- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-16
- Bylos Nr.
- eI-2896-815/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00854-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- A. S., O. S., E. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Edgaras Gaučys, Aurelija Puzinienė, Edgaras Gaučiuiir
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjams A. S. (A. S.), O. S., pareiškėjų atstovams advokatui Edgarui Gaučiui ir advokatei Aurelijai Puzinienei, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Elinai Petrauskaitei, vertėjai Anastasijai Osinai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. S. (A. S.), O. S. ir E. S. (E. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjai A. S. (A. S.), O. S. ir E. S. (E. S.) (toliau – ir pareiškėjai), atstovaujami advokato Edgaro Gaučio (2017 m. kovo 14 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. EG-2017/12), kreipėsi į teismą su 2017 m. kovo 15 d. skundu, prašydami:
1.1. panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (15/4-6)10K-8598 „Dėl nacionalinių vizų išdavimo“ (toliau – ir Sprendimas);
1.2. įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti nacionalinių vizų išdavimo klausimą bei priimti naują sprendimą;
1.3. priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjai skunde nurodo, kad nesutinka su visiškai nepagrįstu ir neteisėtu Sprendimu, kuriame atsakovas nusprendė pareiškėjo A. S. (toliau – ir pareiškėjas) prašymą dėl nacionalinės daugkartinės vizos išdavimo pareiškėjo sutuoktinei Rusijos Federacijos pilietei O. S. ir dukrai Rusijos Federacijos pilietei E. S. (E. S.), gim. 2015 m. rugsėjo 16 d., atmesti, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai O. S. (toliau – ir pareiškėja) ir E. S. jau buvo išduotos daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 001341842 ir Nr. 001341843, galiojusios nuo 2016 m. kovo 2 d. iki 2016 m. gegužės 5 d., ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 001342030 ir Nr. 001342031, galiojusios nuo 2016 m. birželio 27 d. iki 2017 m. vasario 28 d. (bendras vizų galiojimo laikas – 1 m.), o galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai neįtvirtina galimybės išduoti naujas daugkartines nacionalines vizas. Pareiškėjų skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Atsakovas Sprendime remiasi Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečiu teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), nenurodydamas konkrečios Įstatymo normos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakyme Nr. 1V-280/V-109 patvirtinto Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašo (toliau – ir Vizų aprašas 67¹ punktu, kuriame nustatytas nacionalinės vizos galiojimo terminas. Pažymėtina, kad Vizų aprašo 1 punkte nustatyta, jog Vizų aprašas reglamentuoja kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, nagrinėjimo ir sprendimo dėl vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priėmimo, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo <...> bei kitų su vizos išdavimu susijusių klausimų, <...> tvarką, t. y. reglamentuoja viešojo administracinio subjekto vykdomos administracinės procedūros tvarką, kurią šiuo atveju, vykdo Departamentas, spręsdamas klausimus dėl daugkartinių vizų išdavimo, todėl akivaizdu, kad Vizų aprašo 67¹ punktas negali būti teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis atsakovas galėtų atsisakyti išduoti nacionalinę daugkartinę vizą. Tai patvirtina ir Vizų aprašo 78, 80 punktai, kuriuose nustatyta, kad įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas, spręsdamas dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo / neišdavimo, turi patikrinti, ar nėra kurio nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, išvardytų Įstatymo 19 straipsnyje.
2.2. Atsižvelgiant į Įstatymo 19 straipsnį ir į Sprendimo turinį akivaizdu, kad atsakovas nevertino ir nenustatė Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų nacionalinės vizos atsisakymo išduoti pagrindų, dėl kurių pareiškėju pateiktas prašymas galėtų būti atmestas. Įstatymas nenustato, jog pasibaigus Vizų aprašo 67¹ punkte nurodytam 1 m. nacionalinės vizos galiojimo terminui ir pareiškėjams pateikus prašymą išduoti naują daugkartinę nacionalinę vizą, tai būtų pats savaime pagrindas atsisakyti tenkinti pareiškėjų prašymą. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio taikymo aspektu turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinė byla Nr. A438-1116/2010).
