Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Y. F., gimęs 1955-06-19, asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, Ukrainos pilietis, išsituokęs, bedarbis, gyvenantis Kaune, Prancūzų g. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Y. F. 2015-12-03 apie 11.00 val. namuose Kaune, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su broliu A. F. metu, tyčia alkūne sudavė jam du smūgius į dešinį petį, tuo sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis teisme dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad įvykis įvyko namų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), koridoriuje. Nukentėjusysis pats kaltas. Jis muša motiną, sulaužė jai ranką. Du policininkai stovėjo prie durų, prašė atrakinti, bet neatrakino, dėl to jas išlaužė. Jis atėjo užsidėti batus. Jie stovėjo vienas į kitą šonu. Nukentėjusysis kaire puse stovėjo ir jis kaire puse stovėjo. Jis jam niekaip suduoti negalėjo. Gal jis pastūmė nukentėjusįjį, nes jis stovėjo kaip stulpas ir žiūrėjo. Užsidėjo batus ir išėjo. Pastūmė su kaire ranka. Jo ranka atsitrenkė jam lyg į alkūnę, bet nepamena tiksliai. Ne į petį stūmė. Nukentėjusysis galėjo atsitrenkti į vonios durų staktą. Nukentėjusiajam stakta buvo iš dešinės pusės, jis prie jos stovėjo. Jų koridorius labai siauras. Nežino, ką nuknetėjusysis darė korodoriuje, bet nesuklupo. Butas dviejų kambarių, nukentėjusysis pasiėmęs didžiausią kambarį. Alkūne smūgių nukentėjusiajam nesudavė. Jis negalėjo jam suduoti į dešinę pusę, nes nukentėjusysis stovėjo kaire puse. Nukentėjusysis stovėjo į kambario pusę ir žiūrėjo. Nukentėjusiajam skausmas negalėjo būti sukeltas, kai jis atsitrenkė. Jis praeiti, nepastūmęs nukentėjusiojo, negalėjo, nes ten tik vienas asmuo gali praeiti. Koridoriuje dar stovi spinta. Jis neatsipraše nukentėjusiojo, nes nebuvo dėl ko. Nesutinka taikytis su nukentėjusiuoju. Pirmoje nuotraukoje rodė, kur stovėjo nukentėjusysis. Nukentėjusysis įvykio metu stovėjo prie vonios, nugara į išėjimą. Jis nežino, ar nukentėjusysis išėjo iš tualeto, ar iš vonios. Motina buvo tuo metu kambaryje, kurio durys priešingai išėjimo, iš jo išėjo. Jis buvo blaivus, liepė nukentėjusiajam pasitraukti. Jis turėjo eiti šonu, kad nepaliestų nukentėjusiojo, bet kažin, ar būtų nepalietęs.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė yra įrodyta baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Nukentėjusiojo A. F. parodymais, kad norėjo nueiti į tualetą, bet mama buvo ten, todėl stovėjo koridoriuje ir laukė. Išėjo brolis ir sudavė du smūgius į petį, dėl ko jis prarado pusiausvyrą. Jis stovėjau link išėjimo, brolis ėjo pro dešinę pusę. Brolis atėjo jam iš už nugaros, sudavė ir išėjo. Brolis jam sudavė iš dešinės pusės šono su kaire ranka. Spinta yra iš dešinės pusės, tualetas iš kairės. Jis stovėjo ties vonia. Brolis sudavė jam su alkūne į petį. Brolis staiga priėjo, sudavė į šoną du kartus ir pradėjo rengtis. Neatsiprašė. Jis jam sudavė virš alkūnės dešinės rankos. Jam reikėjo atsitraukti į vonią ir palaukti, kol brolis išeis. Mama davė pastabą broliui, kad apsiramintų. Mama girdėjo viską. Suduoti smūgiai suteikė skausmą, buvo nemalonu. Smūgiai buvo stiprūs, nes teko žingsnį padaryti, kad nenukristi. Medikų pagalbos neprireikė. Jis paskambino policijai po įvykio. Pareigūnai atvyko, surašė pareiškimą ir išeidami sulaikė brolį. Atvykusiems pareigūnams papasakojo viską išsamiai. Patikslino, kad buvo smūgiai. Pareigūnai apžiūrėjo jo sumuštą vietą ir fotografavo. Fotografavo koridorių, virtuvę. Jis pareigūnui rodė, į kurią vietą sudavė. 2 nuotraukoje jis stovėjo taip, kad galėtų prasilenkti. Tualetas ir vonia yra dvi atskiros patalpos bute. 1 nuotraukoje nežino, ką kaltinamasis rodo, nes jo prašė išeiti tuo metu. Brolis išeidamas nieko nesakė. Jis visą laiką tyli. Nematė, kaip kaltinamasis sudavė, tik pajuto smūgį lyg nuo kumščio. Smūgio jis nematė. Jautė kaulą. Dėl regėjimo problemų, jis negalėjo matyti. Matė tik brolio ranką, iš to sprendė, kad su alkūne. Anksčiau duodavo su kumščiu į galvą.

