustatytas faktines aplinkybes atsakovė 2020-01-17 sprendimu Nr. S-2001-45 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“ patikslino Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro aprašomuosius duomenis (Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 1495 4 priedas Taksacinė kortelė).

Kadangi patikrinimo aktu buvo nustatytos Miškų kadastro duomenų neatitiktys, atsakovė, būdama Miškų kadastro tvarkytoja, įgijo pareigą tikslinti kadastro duomenis. Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą, Tarnyba teisėtai ir pagrįstai patikslino į pareiškėjo sklypą patenkančio miško taksacinio sklypo duomenis Miškų kadastre pagal pasikeitusią faktinę būklę.

Apie patikrinimo rezultatus, 2020 m. sausio 17 d. atsakovės sprendimą NR> S-2001-45 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimą pareiškėjas buvo informuotas 2020 m. vasario 6 d. raštu Nr. (39.6)-R2-289 „Dėl informacijos pateikimo“.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad Valstybinė miškų tarnyba, vykdydama šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, tvarko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą.

Duomenų teikimą Miškų valstybės kadastrui, šių duomenų įrašymo ir keitimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtintas ir 2015 m. gruodžio 1 d. įsigaliojęs Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

Kadastro tvarkytoja yra Valstybinė miškų tarnyba (Nuostatų 9 p.). Kadastro objektas registruojamas, kadastro duomenys keičiami ar kadastro objektas išregistruojamas kadastro tvarkytojo sprendimu, vadovaujantis duomenimis, informacija, dokumentais ir (arba) jų kopijomis, pateiktais kadastro objektui registruoti, išregistruoti ar kadastro duomenims pakeisti (23 p.). Aprašo 3 punktas numato, kad duomenų teikėjai Miškų valstybės kadastrui, be kitų subjektų, yra Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ir specialistai. Aprašo 4.9 punktas nustato, kad kadastro duomenys tikslinami nustačius kadastro duomenų klaidas. Aprašo 7 punktas nustato, kad gavus informacijos, jog kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti atliekamas kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų –tarnybos pareigūnai ar specialistai pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo vietoje aktu pagal Aprašo 5 priedą, vadovaujantis Tarnybos išvadomis, sprendimas priimamas Aprašo 12 punkte nustatyta tvarka. Aprašo 10.3 punktas nustato, kad kadastro duomenys taisomi (įrašomi ar keičiami) kadastro tvarkytojo sprendimu per 5 darbo dienas kadastro tvarkytojui nustačius, kad į kadastro duomenų bazę įrašyti klaidingi duomenų teikėjų pateikti duomenys. Aprašo 12 punktas nustato, kad sprendimas dėl kadastro duomenų įrašymo bei keitimo įforminamas nustatytos formos sprendimu dėl kadastro duomenų įrašymo / keitimo (Aprašo 6 priedas), kurį parengia prašymą dėl kadastro duomenų taisymo išnagrinėjęs Valstybinės miškų tarnybos darbuotojas, patikrina Miškų kadastro skyriaus vedėjas arba jo pavaduotojas, o priima Valstybinės miškų tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo.

2020 m. sausio 16 d. surašytas Miškų kadastro duomenų patikrinimo aktas Nr. 1495 savo forma bei turiniu atitinka Patikrinimo akto surašymo metu galiojusio Aprašo 7 punkto bei 5 priedo keliamus reikalavimus.

Teritorijų priskyrimo miškams teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog miškas - ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai.

Nuostatų 30 punkte nurodyti visi baigtiniai pagrindai, kuriais remiantis Kadastro objektai gali būti išregistruojami. Kadastro objektas išregistruojamas, jeigu: atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ir nustačius, kad dėl gamtinių, antropogeninių ar kitų veiksnių pasikeitė kadastro objekto ribos, todėl esamo kadastro objekto vietoje turi būti registruojamas kitas (kiti) kadastro objektas (objektai); visame kadastro objekte miško žemė paversta kitomis naudmenomis; paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, klaidingi; paaiškėja, kad kadastro objektas registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos; kadastro objekto išregistravimą nustato įstatymai; kadastro objektas (savaime mišku apaugusi ne miško žemė) patenka į naudingųjų iškasenų gavybai suformuotą kitos paskirties žemės sklypą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre iki kadastro objekto registravimo kadastre.

Nei vieno iš ankščiau nurodytų pagrindų atsakovė nenustatė nagrinėdama pareiškėjo 2019-12-19 prašymą, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 451 kvartalo 29 taksacinį sklypą iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro.