2.3. Atsakovas Sprendime nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su individualia pareiškėjų situacija, nepateikė teisinio pagrindo, motyvų, kuriais remiantis atsisakoma išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, rėmėsi Vizų aprašo punktu, kuris reglamentuoja ne daugkartinės nacionalinės vizos atsisakymo išduoti klausimus, o jos galiojimo terminus, t. y. iš esmės priėmė visiškai nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą atsisakyti išduoti daugkartines nacionalines vizas, nors LVAT, aiškindamas VAĮ 8 straipsnį ir formuodamas jo taikymo praktiką ne kartą akcentavo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (administracinės bylos Nr. A756-420/2009, Nr. A662-839/2014, Nr. A822-1440/2014, Nr. A-1750-525/2015). Pažymėtina, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, dėl kurio jis priimamas; individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas; visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis jų tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiomis konkrečiai teisės aktų normomis remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT administracinės bylos Nr. A556-1898/2008, Nr. A756-2036/2008 ir kt.).
Remiantis Sprendimo turiniu, atsakovas atsakyme į prašymą (rašte), o ne motyvuotame sprendime, priėmė sprendimą atsisakyti išduoti daugkartines nacionalines vizas pareiškėjams, nors vienareikšmiška išvada akte nepadaroma. Taigi, ginčijamas individualus administracinis aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, jame nesuformuluoti jokie konkretūs įpareigojimai ir nenustatyti valinio pobūdžio patvarkymai pareiškėjams, išskyrus vienintelį nurodymą, kad „galimybės išduoti naujas daugkartines nacionalines vizas Jūsų sutuoktinei ir dukrai galėtų būti sprendžiama tik praėjus daugiau kaip 90 dienų nuo jų turimų galiojančių daugkartinių nacionalinių vizų galiojimo pabaigos“. Sprendimo pagrindu, įvertinus jo turinį, pareiškėjams atsisakyta išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, nors jame aiškiai ir konkrečiai nekonstatuota, kuo remiantis, kas pareiškėjams nesuteikiama, atitinkamai nesuformuluotas joks konkretus sprendimas, todėl toks sprendimas negali būti laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
2.4. Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje, pagal Vizų aprašo 66.11.2 punktą daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl asmeninės priežasties, kurios užsienietis negalėjo numatyti. Pažymėtina, kad atsakovui puikiai žinomos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjų buvimu Lietuvos Respublikoje, tačiau pateiktame atsakyme jos visiškai neminimos ir nevertinamos.
2.4.1. Atsakovas 2016 m. gegužės 18 d. sprendime Nr. (15/6-12)12PR-40 nusprendė nesuteikti pareiškėjui A. S. pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, tačiau, Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-7733-815/2016 šį sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo bylą ir priimti naują sprendimą, LVAT šį sprendimą 2017 m. sausio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1050-756/2017 paliko nepakeistą. Taigi, atsakovas iš naujo nagrinėja pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Atsakovui priėmus teigiamą sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo A. S., jo sutuoktinė O. S. ir jų dukra E. S. turės teisę gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 43 straipsnis) bei prašymo nagrinėjimo metu turi teisę gauti vienkartinę nacionalinę vizą, galiojančią iki 5 mėn. Pareiškėjai dėl atsakovo neveikimo (sprendimo nepriėmimo) neturi galimybės pateikti prašymo dėl leidimo laikinai gyventi suteikimo ir vienintelė galimybė sutuoktiniams, auginantiems dukrą, būti kartu yra daugkartinės nacionalinės vizos išdavimas iki tol, kol atsakovas priims sprendimą dėl prieglobsčio (ne)suteikimo pareiškėjui A. S..
2.4.2. Pareiškėjas A. S. dėl sunkios sveikatos būklės (tai atsakovas žino), atsiradusios dėl jam padarytos nusikalstamos veikos (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02459-17 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 2 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje) – abiejų kulnakaulių lūžio – negalės vaikščioti (judėti) preliminariai iki 2017 m. liepos mėn., dabar jis juda tik neįgaliojo vežimėlyje, o jo ir dukters E. S. priežiūra rūpinasi tik sutuoktinė, besilaukianti antrojo vaiko (tekiant skundą nėštumas buvo 5 mėn.). Akivaizdu, kad susiklosčius tokioms ypatingoms faktinėms aplinkybės, kurių pareiškėjai negalėjo numatyti, atsakovas visiškai nepagrįstai atsisakė išduoti daugkartines nacionalines vizas pareiškėjai O. S. ir pareiškėjų dukrai E. S.. Sprendimas sukuria faktinę situaciją, kad šeimoje gyvenantys asmenys turi išsiskirti ir, esant ypatingoms aplinkybėms, negali užtikrinti vienas kito priežiūros, o tai pažeidžia tiek pareiškėjų, tiek nepilnamečio bei negimusio vaikų teisėtus interesus bei teises. Pagal Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalį, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.
