Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-145-193/2010

Teisėjas Virginijus Skaraitis Procesinio sprendimo kategorijos:

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2010 m. balandžio 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009-12-21 nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu:

- pagal BK 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimo tarnyba veikiant bendrininkų grupe su A. K. siekiant naudos A. K.) ir jam paskirtas teisės atėmimas dirbti valstybės tarnyboje dvejiems metams;

- pagal BK 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimo tarnyba savo naudai) ir jam paskirtas teisės atėmimas dirbti valstybės tarnyboje dvejiems metams trims mėnesiams;

- pagal BK 300 str. 1 d. (dėl medžiagų nurašymo aktų Nr. 323 ir 361 klastojimo) ir jam paskirta 20 MGL (2600 litų) bauda.

Remiantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio ir visiško sudėjimo būdu, ir V. S. paskirta subendrinta galutinė bausmė – teisės atėmimas dirbti valstybės tarnyboje 2 m. 6 mėn. (dvejiems metams šešiems mėnesiams) su 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda.

V. S., kaltintas pagal BK 228 str. 2 d., 184 str. 1 d. dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir 5781,06 Lt AB „R“ turto iššvaistymo, išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme. Taip pat V. S. išteisintas pagal BK 300 str. 1 d. dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio klastojimo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir A. K. bei G. K., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Skundžiamu nuosprendžiu priteista: iš A. K. bei V. S. solidariai AB „R“ naudai – 909,01 Lt turtinės žalos atlyginimo, iš V. S. AB „R“ naudai – 3070,24 Lt turtinės žalos atlyginimo, iš A. K. ir V. S. AB „R“ naudai – po 1500 Lt advokatės paslaugoms apmokėti, iš A. K., V. S. ir G. K. – 64,67 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei. Civilinis ieškinys dalyje (19343,93 Lt sumai), pareikštas dėl AB „R“ darbuotojų darbo Panevėžio apskrities VMI Rokiškio filialo patalpose, paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. S. nuteistas už tai, kad jis ir A. K., būdami valstybės tarnautojams prilygintais asmenimis – A. K. AB „R“ direktoriumi, V. S. – AB „R“ direktoriaus pavaduotoju gamybai, veikdami bendrininkų grupe, siekdami asmeninės turtinės naudos A. K., nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio iki 2007 m. lapkričio 31 d. Rokiškyje, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent : 2006 metų rugsėjo mėn., tyrimo nenustatytą dieną, žinodami, kad už atliktus darbus AB „R“ nebus apmokėta, siekdami asmeninės turtinės naudos A. K. savo lėšomis nesamdyti darbininkų darbams prie statomo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tyčia pasinaudojo savo pareigų viršenybe, V. S. nurodžius jam pavaldiems AB „R“ darbininkams A. S., I. A., G. T. vykti prie A. K. statomo namo atlikti statybos darbų, o šiems bendrovės darbuotojams prie minėtojo namo dirbus dvi dienas (klojo trinkeles), AB „R“ už jų atliktus darbus nebuvo sumokėta 566,20 Lt (202,17 Lt I. A. darbo kaštai, 161,85 Lt A. S. darbo kaštai, 202,18 Lt G. T. darbo kaštai); 2007 metais, laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., tyrimo nenustatytą dieną, tęsdami savo nusikalstamą veiką, žinodami, kad už atliktus darbus AB „R“ nebus apmokėta, siekdami asmeninės turtinės naudos A. K. savo lėšomis nesamdyti darbininkų darbams prie statomo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tyčia pasinaudojo savo pareigų viršenybe, V. S. nurodžius jam pavaldžiam AB „R“ darbuotojui E. M. vykti prie A. K. statomo namo atlikti darbų, o šiam bendrovės darbuotojui prie minėtojo namo dirbus vieną dieną (tvarkė durų apvadus), AB „R“ už jo atliktus darbus nebuvo sumokėta 219,72 Lt (E. M. darbo kaštai); 2007 metais, laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., tyrimo nenustatytą dieną, tęsdami savo nusikalstamą veiką, žinodami, kad už atliktus darbus AB „R“ nebus apmokėta, siekdami asmeninės turtinės naudos A. K. savo lėšomis nesamdyti darbininkų darbams prie statomo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tyčia pasinaudojo savo pareigų viršenybe, V. S. nurodžius jam pavaldžiam AB „R“ darbuotojui V. D. vykti prie A. K. statomo namo atlikti darbų, o šiam bendrovės darbuotojui prie minėtojo namo vieną dieną dirbus vieną dieną (su tyrimo metu nenustatytu asmeniu kartu krovė šiukšles į traktoriaus priekabą) AB „R“ už jo atliktus darbus nebuvo sumokėta 123,09 Lt (V. D. darbo kaštai); tokiais savo veiksmais A. K. ir V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktus, kuriuose nustatytos valstybės tarnautojų prievolės laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, ir šiais pažeidimais siekdami asmeninės naudos, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino AB „R“, kurios akcininkė yra Rokiškio rajono savivaldybė, autoritetą jiems pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, A. K. pažeidė AB „R“ direktoriaus pareigybinius nuostatus, patvirtintus 2004-06-15 valdybos posėdyje protokolu Nr.1, nes turėdamas teisę tvarkyti bendrovės finansus, duoti privalomus nurodymus gamybinės veiklos klausimais, kontroliuoti bendrovės padalinių ar pavienių darbuotojų veiklą ir priimti reikiamus sprendimus savarankiškai, to neatliko; V. S. pažeidė 2006-02-28 AB „R“ direktoriaus pavaduotojo gamybai pareigybinius nuostatus, nes turėdamas teisę duoti nurodymus pavaldiniams, privalėdamas saugoti įmonės turtą ir jį efektyviai panaudoti, ekonomiškai naudoti lėšas, kontroliuoti išlaidas ir pelną, to neatliko, dėl šių A. K. ir V. S. bendrų veiksmų buvo padaryta didelė žala valstybės interesams bei AB „R“ 909,01 Lt žala.

