Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-04-12 · Civilinė byla Nr. 2S-248-227/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-12
Bylos Nr.
2S-248-227/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-07325-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Atsakovas
E. B., T. K., E. K., G. B.
Trečiasis asmuo
UAB „Interselas“
Ieškovas
E. V., G. V.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr.2S-248-227/2012

Teisėjas Eigirdas Činka Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07325-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija (S) 110.1; 121.14;121.21; 122.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 12 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. B. atstovo A. K. ir trečiojo asmens UAB „Interselas“ atskiruosius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-318-755/2012 pagal ieškovų E. V. ir G. V. ieškinį atsakovams T. K., E. K., G. B. ir E. B., trečiajam asmeniui UAB „Interselas“ dėl sandorių nutraukimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai prašo nutraukti 2009-03-12 vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sutartį sudarytą tarp E. V., G. V. ir T. K. pagal kurią ieškovai pardavė turimus vertybinius popierius – 25 vienetus UAB „Interselas“ paprastųjų vardinių akcijų ir taikyti dvišalę restituciją – grąžinti ieškovams 25 vienetus UAB „Interselas“ paprastųjų vardinių akcijų, o iš ieškovų solidariai priteisti T. K. 2500 Lt. Taip pat papildomu ieškiniu prašo nutraukti 2009-03-12 vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sutartį sudarytą tarp E. V., G. V. ir G. B., pagal kurią ieškovai pardavė turimus vertybinius popierius – 25 vienetus UAB „Interselas“ paprastųjų vardinių akcijų, pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento to paties kiekio šių akcijų 2010-08-02 dovanojimo sutartį tarp T. K. bei E. K. ir 2010-11-09 pirkimo-pardavimo sutartį tarp G. B. ir E. B., taikyti dvišalę restituciją – grąžinti ieškovams 25 vienetus UAB „Interselas“ paprastųjų vardinių akcijų, o iš ieškovų solidariai priteisti atsakovui G. B. 2500 Lt, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones- areštuoti E. K. ir E. B. priklausančias po 25 vienetus UAB „Interselas“ paprastųjų vardinių akcijų, už draudžiant jomis disponuoti, perleisti tretiesiems asmenims, uždrausti jomis balsuoti, kai sprendžiamas klausimas dėl UAB “Interselas“ papildomų vertybinių popierių išleidimo didinant įstatinį kapitalą ar jų anuliavimo kapitalą mažinant, nes to nepadarius, gali būti daroma įtaką esminiams bendrovės klausimams.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-02-13 nutartimi ieškovų prašymą patenkino iš dalies, ieškinio užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones: uždraudė E. B. ir E. K. perleisti kitų asmenų nuosavybėn jų kiekvienos turimas po 25 vienetus UAB „Interselas“ paprastųjų vardinių akcijų, uždraudė šiomis akcijoms balsuoti, kai sprendžiamas klausimas dėl UAB “Interselas“ papildomų vertybinių popierių išleidimo didinant bendrovės įstatinį kapitalą ar jų anuliavimo šį kapitalą mažinant. Prašymą akcijų savininkų teises dar kitaip nei nustatyta teismo nutartyje apsunkinti atmetė.

Šalies argumentai

Nurodė, kad patikslintu ieškiniu ieškovai ginčija akcijų perleidimo sutartis bei prašo taikyti restituciją natūra, sugrąžinant jiems akcijas ir atitinkamai jų suteikiamas teises bei pareigas. Esant reikalavimui dėl nuosavybės į akcijas teisių, kurios siejamos su akcijų priklausomybe, tolesnis akcijų perleidimas teismo proceso metu sąlygotų tokio reikalavimo, jeigu teismo sprendimas ir būtų ieškovams palankus, įvykdymo apsunkinimą ar net neįmanomumą, neabejotinai užvilkintų procesą ir taip jį apsunkintų. Laikė, kad teisinė situacija yra kitokia nei buvo ieškovams pateikiant ieškinį 2011-11-10 , kur nebuvo ginčijami akcijų dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sandoriai. Pripažino, kad nemotyvuotas prašymas, kodėl ir kaip reiktų suvaržyti savininkų teises akcijas „kaip nors šias akcijas apsunkinti“. Laikė, kad draudimas perleisti ginčo akcijas yra pakankama apsaugos priemonė potencialioms ieškovų teisėms apsaugoti. Kadangi realus restitucijos taikymas ir buvusios iki ieškovams priklausiusių akcijų perleidimo faktinės padėties atstatymas būtų ženkliai apsunkintas pasikeitus bendrovės akcijų skaičiui ir atitinkamai ginčijamų akcijų proporcijai bendrame akcijų skaičiuje, uždraudė keisti bendrovės akcinio kapitalo dydį.

