Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Kaunas, (duomenys neskelbtini), Indijos Respublikos pilietis, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. birželio 11 d., 1.46 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), A. K. vairavo transporto priemonę Mini One, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į kelio bortelį. Eismo įvykio metu buvo sugadinta transporto priemonė. Įvykus eismo įvykiui ir būdamas neteisėtas transporto priemonės valdytojas, padarė turtinę žalą transporto priemonės savininkui, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei nukentėjusiam ir palikęs transporto priemonę iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus. Tokia A. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinio teisės pažeidimo bylą teisėjas nagrinėja vienasmeniškai, todėl posėdžio protokolas nerašomas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 str.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. 1 d., byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl eismo įvykio pripažino. Paaiškinime nurodė, kad po eismo įvykio nežinojo ką daryti, buvo sutrikęs, mobilusis telefonas buvo išsikrovęs, todėl jis paliko automobilį ir išėjo namo ieškoti pagalbos (b. l. 9).

Byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1, 2), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 3; 4), eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 8), A. K. paaiškinimas (b. l. 9), fotonuotraukos (b. l. 10, 11), informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš „Regitra“ duomenų bazės informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis (b. l. 13), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 14), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 15, 16), el. laiškų kopijos (b. l. 23-27; 45, 46), paslaugų teikimo taisyklės (b. l. 29-26), transporto priemonės nuomos ir paslaugų sutartis (b. l. 37-40), leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (b. l. 53).

Administracinio teisės pažeidimo protokole A. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., kuri numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), taip pat pagal 130 str. 1 d., kuri numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. nekyla (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis N62-7988/2010). Toks Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., normos aiškinimas sietinas su tuo, kad įstatymų leidėjas, numatydamas atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę ar kitokį turtą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. K. apgadino tik jo vairuotą automobilį, todėl jo veikoje nėra ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo požymių. Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiasis specialistas nurodė, jog bortas neapgadintas, žala nepadaryta (b. l. 45).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-10-30 nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009 aiškindamas ATPK 130 str. 1 d. nuostatas padarė išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse. Pažeidimo padarymo metu KET numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 222 p.).

Pagal KET 222 punktą nukentėjusiuoju nuo eismo įvykio laikytinas kitos transporto priemonės (kitų transporto priemonių) ar kito turto naudotojas (kuris nebūtinai turi būti ir to turto savininkas), nukentėjęs nuo transporto priemonės, dalyvavusios eismo įvykyje, poveikio. Atsižvelgiant į tai, KET 222 punkto prasme nukentėjusiuoju nėra laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, eismo įvykio metu nevairavęs tos transporto priemonės. Tad tokios transporto priemonės savininko nebuvimas eismo įvykio vietoje nėra būtina sąlyga kilti pareigai pranešti policijai apie eismo įvykį. Vairuotojas, kuris teisėtai naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-04 nutarimas Nr. N756-175/2010).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. K. vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę, kurią realiai užvaldė pasinaudodamas savo draugo, turėjusio sutartį su minėta įmone ir teise naudotis jos automobiliais, duomenimis be jo žinios. Tokiu būdu, A. K. negalėtų būti pripažintas teisėtu valdytoju, tačiau tai nereiškia, kad ši aplinkybė gali iš esmės lemti veikos kvalifikavimą.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje būtina sąlyga taikyti administracinę atsakomybę už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, pripažįstama tai, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimu atsiradusi žala, t.y. transporto priemonių ar kito turto apgadinimai, turi būti padaryti ne paties pažeidimą padariusio asmens, bet kitų eismo dalyvių valdytoms transporto priemonėms ar kitam turtui. Akivaizdu, kad šios veikos pavojingumą lemia tai, kad eismo įvykyje apgadinama būtent kito eismo dalyvio, bet ne eismo įvykį sukėlusio asmens vairuojama transporto priemonė. Vien tik ta aplinkybė, kad eismo įvykį sukėlė ne transporto priemonės savininkas ar teisėtas jos valdytojas, o asmuo, kurio ta transporto priemonė buvo valdoma neteisėtai, negali lemti veikos pavojingumo. Teismo įsitikinimu, transporto priemonės valdymo forma įtakos eismo saugumui neturi, todėl ją neteisėtai valdančio asmens veiksmai, eismo saugumo požiūriu, negali būti traktuojamas kitaip, nei analogiškomis aplinkybėmis būtų traktuojami transporto priemonės savininko ar jos teisėto valdytojo veiksmai. Tokiais atvejais, kai transporto priemonės yra valdomos be savininko valios ir jos yra apgadinamos, savininko interesai gali būti ginami kitomis priemonėmis, tačiau ne eismo saugumo reikalavimus nustatančių teisės normų sankcijomis.

Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad A. K. padarytas eismo įvykis nelaikytinas tokiu, už kurį kyla administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., taip pat jis neturėjo pareigos pranešti apie jį policijai ir pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, todėl negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir pagal ATPK 130 str. 1 d.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas pripažįsta, kad A. K. veikoje nėra LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų sudėties,

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str.1 p., 287 str. 2 d., teismas

nutarė:

administracinio teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. bylos teiseną A. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nutraukti, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.