Liudytojo G. V. parodymais, kad bendrauta buvo tik su nukentėjusiuoju, kuris nukentėjo nuo brolio. Nukentėjusysis sakė, kad brolis sudavė smūgius. Pareiškimas surašytas iš nukentėjusiojo žodžių. Jiems priiminėjant pareiškimą, brolis grįžo vėliau. Nukentėjusysis nenurodė, kurioje tikslioje vietoje viskas įvyko. Nukentėjusysis buvo susijaudinęs ir negalėjo nurodyti visko. Tą dieną su juo buvo vairuotojas – postinis, kuris laukė automobilyje. Bute koridorius yra. Nepasakys koridoriaus pločio, bet ne daugiau kaip 1,5 m. Nepasakys, ar įmanoma dviem asmenims prasilenkti. Koridorius užsisukantis. Nukentėjusysis nenurodė, kur buvo smurtauta. Pareigūnas A. atvyko pirmiau nei jis. Iš jo buvo gauta informacija, kad smurtautojas pasišalino. Bute daugiau asmenų nebuvo. Sužalojimų ant nukentėjusiojo nesimatė. Klausė, ar padaryti sužalojimai, sakė, kad ne. Kaltinamasis buvo stipriai neblaivus, nesiorientavo aplinkoje. Kaltinamasis buvo sulaikytas, vežė jį į Klinikas, nes buvo galvą prasiskėlęs, o tada į areštinę. Nukentėjusysis buvo blaivus.

Liudytojo R. A. parodymais, kad buvo iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Jeigu nemato sužalojimų, tai ir nenurodo to pareiškime. Klausia visada, ar reikia greitosios pagalbos. Neprisimena, ar nukentėjusysis sakė, į kurias vietas jam sudavė. Jie nuvyko, sulaikyti nieko nepavyko, todėl perdavė kitiems. Kol jie buvo įvykio vietoje, kaltinamasis negrįžo.

2015-12-03 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuoti duomenys apie tai, jog A. F. pareiškė, kad 2015-12-03 apie 11.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), brolis Y. F. alkūne du kartus trenkė į petį ir tuo sukėlė fizinį skausmą (b. l. 45-).

2015-12-03 tarnybiniu pranešimu dėl sulaikyto asmens, kuriame nurodyta, kad 2015-12-03 apie 11:13 val. gautas pranešimas Roik 0115000683048, jog ką tik brolis Y. F. sumušė neįgalų pranešėją rankomis. Tikslinant įvykio aplinkybes nuvykta adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). Pasitiko pranešėjas A. F., kuris nurodė, jog buitinio konflikto metu brolis Y. F. sudavė du smūgius alkūne pranešėjui į dešinį petį, sukeldamas fizinį skausmą. Rašant procesinius dokumentus į namus grįžo smurtavęs asmuo, kuris buvo stipriai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, buvo susižalojęs galvą, kraujavo, pastarasis buvo sulaikytas ir pristatytas į LSMUL priėmimo skyrių apžiūrėti žaizdą. Jam nustatytas 2,64 prom. Girtumas. Y. F. dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pristatytas į Kauno apskr. VPK areštinę. (b. l. 6).

2015-12-03 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad pagal 2015-12-03 apie 11.20 val. policijoje gautą pranešimą, jog Kaune, (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė brolis, nuvykus į įvykio vieta, pagal A. F. paaiškinimą nustatyta, jog brolis Y. F. stūmė kelis kartus (b. l. 7-8).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 88889, iš kurio matyti, kad 2015-12-03 20:16:38 Y. F. buvo nustatytas 1,47 prom. girtumas (b. l. 27).

2016-04-20 apžiūros protokolu, kurio metu buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kaune, (duomenys neskelbtini). Užfiksuoti prieškambaryje stovinčių daiktų ilgiai ir pločiai, durų į kitus kambarius, WC išsidėstymas, fotonuotraukomis (b. l. 73-75, 77-89).

2016-05-03 parodymų patikrinimo vietoje protokolais, kuriuose užfiksuota kaltinamojo parodyta vietą prieškambaryje, kurioje įvykio metu stovėjo nukentėjusysis. Kaltinamasis parodė, kad gal ir pastūmė nukentėjusįjį, tačiau kaip galėjo suduoti jam į dešinį petį, jeigu nukentėjusysis stovėjo kairiu pečiu į jį. Nukentėjusysis stovėjo veidu į kambarį. Nukentėjusysis parodė vietą prieškambaryje, kurioje stovėjo įvykio metu. Nukentėjusysis parodė, kad jam kaltinamasis sudavė jam du kartus į petį dešine ranka, fotonuotraukomis (b. l. 98-105).

BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Taigi tai yra materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo ar kitokio smurtavimo atveju turi būti sukeliamas nežymus sveikatos sutrikdymas arba fizinis skausmas.