Be to, V. S. nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – AB „R“ direktoriaus pavaduotoju gamybai, siekdamas asmeninės turtinės sau, laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. lapkričio 31 d. Rokiškyje, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent: 2006 metų rugsėjo mėn., tyrimo nenustatytą dieną, žinodamas, kad už atliktus darbus AB „R“ nebus apmokėta, siekdamas asmeninės turtinės naudos sau, tyčia pasinaudojo savo pareigų viršenybe ir nurodė jam pavaldžiam AB „R“ darbuotojui I. A. vykti atlikti darbų prie jo paties namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o šiam bendrovės darbuotojui prie minėtojo namo dirbus vieną dieną (klojo trinkeles) AB „R“ už jo atliktus darbus nebuvo sumokėta 101,08 Lt (I. A. darbo kaštai); 2007 metais, laikotarpiu nuo birželio mėn. 1 d. iki rugpjūčio mėn. 31 d., tyrimo nenustatytą dieną, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad už atliktus darbus AB „R“ nebus apmokėta, siekdamas asmeninės turtinės naudos sau, tyčia pasinaudojo savo pareigų viršenybe ir nurodė jam pavaldiems AB „R“ darbuotojams E. M., G. T., A. S. vykti atlikti darbų prie jo paties namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o šiems bendrovės darbuotojams prie minėtojo namo dirbus vieną dieną (darė pirties pamatus) AB „R“ už jų atliktus darbus nebuvo sumokėta 483,55 Lt (264,51 Lt E. M. darbo kaštai, 219,04 Lt A. S. darbo kaštai); 2007 metais, laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., tyrimo nenustatytą dieną, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad už atliktus darbus AB „R“ nebus apmokėta, siekdamas asmeninės turtinės naudos sau, tyčia pasinaudojo savo pareigų viršenybe ir nurodė jam pavaldiems AB „R“ darbuotojams V. D., A. M., R. S. vykti atlikti darbų prie jo paties namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o šiems bendrovės darbuotojams prie minėtojo namo dirbus vieną dieną nuo 15.30 val. iki 17 val. (į maišus sėmė nuo V. S. namo stogo spalius ir juos leido su maišais žemyn, krovė į priekabą) AB „R“ už jo atliktus darbus nebuvo sumokėta 99,16 Lt. (30,80 Lt V. D. darbo kaštai, 34,18 Lt A. M. darbo kaštai, 34,18 R. S. darbo kaštai); 2007 metų rugpjūčio mėn., tyrimo nenustatytą dieną, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad už atliktus darbus AB „R“ nebus apmokėta, siekdamas asmeninės turtinės naudos sau, tyčia pasinaudojo savo pareigų viršenybe ir nurodė jam pavaldiems AB „R“ darbuotojams E. M., G. T., A. S. vykti atlikti darbų prie jo paties namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o šiems bendrovės darbuotojams prie minėtojo namo ne mažiau kaip tris dienas (ardė namo grindis ir klojo perdengimą virš rūsio, mūrijo kaminą) AB „R“ už jų atliktus darbus nebuvo sumokėta 1888,67 Lt (793,54 Lt E. M. darbo kaštai, 1095,13 Lt A. S. darbo kaštai); 2007 metais, laikotarpiu nuo rugsėjo mėn. 1 d. iki lapkričio 31 d., tyrimo nenustatytą dieną, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad už atliktus darbus AB „R“ nebus apmokėta, siekdamas asmeninės turtinės naudos sau, tyčia pasinaudojo savo pareigų viršenybe ir nurodė jam pavaldžiam AB „R“ darbuotojui A. S. vykti atlikti darbų prie jo paties namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o šiam bendrovės darbuotojui prie minėtojo namo dirbus dvi dienas (mūrijo sieną pirtyje) AB „R“ už jo atliktus darbus nebuvo sumokėta 355,47 Lt (A. S. darbo kaštai); 2007 metais, laikotarpiu nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 31 d., tyrimo nenustatytą dieną, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad už atliktus darbus AB „R“ nebus apmokėta, siekdamas asmeninės turtinės naudos sau, tyčia pasinaudojo savo pareigų viršenybe ir nurodė jam pavaldžiam AB „R“ darbuotojui I. A. vykti atlikti darbų prie jo paties namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o šiam bendrovės darbuotojui prie minėtojo namo dirbus vieną dieną (akmens vata dengė pirties sienas) AB „R“ už jo atliktus darbus nebuvo sumokėta 142,31 Lt (I. A. darbo kaštai); tokiais savo veiksmais V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktus, kuriuose nustatytos valstybės tarnautojų prievolės laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, ir šiais pažeidimais siekdamas asmeninės naudos, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino AB „R“, kurios akcininkė yra Rokiškio rajono savivaldybė, autoritetą jam pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, pažeidė 2006-02-28 AB „R“ direktoriaus pavaduotojo gamybai pareigybinius nuostatus, nes turėdamas teisę duoti nurodymus pavaldiniams, privalėdamas saugoti įmonės turtą ir jį efektyviai panaudoti, ekonomiškai naudoti lėšas, kontroliuoti išlaidas ir pelną, to neatliko, dėl ko buvo padaryta didelė žala valstybės interesams bei AB „R“ 3070,24 Lt žala.

