Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. A. skundą dėl 2021 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarties teisėtumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2021 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Šiaulių valdybai buvo persiųstas Šiaulių apygardos prokuratūroje iš Generalinės prokuratūros gautas V. A. 2021 m. liepos 9 d. pareiškimas, kuriuo jis prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Šiaulių apylinkės teismo padarytos nusikalstamos veikos ir jo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodoma, kad šio ikiteisminio tyrimo metu jis buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje. 2017 m. vasario 8 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismas patvirtino Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2017 m. vasario 7 d. nutarimą, kuriame jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Taip pat 2017 m. vasario 8 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismas patvirtino Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2017 m. vasario 7 d. nutarime nurodytą prašymą jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo. 2018 m. kovo 21 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismas atnaujino ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad jis, būdamas 2017 m. vasario 8 d. nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nepraėjus vieneriems metams, įtariamas padaręs naujus tyčinius nusikaltimus, todėl ikiteisminis tyrimas yra atnaujinamas. Šiaulių apylinkės teismas padarė nusikalstamą veiką, 400 000 Eur žalą ir pažeidė jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nes teismas, neapklausęs jo teisme, jam nedalyvaujant, jam neprisipažinus teisme kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, neinformavęs jo apie Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2017 m. vasario 7 d. nutarimo nagrinėjimą, 2017 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtino minėtą nutarimą ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, 2017 m. vasario 8 d. priėmęs nutartį, jos jam neįteikė, kad jis ją galėtų apskųsti. Neįsiteisėjus šiai nutarčiai ir 2018 m. kovo 21 d. neįrodžius jo kaltės, teismas priėmė minėtą 2018 m. kovo 21 d. nutartį, kurią priėmęs, jos neįteikė jam, kad ją galėtų apskųsti.

2. 2021 m. liepos 27 d. STT Šiaulių valdybos specialistė priėmė nutarimą, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nesutikdamas su šiuo nutarimu V. A. pateikė skundą Šiaulių apygardos prokuratūrai.

3. 2021 m. rugpjūčio 9 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą, kuriuo V. A. skundą atmetė. Dėl šio nutarimo V. A. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

4. 2021 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai priėmė nutartį, kuria V. A. skundą atmetė.

6. 2021 m. spalio 20 d. pateiktu pareiškimu jis pareiškė, jog nušalina Panevėžio apygardos teismą nuo skundo nagrinėjimo, nurodydamas, jog ši institucija yra šališka, priklausoma nuo Lietuvos Respublikos valstybės, Lietuvos Respublikos Prezidento ir nevykdo teisingumo. Šio teismo priimti sprendimai yra negaliojantys ir Panevėžio apygardos teismas neturi teisės nagrinėti skundų ir priimti sprendimų.

Motyvuojamoji dalis

7. Skundas atmetamas.

Dėl teismo nušalinimo

8. Pareiškėjas pareiškė nušalinimą Panevėžio apygardos teismui, nurodydamas, jog ši institucija, kaip ir kiti teismai Lietuvoje, yra šališka, nes priklausoma nuo Lietuvos Respublikos valstybės, Lietuvos Respublikos Prezidento ir nevykdo teisingumo. V. A. manymu, nagrinėjant jo skundą, teisingumą gali užtikrinti tik Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto teismas (?). Taip grįsdamas nušalinimą teismui, pareiškėjas teigia, jog jo skundo negali nagrinėti jokia teisėsaugos ar teisminės valdžios institucija Lietuvoje, nors bylos medžiaga rodo, kad būtent į jas V. A. kreipiasi, juos teikdamas.

9. Teisminės valdžios paskirtis ir konstitucinė kompetencija - vykdyti teisingumą. Tai yra konstitucinis teisinės valstybės, teisingumo principas. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies kyla tai, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiami teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą <...>.??? (Konstitucinio Teismo 2018-12-14 Nutarimas Nr. KT22-N12/2018).

10. Pareiškėjo dėstomi motyvai apie tai, kad Panevėžio apygardos teismas, kaip institucija ir teismų sistemos dalis yra šališka savo prigimtimi, vertintinas kaip jo asmeninė nuomonė, kuri nebūtinai atspindi objektyvią tiesą ir ja turėtų būti vadovaujamasi. Atsižvelgiant į tai, kad V. A. nurodytos aplinkybės nepatvirtina skundo nagrinėjimui paskirto teisėjo (teismo) šališkumo, pareiškimas dėl teismo nusišalinimo neturi būti tenkinamas.

