Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-06-08 · Byla Nr. A2.6.-7433-806/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-06-08
Bylos Nr.
A2.6.-7433-806/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
D. Ž.
Nukentėjusysis
N. Z.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-7433-806/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05945-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Ž., nukentėjusiajai N. Z., išnagrinėjusi D. Ž. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. 2016-04-01, apie 17.15 val., Sėlių g. 14, Vilniuje, vairuodama A. S. priklausantį automobilį „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama KET reikalavimus. (Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d.)

Apklausta teisme D. Ž. parodė, kad viskas įvyko balandžio 1 d., Sėlių gatvėje, kai bandė pravažiuoti pro ne vietoje pastatytą automobilį. Gatvė labai užkimšta. Pasukti į vidurį nebuvo įmanoma. Sugebėjo apvažiuoti automobilį, nebuvo smūgio, garso, nebuvo net ir kontakto. Po to pastebėjo, kad jos, D. Ž. automobilio veidrodėlis užsilenkė, atsisuko pažiūrėti. Automobilis stovėjo važiuojamojoje dalyje, tačiau nepastebėjo nieko, nematė pagrindo stabdyti automobilių kolonos ir aiškintis. Pasak D. Ž., buvo vienpusis eismas ir užstatyta gatvė. Judėjo automobilių kolonoje, kai pastebėjo, jog užsilenkė veidrodėlis, jis nebuvo pažeistas, parvažiavo namo, neturėjo minties, kad ką padarė ir nebuvo jokios nuojautos. D. Ž. teigimu, važiuojant nieko nesigirdėjo automobilyje, iki pusės 7 val., kol stovėjo automobilis, ne vienas galėjo jį kliudyti, nes ne vietoje buvo pastatytas automobilis. Labai saugiai pro automobilį reikėjo pravažiuoti, tarpo beveik nebuvo. Pasak D. Ž., jos tikslas buvo apvažiuoti kliūtį, buvo pikas, iš priešingos pusės važiavo automobiliai. Ji, D. Ž. nematė, kad kažkas pakenkta kitam automobiliui, nematė jokio ypatingo sužalojimo, nematė pagrindo stoti. Po kontakto ji, D. Ž. pavažiavo iki sankryžos ir atlenkė savo veidrodėlį ir viskas. Pastebėjo, kad nieko ypatingo nepadarė. Ji, D. Ž. matė, kad nieko ten nebuvo, ji atsisuko ir pasižiūrėjo todėl, jog jos veidrodėlis užsilenkė. Ji, D. Ž. nematė užlenkto veidrodėlio kitam automobiliui.

Apklausta teisme nukentėjusioji N. Z. parodė, kad balandžio 1 d., Sėlių g. pasistatė automobilį, kai grįžo rado automobilio nulaužtą vairuotojo pusėje veidrodėlį. Automobilis buvo pastatytas prie 14 ar tai 15 namo lygiagrečiai šaligatviui, automobilis buvo pastatytas neleistinoje vietoje. Pasak N. Z., kai ji atėjusi pamatė automobilį buvo „nulėkusi“ veidrodėlio plastmasinė dalis, dalis gulėjo toliau prie vartelių, nukarusi lemputė, pats veidrodėlis užsilenkęs. Ji, N. Z. pasimetė kai pamatė, kad automobilis apgadintas, pradėjo važiuoti, po to, išsikvietė policiją. Raštelis buvo paliktas keleivio pusėje už valytuvo. Pamatė jį po to, kai susiskambino su tėčiu, kad įvyko eismo įvykis. Ant lapelio buvo užrašytas automobilio valstybinis numeris. Pasak N. Z., jos veidrodėlis buvo užlenktas.