Miško, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, inventorizavimas miško žemėje, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje, akivaizdu, negali būti laikomas miškų inventorizavimo klaida.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, Valstybinės miškų tarnybos pateiktus dokumentus bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl atsakovės atsisakymo išregistruoti Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 451 kvartalo 29 taksacinio sklypo 0,30 ha plotą iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro.

Pareiškėjo teigimu, pareiškėjo miškų ūkio paskirties 1,08 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., nėra išlikusio Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 451 kvartalo 29 taksacinio sklypo 0,3 ha dalyje valstybinės reikšmės miško ir miško žemės, todėl kvartalo 29 taksacinio sklypo 0,3 ha teritorijoje turi būti ištaisyta valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaida bei Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 451 kvartalo 29 taksacinio sklypo 0,3 ha plotas išregistruotas iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro.

Ginčo dalykas yra Valstybinės miškų tarnybos 2020-01-17 sprendimas Nr. S-2001-45 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenų įrašymo/keitimo“ ir Valstybinės miškų tarnybos 2020-02-06 raštas Nr. R2-289-(39.6) „Dėl informacijos pateikimo“.

Skundžiamu Valstybinės miškų tarnybos 2020-01-17 sprendimu Nr. S-2001-45 buvo patikslinti Lietuvos Respublikos miškų kadastro aprašomieji duomenys Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 451 kvartalo 29 taksacinio sklypo 0,2611 ha plote, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų kadastro patikrinimo vietoje 2020-01-16 akto Nr. 1496 4 priedu – taksacinės kortelės duomenis, kurioje buvo nurodyta patikslinta medyno sudėtis, amžius, aukštis, tūris ir kt., duomenimis.

Valstybinė miškų tarnyba skundžiamu 2020-02-06 raštu Nr. R2-289-(39.6) atsisakė patikslinti Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 451 kvartalo 29 taksacinio sklypo 0,30 ha teritorijos dalį, išbraukdama šią dalį iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Atsakovė atsisakymą argumentavo tuo, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 451 kvartalo 29 taksacinis sklypas atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus bei patikrinimo metu nustatytas miško žemės naudmenas – medyną.

Pareiškėjas savo skundą grindė tuo, jog ginčo teritorijos dalyje – Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 451 kvartalo 29 taksacinio sklypo 0,30 ha teritorijoje nėra miško ir miško žemės. Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 451 kvartalo 29 taksacinis sklypas nepagrįstai patenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją. Pareiškėjui kilo abejonių dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų teisingumo ir pareiškėjui priklausančios žemės priskyrimo miško žemei, kadangi, pareiškėjo teigimu, 1988 m. nagrinėjama teritorija nebuvo priskirta miško žemei, jokių sprendimų dėl to nebuvo priimta. 2011 m. inventorizacijos metu nustatyti duomenys akivaizdžiai neatitiko faktinės situacijos ir prieštaravo 2000 m. inventorizacijos duomenims, o 1988 m. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) sodininkystės tarybinio ūkio žemės naudojimo ribų plane ši žemė nurodyta kaip dirbama žemės ūkio naudmena.

Bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjas kartu su suinteresuotu asmeniu J. K. dalinės nuosavybės teise valdo 1,08 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys patvirtina, jog visas 1,08 ha žemės sklypo plotas patenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją.

Ginčas kilo dėl žemės sklypo teritorijos 0,30 ha dalies, patenkančios į Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 451 kvartalo 29 taksacinį sklypą, išbraukimo iš Miškų valstybės kadastro.

Skundžiamu sprendimu buvo patikslintos 29 taksacinio sklypo 0,2611 ha plote miško žemės naudmenos – medyno sudėtis, amžius, tačiau ginčo sklypas nebuvo išregistruotas iš Miškų valstybės kadastro, kadangi atitiko miško žemei keliamus reikalavimus.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą tvarko Valstybinė miškų tarnyba (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 str. 3 d. 1 p.).

Miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo ir keitimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtintas Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai.

Letuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Kadastras, Miškų valstybės kadastras) objekto kadastro duomenys keičiami ir kadastro objektas išregistruojamas kadastro tvarkytojo sprendimu, vadovaujantis duomenimis, informacija, dokumentais ir (arba) jų kopijomis, pateiktais kadastro objektui registruoti, išregistruoti ar kadastro duomenims pakeisti (Nuostatų 23 p.).