Be to, V. S. nuteistas už tai, kad jis, 2007 m. lapkričio 27 d., AB „R“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), suklastojo AB „R“ medžiagų nurašymo aktą Nr. 323, ir 2007 m. gruodžio 31 d. suklastojo AB „R“ medžiagų nurašymo aktą Nr. 361, į šiuos dokumentus įrašydamas žinomai melagingus duomenis, kad prekės – 88 vnt. tvoros skydų „Nylofor3D“ ir 40 vnt. stulpų „Nylofor EL“, kurių bendra vertė 15056 Lt, yra nurašyti AB „R“ gamybos padaliniui ir panaudoti gamyboje, ir šiuos dokumentus pasirašęs, panaudojo juos pateikdamas AB „R“ buhalterijai.

Atkreiptinas teismo dėmesys, kad epizode dėl piktnaudžiavimo liudytojai A. S., I. A., G. T., E. M., V. D. ir kiti, duodami parodymus negalėjo pasakyti konkrečiai, kiek jie laiko dirbo, o teigdavo tam tikrą apytikrį laiką, tačiau nuosprendyje jau atsispindi taip, kad liudytojai būtų pateikę konkrečius terminus, kada ir kiek jie buvo dirbę prie A. K. namo. Pabrėžtina, kad V. S. kaltė dėl BK 228 str. 2 dalies įrodyta vien tik šių liudytojų parodymais. Manytina, kad buvo pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai, nes aukščiau nurodytų liudytojų bei išvardintų nuosprendyje parodymų nepatvirtina nė vienas kitas esantis byloje įrodymas. Mano, kad visais atvejais negalima remtis vien tik vienos rūšies įrodymais, nes tam tikrus įrodymus turi patvirtinti kiti įrodymai. Apelianto manymu, įrodinėdamas V. S. kaltę dėl BK 228 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo, teismas turėjo argumentuoti, kuo pagrįsti yra šių liudytojų parodymai, analizuoti aplinkybės, ar nebus jie nusiteikę prieš kaltinamuosius ir pan. Visų šių motyvų ir aplinkybių nuosprendyje nėra, todėl negalima kategoriškai teigti, kad šių liudytojų parodymai apie darbą atitinkamu laikotarpiu prie A. K. namų, yra patikimi bei objektyvūs. Teismas be motyvų atmetė teiginius dėl galimo liudytojų įtaką. Skunde teigiama, kad tokiam teiginiui iškelti buvo pagrindas: a) kiti liudytojai, kurie jau nebedirbo AB „R“ davė iš esmės skirtingus parodymus, kurie nebuvo priešiški kaltinamiesiems; b) tam tikri liudytojai buvo išėję iš AB „R“ ir dirbę kartu su V. S., tačiau vėliau sugrįžo atgal į AB „R“; c) esantis sunkmetis ir noras neprarasti darbo; d) tuo laikotarpiu AB „R " statybos skyrius turėjo mažai užsakymų, tačiau šiems darbuotojams, kurie davė parodymus teisme prieš V. S. ir kitus, buvo mokami didžiuliai atlyginimai, nors darbo ir neturėjo. Šios aplinkybės leidžia suabejoti liudytojų pateiktas parodymais, nes, kaip minėta, šių liudytojų parodymų nepatvirtina daugiau jokios aplinkybės, todėl yra pagrindo abejoti šių parodymų teisingumu.