Atskiruoju skundu atsakovės E. B. atstovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti vertinamos aplinkybės dėl realios grėsmės, jog galimas teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas gali pasunkėti bei prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams, tuo tarpu ieškovai neįrodė, o teismas nutartyje nemotyvavo, kuo grindžiant pripažįsta, kad egzistuoja reali grėsmė sprendimo įvykdymui. Be to, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, tuo pačiu tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti ar tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Teismas iš esmės neatliko preliminaraus ieškovų pareikšto reikalavimo vertinimo, kadangi neatsižvelgė į tai, kad ieškovai patikslintu ieškiniu prašo taikyti byloje actio Pauliana. Teiginiai, jog ieškovai reikšdami ieškinį actio Pauliana instituto pagrindu siekia užtikrinti akcijų grąžinimą ieškovams natūra, - tėra prielaidos, galimybės, kurios jokiu būdu negali būti vertinamos kaip galiojanti ir neginčytina kreditoriaus (ieškovų) reikalavimo teisė, tik kuriai, kaip vienai iš būtinųjų sąlygų esant, gali būti tenkinamas actio Pauliana pagrindu pareikštas ieškinys. Teismo motyvai dėl uždraudimo atsakovėms balsuoti klausimu, susijusiu su juridinio asmens UAB „Interselas“ įstatinio kapitalo mažinimu, būtinybės yra nesuvokiami, kadangi minėtos įmonės įstatinis kapitalas tėra tik 10000 Lt, t.y. minimalus pagal teisės aktus leistinas įstatinio kapitalo dydis, kuris negali būti mažinamas. Ieškiniu bei taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama kuo labiau apsunkinti UAB „Interselas“ veiklą, kas laikytina piktnaudžiavimu procesu.

Atskiruoju skundu tretysis asmuo UAB „Interselas“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie galimą ieškovams palankų būsimą teismo sprendimą neatlikus preliminaraus ieškovų pareikšto reikalavimo bei šiems reikalavimams pagrįsti faktinių aplinkybių vertinimo yra aiškiai nepagrįsta, ir tai turėjo esminės reikšmės neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimui. Sprendžiant klausimą dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti vertinamos aplinkybės dėl realios grėsmės, jog galimas teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas gali pasunkėti bei prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams, tuo tarpu ieškovai neįrodė, o teismas nutartyje nemotyvavo, kuo grindžiant pripažįsta, kad egzistuoja reali grėsmė sprendimo įvykdymui. Ieškovų pareikštas ieškinys ir tuo pačiu prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįsti ir neteisėti. Ieškovai prašo nutraukti 2009-03-12 vertybinių popierių įsigijimo sandorius ir taikyti restituciją, ignoruodami tai, kad minėti sandoriai yra įvykdyti ir jų nutraukimas yra negalimas, be to ginčo vertybiniai popieriai paskesnių sandorių pagrindu yra E. B. ir tos K, kurios yra sąžiningos įgijėjos, asmeninė nuosavybė. Teismo motyvai dėl uždraudimo atsakovėms balsuoti klausimu, susijusiu su juridinio asmens UAB „Interselas“ įstatinio kapitalo mažinimu, būtinybės yra nesuvokiami, kadangi minėtos įmonės įstatinis kapitalas tėra tik 10000 Lt, t.y. minimalus pagal teisės aktus leistinas įstatinio kapitalo dydis, kuris negali būti mažinamas. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir nutartyje nurodyti, ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus, ar juo nesiekiama nepagrįstai apriboti atsakovų ir tuo pačiu trečiojo asmens teises, ar ieškovai sąžiningai naudojasi procesine teise prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ar jie vykdo kooperavimosi pareigą ir t.t., tačiau to nepadarė, neteisingai įvertino tarp šalių kilusio ginčo aplinkybes, neteisingai išaiškino ir pritaikė įstatymą ir priėmė neteisėtą nutartį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, turėjo spręsti, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso įstatyme numatytų priemonių. Teismas byloje pateiktų įrodymų kontekste neteisingai vertino bendruosius protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, įtvirtintus CK 1.5 straipsnyje, ieškovų elgesį (turint omenyje tai, jog ieškinys yra pareikštas praėjus daugiau nei 2,5 metų) ginant tariamai pažeistas savo teises ir neteisingai sprendė, jog yra pagrindas apriboti atsakovų ir tuo pačiu trečiojo asmens UAB „Interselas“ teises, ir todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo.