2.5. Kilusio administracinio ginčo kontekste, be kita ko, pabrėžtina, kad Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų, šis principas įtvirtintas Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.); remiantis šiuo principu, valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Pažymėtina, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina ir pareigą viešojo administravimo subjektams priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu (žr. LVAT administracines bylas Nr. A756-700/2008, Nr. A756-422/2009, Nr. A502-1037/2010).
II
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad akivaizdu, jog Departamentas tinkamai išnagrinėjo A. S. 2017 m. vasario 14 d. prašymą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, atitinkantį tiek teisės aktų reikalavimus, taip pat ir individualias pareiškėjų aplinkybes prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
1. Departamente 2017 m. vasario 15 d. gautas pareiškėjo A. S. laisvos formos prašymas išduoti pareiškėjo dukrai E. S. ir pareiškėjo dukros motinai O. S. daugkartines nacionalines vizas, prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėjas laukia Departamento sprendimo dėl jo pateikto prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, o jo dukros E. S. motinos O. S. buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas, nes pareiškėjas yra susilaužęs abi kojas, gali judėti tik neįgaliojo vežimėlyje ir jam būtina O. S. priežiūra. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad O. S. laukiasi nuo pareiškėjo antro vaiko, jai taip pat yra būtinas pareiškėjo palaikymas.
2. Departamentas, nustatęs, kad O. S. ir E. S. Lietuvos Respublika jau buvo išdavusi dvi daugkartines nacionalines vizas, kurių bendras galiojimo laikas sudarė 1 metus, vadovaudamasis Vizų aprašo 67¹.1 ir 67¹.2 punktais, ginčijamame rašte informavo A. S., kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato galimybės išduoti O. S. ir E. S. naujas daugkartines nacionalines vizas, o dėl galimybės išduoti joms naujas daugkartines nacionalines vizas galėtų būti sprendžiama tik praėjus daugiau kaip 90 dienų nuo jų turėtų vizų galiojimo pabaigos.
3. Pagal Įstatymo 21 straipsnio 1 dalį užsienietis dokumentus vizai gauti pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, o kai tokios nėra, dokumentai Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Užsienietis dokumentus vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatytais atvejais taip pat gali pateikti pasienio kontrolės punkte, vidaus reikalų ministro įgaliotoje institucijoje arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje. Pagal to paties straipsnio 9 dalį kvietimo patvirtinimo, dokumentu vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru. Dokumentų vizai gauti pateikimo, nagrinėjimo ir sprendimo dėl vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priėmimo klausimus reglamentuoja Vizų aprašas. Taigi, užsieniečiai, siekdami gauti daugkartinę nacionalinę vizą, prašymą dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo turi pateikti būtent Vizų apraše nustatyta tvarka. Pagal Vizų aprašo 73 punktą užsienietis daugkartinei nacionalinei vizai gauti turi pateikti: užpildytą nustatytos formos prašymą išduoti nacionalinę vizą; galiojantį kelionės dokumentą, išduotą per pastaruosius 10 metų, kurio galiojimo laikas turi būti ne mažiau kaip 3 mėnesiais ilgesnis už prašomos išduoti vizos galiojimo laiką. Ypatingu atveju, esant pagrįstų priežasčių, šio reikalavimo galima netaikyti, tačiau visais atvejais kelionės dokumentas negali galioti trumpiau, negu galioja išduodama viza; vieną 35 mm x 45 mm dydžio spalvotą nuotrauką, atitinkančią 1995 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1683/95, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. liepos 24 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 856/2008; sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, atitinkantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 1 d. nutarime Nr. 230 nustatytus reikalavimus ir galiojantį buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu; dokumentą, patvirtinantį, kad turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų gyventi Lietuvos Respublikoje bei lėšų grįžti į kilmės valstybę ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti. Pakankamas lėšų gyvenimui dydis užsieniečiui, nurodytam Vizų aprašo 66.1 ir 66.2 punktuose, bei nepilnamečiam užsieniečiui yra 0,5 minimaliosios mėnesinės algos vienam mėnesiui, kitiems užsieniečiams – 1 minimalioji mėnesinė alga vienam mėnesiui. Šie dokumentai turi būti išversti į lietuvių arba į kitą vizų tarnybos valstybės tarnautojo nurodytą kalbą; taip pat Vizų aprašo 66 punkte nustatytą pagrindą, kuriuo užsienietis prašo išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, patvirtinančius dokumentus. Vadovaujantis Vizų aprašo 68 punktu, užsienietis privalo sumokėti konsulinį mokestį už konsulinių veiksmų, nustatytų Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo 3 straipsnio 2 punkte, atlikimą arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliavą už nacionalinės vizos išdavimą. Pažymėtina, kad tiek O. S., tiek E. S. jau buvo išduotos dvi daugkartinės nacionalinės vizos, taigi, pareiškėjams turėjo būti žinomi teisės aktų reikalavimai, reglamentuojantys nacionalinių vizų išdavimo tvarką.