Nuosprendyje nurodoma, kad yra padaryta didelė žala valstybės interesams, tačiau detaliau nebuvo detalizuota, nei kaip ta žala būtent valstybės interesams pasireiškė, ar ji yra didelė ir kodėl ji yra didelė ir pan. Paminėtina, kad kaltinime niekur nebuvo nurodyta, kad didelė žala būtų padaryta AB „R“, todėl turi būti analizuojamas klausimas, ar tokiais veiksmais galėjo būti padaryta didelė žala valstybės interesams. Nėra visiškai konkretizuota ir pateikta išaiškinimų, ar tokiais V. S. veiksmais galėjo būti padaryta didelė žala valstybės interesams. Kupiškio rajono apylinkės teismas tik nurodo, kad V. S. sumenkino AB „R“, kurios akcininke yra Rokiškio rajono savivaldybė, autoritetą jam pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje. Taigi, nuosprendyje visiškai nebuvo aiškintasi, ar tokiais veiksmais galėjo būti sumenkintas AB „R“ autoritetas ir ar iš viso jis buvo sumenkintas. Šiuo atveju turėtų būti nustatytos aplinkybės, kad tikrai kažkas trečiasis asmuo suprato, kad V. S. tokiais veiksmais sumenkino AB „R“ autoritetą, tačiau tokių aplinkybių nebuvo aiškintasi. Todėl negalima neginčytinai nurodyti, kad tokiais V. S. veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybės interesams. Jei būtų nustatyta, kad V. S. veikdamas bendroje grupėje su A. K. siuntė dirbti darbuotojus prie A. K. namo žinodamas, kad už darbus nebus sumokėta, ar galima būtų traktuoti, kad tokiais veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybės interesams. Manytina, kad tokių V. S. veiksmų negalima traktuoti kaip didelės žalos valstybės interesams. Teigtina, kad šis piktnaudžiavimo tarnyba nusikaltimo objektyviosios pusės požymis nėra įrodytas, todėl nėra pagrindo V. S. pripažinti kaltu, padarius BK 228 str. 2 dalį numatytą nusikalstamą veiką. Taip pat neįrodyta ir subjektyvioji pusė. V. S. jokiais savo veiksmais nesiekė gauti naudos A. K.. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad V. S. būtų iš anksto žinojęs, kad už darbus prie A. K. namų nebus atsiskaityta, todėl negalima tvirtinti, kad V. S. iš anksto žinojo apie šį faktą. Šių aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Kaip nustatyta byloje, A. K. sau pavaldžiam darbuotojui V. S. liepė/nurodė nusiųsti darbuotojus atlikti statybinių darbų prie jo namų. Atlikus darbus, V. S. perdavė duomenis buhalterijai, kad būtų išrašyta už darbus sąskaita. Pats tuometinis AB „R“ direktorius A. K. žinojo, kad darbai yra atlikti ir kad už juos reikia atsiskaityti, tačiau neatliko jokių veiksmų dėl to. V. S. pagal savo kompetenciją atliko visus veiksmus, tai yra perdavė duomenis buhalterijai, kad būtų išrašyta sąskaita už darbus. V. S. pagal subordinacijos santykius negalėjo daugiau nieko padaryti dėl šių buvusių darbų. V. S. veiksmai, kad apie buvusius darbus prie A. K. namų, buvo pranešta buhalterijai vertintini kaip tinkamas pareigų atlikimas. A. L. teigia, kad apie tai jai niekas nieko nepranešė. Šių jos parodymų nepatvirtina daugiau jokie byloje esantys įrodymai, todėl visi neaiškumai yra traktuojami kaltinamojo naudai. Be to, pats A. K. teismo posėdyje yra nurodęs, kad jis davė nurodymą V. S. kaip savo pavaldiniui. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad tarp V. S. ir A. K. nebuvo jokio iš ankštinio susitarimo, kad už statybinius darbus prie A. K. namų nebus apmokėta. V. S. to nesuvokė, kad A. K. vėliau vengs atsiskaityti už prie jo namų atliktus darbus. Šie teiginiai, aplinkybės patvirtina, kad V. S. nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad A. K. galėtų neatsiskaityti už statybinius darbus prie jo namų. Todėl negalima tvirtinti, kad V. S. veikė bendrininkų grupėje su A. K. ir kad V. S. šį piktnaudžiavimo tarnyba nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, tai yra iš anksto žinodamas ir siekdamas tam tikrų tikslų. Šios aplinkybės nėra įrodytos, todėl nesant ir piktnaudžiavimo tarnyba nusikaltimo sudėties subjektyviajai pusei, negalima teigti, kad V. S. būtų padaręs BK 228 str. 2 dalyje numatytą nusikaltimą. V. S. veikė tik kaip pavaldinys ir nebuvo tarp jo ir A. K. jokio susitarimo, be to, V. S. neturėjo nei pareigos, nei galimybės suvokti veikos pavojingumą. V. S. tokiais savo veiksmais nesiekė padaryti AB „R“ žalos, jis atliko savo pareigas (buvo pranešta buhalterijai), tačiau subordinacijos santykiai jam neleido imtis kitų veiksmų, kad šis klausimas būtų iki galo išspręstas.

Skunde teigiama, kad nėra pateiktas detalus paskaičiavimas dėl darbuotojo darbo kaštų. Be to, paskaičiavimuose nurodyta taikytina pelno norma, kuri yra lygi 12 procentų. Teismo posėdyje apklaustas tuometinis AB „R“ vadovas S. S. paaiškino, kad su juo A. L. teikdama šiuos paskaičiavimus nederino, jis buvo tik laikinai paskirtas vadovauti, jis nėra visiškai prisidėjęs prie pateiktų skaičiavimų. Tokie liudijimai įrodo, kad pati A. L. savavališkai atliko paskaičiavimus, su įmonės vadovybe visiškai nederino taikomų ir galimų pritaikyti pelno normų. Be to, nuosprendyje nurodyta, kokių remiantis darbuotojų darbo kaštais yra priteisiama tam tikra suma, tačiau pateiktuose paskaičiavimuose nėra tikslių paskaičiavimų dėl atitinkamų darbuotojų, kad jie pagal paskaičiavimus būtų atitinkamą laiką dirbę kitur. Šie pateikti paskaičiavimai yra subjektyvūs, todėl vertintini kritiškai, nes neaišku, kaip jie yra atlikti (nėra jokios formulės) bei pateikti juodraštiniai variantai yra nepasirašyti, todėl jų teismas negalėjo pripažinti tinkamai įrodymais šioje byloje. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės, motyvai ir argumentai patvirtina, kad negalima V. S. inkriminuoti BK 228 str. 2 dalyje numatyto nusikaltimo veikiant bendrininkų grupėje, todėl V. S. dėl šio jam inkriminuoto nusikaltimo turi būti išteisintas.