Atsiliepimas

Ieškovai pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, kuriuos prašo atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad UAB „Interselas“ laikytinas neturinčiu teisinio suinteresuotumo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o atsakovė E. B. neturi teisės reikalauti panaikinti nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių visa apimtimi. Ieškovai ieškiniu siekia susigrąžinti akcijas, kurios perimtos iš jų prievarta, terorizuojant, paimtos už akivaizdžiai neteisingą kainą, netgi jos neišmokant. T. K. ir G. B. po sandorio sudarymo iš karto akcijas perleido sutuoktinėms E. K., E. B., nors jie ir toliau veikia kaip bendrovės vadovai, prokuristai, taip apsunkindami akcijų susigrąžinimą. Atsakovai yra nesąžiningi, todėl didelė tikimybė, kad jie gali paslėpti turtą – akcijas, jas perleisti, įkeisti, kas apsunkintų sprendimo vykdymą. Įrodymų, kad šių veiksmų neatliks, taip pat, kad nedidins, nemažins įstatinio kapitalo, atsakovė E. B. su atskiruoju skundu nepateikė. Atsakovai gali balsuoti akcijomis padidinti, o vėliau sumažinti įstatinį kapitalą, taip gali esminiai įtakoti prašomų sugrąžinti akcijų vertę, todėl teismo draudimas didinti ir mažinti įstatini kapitalą yra motyvuotas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Pagal CPK 144 straipsnio pirmąją dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo ir tik nustato, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Tačiau iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Ieškovai prašo nutraukti 2009-03-12 vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sutartį sudarytą tarp E. V., G. V. ir T. K. pagal kurią ieškovai pardavė turimus vertybinius popierius – 25 vienetus UAB „Interselas“ paprastųjų vardinių akcijų ir taikyti dvišalę restituciją – grąžinti ieškovams 25 vienetus UAB „Interselas“ paprastųjų vardinių akcijų, o iš ieškovų solidariai priteisti T. K. 2500 Lt; nutraukti 2009-03-12 vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sutartį sudarytą tarp E. V., G. V. ir G. B., pagal kurią ieškovai pardavė turimus vertybinius popierius – 25 vienetus UAB „Interselas“ paprastųjų vardinių akcijų, pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento to paties kiekio šių akcijų 2010-08-02 dovanojimo sutartį tarp T. K. bei E. K. ir 2010-11-09 pirkimo-pardavimo sutartį tarp G. B. ir E. B., taikyti dvišalę restituciją – grąžinti ieškovams 25 vienetus UAB „Interselas“ paprastųjų vardinių akcijų, o iš ieškovų solidariai priteisti atsakovui G. B. 2500 Lt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovams palankus teismo sprendimas, duomenų, kad ieškinys pareikštas aiškiai nepagrįstai, byloje nėra. Atskirojo skundo argumentas, kad ieškinys actio Pauliana instituto pagrindu negali būti tenkinamas yra susijęs su ieškinio pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šiuo klausimu nepasisako.

Specifinės rūšies turto - akcijų ypatumai lemia ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo specifiką. Remiantis CK 1.102 straipsniu bei ABĮ 40 straipsnio pirmąja dalimi, akcijos - tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti įmonės pelno dalį dividendais, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises. Pagal ABĮ 14 straipsnio pirmąją dalį, šio ir kitų įstatymų nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nustatytais atvejais. Nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis ribojamos atitinkamos teisės, sąrašas yra reglamentuotas CPK 145 straipsnio pirmojoje dalyje, kur nurodytos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kaip turtinių teisių, priklausančių atsakovui, areštas, bei draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 str. 3, 6 d.). Teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti uždrausta ar apribota įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai ginčijama nuosavybės teisė į akciją (Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 3 d.). Kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas ribojimų naudotis akcijų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis nustatymo klausimą, teismas turi svarstyti, ar šie ribojimai atitinka konkrečios bylos faktines aplinkybes. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, į tai, kad būsimo teismo sprendimo vykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais. Tai reiškia, kad teismui konstatavus būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimams užtikrinti, teismo nutartyje turi būti nustatyti konkrečių ginčo akcijų suteikiamų (ne)turtinių teisių įgyvendinimo draudimai.