4. Remiantis bylos medžiaga, pareiškėjo A. S. 2017 m. vasario 14 d. Migracijos departamentui pateiktas laisvos formos prašymas neatitinka Vizų aprašo reikalavimų, t. y. nepateikti O. S. ir E. S. užpildyti nustatytos formos prašymai išduoti nacionalinę vizą, nepateikta jokių Vizų aprašo 73 punkte nurodytų dokumentų vizai gauti, jokių dokumentų, patvirtinančių, kad buvo sumokėta valstybės rinkliava už nacionalinės vizos išdavimą, todėl šis prašymas negali būti laikomas prašymu išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, pateiktu pagal Įstatymo ir Vizų aprašo nuostatas. Taigi, Departamentas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo prašymo pagal Vizų aprašo nuostatas.
5. Departamentas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti Įstatymo 19 straipsnyje nustatytų atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų ir priimti sprendimą pagal Vizų aprašo nuostatas, nes Departamentui nebuvo pateiktas Vizų apraše nustatytas prašymas išduoti daugkartinę nacionalinę vizą.
6. Ginčijamo rašto turinys patvirtina, kad Departamentas vadovavosi ne vien teisės aktų nuostatomis, bet ir individualiomis aplinkybėmis, o būtent, aplinkybėmis, kad O. S. ir E. S. jau buvo išduotos dvi daugkartinės nacionalinės vizos, kurių galiojimo laikas – 1 metai, todėl teisės aktai nenustato galimybės išduoti joms naujas daugkartines nacionalines vizas. Pareiškėjui taip pat paaiškinta, kad, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, O. S. ir E. S. prašymus dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo galėtų pateikti tik praėjus daugiau kaip 90 dienų nuo jų turėtų daugkartinių nacionalinių vizų galiojimo pabaigos. Pažymėtina, kad nei Įstatyme, nei Vizų apraše nenustatyta išimčių, kurioms esant užsieniečiai prašymus dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo galėtų pateikti, nesilaikydami Vizų aprašo 67¹ punkte nustatyto termino (pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalį užsienietis, turintis nacionalinę vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje vizoje nurodytą laiką, šis laikas gali trukti iki 12 mėnesių, taigi, viza išduodama buvimui, bet ne gyvenimui Lietuvos Respublikoje, o užsienietis, kuris nori gyventi šalyje, turi teikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo), tuo tarpu pareiškėjai siekia, kad jiems, neatitinkant teisės aktų reikalavimų, būtų sudarytos išimtinės sąlygos, išeinančios už galiojančio teisinio reglamentavimo ribų, tačiau šie argumentai nepagrindžiami jokiomis nagrinėjamam klausimui reikšmę turinčiomis išimtinėmis faktinėmis aplinkybėmis.
7. Pareiškėjai, manydami, kad O. S. ir E. S. galėtų būti išduota daugkartinė nacionalinė viza pagal Vizų aprašo 66.11.2 punktą, galėjo pateikti Departamentui nustatytos formos prašymą ir dokumentus, pagrindžiančius vizos išdavimą nurodytu pagrindu, tačiau nei prašymų dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo, nei Vizų apraše nurodytų dokumentų pareiškėjai Departamentui nepateikė, todėl Departamentas neturėjo teisinio pagrindo ginčijamame rašte vertinti Vizų apraše nustatytų daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo pagrindų. A. S. 2017 m. vasario 14 d. prašymas neatitiko Vizų aprašo reikalavimų, todėl buvo nagrinėjamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarime Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse įtvirtintomis bendromis prašymų nagrinėjimo nuostatomis, ginčijamame rašte nurodant, dėl kokių priežasčių O. S. ir E. S. negali būti išduodamos daugkartinės nacionalinės vizos, šias priežastis pagrindžiant teisės aktų nuostatomis bei individualiomis aplinkybėmis, nurodant ginčijamo rašto apskundimo tvarką.