V. S. kaltė dėl piktnaudžiavimo tarnyba savo naudai yra grindžiama liudytojų I. A., E. M., G. T., A. S., V. D., A. M., R. S., I. A. parodymais, kurių nepatvirtina daugiau jokie kiti byloje esantys įrodymai, todėl negalima teigti, kad tikrai visi šie darbuotojai dirbo prie V. S. namo tik darbo metu. Apeliantas tvirtina, kad šie darbuotojai dirbo prie V. S. namo, tačiau visi darbai buvo atliekami tik po darbo, nė vienas darbuotojas nedirbo darbo metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuosprendyje yra nurodyta, jog liudytojas I. A. parodė, kad jis 2007 m. rudenį vieną dieną dirbo prie V. S. pirtelės – šiltino sienas. V. S. Kupiškio rajono apylinkės teismui buvo pateikęs savo pirtelės fotografiją, iš kurios matyti, kad pirtelės sienos nėra visiškai apšiltintos – jos yra rastinės. Kupiškio rajono apylinkės teismas visiškai nepasisakė dėl šios pateiktos nuotraukos, tai yra V. S. nėra aišku, kodėl ji nebuvo tirta ir buvo atmesta. Liudytojo I. A. parodymus paneigia ir antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su nuotraukomis, kuriame taip pat nurodyta, kad pirtelės sienos nėra apšiltintos. Šios aplinkybės pagrindžia, kad ne visi liudytojai davė teisingus parodymus ir ne visi tiksliai galėjo pasakyti, kokius darbus atlikinėjo pas V. S.. Tai leidžia teigti, kad liudytojų parodymai gali būti tendencingi ir neatspindintys tikrovės. Teismas nuosprendyje remiasi būtent liudytojų parodymais, kurie ne visais atvejais gali būti teisingi. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai atmetė J. T. parodymus bei jais nesivadovavo. Teismo argumentai nėra pakankami ir įtikinantys, kad vien todėl, kad T. vyras padėjo V. S. atlikti tam tikrus darbus, T. parodymai turėtų būti palankūs V. S.. Tokia pati situacija yra ir su AB „R“ darbuotojais, kurie liudijo, kad jie dirbo darbo metu, tačiau jokie kiti duomenys byloje šių aplinkybių papildomai nepatvirtina. Vien tik kaimyno buvimas neleidžia teigti, kad parodymai gali būti tendencingi ir kad juos galima būtų lengvai atmesti. Šiuo atveju pažeistas BPK 20 straipsnis dėl įrodymų vertinimo.

Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad vienas iš liudytojų R. S., duodamas teismo parodymus, pranešė, kad jis parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui davė būdamas neblaivus. Šis faktas yra užfiksuotas teisiamojo posėdžio protokole, todėl kyla tam tikrų pagrįstų abejonių dėl šio liudytojo liudijimo ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo duotas. Šis faktas patvirtina tai, kad buvo stengiamasi įvairiausiais būdais pripažinti V. S. kaltu padarius tam tikras veikas, kurių jis nebuvo padaręs. Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu pasakė, kad jis darbo metu prie V. S. namo nėra dirbęs, yra dirbęs kartu su kitais darbininkais po darbo. Tokie duoti parodymai tik patvirtina aplinkybes, kad kitų liudytojų duoti parodymai gali būti tendencingi ir netikslūs. Nėra visiškai jokio pagrindo netikėti nei R. S., nei A. K. parodymais, kurie pasakę visas aplinkybes taip, kaip buvo, tai yra kokiais būdais buvo stengiamasi pateikti parodymus bei kad darbo metu prie V. S. namo nebuvo dirbama. Visos minėtos aplinkybės sudaro prielaidą, kad liudytojų parodymai nebuvo tikslūs, todėl visi neaiškumai vertinami kaltinamojo naudai. Apeliantas teigia, kad nepadarė piktnaudžiavimo tarnyba nusikaltimo, jokiais tiesioginės tyčios veiksmais neatliko nieko, kad būtų padaryta didelė žala valstybės interesams.

Skunde keliamas klausimas, ar medžiagų nurašymo aktai, dėl kurių klastojimo V. S. nuteistas pagal BK 300 str. 1 d., yra laikytini dokumentai ir galima taikyti BK 300 str. 1 dalį. Byloje yra AB „R“ direktoriaus įsakymas, kada medžiagos laikomos nurašytos, tai yra kada yra trijų darbuotojų parašai ir kada pasirašo bendrovės direktorius. Tik tada laikoma, kad medžiagos pilnai nurašytos ir toks medžiagų nurašymo aktas yra tinkamas. Šiuo atveju medžiagų nurašymo aktuose Nr. 323 ir 361 nėra visų privalomų rekvizitų, todėl kyla klausimas, ar tokį medžiagų nurašymo aktą galima laikyti dokumentu BK 300 str. 1 d. prasme. Be to, teismas neišsiaiškino, ar tie tvoros stulpai buvo nurašyti, jei taip – tai kokiu būdu jie buvo nurašyti. Skunde nurodoma, kad V. S. tikrąją informaciją apie tvoros stulpus sužinojo tik 2007 m. pabaigoje, kada buvo pradedama atlikti metinė inventorizacija. Teismas nurodo, kad V. S. buvo nurodęs nuvežti A. L. į O., kad ji galėtų pamatyti tvoros stulpus. Tačiau V. S. nekeisdamas savo pozicijos per visą procesą yra pasakęs, kad jis nedavė niekam jokių nurodymų vežti A. L. į O. dėl kažkokių tvoros stulpų. Esant prieštaravimams tarp parodymų, teismas turėtų juos įvertinti ir motyvuotai vienus atmesti, o kitus palikti.