Apeliantai atskiruosiuose skunduose nurodė, jog nei skundžiamoje nutartyje, nei ieškovų prašyme nėra nurodoma, kuo pasireikš galimo teismo sprendimo įvykdomumo pasunkėjimas. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo atskirųjų skundų argumentu. Pagrindinė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reglamentuojančio CPK XI skyriaus penktojo skirsnio teisės normų paskirtis ir tikslas yra užtikrinti laikiną ginčo objekto apsaugos mechanizmą ir būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismui, taikančiam CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Teismas atkreipia dėmesį, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Šiuo atveju ieškinys pateiktas dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimo, akcijų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Skundžiama nutartimi nustatytas draudimas atsakovėms perleisti kitų asmenų nuosavybėn jų kiekvienos turimas po 25 vienetus UAB „Interselas“ paprastųjų vardinių akcijų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai reikalauja taikyti restituciją, atstatyti faktinę padėtį, buvusią iki ieškovams priklausiusių akcijų perleidimo, į tai, kad po 2009-03-12 vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo akcijos jau buvo perleistos atsakovėms, egzistuoja reali grėsmė, kad akcijos gali būti perleistos teismo proceso metu tretiesiems asmenims, įkeistos ar kitokiu būdu apsunkinta galimybė jomis laisvai disponuoti, kas sąlygotų tolimesnį šalių bylinėjimąsi, ieškininio reikalavimo, jeigu teismo sprendimas ir būtų ieškovams palankus, įvykdymo apsunkinimą ar pasidarytų neįmanoma sprendimą įvykdyti.

Teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir teisė pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose yra įstatymo nustatytos juridinio asmens dalyvio – akcininko neturtinės teisės (Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 1 d., 2 d.). Naudojimasis akcijų valdytojui suteikiama teise šiomis akcijomis balsuoti yra susijęs su jo dalyvavimu akcininkų susirinkime priimant sprendimus, susijusius su bendrovei priklausančio turto valdymu, disponavimu juo. Tokiais sprendimais gali būti prisiimti įsipareigojimai bendrovės vardu, susiję su bendrovei priklausančio turto apsunkinimu, įsipareigojimais prieš trečiuosius asmenis, turto perleidimu, kas gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą arba padaryti žalą, sumažėjus ginčo akcijų vertei arba joms tapus bevertėmis. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovui T. K. priklauso 40 proc. akcijų, E. K. – 25 proc. akcijų, G. B. – 10 proc. akcijų, E. B. – 25 proc. akcijų. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje 9,10 punktais, visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, priima sprendimus padidinti ar sumažinti (išskyrus numatytas išimtis) įstatinį kapitalą. Atsakovių turimų akcijų suteikiami balsai gali turėti lemiamos įtakos. Neapribojus atsakovėms naudotis ginčo akcijų suteikiamomis neturtinėmis teisėmis, susidarytų prielaidos galimai neteisėtai įsigytų akcijų pagrindu daryti negrįžtamą įtaką bendrovei. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo atsakovėms perleisti kitų asmenų nuosavybėn jų kiekvienos turimas po 25 vienetus UAB „Interselas“ paprastųjų vardinių akcijų, draudimo šiomis akcijoms balsuoti, kai sprendžiamas klausimas dėl UAB “Interselas“ papildomų vertybinių popierių išleidimo didinant bendrovės įstatinį kapitalą ar jų anuliavimo šį kapitalą mažinant, gali kilti grėsmė galimai ieškovams palankaus sprendimo įvykdymui. Kadangi realus restitucijos taikymas ir buvusios iki ieškovams priklausiusių akcijų perleidimo faktinės padėties atstatymas būtų ženkliai apsunkintas pasikeitus bendrovės akcijų skaičiui ir atitinkamai ginčijamų akcijų proporcijai bendrame akcijų skaičiuje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai uždraudė atsakovėms balsuoti sprendžiant klausimą dėl bendrovės akcinio kapitalo dydžio keitimo. Be to, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržo vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

Teismas sprendžia, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta. Naikinti ją atskirųjų skundų motyvais teisinio pagrindo nėra. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Margarita Dzelzienė