III
1. Teismo posėdyje pareiškėjai A. S. (A. S.) ir O. S. bei jų atstovai advokatas E. Gaučys ir advokatė A. Puzinienė (2017 m. kovo 9 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 2017-03/07) iš esmės rėmėsi pareiškėjų skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.
2. Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė šios institucijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Elina Petrauskaitė (2016 m. lapkričio 18 d. įgaliojimas Nr. 3K-122) iš esmės rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Lietuvos Respublika pareiškėjai O. S. ir pareiškėjų dukrai E. S., gim. 2015 m. rugsėjo 16 d., nuo 2016 m. išdavė šias vizas: daugkartines nacionalines vizas (D) Nr. 001341842 ir Nr. 001341843, galiojusias nuo 2016 m. kovo 2 d. iki 2016 m. gegužės 5 d.; daugkartines nacionalines vizas Nr. 001342030 ir Nr. 001342031, galiojusias nuo 2016 m. birželio 27 d. iki 2017 m. vasario 28 d.
2. Pareiškėjas pateikė Departamentui 2017 m. vasario 14 d. prašymą, kuriame prašė išduoti vizą D jo žmonai O. S. ir dukrai E. S. (E. S.), kadangi jis laukia sprendimo, ir jo šeima turi būti šalia; žmona turi jį slaugyti, nes jis yra ligoninėje ir susitraumavo kojas bei negali judėti ir slaugyti save savarankiškai, be to, žmona laukiasi antro vaiko, jai taip pat reikalinga jo pagalba ir parama.
3. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo A. S. prašymą dėl galimybės išduoti sutuoktinei Rusijos Federacijos pilietei O. S. ir dukrai Rusijos Federacijos pilietei E. S. (E. S.), gim. 2015 m. rugsėjo 16 d., daugkartines nacionalines vizas, 2017 m. vasario 24 d. sprendime Nr. (15/4-6)10K-8598 „Dėl nacionalinių vizų išdavimo“ pareiškėjui, be kita ko, nurodė:
3.1. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo sutuoktinei ir dukrai jau buvo išduotos daugkartinės nacionalinės vizos, galiojančios vienus metus, galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato galimybės išduoti joms naujas daugkartines nacionalines vizas.
3.2. Nacionalinių vizų išdavimą reglamentuoja Įstatymas ir Vizų aprašas, pagal kurio 67¹ punktą, jeigu užsienietis pasinaudoja daugkartine nacionaline viza, galiojančia 1 metus, ir jeigu nuo šios vizos galiojimo laiko pabaigos yra praėję: mažiau kaip 90 dienų, tai užsienietis pateikia prašymų išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, šiuo atveju gali būti išduodama nacionalinė viza ne ilgiau kaip 5 mėnesiams; daugiau kaip 90 dienų, tai kita daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama ne ilgiau kaip 1 metams.
3.3. Pareiškėjo sutuoktinei ir dukrai jau buvo išduotos daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 001341842 ir Nr. 001341843, galiojusios nuo 2016 m. kovo 2 d. iki 2016 m. gegužės 5 d., ir Nr. 001342030 ir Nr. 001342031, galiojusios nuo 2016 m birželio 27 d. iki 2017 m. vasario 28 d., t. y. bendras vizų galiojimo laikas yra vieni metai.
3.4. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, dėl galimybės išduoti naujas daugkartines nacionalines vizas pareiškėjo sutuoktinei ir dukrai galėtų būtų sprendžiama tik praėjus daugiau kaip 90 dienų nuo jų turimų galiojančių daugkartinių nacionalinių vizų galiojimo pabaigos.
4. Remiantis viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų 2017 m. vasario 25 d. epikrize (ligos istorijos Nr. 17-2708), pareiškėjas A. S. nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. vasario 25 d. gydytas dėl abiejų kojų (kulnakaulių) skeveldrinių lūžių su poslinkiu (ligos kodas S92.0), atlikta abiejų kulnakaulių osteosintezė su autospongiolplastika, pateiktos rekomendacijos, be kita ko, abiejų kojų neminti iki 3 mėn., judėti neįgaliojo vežimėlyje.