Šalies argumentai

D. Ž. paaiškinime nurodyta, kad 2016-04-01, apie 17.15 val., važiavo iš Latvių gatvės Sėlių gatve. Važiavo dešine kelio puse, važiavimo greitis buvo nedidelis, kadangi buvo automobilių eilėje, piko metas, pravažiavus pro bažnyčią Sėlių g., dešinėje kelio pusėje ties kelkraščiu buvo pastatyti automobiliai ir kelias toje vietoje iki pat sankryžos būna užpildytas automobiliais. Priekyje matėsi, kad šalia stovėjo dar automobilis lygiagrečiai stovinčių automobilių. Važiuojant lėta eiga pajuto užsilenkiant jos, D. Ž. automobilio veidrodėlį, būtent toje siauroje vietoje. Jokių pokyčių daugiau nepastebėjo. Toliau judėjo automobilių eilėje link sankryžos. Kadangi pravažiavo pro labai arti stovinčius automobilius, negalėjo nieko pastebėti, kas sukeltų abejonių dėl veidrodėlio užlenkimo. Vairavo automobilį „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16)

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulio D. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. balandžio 1 d., apie 19.58 val., gautas pranešimas, kad Sėlių g. 14, Vilniuje, apgadintas automobilis „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus minėtu adresu į juos, policijos pareigūnus kreipėsi automobilio „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, kuri paaiškino, kad automobilį atvairavo 2016-04-01, apie 18.30 val., ir paliko jį stovėti Sėlių g. 14. Vėliau sugrįžusi prie automobilio rado jį apgadintą, o už valytuvo paliktą raštelį, kad tai padarė automobilis LEXUS (duomenys neskelbtini) Įvykio vieta nefilmuojama, žmonės nenukentėjo. (b. l. 3)

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog eismo įvykio vieta – Sėlių g. 14, Vilniuje, automobiliui „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės sparnas (b. l. 5-6).

Šalies argumentai

N. Z. paaiškinime nurodyta, kad 2016-04-01, maždaug apie 18.30 val. buvo priparkuotas automobilis „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, priklausantis jai, N. Z., adresu Sėlių g. 14. Grįžusi prie automobilio apie 19.40 val. rado sugadintą vairuotojo pusėje esantį veidrodėlį. Už automobilio stiklo rado raštelį su užrašu „Tai padarė Lexus (duomenys neskelbtini) Automobilis draustas AB „Lietuvos draudimas“. Automobilį pastatė zonoje, kurioje yra kelio ženklas, draudžiantis tai daryti, nes neatkreipė dėmesio į kelio ženklą dėl neatidumo. 2016-04-01 automobilį Sėlių g. 14, Vilniuje, galėjo pastatyti ir ankščiau, kadangi tikslaus laiko neatsimena (b. l. 7).

Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole eismo įvykio byloje Nr. AV-1461/401 nurodyta, kad automobiliui „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) brėžtas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio korpusas 0,97-1,03 m aukštyje, automobiliui „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laužtas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio korpusas 0,96 – 1,03 m aukštyje (suskilęs veidrodėlio stiklas). Transporto priemonių apgadinimų pobūdis, aukščiai atitinka (b. l. 18).

Fotolentelėje prie bylos Nr. AV2-1461/401 užfiksuoti automobilių „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai.

Dėl išdėstyto konstatuotina, jog D. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., numatantį, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 126 p., numatantį, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus ATPK 127 str. 2 d., būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. ATPK 127 str. 2 d. dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. D. Ž. neneigė buvusi eismo įvykio vietoje, tačiau sugebėjo pravažiuoti automobilį, nebuvo smūgio, garso, nebuvo net ir kontakto. Po to, pastebėjo, kad jos, D. Ž. automobilio veidrodėlis užsilenkė, jis nebuvo pažeistas, nematė pagrindo stabdyti automobilių kolonos ir aiškintis. Važiuojant nieko nesigirdėjo automobilyje, iki pusės 7 val., kol stovėjo automobilis „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ne vienas galėjo jį kliudyti, nes automobilis buvo pastatytas ne vietoje. D. Ž. teigimu, ji nematė, kad kažkas pakenkta kitam automobiliui, nematė jokio ypatingo sužalojimo, nematė užlenkto veidrodėlio kitam automobiliui, nematė pagrindo stoti. Teismas tokius D. Ž. parodymus vertina kaip pastarosios gynybinę poziciją. Transporto priemonių apgadinimo faktą patvirtina nukentėjusiosios N. Z. parodymai, kad 2016-04-01 grįžusi rado automobilio nulaužtą vairuotojo pusėje veidrodėlį, buvo „nulėkusi“ veidrodėlio plastmasinė dalis, kuri gulėjo toliau prie vartelių, nukarusi lemputė, veidrodėlis buvo užlenktas, už automobilio „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valytuvo paliktas raštelis su užrašu „Tai padarė Lexus (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulio D. K. tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas eismo įvykio byloje Nr. AV-1461/401, fotolentelės. Šių įrodymų pagrindu teismas vertina, kad D. Ž. nebuvo pakankamai atidi, kliudė stovintį automobilį ir apgadino jį.

