- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- 1S-528-844/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36470-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis, Odeta Gruodienė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- L. V.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Odetos Gruodienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. V. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Brunzos skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo buvo patenkintas ir lygtinis paleidimas nuteistajam L. V. netaikytas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. L. V. (toliau – L. V.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistas subendrinta 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu L. V. paskirtomis bausmėmis, paskiriant jam galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę ir 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2021 m. liepos 16 d., bausmės pabaiga – 2023 m. liepos 13 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam L. V.. Komisijos vertinimu, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietoje yra nepriekaištingas ir sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras N. Brunza pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi prokuroro skundą patenkino, netaikydamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo L. V. atžvilgiu. Marijampolės apylinkės teismo vertinimu, nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę vis dar nėra pakankamos, todėl negalima spręsti, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, jog galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skunde apygardos teismui nuteistojo L. V. gynėjas advokatas M. Paukštė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir Komisijos 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Skundo autoriaus teigimu, nors pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nuteistojo L. V. elgesys vis dar gali būti koreguojamas jam būnant pataisos įstaigoje, tačiau jokių nuteistojo elgesio pokyčius galinčių paskatinti veiksmų, kurių šis turėtų imtis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nenurodė. Tuo tarpu elgtis geriau nei nuteistasis elgiasi šiuo metu jis jau nebeturi galimybės. Nors apylinkės teismas akcentuoja L. V. alkoholio vartojimą, tačiau kaip tai susiję su nuteistojo dabartiniu elgesiu ir jo pasiruošimu gyventi laisvėje, nėra aišku. Juo labiau, jog jokių duomenų, patvirtinančių L. V. priklausomybę alkoholiui, ar, kad nuteistasis buvo baustas pataisos įstaigoje už alkoholio vartojimą, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad nuteistasis L. V. pataisos įstaigoje nedirba. Skundo nagrinėjimui pateikti duomenys patvirtina, kad jis keturis kartus kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl darbo, tačiau įdarbintas nebuvo. Tuo tarpu išėjęs į laisvę jis turės darbo vietą, ką patvirtina pateikta pažyma. Be to, jokių finansinių sunkumų nuteistasis neturi, vykdomųjų raštų dėl nuteistojo turimų skolų išieškojimo pataisos įstaiga nėra gavusi.
4.2. Skunde pažymima, kad L. V. buvo nuteistas vos dvejų metų laisvės atėmimo bausme, šiuo metu yra atlikęs daugiau nei pusę jos. Be to, įkalinimo įstaigoje jis atsidūrė pirmą kartą, todėl jam svarbu kuo greičiau išeiti iš pataisos įstaigos, siekiant neprarasti visų savo socialinių ryšių, kurie pas nuteistąjį yra itin tvirti. L. V. iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo jau gyveno su savo dabartine sutuoktine, su kuria augino jųdviejų vaiką. Išėjęs į laisvę jis grįš gyventi pas savo sutuoktinę, kuri šiuo metu viena augina jos ir L. V. vaiką. Nuteistojo grįžimas į laisvę tinkamai įtakos jo elgesio korekciją, jis galės dirbti, tokiu būdu, pagerindamas savo šeimos gyvenimo sąlygas, ir prisidėti prie savo vaiko auklėjimo.
4.3. Nuteistojo gynėjas pabrėžia, kad L. V. elgesyje nepastebėta kriminalinį elgesį skatinančių ar diskriminacinių nuostatų, jis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir siekia pasitaisyti, nuolat tobulėja, mokosi. Be to, nuteistasis pataisos įstaigoje yra vertinamas teigiamai, yra draugiškas, nepriklauso jokiai subkultūrai, nėra priklausomas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, sutinka dėl intensyvios priežiūros jo atžvilgiu taikymu.
Atsiliepimas
5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras N. Brunza pateikė atsiliepimą į nuteistojo L. V. gynėjo advokato M. Paukštės skundą, kuriuo prašo Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir nuteistojo gynėjo skundo netenkinti.
5.1. Pasak prokuroro, nuteistajam L. V. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei išlieka šią riziką didinantys tiek statiniai, tiek dinaminiai veiksniai – didelis teistumų skaičius, būdingas nusikalstamo elgesio modelis, darbinės patirties stygius, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, nuteistojo mąstymas ir elgesys bei nuostatos. Tuo tarpu dinaminių kriminogeninių veiksnių egzistavimas sudaro pagrindą manyti, kad L. V. deda per mažai pastangų mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, o jo elgesio pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Be to, praeityje nuteistasis buvo teistas ne kartą, pirmąjį kartą nusikalto vos sulaukęs pilnametystės, jo atžvilgiu buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Jo nusikalstamas elgesys praeityje buvo susijęs ir su alkoholio vartojimu. Tuo tarpu apsvaigęs nuo alkoholio L. V. yra linkęs elgtis impulsyviai, stokoja impulsų kontrolės. Spręsdamas savo problemas nuteistasis linkęs vadovautis emocijomis, todėl sprendimai dažniausiai padaromi skubotai ir neapsvarsčius visų alternatyvų. Nors aplinkybė dėl nuteistojo socialinių ryšių su artimaisiais neabejotinai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio jo nusikalstamo elgesio, tačiau įvertinus šį faktą kitų byloje esančių duomenų kontekste, darytina išvada, kad ji negali būti laikoma esmine, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. V. gynėjo advokato M. Paukštės skundas atmetamas.
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo gynėjo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo gynėjo skundo motyvai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi L. V. ar jo gynėjas, savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant asmens atžvilgiu lygtinį paleidimą.
8. Bylos duomenimis, L. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl teigti, jog jo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, nėra pagrindo. Laisvėje L. V. turės nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą, jis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, su kuriais gyvens ir lygtinio paleidimo atveju. Be to, pataisos įstaigoje drausmine tvarka nuteistasis nebuvo baustas, kelis kartus skatintas už gerą elgesį, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.
9. L. V. nusikalto ne pirmą kartą. Praeityje jis jau buvo teistas, o jo nusikalstamas elgesys prasidėjo sulaukus vos 16 metų. Be to, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo skunde, L. V. praeityje atlikinėjo ir laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, jo atžvilgiu buvo taikytas tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinio paleidimo institutas, tačiau tai jokios teigiamos įtakos jo elgesio korekcijai neturėjo, jis ir vėl nusikalto, kas rodo, jog teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino, išlaikyti tinkamo savo elgesio ilgesnį laikotarpį, nesugebėjo. Tai nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai ir rodo, jog neteisėti nuteistojo veiksmai, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, nebuvo atsitiktiniai ir yra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tuo tarpu informacija apie ankstesnius L. V. teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste. Juo labiau, jog net ir šiuo metu L. V. stokoja atsakomybės už savo veiksmus, yra linkęs spręsti kada ir kaip reikia elgtis, atsižvelgdamas tik į savo norus, poreikius bei vertybių sistemą, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis net ir šiuo metu kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio bei juo sukeltų pasekmių, jo mąstymas vis dar išlieka nepakitęs tiek, kad būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog asmuo jau yra pasitaisęs ir jo elgesys toliau gali būti koreguojamas jam būnant laisvėje.
10. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo metu L. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar priskiriama vidutinei, o 2022 m. rugpjūčio 4 d. patikrinimo metu nustatyta net ir didėjanti jos dinamika. Ją sudaro nemažai dinaminių kriminogeninių veiksnių – darbinės patirties stygius, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys bei nuostatos, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu vis dar turi galimybę eliminuoti. Kaip nustatyta skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, pataisos įstaigoje L. V. apmokamo darbo nedirba. Ir nors jo nedarbingumas yra susijęs su ribotomis pataisos įstaigos galimybėmis įdarbinti visus norinčius nuteistuosius, tačiau, jokių duomenų, jog asmuo siektų dirbti ir neapmokamą darbą ar savo aktyviais veiksmais prisidėti prie pataisos įstaigoje egzistuojančių gyvenimo sąlygų gerinimo (pagalba remontuojant patalpas ir pan.), kas neabejotinai rodytų tinkamą nuteistojo motyvaciją dirbti, pateiktoje medžiagoje nėra. Tuo tarpu įvertinus menką nuteistojo darbinę patirtį šiam būnant laisvėje, jo darbinė motyvacija vis dar išlieka abejotina. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad laisvėje L. V. bus įdarbintas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis yra dirbęs laisvėje, tačiau jo darbiniai laikotarpiai buvo itin trumpi, todėl ir šiuo atveju tvirtinti, jog vien tik darbo turėjimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio laisvėje, nėra pagrindo.