Pats kaltinamasis parodė, kad galėjo pastumti nukentėjusįjį. Parodė, kad pastūmė su kaire ranka, jo ranka atsitrenkė nukentėjusiajam lyg į alkūnę, bet nepamena tiksliai. Tačiau byloje esantys įrodymai – parodymų patikrinimo vietoje protokolas, fotonuotraukos, teisiamojo posėdžio metu peržiūrėta vaizdo medžiaga, nukentėjusiojo parodymai, kurie buvo nuoseklūs, be prieštaravimų teismui leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis du kartus smūgiavo nukentėjusiajam į dešinį petį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Iš apžiūros protokole užfiksuotų duomenų galima daryti išvadą, jog dviem asmenims galima prasilenkti koridoriuje. Iš kaltinamojo elgesio teisiamojo posėdžio metu galima spręsti, jog tarp jo ir nukentėjusiojo yra konfliktiški santykiai. Nukentėjusysis norėjo susitaikyti su kaltinamuoju, tačiau kaltinamasis nesutiko. Be to, kaltinamasis parodė, kad buvo blaivus, tačiau tai paneigia pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas, kuriuo kaltinamajam buvo užfiksuotas girtumas. Ši aplinkybė leidžia teismui abejoti kaltinamojo duotais parodymais, kuriais, teismo vertinimu, kaltinamasis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, pateikdamas gynybinę versiją.

Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymai atitinka jo parodymų patikrinimo vietoje užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs. Kaip parodė nukentėjusysis apklausos metu, taip pat ir įvykio vietoje, į dešinės pusės petį jam buvo suduota dėl to, kad jis buvo nusisukęs link išėjimo iš buto , kai išėjo iš vonios kambario, ir laukė, kol iš kitoje patalpoje esančio tualeto išeis mama. Tokie nukentėjusiojo parodymai, atitinka ir jo parodymų patikrinimo vietoje nustatytas aplinkybes, iš kurių matyti, kad pasisukus į tualeto pusę, nukentėjusysis stovi taip, kad dešinė jo ranka ir visa pusė yra koridoriuje, kur atėjęs kaltinamasis ir smūgiavo jam. Todėl kaltinamojo parodymai, kad jis į tokią vietą teoriškai suduoti ar daryti kitokį fizinį poveikį negalėjo, yra neatitinkantys byloje nustatytų objektyvių faktinių aplinkybių ir nepaneigia kaltinamojo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo.

Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju sprendžiant dėl to, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, neturi reikšmės kaip buvo smurtaujama nukentėjusiojo atžvilgiu, tai yra, ar jis buvo mušamas, jam suduoti smūgiai ar jis veikiamas kitokiu būdu fiziškai. Svarbu yra tai, kad būtų nustatyta, jog mušimu ar kitokio pobūdžio smurtu nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ar bent jau sukeltas fizinis skausmas, kas ir yra nustatyta nagrinėjamu atveju.

Taigi, ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis tyčia, tarpusavio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo brolį – A. F., kumščiu sudavė du smūgius į dešinį petį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Kadangi nukentėjusysis yra kaltinamojo brolis, tai jis yra kaltinamojo šeimos narys BK 248 str. 2 d. prasme, kuriam kaltinamasis tokia veika sukėlė fizinį skausmą. Todėl kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 2 d.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą Y. F. pripažinti kaltu padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Y. F. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Y. F. yra neteistas, nedirbantis, jis padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia ir smurtavo artimoje aplinkoje, smurtą naudojo prieš savo brolį, dėl ko darytina išvada, kad bausmės tikslams pasiekti, Y. F. už nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., turi būti paskirta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis.

Teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę asmeniui gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus (BK 48 str. 4 d.).

Sąlygų taikyti BK 64¹ str. nėra, nes baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, turėjo būti apklaustas nukentėjusysis apie įvykio aplinkybes, nes kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikaltimą.

Ikiteisminio tyrimo metu Y. F. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-12-03 13 val. iki 2015-12-04 14.10 val. (b. l. 34, 37).

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. c) laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 1 para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Y. F. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 39-40) paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė panaikinta.

Byloje buvo gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Ingrida Maldeikienė teikia antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 121,59 Eur.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šioje byloje advokatas, kurį paskyrė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skyrius, dalyvavo kaip nukentėjusiojo įgaliotas atstovas. Taigi, tokios išlaidos negali būti priteisiamos iš kaltu pripažinto Y. F., vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 198 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Y. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 str. į Y. F. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2015-12-03 iki 2015-12-04 (iš viso 1 diena), šią vieną dieną laikinojo sulaikymo prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo bausmės dienoms.

Y. F. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato (nukentėjusiojo atstovo) darbui apmokėti iš Y. F. nepriteisti.

Kompaktinius diskus su vaizdo medžiaga ir nuotraukomis (4 vnt.) (b. l. 76, 90, 107) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 91 str., 94 str. 1 d. 3 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.