Dėl skundo

11. Pagal BPK 2 straipsnį prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 168 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pažymėtina, kad toks sprendimas gali būti priimamas tik tuomet, kai yra išsamiai išsiaiškintos visos aplinkybės dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos.

12. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

13. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos bei teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų nustatyta, kad:

13.1. 2017 m. vasario 8 d. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas priėmė nutartį, kuria patvirtino 2017 m. vasario 7 d. Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą, kuriuo V. A. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymo, kadangi jis ir nukentėjusioji J. B. susitaikė BK 38 straipsnyje nustatyta tvarka, o ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) prieš V. A. buvo nutrauktas.

13.2. 2018 m. kovo 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas priėmė nutartį, kuria patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2018 m. kovo 19 d. nutarimą, kuriuo, vadovaujantis BPK 217 straipsnio 3 ir 4 punktais, 170 straipsnio 4 punkto 4) papunkčiu, BK 38 straipsniu, ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atnaujintas, kadangi V. A., 2017 m. vasario 8 d. nutartimi būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąja, kaip įtariama, nepraėjus vieneriems metams nuo teismo nutarties priėmimo dienos, laikotarpyje nuo 2016 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. vasario 19 d. padarė naujas tyčines nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje (10 epizodų) (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)).

13.3. 2018 m. kovo 22 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminiai tyrimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sujungti, suteikiant ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 30 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą, kuriuo sujungė ikiteisminius tyrimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimui suteikiant Nr. (duomenys neskelbtini).

13.4. 2019 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo V. A. pripažino kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (8 veikos), 154 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 154 straipsnio 2 dalį (2 veikos).

13.5. 2020 m. balandžio 1 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį, kuria atmetė V. A. apeliacinį skundą ir paliko galioti 2019 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį.

13.6. 2020 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeitė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį, pašalindamas iš šių teismų sprendimų aprašomosios dalies įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai), V. A. inkriminuotas aplinkybes. Kitos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutarties dalys paliktos nepakeistos. Šioje kasacinio teismo nutartyje, be kita ko, buvo nurodyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui 2017 m. spalio 27 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame V. A. buvo pareikšti įtarimai dėl naujų tyčinių nusikalstamų veikų, nurodytų BK 145 straipsnio 2 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, padarymo, prokuroras 2018 m. kovo 19 d. nutarimu pagrįstai atnaujino ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), o ikiteisminio tyrimo teisėjas, kaip nustatyta BPK 173 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 217 straipsnio 3, 4 dalyse, pagal prokuroro prašymą 2018 m. kovo 21 d. nutartimi patvirtino prokuroro 2018 m. kovo 19 d. nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad konkreti ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. kovo 21 d. nutartis, buvo išsiųsta įtariamajam ar jo gynėjui, nenustatyta. Tačiau, net jeigu ši nutartis įtariamajam ir nebuvo išsiųsta, toks pažeidimas nėra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas BPK 369 straipsnio prasme. Vykstant ikiteisminiam tyrimui, V. A. jo metu aktyviai naudojosi BPK nustatyta apskundimo teise, taip pat ir dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo (pvz.: dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo), buvo informuotas apie ikiteisminių tyrimų sujungimus, taip pat ir su ikiteisminiu tyrimu Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, o baigus tyrimą, susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat ir teisėjo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi, kuria buvo patvirtintas prokuroro 2018 m. kovo 19 d. nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). Kasacinis teismas atmetė kaip nepagrįstus V. A. kasacinio skundo teiginius, kad atnaujinus minėtą ikiteisminį tyrimą buvo pažeisti nekaltumo prezumpcijos ir draudimo bausti už tą patį nusikaltimą principai. Taip pat jam buvo išaiškinta, kad BK 38 straipsnio 4 dalyje nurodyta sąvoka „padarė naują tyčinį nusikaltimą“ suprastina ne kaip apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas ir įsiteisėjimas dėl naujo nusikaltimo, o kaip gavimas duomenų, sudarančių faktinį ir teisinį pagrindą reikšti įtarimus dėl naujai padaryto nusikaltimo ir pripažinti ankstesnį sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės negaliojančiu.

14. Aukštesnysis teismas, įvertinęs V. A. skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, specialistės ir prokuroro nutarimus, pateiktą bylos medžiagą, informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenis bei teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį buvo atsisakyta pagrįstai.

