Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-12-11 · Civilinė byla Nr. 2YT-26950-454/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-11
Bylos Nr.
2YT-26950-454/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17087-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Šafronas
Pareiškėjas
R. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-26950-454/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17087-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.5.1; 3.5.12 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 11 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. K. skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų, suinteresuoti asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „GERTAUTA“, antstolis Marekas Petrovskis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja R. K. (toliau – pareiškėja, skolininkė) kreipėsi į antstolį Mareką Petrovskį (toliau – antstolis) su 2019 m. spalio 1 d. skundu dėl 2019 m. rugsėjo 11 d. patvarkymo dėl turto vertės nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0123/17/00153 (b. l. 5). Pareiškėja skundu prašo panaikinti 2019 m. rugsėjo 11 d. patvarkymą dėl turto vertės nustatymo vykdomoje byloje Nr. 0123/17/00153 ir nustatyti jos turto realią rinkos vertę.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodė, kad nesutinka su nustatyta jai priklausančio turto verte, ji aiškiai yra per didelė. Vertinant turtą, turėjo būti nustatyta tikroji / reali jo rinkos vertės. Dirbtinai padidinus turto kainą – pirmosiose varžytynėse niekas jo nepirks, o vėlesnėse varžytynėse turtas bus parduotas už daug mažesnę kainą, nei jis iš tiesų vertas, tokiu būdu nukentės ne tik jos, bet ir kreditorės teisėti interesai.

Antstolis 2019 m. spalio 10 d. patvarkymu atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, nenustačius vykdymo proceso normų pažeidimo. Netenkinus skolininkės skundo, skundą ir vykdomąją bylą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui (b. l. 4).

Patvarkyme nurodyta, kad antstolis, vykdydamas 2016 m. gruodžio 13 d. Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1499-173/2015 dėl 75 744,96 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės R. K. UAB „GERTAUTA“ naudai, paskyrė skolininkei priklausančio turto ekspertizę turto vertei nustatyti. Gavus eksperto išvadą dėl turto vertės, 2019 m. rugsėjo 11 d. antstolio patvarkymu nustatyta turto vertė 32 900 Eur ir 25 900 Eur. Vykdymo procese galioja dispozityvumo principas, pagal kurį proceso šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo skundą. Skolininkė nepateikia nei vieno įrodymo, pagrindžiančio skundo dalyką, o pateikia tik savo subjektyvią nuomonę. Įstatymas numato antstolio pareigą nustatyti turto rinkos vertę. Nustatant turto rinkos vertę antstolis gali nustatyti savo nuožiūra, atsižvelgdamas į proceso šalių nuomonę, arba pasinaudoti eksperto pagalba ir skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju antstolis pasinaudojo objektyviu kriterijumi ir turto vertę nustatė pagal eksperto išvadą. Jei turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto vertė yra eksperto nustatyta turto vertė. Todėl antstolis teisėtai ir pagrįstai vadovaujantis įstatymu nustatė areštuoto turto vertę. Turto pardavimo iš varžytynių tvarką ir kainos mažėjimą nustato ne antstolis, o įstatymas, todėl ne antstolis yra atsakingas dėl turto kainos mažėjimo intervalo parduodant turtą iš varžytynių. Vykdymo procese nenustatyta, kad eksperto pateikta išvada yra abejotina, su klaidomis, todėl antstoliui, išieškotojai nekilo abejonių dėl eksperto pateiktos išvados, be to skolininkė taip pat nenurodo jokių pagrindų, kodėl turi būti skiriama pakartotinė ekspertizė at atliktas turto perkainavimas. Skolininkės skundo turinys taip pat yra prieštaringas. Skolininkė nurodo, kad turtas įkainuotas per brangiai, tačiau iš varžytynių bus parduotas per pigiai. Turto vertės mažėjimo intervalus nustato įstatymas, bet ne antstolis.

Suinteresuotas asmuo BUAB „GERTAUTA“ atsiliepimo į skundą nepateikė, informuota tinkamai (b. l. 11).

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina Lietuvos Respublikos CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

antstolis, vykdomojoje byloje Nr. 0123/17/00153 vykdo 2016 m. gruodžio 13 d. Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1499-173/2015 dėl 75 744,96 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės R. K. išieškotojos UAB „GERTAUTA“ naudai (v. b. l. 2). Antstolis 2019 m. gegužės 22 d. priėmė patvarkymą dėl turto vertinimo (ekspertizės) paskyrimo turto vertei nustatyti (v. b. l. 41). Antstolis, atsižvelgdamas į tai, kad jam sunku įvertinti areštuotą turtą, paskyrė skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto ekspertizę turto vertei nustatyti, pavedė ekspertizę atlikti UAB „Verslavita“. Antstolis patvarkyme nurodė, kad proceso šalys gali pareikšti motyvuotą nušalinimą antstolio paskirtam ekspertui. Taip pat, kad eksperto nustatyta rinkos kaina bus areštuoto turto vertė, pagal kurią bus nustatoma parduodamo turto iš varžytynių pradinė kaina.