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. S. (A. S.), O. S. ir E. S. (E. S.) skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (15/4-6)10K-8598 „Dėl nacionalinių vizų išdavimo“ bei įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti nacionalinių vizų išdavimo klausimą bei priimti naują sprendimą.
2. Atsakovas atsiliepime į skundą teigia, kad skundžiamą sprendimą priėmė iš esmės vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, nes pareiškėjas A. S. pateikė laisvos formos prašymą (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą), nepateikė jokių dokumentų, nustatytų Vizų apraše, todėl „Departamentas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo prašymo pagal Vizų aprašo nuostatas“ (žr. šio sprendimo nustatomosios dalies II skyriaus 4 punktą). Tai iš esmės patvirtino ir atsakovo atstovė teismo posėdyje.
2.1. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Iš šitų bendrųjų nuostatų viešojo administravimo institucijoms kyla pareiga vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės būtų motyvuotos (1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-686/2010). Reikalavimas, kad individualus administracinis aktas būtų adekvatus, aiškus, apima ir šio akto priėmimo pagrindimą proporcingumo principo požiūriu. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009).
2.2. Teismas, įvertinęs pareiškėjo A. S. laisvos formos prašymą (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą) bei skundžiamą sprendimą (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punktą), daro išvadą, kad atsakovas skundžiamame sprendime rėmėsi Vizų aprašo nuostatomis (konkrečiai – Vizų aprašo 67¹ punktu), tačiau teigia, kad „Departamentas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo prašymo pagal Vizų aprašo nuostatas“ (žr. šio sprendimo nustatomosios dalies II skyriaus 4 punktą). Dar daugiau, atsiliepime į skundą atsakovas nurodo, kad pareiškėjai, manydami, kad O. S. ir E. S. galėtų būti išduota daugkartinė nacionalinė viza pagal Vizų aprašo 66.11.2 punktą, galėjo pateikti Departamentui nustatytos formos prašymą ir dokumentus, pagrindžiančius vizos išdavimą nurodytu pagrindu, tačiau nei prašymų dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo, nei Vizų apraše nurodytų dokumentų pareiškėjai Departamentui nepateikė, todėl Departamentas neturėjo teisinio pagrindo ginčijamame rašte vertinti Vizų apraše nustatytų daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo pagrindų; A. S. 2017 m. vasario 14 d. prašymas neatitiko Vizų aprašo reikalavimų, todėl buvo nagrinėjamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarime Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse įtvirtintomis bendromis prašymų nagrinėjimo nuostatomis, ginčijamame rašte nurodant, dėl kokių priežasčių O. S. ir E. S. negali būti išduodamos daugkartinės nacionalinės vizos, šias priežastis pagrindžiant teisės aktų nuostatomis bei individualiomis aplinkybėmis, nurodant ginčijamo rašto apskundimo tvarką (žr. šio teismo sprendimo nustatomosios dalies II skyriaus 7 punktą). Taigi, atsakovas pats atsiliepime pripažįsta, kad iš esmės galėjo būti svarstomas vizų išdavimo klausimas pagal Vizų aprašo 66.11.2 punktą, tačiau to skundžiamame sprendime pareiškėjams nepaaiškino, vadovavosi išimtinai tik Vizų aprašo 67¹ punktu, t. y. nesistemiškai taikė Vizų aprašo nuostatas, neatsižvelgė į visas svarbias faktines aplinkybes: kad A. S. yra sužalotas (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4 punktą), taip pat kad jis tai nurodė savo prašyme (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą), kad prašyme nurodė, jog jo žmona laukiasi vaiko, kad yra svarstomas klausimas dėl prieglobsčio suteikimo pareiškėjui A. S.. Vadinasi, atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, konstitucinį gero administravimo principą.
3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog pareiškėjų A. S. (A. S.), O. S. ir E. S. (E. S.) skundas tenkintinas, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. vasario 24 d. sprendimas Nr. (15/4-6)10K-8598 „Dėl nacionalinių vizų išdavimo“ naikintinas, o Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą bei priimti naują sprendimą.
4. Pareiškėjai prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų apskaičiavimo ir pagrindimo nepateikė. Teismas išaiškina pareiškėjams, kad jie turi galimybę kreiptis į teismą per keturiolika kalendorinių dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su rašytiniu prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikdami bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimą bei pagrindimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų A. S. (A. S.), O. S. ir E. S. (E. S.) skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (15/4-6)10K-8598 „Dėl nacionalinių vizų išdavimo“ ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą bei priimti naują sprendimą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.