Skunde ginčijama V. S. tyčia suklastojant medžiagų nurašymo aktus. Teigiama, kad abiem atvejais V. S. nesiekė klastoti jokio dokumento, jis pats neruošė šio dokumento, neįrašinėjo į jį jokių duomenų, jam pateikdavo buhalterija šiuos medžiagų nurašymo aktus. Jis tik vykdydavo nurodymus pasirašyti ant medžiagų nurašymo aktų pagal jam pateiktą informaciją, tai yra kad šie tvoros stulpai buvo nurašyti gamyboje. Jis tik žymiai vėliau išsiaiškino, kad jie nebuvo panaudoti gamyboje, o jie buvo paimti A. J. ir šis klausimas buvo išimtinai derinamas tik su A. K.. Jam pačiam taip pat buvo kilę abejonių, kodėl yra pateikiamas antras medžiagų nurašymo aktas, kada jis jau buvo pasirašęs ant pirmojo. Mano, kad teismas neobjektyviai įvertino visas aplinkybes. Taigi, V. S. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., sudėties, todėl V. S. turi būti išteisinamas kaip neklastojęs medžiagų nurašymo aktų Nr. 323 ir 361.

Skunde pažymima, kad teismo buvo paprašyta išreikalauti AB „R“ valdybos posėdžių protokolų kopijas, nes viename iš jų aiškiai matyti, kad tvoros stulpai buvo nurašyti pagal medžiagų nurašymo aktą Nr. 361, tai yra tvoros stulpai AB „R“ buhalterijos bei vadovo buvo nurašyti pagal medžiagų nurašymo aktą, kuris, kaip nuosprendyje nurodoma, yra suklastotas. Šios aplinkybės yra neaiškios, nes jei medžiagų nurašymo aktas Nr. 361 yra suklastotas, tai tvoros stulpai negalėjo būti bendrovėje nurašyti. Šiuo atveju ši informacija į bendrovės valdybos posėdį buvo pateikta jau tuo metu, kada V. S. jau nebedirbo. Todėl darytina išvada, kad tvoros stulpai bendrovėje buvo nurašyti ir pati bendrovė atliko tam tikrus veiksmus, kad šie tvoros stulpai būtų nurašyti. Tačiau vėliau jau teigiama, kad šie tvoros stulpai yra iššvaistyti. Be to, paminėtinos aplinkybės, kad V. S. išeinant iš darbo, AB „R“ neturėjo jam jokių pretenzijų, tai yra V. S. nebebuvo materialiai atsakingas už jokį turtą, todėl negali vėliau būti, kad V. S. būtų atsakingas materialiai už kažkokį turtą. Tokios aplinkybės patvirtina išvadą, kad AB „R“ buhalterijoje ne visada viskas daroma pagal teisės aktų reikalavimus.

Skunde teigiama, kad BPK visiškai nenumato galimybės kompensuoti patirtas civilinio ieškovo išlaidas, tačiau žiūrint į CPK normas matyti, kad jei ieškinys yra patenkinamas iš dalies, tai patirtos atstovavimo išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų sumai. Teismui vienus reikalavimus pagal ieškinį patenkinus, kitus atmetus, turėjo analogiškai būti išspręstas ir civilinio ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų klausimas, tačiau teismas visiškai nesirėmė CPK normomis.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl piktnaudžiavimo tarnyba dviejuose epizoduose.

V. S. ir A. K. kaip valstybės tarnautojams prilyginti asmenys - A. K. dirbdamas AB „R“ direktoriumi, o V. S.- AB „R“ direktoriaus pavaduotoju gamybai-epizode dėl piktnaudžiavimo tarnyba atliekant statybos darbus A. K. name bei V. S. dar ir epizode dėl piktnaudžiavimo tarnyba atliekant statybos darbus prie jo paties namo- pripažinti kaltais pažeidę Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktus, kuriuose nustatytos valstybės tarnautojų prievolės laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, ir šiais pažeidimais siekdamas asmeninės naudos, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą bei dėl šių A.K. ir V. S. bendrų veiksmų buvo padaryta didelė žala valstybės interesams.

Tačiau V. S. pažeidęs skundžiamame nuosprendyje nurodytus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktus pripažintas nepagrįstai. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas yra taikomas valstybės tarnautojams.

Šio įstatymo 4 str. 5 p. nustato, kad šis Įstatymas netaikomas:

1) valstybės politikams;

2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų teisėjams, prokurorams;

3) Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos nariams ir kitiems Lietuvos banko tarnautojams;

4) profesinės karo tarnybos kariams;

5) valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojams;

6) viešųjų įstaigų darbuotojams;

7) darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų.

Kaip seka iš baudžiamosios bylos medžiagos V. S. veikų, kurios nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme, padarymo metu buvo Akcinės bendrovės „R“ darbuotojas-direktoriaus pavaduotojas gamybai- dirbęs pagal darbo sutartį, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad jie darbo užmokestį gavo iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų. Akcinė bendrovė „R“ sutinkamai su 1994-12-21 Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 23 2 str. ir 23 str. 12 ir 13 d. nėra valstybės ar savivaldybės įmonė, nes turi tik dalį savivaldybei priklausančių akcijų. Nors AB „R“ pagal įstatus teikė ir viešąsias paslaugas, tačiau ji nėra ir viešoji įstaiga (1996 liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų įstatymas Nr. I-1428).

Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad V. S., būdamas Akcinės bendrovės „R“ direktoriaus pavaduotoju gamybai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, nes šis įstatymas jam netaikomas.

Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. S. pagrįstai pripažintas valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui. Sutinkamai su ŪBK 230 str. 3 d. valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba bet kurioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu ar teikia viešąsias paslaugas. Įstatymas neapibrėžia kokius – vidinius ar išorinius administracinius įgaliojimus turi turėti valstybės tarnautojui prilygintas asmuo. Sutinkamai su V. S. kaip AB „R“ direktoriaus pavaduotojo gamybai pareiginiais nuostatais, jis turėjo teisę duoti privalomus nurodymus pavaldiniams, t.y. turėjo atitinkamus vidinius administracinius įgaliojimus ir vien to pakanka konstatuoti, kad V. S. atitinka BK 230 str. 3 d. apibrėžto valstybės tarnautojui prilyginto asmens sąvoką.

Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Kadangi BK 228 straipsnyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Nenustačius didelės žalos požymio, veika vertintina kaip drausminis nusižengimas.

Įstatymas nevardija neturtinės žalos formų. Neturtinė žala gali pasireikšti labai įvairiai. Dažniau tai žala įstaigos ar net valstybės įvaizdžiui ar autoritetui, žmonių pasitikėjimo tam tikromis institucijomis praradimas, korupcijos santykiuose su tam tikra institucija skatinimas ir panašiai. Įstatymas nepateikia ir universalių kriterijų neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti. Kiekvienu konkrečiu atveju ar padaryta žala laikytina didelė ar ne, sprendžia teismas. Priimdamas sprendimą, jis atsižvelgia į konkrečias bylos aplinkybes, kaip antai, padarytos veikos trukmę, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių ir jiems padarytą žalą, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir institucijos autoritetui ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 228 straipsnyje numatytas „didelės žalos“ požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams bei drausminių valstybės tarnautojų pažeidimų atribojimo kriterijus. Valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla 2K-512/2004).

V. S. jam inkriminuotas kaip BK 228 str. 2 d. numatytas veikas padarė nebūdamas valstybės tarnautoju, o tik jam prilygintu asmeniu. Veikos, už kurias jis pripažintas kaltu pagal BK 228 str. 2 d.- nurodymas pavaldiems darbuotojams dirbti prie A. K. namo bei prie savo namo- nėra padarytos dėl Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo ar dėl Valstybės tarnybos įstatymo pažeidimo, jie nėra susiję dar ir su kitos nusikalstamos veikos padarymu, nėra padaryti ir su viešųjų paslaugų teikimu susijusioje sferoje, byloje nėra duomenų, kad dėl tokios jo veikos buvo sukeltas rezonansas visuomenėje, vien dėl tos aplinkybės, kad V. S. pareigos-direktoriaus pavaduotojas gamybai ne valstybei ar savivaldybei priklausančioje akcinėje bendrovėje yra svarbios - nėra pagrindo konstatuoti, kad V. S. veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybės ar savivaldybės interesams. Skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstai konstatuota, kad pirmame BK 228 str. 2 d. numatytos veikos epizode (pavaldžių darbuotojų panaudojimo prie V. K. statomo namo) AB „R“ buvo padaryta 909,01 Lt turtinė žala, antrame epizode (pavaldžių darbuotojų panaudojimo prie savo statomo namo) AB „R“ buvo padaryta 3.070,24 Lt žala, tačiau tai skundžiamame nuosprendyje nėra pripažinta kaip didelė žala.

Dėl išdėstyto teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. S. iš kaltinimų pagal BK 228 str. 2 d. abiejuose epizoduose (dėl pavaldžių darbuotojų panaudojimo prie V. K. statomo namo ir dėl pavaldžių darbuotojų panaudojimo prie savo statomo namo) išteisintinas, nesant jo veikose būtino BK 228 str. 2 d. numatyto požymio - didelės žalos ir todėl esant jo veiksmuose tik drausminio nusižengimo požymiams, o skundžiamo nuosprendžio išvados dėl V. S. kaltės padarius BK 228 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 5 d. jei apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems.

A. K. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 str. 2 d. viename epizode kaip veikdamas bendrininkų grupėje su V. S. už analogiškus V. S. inkriminuotus veiksmus. V. S. iš kaltinimo pagal BK 228 str. 2 d. bendrininkaujant su A. K. išteisintinas, tie patys išteisinimo pagrindai taikytini ir A. K., kuris nuosprendžio nors ir neapskundė, tačiau iš kaltinimo pagal BK 228 str. 2 d. A. K. išteisintinas tais pačiais pagrindais ir motyvais.

Kadangi V. S. ir A. K. pagal BK 228 str. 2 d. išteisintini nesant jų veikose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, keistinas nuosprendis ir civilių ieškinių dalyje dėl turtinės žalos padarytos jų veiksmais šiuose epizoduose - civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Dėl dokumentų klastojimo