15. Nagrinėjamu atveju V. A. pateiktame skunde kelia ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo teisėtumo klausimą. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, šį klausimą jis kėlė ir savo pateiktame kasaciniame skunde Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, skųsdamas jo atžvilgiu priimtą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį. 2020 m. gruodžio 15 d. priimtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atnaujintas pagrįstai bei pateikė BK 38 straipsnio 4 dalies išaiškinimą, jog joje nurodyta sąvoka „padarė naują tyčinį nusikaltimą“ suprastina ne kaip apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas ir įsiteisėjimas dėl naujo nusikaltimo, o kaip gavimas duomenų, sudarančių faktinį ir teisinį pagrindą reikšti įtarimus dėl naujai padaryto nusikaltimo ir pripažinti ankstesnį sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės negaliojančiu. Kaip matyti, šiuo atveju tai ir įvyko, nes ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atnaujintas, gavus duomenų, jog V. A., nepraėjus vieneriems metams nuo teismo nutarties priėmimo dienos, laikotarpyje nuo 2016 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. vasario 19 d. padarė naujas tyčines nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje (10 epizodų). Pažymėtina, kad aptariama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, apygardos teismas neturi įgaliojimų tikrinti jos teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Taip pat, šiuo atveju, priešingai nei nurodo V. A., 2017 m. vasario 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas 2017 m. vasario 7 d. prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, V. A. buvo įteikta, vadovaujantis BPK 214 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, 2017 m. vasario 9 d. išsiunčiant jos nuorašą jo gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, 2020 m. gruodžio 15 d. priimtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad, nėra duomenų, kad V. A. buvo išsiųsta 2018 m. kovo 21 d. nutartis, kuria patvirtintas prokuroro nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) (jie nebuvo pateikti ir aukštesniajam teismui), tačiau šios aplinkybės nelaikė esminiu procesiniu pažeidimu. V. A., baigus ikiteisminį tyrimą, susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, tame tarpe ir minėta 2018 m. kovo 21 d. nutartimi, taigi jam apie ją buvo žinoma.

17. Be to, V. A. pateiktame skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu iš jo apgaulės būdu buvo išvilioti 376,60 Eur. Tokie V. A. teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Bylos duomenimis, 2017 m. vasario 8 d., atleidžiant V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą – 376,60 Eur. Vien tik tai, kad minėtas ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, nereiškia, jog šios baudžiamojo poveikio priemonės V. A. paskyrimas neteko galios, ir jis jos neprivalėjo vykdyti. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas būtent dėl paties V. A. neteisėtų veiksmų, t. y., jog nepraėjus metams po jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam buvo pareikšti įtarimai dėl naujų tyčinių nusikalstamų veikų padarymo. Taip pat skundą nagrinėjantis teismas atmeta V. A. skundo teiginius, jog Šiaulių policijos komisariatas ir Šiaulių prokuratūra, nesant priimtam ir įsiteisėjusiam 2017 m. vasario 8 d. teismo sprendimui, laikotarpyje tarp 2017 m. sausio 30 d. ir 2017 m. vasario 3 d. jo reikalavo sumokėti 376,60 Eur, nurodydami sąskaitos numerį ir teigdami, kad teismas jau patvirtino Šiaulių prokuratūros nutarimą, kuris yra jau įsiteisėjęs, bei grasino jam laisvės apribojimu, per 3 mėnesius nesumokėjus reikalaujamos sumos, kadangi jis nepateikė jokių tą patvirtinančių objektyvių duomenų. Be to, aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę V. A. buvo nutarta skirti tik 2017 m. vasario 7 d. prokuroro nutarimu, todėl teisinio pagrindo ją mokėti ankščiau, t.y. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. vasario 3 d., nebuvo.

18. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad vien tik V. A. nesutikimas su jo atžvilgiu priimtais Šiaulių apylinkės teismo procesiniais sprendimais, nesudaro pagrindo teigti, jog galimai buvo padaryta BK 218 straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika, ir dėl to turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš šio teismo teisėjus.

19. Dėl V. A. skundo teiginių, susijusių su Šiaulių apylinkės teismo, Šiaulių apygardos teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šališkumu, skundą nagrinėjantis teismas priimamoje nutartyje nepasisako, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, šių teismų priimti procesiniai sprendimai yra įsiteisėję ir vykdomi, jų ydingumas dėl nešališkumo principo pažeidimo nebegali būti keliamas ir nagrinėjamas.

20. Esant šioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,

nutaria:

V. A. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.