Nuostatų 30 punktas imperatyviai reglamentuoja Kadastro objektų išregistravimo atvejus. Būtent Kadastro objektas išregistruojamas: atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ir nustačius, kad dėl gamtinių, antropogeninių ar kitų veiksnių pasikeitė kadastro objekto ribos, todėl esamo kadastro objekto vietoje turi būti registruojamas kitas (kiti) kadastro objektas (objektai) (Nuostatų 30.1 p.); visame kadastro objekte miško žemė paversta kitomis naudmenomis (Nuostatų 30.2 p.); paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, klaidingi (Nuostatų 30.3 p.); paaiškėja, kad kadastro objektas registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos (Nuostatų 30.4 p.); kadastro objekto išregistravimą nustato įstatymai (Nuostatų 30.5 p.); kadastro objektas (savaime mišku apaugusi ne miško žemė) patenka į naudingųjų iškasenų gavybai suformuotą kitos paskirties žemės sklypą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre iki kadastro objekto registravimo kadastre (Nuostatų 30.6 p.).

Kadastro duomenys keičiami įvykdžius miško ūkines priemones, kai pasikeičia kadastro duomenys; pasikeitus miškų grupei, pogrupiui ar kitiems kadastro duomenis keičiantiems rodikliams; atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ar patikslinus jos duomenis ir nustačius, kad pasikeitė kadastro objekto duomenys; dalyje kadastro objekto miško žemę pavertus kitomis naudmenomis; pertvarkius miškų administravimo vienetus; kartą per metus kadastro duomenis atnaujinus pagal medynų augimo eigos modelius (Nuostatų 33.1–3.6 p.).

Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog Kadastro duomenys keičiami ir išregistruojami tik teisės aktų nustatytais atvejais.

Pareiškėjas abejoja ginčo žemės sklypo įtraukimo į valstybinės reikšmės miško teritoriją teisėtumu.

Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti duomenys apie miškus ir miško žemę šio kadastro tvarkytojo teikimu įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tekstiniai ir grafiniai duomenys patvirtino, kad Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 451 kvartalo 29 taksacinis miško žemės sklypas Valstybės miškų kadastre buvo įregistruotas 2003 m. spalio 16 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 ,,Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis (grafiniai 2000 m. inventorizacijos duomenys, 1 priedas, atributiniai 2000 m. inventorizacijos duomenys).

Nuostatų 5.7 punkte numatyta, jog miško žemės taksacinis sklypas – miško žemės dalis, atskiriama nuo kitų pagal miško žemės naudmenas, miško grupę ir pogrupį, administracinį suskirstymą, miško augavietę, medyno taksacinius rodiklius.

Iš Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos privačių ir rezervuotų privatizavimui miškų planšeto albumo Miškotvarkos 2000 m. inventorizacijos duomenų matyti, jog ginčo sklype (Nr. 16) inventorizuota miško aikštė. 1988 metais ginčo teritorijoje, anksčiau patekusioje į sklypą Nr. 13, pagal taksoraščio duomenis inventorizuotas pušynas, kurį sudarė 10 pušų. 2000 metais galimai dėl gamtinių veiksnių pušynas sunyko ir liko miško aikštelė. Pagal vėlesnes inventorizacijas ginčo 451 kvartalo 29 taksacinis sklypas keitėsi ir tai patvirtina 2010 ir 2011 metų Nemenčinės regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos inventorizacijos duomenys. Ginčo žemės sklypas 2010 ir 2011 metais inventorizuotas kaip apaugęs savaiminės kilmės medynais, t. y. 9 pušys (P), 1 beržas (B), 1 blindė (B1), kurių amžius, aukštis, skersmuo buvo nevienodas. Būtent Miškų valstybės kadastro taksacinių duomenų 2010 metų išrašas patvirtina, jog ginčo 0,3 ha ploto teritorijoje augo 9 pušys (P) – 33 metų amžiaus, 12 m aukščio, 16 cm skersmens, 1 beržas (B) – 28 metų amžiaus, 16 m aukščio, 11 cm skersmens, 1 blindė (B1) – 20 metų amžiaus, bendras medyno skalsumas 0,5. Iš 2011 metų sklypinės miškų inventorizacijos duomenų matyti, jog ginčo 0,3 ha ploto teritorijoje augo 9 pušys (P) – 25 metų amžiaus, 9 m aukščio, 12 cm skersmens, 1 beržas (B) – 20 metų amžiaus, 12 m aukščio, 8 cm skersmens, 1 blindė (B1) – 20 metų amžiaus, bendras medyno skalsumas 0,5.