11. Abejonių tinkama nuteistojo integracija į visuomenę šiam būnant laisvėje teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Nors, kaip teisingai pažymėta ir pateiktame skunde, vykdomųjų raštų dėl nuteistojo turimų skolų išieškojimo pataisos įstaiga nėra gavusi, tačiau, remiantis Administracinių nusižengimų registro duomenimis, L. V. turi skolų už paskirtas ir laiku nesumokėtas administracines baudas, kurios šiuo metu siekia 3980 eurų. Kaip nustatyta Socialinio tyrimo išvados duomenimis, interviu metu nuteistasis minėjo turintis santaupų, už kurias šiuo metu jis gyvena ir pataisos įstaigoje, tačiau, specialistų vertinimu, šį nuteistojo teiginį reikėtų vertinti kritiškai, su kuo visiškai sutinka ir teisėjų kolegija. Įvertinus itin nestabilią L. V. darbinę patirtį, jo turimas finansines skolas, mažai tikėtina, kad nuteistasis sugebėjo susitaupyti ir kad jo turimos santaupos galėtų užtikrinti jo finansinį stabilumą šiam išėjus į laisvę.
12. Netenkinant nuteistojo gynėjo skundo atkreiptinas dėmesys ir į L. V. alkoholio vartojimo problemas. Bylos duomenimis, jam skirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka ir už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas ne mažesnis nei 1,51 promilių neblaivumo laipsnis. Be to, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, ir praeityje L. V. nusikalsdavo apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau, būdamas pataisos įstaigoje, savo alkoholio vartojimo problemas nuteistasis neigia, jokių pataisos programų, susijusių su šio kriminogeninio veiksnio, neabejotinai galinčio paskatinti pakartotinį jo nusikalstamą elgesį laisvėje, eliminavimu, nelanko, kas rodo, jog asmuo iki šiol kritiškai nevertina savo elgesio ir nesistengia pasitaisyti. Vien tai, kad pataisos įstaigoje už alkoholio vartojimą asmuo baustas nebuvo, šios išvados nepaneigia. Neabejotina, kad pataisos įstaigoje tiek alkoholio įsigijimas, tiek ir jo vartojimas yra itin apsunkintas dėl įstaigoje egzistuojančios tvarkos, tačiau tai nereiškia, jog L. V. alkoholio vartojimo problemos šiam išėjus į laisvę, kur alkoholio įsigijimas ir vartojimas iš esmės jokiomis teisinėmis priemonėmis nėra ribojamas, nepasikartos. Šių duomenų visumoje svarbu ir tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio L. V. yra linkęs elgtis impulsyviai, stokoja impulsų kontrolės, todėl alkoholio vartojimo eliminavimas, siekiant pažaboti galimą pakartotinį nuteistojo neteisėtą elgesį laisvėje, yra itin aktualus nuteistajam vis dar atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.
13. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl nuteistojo socialinių ryšių su artimaisiais. Bylos duomenimis, nuteistasis jau iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje situacijoje gyveno su dabartine savo sutuoktine jos nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), kas suponuoja išvadą, jog buvo atsiribojęs nuo neigiamos savo gyvenimo aplinkos (duomenys neskelbtini), tačiau, jokios teigiamos įtakos L. V. elgesiui šis faktas neturėjo, jis ir vėl nusikalto. Esant šiems duomenims tvirtinti, kad vien tik šeimos egzistavimas analizuojamu atveju gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo neteisėto elgesio, nėra pagrindo.
14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią L. V. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo bei jo gynėjo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad L. V. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo L. V. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.