Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prašymą atnaujinti procesą J. R. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.9.-1328-412/2010.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariate (toliau – Institucija) 2010 m. kovo 15 d. gautas A. R. pranešimas dėl netinkamo giminaitės J. R. ir jo draugo D. Ž. elgesio jo atžvilgiu. Institucijos tyrėjas 2010 m. kovo 23 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą konstatavęs, jog D. Ž. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje („Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“), požymių, todėl A. R. išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, o J. R. atžvilgiu nutarta pradėti administracinę teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį. Institucijos įgaliotas pareigūnas 2010 m. kovo 25 d. surašė J. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, jog ši 2010 m. kovo 9 d., apie 15.30 val., P. Puzino gatvėje, Panevėžyje, išvadino A. R. necenzūriniais žodžiais, įžeidžiančiai prie jo kibo, stumdė, taip pažeisdama viešąją tvarką (b. l. 3).

II.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. liepos 27 d. prašymas atnaujinti procesą Panevėžio miesto apylinkės teismo Nr.A2.9.-1328-412/2010 byloje, panaikinti 2010 m. balandžio 16 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą J. R. atžvilgiu nutraukti. Prašyme nurodoma, kad Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorė, išnagrinėjusi A. R. skundą dėl Institucijos 2010 m. kovo 23 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2010 m. balandžio 26 d. nutarimu jį panaikino ir pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.50-2-0118-10 pagal požymius veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, jog ikiteisminis tyrimas 2010 m. birželio 11 d. buvo baigtas įsitikinus, jog surinkta pakankamai duomenų dėl J. R. ir D. Ž. nusikalstamos veikos, o 2010 m. birželio 23 d. atnaujintas paaiškėjus, jog J. R. dėl to paties įvykio yra patraukta administracinėn atsakomybėn. Vadovaudamasi ATPK 9 straipsnio 2 dalies, 250 straipsnio 1 dalies 8 punktu, teigia, jog administracinis procesas J. R. byloje negalimas, todėl procesas atnaujintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu (b. l. 17 – 21).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Prašymas atnaujinti procesą tenkintinas.

Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ) gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos.

Taigi, ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūra mano, jog šiuo atveju procesas atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu, numatančiu, jog procesas gali būti atnaujinamas, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių, kitų bylos proceso dalyvių ar jų atstovų veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant šią bylą. Iš šios teisės normos matyti, jog norint įrodyti esant šį pagrindą, būtina pateikti įsiteisėjusį teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje, ko šiuo atveju nėra, todėl ir procesas šiuo pagrindu negali būti atnaujinamas. Kita vertus, ABTĮ leidžia atnaujinti procesą, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (ABTĮ 153 str. 2 d. 2 p.).

ATPK 9 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. ATPK 250 straipsnio 8 punktas numato, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla.

Iš bylos medžiagos matyti, jog 2010 m. kovo 23 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir J. R. atžvilgiu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, 2010 m. kovo 30 d. A. R. skundu buvo apskųstas (b. l. 29). Minėtas skundas tenkintas ir 2010 m. balandžio 26 d. nutarimu nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 30). 2010 m. gegužės 14 d. J. R. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl 2010 m. kovo 9 d., apie 15.30 val., P. Puzino gatvėje, Panevėžyje, A. R. atžvilgiu atliktų veiksmų (b. l. 51), 2010 m. birželio 11 d. J. R. pasirašytinai informuota apie ikiteisminio tyrimo pabaigą (b. l. 73), o 2010 m. birželio 23 d. nutarimu Panevėžio miesto apylinkės prokuratūra grąžino bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti tam, kad būtų surinkta medžiaga dėl J. R. patraukimo administracinėn atsakomybėn (b. l. 77). Iš nustatytų aplinkybių matyti, jog administracinio teisės pažeidimo byla J. R. buvo iškelta neįsiteisėjus 2010 m. kovo 23 d. nutarimui, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl ko jai dėl to paties fakto iškelta baudžiamoji byla.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) Didžioji kolegija 2009 m. vasario 10 d. sprendime byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją pateikė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnyje įtvirtintos non bis in idem taisyklės turinio aiškinimą bei atskleidė administracinės ir baudžiamosios atsakomybės santykį minėto principo kontekste. EŽTT konstatavo, jog dvigubo baudimo draudimo principas turi būti aiškinamas kaip žmogaus persekiojimas ar teisminio proceso dėl antro pažeidimo draudimas, jei persekiojimas arba teisminis procesas pradedamas dėl tų pačių faktų, kurie buvo asmens patraukimo atsakomybėn pagal pirmąjį pažeidimą pagrindas, arba jeigu faktinės pirmojo pažeidimo aplinkybės iš esmės yra identiškos arba labai panašios į antrojo pažeidimo faktines aplinkybes. Nurodyta asmens garantija pradeda galioti nuo to momento, kai pradedamas asmens persekiojimas už antrąjį pažeidimą, o sprendimas už pirmąjį pažeidimą jau būna įgijęs res judicata galią. Sprendime teismas, duodamas nuorodas į ankstesnes bylas Falkner prieš Austriją bei Ščiukina prieš Lietuvą, pažymėjo, jog jis sutinka, kad tais atvejais, kai nacionalinės institucijos iškelia dvi bylas, tačiau vėliau pripažįsta buvus non bis in idem principo pažeidimą ir siūlo atitinkamais būdais situaciją atitaisyti, EŽTT gali pripažinti pareiškėją praradus „aukos“ statusą dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo.

Pažymėtina, jog byloje Ščiukina prieš Lietuvą EŽTT rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.2K-863/2001, kurioje pripažinta, kad nors pareiškėja buvo du kartus nubausta už tą pačią veiką (pagal ATPK 110 str. 2 d. ir vėliau pagal BK 115 str.), tačiau paskirta jai administracinė nuobauda gali būti panaikinama atnaujinus administracinį procesą.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo ir nusikalstamos veikos sudėčių esminiai požymiai neabejotinai sutampa (BK 284 str. 1 d. įtvirtinta veika apima ATPK 174 str. įtvirtintą), todėl darytina išvada, kad J. R. atžvilgiu priimtam Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutarimui įgijus res judicata galią, prasidėjęs baudžiamasis persekiojimas lemia non bis in idem principo pažeidimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 5 d.). Bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta duomenų, jog byloje buvo galimas tik baudžiamojo proceso tvarka J. R. atliktos veikos įvertinimas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatymo numatytu proceso atnaujinimo pagrindu (ABTĮ 153 str. 2 d. 2 p.), dėl to procesas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.9.-1328-412/2010 atnaujinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi, 160 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prašymą tenkinti. Atnaujinti procesą J. R. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.9.-1328-412/2010.

Perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr.A2.9.-1328-412/2010 iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.