Medynas – miško dalis, kurioje sumedėjusios augalijos ardų sandara yra vienoda, vyrauja tam tikra medžių rūšis, augalija yra panašaus amžiaus, turi bendrą augavietę ir ši miško dalis šiais rodikliais skiriasi nuo gretimų miško dalių (Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V, 1.20 p.).

Akivaizdu, jog urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 451 kvartalo 29 taksacinio sklypo 0,3 ha ploto teritorija per atitinkamą laikotarpį natūraliai keitėsi ir tai matyti iš Taksoraščių kokybinių ir kiekybinių rodiklių. Tačiau pirmiau nurodyti Taksoraščių rodikliai patvirtino, jog ginčo žemės sklypas iš esmės atitiko Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse numatytą miško ir miško žemės sąvokų apibrėžimą, nes ginčo žemės plotas pirmiau nurodytais laikotarpiais buvo apaugęs mišku (medynu) ir užimtas miško žemės (miško aikštele). Taigi, pareiškėjo žemės sklypas iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimo Nr. 1255 įsigaliojimo pagal Miškų valstybės kadastro duomenis buvo užimtas miško žemės ir miško aikštele, įsigaliojus minėtam nutarimui buvo įregistruotas Miškų valstybės kadastre.

Pareiškėjas abejoja 1988, 2000, 2010 ir 2011 metų inventorizacijos duomenų teisėtumu, tačiau pareiškėjas yra praleidęs terminus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais ginčyti šiuos duomenis. Teismas šiuos duomenis vertina kaip faktines aplinkybes, lėmusias ginčo žemės priskyrimą miškui ir miško žemei.

Atsakovė, 2020-01-16 atlikusi Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 451 kvartalo 29 taksaciniame sklype, nustatė ginčo sklypo 0,2611 ha plote Miškų valstybės kadastro duomenų neatitikimą – medyno pokyčius, būtent tai, kad Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 451 kvartalo 29 taksaciniame sklype augo 6 pušys (P) – 18 metų amžiaus, 15 m aukščio, 16 cm skersmens, 2 beržai (B) – 20 metų amžiaus, 15 m aukščio, 16 cm skersmens, 2 blindės (B1) – 20 metų amžiaus, 15 m aukščio, 18 cm skersmens, tačiau bendras medyno skalsumas 0,5 nepakito palyginti su ankstesniais Taksoraščių rodikliais. Todėl nėra abejonių, jog ginčo žemės sklypas užimtas miško žeme.

Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 451 kvartalo 29 taksacinio sklypo teritorija atitiko miškui ir miško žemei keliamus reikalavimu, nes ginčo žemė užimta miško žemės plotu – medynu, kurio skalsumas 0,5. Nagrinėjama teritorija priklauso miško žemės masyvui, išregistruoti ginčo sklypo iš valstybinės reikšmės miškų plotų atsakovė neturėjo teisinio pagrindo.

Pažymėtina, jog miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 str. 19 d.).

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalis apibrėžia, jog miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai.

Taigi, ginčo teritorija atitiko miško žemei keliamus reikalavimus pagal pirmiau nurodytus miško ir miško žemės apibrėžimo kriterijus.

Atsakovė, įgyvendindama Miškų kadastro tvarkytojos pareigas, įvertinusi patikrinimo vietoje metu nustatytas Miškų kadastro duomenų neatitiktis, skundžiamu sprendimu patikslino Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro aprašomuosius duomenis pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje 2020-01-16 akto Nr. 1495 4 priedo Taksacinę kortelę. Tačiau atsakovė neturėjo pareigos ginčo teritoriją išregistruoti iš Miškų valstybės kadastro, kadangi nustatyta medyno neatitiktis nesudarė prielaidų ir sąlygų ginčo teritoriją laikyti ne miško žemės plotu (Nuostatų 9 ir 23 p.).

Atsakovė priimdama skundžiamą sprendimą, kuriuo patikslino ginčo sklypo Miškų valstybės kadastro aprašomuosius duomenis, pagrįstai vadovavosi Nuostatų 9 ir 23 punktais, Tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo 4.9, 7 ir 12 punktais, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje 2020-01-16 aktu Nr. 1495.