Pažymėtina, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. Antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai.

CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę, t. y. pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

CPK 682 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Vykdymo proceso šalis (šalys) gali pareikšti ekspertui nušalinimą.

Iš vykdomosios bylos matyti, kad skolininkė ekspertui nušalinimo nereiškė.

UAB „Verslavita“ atliko ekspertizę ir nustatė, kad ekspertizės objektų, administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių R. K., rinkos vertė vertės nustatymo dieną (2019 m. liepos 31 d.) yra 58 800 Eur (atitinkamai 32 900 Eur ir 25 900 Eur) (v. b. l. 61–93).

2019 m. rugsėjo 11 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl turto vertės nustatymo (v. b. l. 46), kuriuo nutarė, kad minėtų patalpų vertė atitinkamai yra 32 900 Eur ir 25 900 Eur. Antstolis išaiškino, kad proceso šalys per 3 d. gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl eksperto nustatytos turto vertės. Taip pat išaiškino skolininkei, kad ji per 20 d. nuo patvarkymo gavimo dienos gali surasti ir pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Nepasiūlius pirkėjo, bus skelbiamos turto varžytynės, nustatant pradinę pirmųjų varžytynių kainą 80 proc. nuo nustatytos turto vertės.

CPK 682 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.

Pažymėtina, kad skolininkė nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, nesurado ir nepasiūlė areštuoto turto pirkėjo.

Skolininkė pateikė 2019 m. spalio 1 d. skundą dėl antstolio 2019 m. rugsėjo 11 d. patvarkymo dėl turto vertės nustatymo (v. b. l. 97).

Pareiškėja motyvuoja tuo, kad turto vertė yra aiškiai per didelė. Vertinant turtą, turėjo būti nustatyta tikroji / reali jo rinkos vertės. Dirbtinai padidinus turto kainą – pirmosiose varžytynėse niekas jo nepirks, o vėlesnėse varžytynėse turtas bus parduotas už daug mažesnę kainą, nei jis iš tiesų vertas, tokiu būdu nukentės ne tik jos, bet ir kreditorės teisėti interesai.

Antstolis 2019 m. spalio 10 d. patvarkymu atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, nenustačius vykdymo proceso normų pažeidimo (v. b. l. 98). Antstolis nurodė, kad skolininkė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių skundą; antstolis nustatė turto vertę pagal eksperto išvadą, dėl kurios nekilo abejonių; ne antstolis yra atsakingas dėl turto kainos mažėjimo intervalo parduodant turtą iš varžytynių.

CPK 681 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.

Kaip nustatyta iš vykdomosios bylos medžiagos, turtas yra įvertintas UAB „Verslavita“ atlikus minėto turto ekspertizę. Antstolis, vadovaudamasis įstatymu, turtą įkainojo pagal eksperto nustatytą turto vertę. Skolininkė nurodo, kad pagrįstai mano, jog turto vertė yra aiškiai per didelė, tačiau jokių savo argumentą pagrindžiančių įrodymų nepateikė, visiškai nemotyvavo savo nuomonės.

Nustatyta, kad pareiškėja savo teiginio nepagrindžia jokiais įrodymais, nėra nei vieno pagrindo, skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų (CPK 682 straipsnio 2 dalis).

Darytina išvada, jog skolininkė sutiko su eksperto kandidatūra, kuriam buvo pavesta atlikti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti bei ekspertizės išvada.

Turtas yra įkainotas rinkos kainomis kaip numato CPK 681 straipsnio 1 dalis, ekspertui nušalinimo nepareikšta, motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados taip pat nepareikšta.

Antstolis abejoti specialisto vertinimu pagrindo neturi ir neturėjo, todėl manytina, kad turtas įkainotas tinkamai.

Sutiktina su antstoliu, jog turto pardavimo iš varžytynių tvarką ir kainos mažėjimą nustato ne antstolis, o CPK 713 straipsnis, todėl ne antstolis yra atsakingas dėl turto kainos mažėjimo intervalo parduodant turtą iš varžytynių.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, antstolio 2019 m. rugsėjo 11 d. patvarkymas dėl turto vertės nustatymo yra teisėtas ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 513 straipsnis).

Iš teismo išdėstytų motyvų nustatytina, kad antstolis vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai, todėl pareiškėjos skundas atmestinas (CPK 513 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš šalių valstybei nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 513 straipsniu, 681 straipsniu, 682 straipsniu,

nutaria:

atmesti pareiškėjos R. K. 2019 m. spalio 1 d. skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/17/00153.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Artūras Šafronas