Pagal BK 300 str. 1 d. dėl medžiagų nurašymo aktų Nr. 323 ir 361 suklastojimo V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagrįstai. Medžiagų nurašymo aktas yra pirminis gamybos išlaidų apskaitos dokumentas. Gamybos išlaidų apskaita yra vidinės (menedžmento) apskaitos, kurią (pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą) įmonės turi pasirinkti savarankiškai, dalis. Todėl, nei gamybos išlaidų apskaita, nei pirminiai dokumentai jokiais norminiais aktais nereglamentuoti. Šie dokumentai yra laisvos formos, jų turinį ir formą įmonės gali keisti, pritaikyti savo poreikiams. Sutinkamai su 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 2 str. 1 d. apskaitos dokumentas tai popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas. To paties įstatymo 14 str. 2 d. nustatyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Apeliantas neginčija, kad medžiagų nurašymo aktuose Nr. 323 ir 361 įrašytos žinios yra melagingos ir kad būtent jis – apeliantas - šiuos medžiagų nurašymo aktus pasirašė. Tai, kad apelianto nurodyti medžiagų nurašymo aktai neatitinka AB „R“ direktoriaus įsakymu nustatytų rekvizitų, nėra pagrindu pripažinti, kad jie atitinka tikrovę ir nėra dokumentai. Nurodytus medžiagų nurašymo aktus Nr. 323 ir 361 su juose įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis pasirašęs V. S. pateikė juos AB „R“ buhalterijai, t.y. juos panaudojo. Tai, ar šių suklastotų dokumentų pagrindu juose nurodytos medžiagos buvo nurašytos ar nebuvo, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Nors V. S. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis nesiekė klastoti jokių dokumentų, o tik vykdydavo nurodymus pasirašyti ant medžiagų nurašymo aktų pagal jam pateiktą informaciją, jis tik žymiai vėliau išsiaiškino, kad tvoros stulpai nebuvo panaudoti , todėl tokiuose jo veiksmuose nėra subjektyviosios pusės, t.y. kaltės, šie jo teiginiai atmetami. Apylinkės teismo nuosprendyje nurodytais ir aptartais įrodymais V. S. veikos subjektyvinė pusė – tyčia suklastoti ir panaudoti suklastotus dokumentus įrodyta. Iš sutarties (t.1 b.l. 154-155) matyti, kad 2007-11-14 rangovas –AB „R“ įsipareigojo savo jėgomis ir savo darbo priemonėmis atlikti tvoros demontavimo ir naujos tvoros pastatymą AB „V“ filiale. Sutartyje nėra rangovo įsipareigojimo atlikti darbus savo medžiagomis. Iš 2007-11-10 lokalinės sąmatos ir 2007-12-13 atliktų darbų akto ( t.1 b.l.156-157, 159) matyti, kad šiuos dokumentus pasirašė V. S., atliktų darbų akte nurodyta atliktų darbų vertė atitinka sutartyje nurodytai darbų vertei (30766 Lt), šiame akte kokių nors papildomų medžiagų panaudojimas nėra nurodytas. AB „V“ O. gamyklos raštas bei PVM sąskaita faktūra (t.2 b.l.90,95) patvirtina, kad AB „R“ O. spirito varykloje atliko tik tvoros nugriovimo ir montavimo darbus, o pačią tvorą įsigijo AB „V“ O. spirito varykla iš UAB „M“. Medžiagų nurašymo aktai 2007-11-27 Nr. 323 ir 2007-12-30 Nr. 361 pasirašyti V. S. jau po darbų atlikimo akto 2007-12-23 pasirašymo. Akivaizdu, kad pasirašydamas medžiagų nurašymo aktus Nr.323 ir 361 V. S. žinojo, jog juose nurodyti duomenys, kad AB „R“ vardu įgyti tvora ir stulpai nebuvo panaudoti O. spirito varyklos objekte. Apelianto teiginiams, kad jis apie tai, jog tvora ir stulpai nebuvo panaudoti O. spirito varyklos objekte, išsiaiškino žymiai vėliau, prieštarauja aukščiau nurodyti dokumentai ir jų surašymo datos. Apylinkės teismas remdamasis nuosprendyje nurodytų įrodymų visetu pagrįstai ir motyvuotai pripažino, kad V. S. į medžiagų nurašymo aktus Nr. 323 ir 361 įrašė žinomai melagingus duomenis ir šiuos suklastotus dokumentus panaudojo, t.y. padarė BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Pagrindo tenkinti šioje dalyje apeliacinį skundą nėra.

Dėl civilinio ieškovo išlaidų

Apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad BPK visiškai nenumato galimybės kompensuoti patirtas civilinio ieškovo išlaidas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Apylinkės teismas patirtas civilinio ieškovo išlaidas priteisė sutinkamai su BPK 106 str. 2 d. reikalavimais, todėl šioje dalyje nuosprendį keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p., 326 str.1 d.1 p., 3 ir 4 d.,320 str. 5 d.

NUSPRENDŽIA:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendį dalyje panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. S. ir A. K. iš kaltinimo pagal BK 228 str. 2 d (dėl veiksmų bendrininkų grupėje siekiant naudos A. K.) išteisinti, nepadarius jiems veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

V. S. iš kaltinimo pagal BK 228 str. 2 d. (dėl piktnaudžiavimo tarnyba savo naudai) išteisinti, nepadarius jam veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. S. taikytas bausmių subendrinimas pagal BK 63 str. 1 d., 3 d., 4 d., paliekant galioti nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 300 str. 1 d. (dėl medžiagų nurašymo aktų Nr.323 ir 361 suklastojimo) ir nubaustas 20 MGL (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) bauda.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K. taikytas bausmių subendrinimas pagal BK 63 str. 1 ir 3 d., paliekant galioti nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. (dėl 12496 Lt AB „R“ turto iššvaistymo) ir nubaustas 35 MGL (keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) litų bauda.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria iš A. K. ir V. S. priteista solidariai AB „R“ naudai 901, 6 (devyni šimtai devyni litai 01 ct) bei iš V. S. AB „R“ naudai priteista 3070,24 (trys tūkstančiai septyniasdešimt litų 24 ct) – šiose dalyse civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus (BPK 115 str. 3 d. 2 p.)

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.