Aprašo 4.9 punkte numatyta, jog kadastro duomenys tikslinami, nustačius Kadastro duomenų klaidas. Gavus informacijos, kad Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo vietoje aktu (Aprašo 5 priedas). Pagal Aprašo 12 punktą, sprendimas dėl Kadastro duomenų įrašymo bei keitimo įforminamas nustatytos formos sprendimu dėl Kadastro duomenų įrašymo/keitimo (Aprašo 6 priedas), kurį parengia prašymą dėl Kadastro duomenų taisymo išnagrinėjęs Valstybinės miškų tarnybos darbuotojas, patikrina Miškų kadastro skyriaus vedėjas arba jo pavaduotojas, o priima Valstybinės miškų tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo (Aprašo 7 p.).

Atsižvelgiant į šias nuostatas pažymėtina, kad Valstybinės miškų tarnybos kompetencijai priskirta nagrinėti galimas valstybinės reikšmės miškų inventorizacijos klaidas.

Nuostatai reglamentuoja atvejus, kada būtina keisti Miškų valstybės kadastro duomenis (Nuostatų 33.1–33.6 p.) arba išregistruoti žemės sklypą iš Miškų valstybės kadastro (Nuostatų 30.1–30.6 p.).

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje 2020-01-16 aktas Nr. 1495 patvirtino, jog buvo patikslinti kadastro duomenis keičiantys rodikliai, t. y. medyno sudėtis, amžius, aukštis, skersmuo, tačiau medyno 0,5 skalsumas išliko. Jokių pagrindų ir duomenų atitinkančių Nuostatų 30.1–30.6 punktų atvejus, išregistruoti ginčo teritoriją iš Miškų valstybės kadastro nebuvo nustatyta ir pareiškėjas tokių duomenų nepateikė, tačiau atsakovei atsirado teisinis pagrindas ištaisyti netikslius duomenis.

Pareiškėjo argumentai, jog žemės sklypas turėjo būti išregistruotas iš Miškų valstybės kadastro, nes pareiškėjo žemės sklypo dalyje nėra valstybinės reikšmės miško plotų ir didžioji žemės sklypo dalis nėra priskirtina miško žemei, nepaneigia Miškų valstybės kadastro duomenų, nustatytų 2020 metais patikrinimo metu, kurie patvirtina, jog ginčo žemės Miškų valstybės kadastre buvo inventorizuota miško žemė. Byloje nenustatyta jokių išskirtinių faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų, sudarančių prielaidas ginčo žemės sklypo teritoriją išregistruoti iš Miškų valstybės kadastro, t. y. iš valstybinės reikšmės miško ploto ribų, ir tokiu būdu patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis.

Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnį, mišku yra laikomas ne tik ne mažesnis kaip 0,1 ha plotas, apaugęs medžiais, bet ir plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai).

Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybės, jog ginčo teritorijoje yra retesnis medynas ir tai, kad neteisingai 2011 metų inventorizacijos duomenyse buvo nurodyti vyraujančios rūšies medžių kiekybiniai rodikliai (medžių skaičius, amžius, aukštis, skersmuo), nėra teisinis pagrindas išregistruoti ginčo teritoriją iš Miškų valstybės kadastro, nes ginčo teritorija atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.

Žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją, natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Valstybė, turėdama konstitucinę priedermę veikti taip, kad būtų garantuota natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, gamtos išteklių racionalus naudojimas, atkūrimas bei gausinimas, gali įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų ribojamas atskirų gamtos aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimas, o tam tikri teisinių santykių subjektai būtų įpareigoti atitinkamai veikti arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Pirmiau nurodyti Miškų valstybės kadastro ir patikrinimo akto duomenys leidžia neabejotinai konstatuoti, jog skundžiamas sprendimas, kuriuo buvo patikslinti ginčo žemės sklypo Miškų valstybės kadastro aprašomieji duomenys, ir skundžiamas raštas, kuriuo atsisakyta išregistruoti ginčo sklypą iš Miškų valstybės kadastro, yra teisėti ir pagrįsti, nes priimti atsižvelgus į ginčo atvejui reikšmingus faktus ir sąlygas, įvertinus visas objektyvias faktines aplinkybes, kurios buvo reikšmingos priimant sprendimą dėl Miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo bei atsisakant tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti ginčo sklypą iš Miškų valstybės kadastro.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad priimant ginčijamus aktus buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje suformuluotų bendrųjų aiškumo, teisėtumo, pagrįstumo, motyvuotumo reikalavimų individualiam administraciniam aktui ir šie reikalavimai nebuvo pažeisti.

Atsižvelgus į pirmiau nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, nepanaikinus skundžiamų aktų, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę išregistruoti ginčo sklypą iš Miškų valstybės kadastro. Pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkintinas, kadangi teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo L. V. K. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo L. V. K. prašymo dėl išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.