D. Ž. surašytas protokolas ir dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. Ž. padarė eismo įvykį, dėl ko jos veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 str. 2 d. KET 222 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Pati D. Ž. neneigė pasitraukusi iš įvykio vietos, bet paaiškino, kad jokių apgadinimų nematė, kad kažkas pakenkta kitam automobiliui, nematė jokio ypatingo sužalojimo, nematė užlenkto veidrodėlio kitam automobiliui, todėl nematė pagrindo sustoti. Teismui tokie D. Ž. parodymai kelia abejonių. Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole eismo įvykio byloje Nr. AV-1461/401 nurodyta, kad automobiliui „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) brėžtas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio korpusas 0,97-1,03 m aukštyje, automobiliui „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laužtas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio korpusas 0,96 – 1,03 m aukštyje (suskilęs veidrodėlio stiklas). Tai, kad automobiliui „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo laužtas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio korpusas bei suskilęs veidrodėlio stiklas patvirtina ir fotolentelė prie bylos Nr. AV2-1461/401, iš kurios aiškiai matyti minėti apgadinimai. Akivaizdu, kad tokius automobilio apgadinimus turėtų pamatyti kiekvienas pastabus vairuotojas. Apklausta teisme nukentėjusioji N. Z. parodė, kad balandžio 1 d., Sėlių g. pasistatė automobilį, kai grįžo rado automobilio nulaužtą vairuotojo pusėje veidrodėlį. Automobilis buvo pastatytas prie 14 ar tai 15 namo lygiagrečiai šaligatviui, automobilis buvo pastatytas neleistinoje vietoje. Pasak N. Z., kai ji atėjusi pamatė automobilį buvo „nulėkusi“ veidrodėlio plastmasinė dalis, dalis gulėjo toliau prie vartelių, nukarusi lemputė, pats veidrodėlis užsilenkęs. Raštelis buvo paliktas keleivio pusėje už valytuvo. Tiek iš automobilio WV JETTA apgadinimo pobūdžio, tiek iš nukentėjusiosios N. Z. parodymų akivaizdu, kad nukentėjusiosios automobilio apgadinimai buvo aiškiai matomi, pati D. Ž. teisme paaiškino, kad ji pastebėjo, kad užsilenkė jos automobilio veidrodėlis, akivaizdu, kad automobilio veidrodėlis užsilenkė nuo kontakto. Tačiau D. Ž. automobilių kontaktą ignoravo ir įvykio vietos pasišalino. Kreiptinas dėmesys, kad minėtą eismo įvykį užfiksavo ir netoliese esantis asmuo, kuris ant nukentėjusiosios automobilio stiklo už valytuvo paliko informaciją koks automobilis apgadino VW Jetta. Dėl išdėstyto teismas vertina, kad D. Ž. aiškinimas, jog ji apgadinimų nepastebėjo yra pasirinkta gynybinė taktika. Automobilio „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo pobūdis leidžia daryti išvadą, kad jis buvo akivaizdus ir pastebimas. Iš byloje anksčiau aptartų įrodymų yra akivaizdu, kad kontaktas tarp automobilių buvo, ką patvirtino byloje esantys įrodymai, tačiau D. Ž. tai ignoravo ir iš įvykio vietos išvažiavo.

Formuojamoje teismų praktikoje yra ne kartą pažymėjta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N9-827/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 5-542/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N3-331/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-1900/2006).

Atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į pažeidėjos asmenybę, praeityje tik vieną kartą bausta administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra 63 metų amžiaus, turi 26 metų vairavimo stažą, į tai, jog nukentėjusioji transporto priemonę pastatė draudžiamoje vietoje, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, teismas mano, kad yra tikslinga D. Ž. pagal ATPK 127 str. 2 d. skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą, pagal ATPK 130 str. 1 d. pažeidėjai skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą su trumpesniu nei sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutaria:

D. Ž. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., paskirti 28 eurų dydžio baudą.

D. Ž. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., paskirti 868 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti, ir D. Ž. skirti 868 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė