Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-08-22 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. prašymą atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kai Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) tarnautojas ar darbuotojas išsiunčia duomenis į asmeninę elektroninio pašto dėžutę ar kitų asmenų, kurie nėra įgalioti susipažinti su šia informacija, elektroninio pašto dėžutes, VMI, kaip šių duomenų valdytoja, neturi galimybių užtikrinti bei kontroliuoti duomenų apsaugos VMI valstybės tarnautojo ar darbuotojo (ar jų šeimos narių ar kitų asmenų) kompiuteryje. Teigia, kad tokiu būdu pareiškėja išsiųsdama į asmeninį elektroninį paštą duomenis, kuriuos VMI, kaip duomenų valdytoja, privalo saugoti paslaptyje, padarė pažeidimą ir pažeidė galiojančius teisės aktus. Nurodo, kad informacijos, kuria VMI privalo laikyti paslaptyje, išsiuntimas jau savaime yra priešinga teisei veika, pažeidžianti galiojančių teisės aktų nuostatas, kas ir buvo konstatuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Teigia, kad išvadoje komisija pagal turimą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, konstatavo, kad pareiškėjos neteisėti veiksmai, t. y. informacijos saugomos paslaptyje, išsiuntimas į asmeninį elektroninį paštą, sudarė galimybę su šia informacija tiesiogiai ar netiesiogiai susipažinti tretiesiems asmenims. Paaiškina, kad komisija šį faktą grindžia tuo, kad asmeninis paštas neatitinka saugos reikalavimų, keliamų tokiai informacijai apsaugoti, duomenis buvo siunčiami nesilaikant galiojančių teisės aktų nuostatų, t. y. nenaudojant specialaus šifro. Atkreipia dėmesį, jog asmeninis elektroninis paštas sukurtas www.google.lt paskyroje, kur kiekvienas naudotojas, kurdamas paskyrą, supažindinamas su „GOOGLE“ privatumo politika, kur nurodoma, kad automatizuotos sistemos analizuoja naudotojo turinį (įskaitant el. laiškus), kad galėtų teikti asmeniškai pritaikytas produktų funkcijas, pvz., tinkintos paieškos rezultatus, pritaikytą reklamavimą ir šlamšto bei kenkėjiškų programų aptikimą. Nurodo, jog išvadoje konstatuota, kad tarnybinis nusižengimas laikytinas padarytu dėl nerūpestingumo, kas suponuoja, jog pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, t. y. suprato, jog informacijos, laikomos paslaptyje, išsiuntimas į asmeninį, saugumo kriterijų neatitinkantį elektroninį paštą, prieštarauja galiojantiems teisėms aktams, numatė padarinius, t. y. neužtikrino siunčiamos informacijos saugumo, bet neatsargiai tikėjosi to išvengti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ši administracinė byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999-01-14 įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016-07-01, nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis).

Byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2016-04-18 įsakymo Nr. P1-283 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“ (b. l. 11) teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 30 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 14.1. punktu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016-03-23 įsakymu Nr. P-177 „Dėl Audriaus Morkūno kasmetinių atostogų“, Klaipėdos AVMI nuostatų, patvirtintų VMI viršininko 2012-03-19 įsakymu Nr. VA-33 17.9 punktu bei atsižvelgiant į Klaipėdos AVMI viršininko 2016-03-04 įsakymu Nr. PI-176 ,,Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ sudarytos komisijos 2016-04-05 išvadą Nr. P4-2.17-177.

Skundžiamu įsakymu pripažinta, kad pareiškėja J. J., Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus II poskyrio vyriausioji specialistė, išsiųsdama į savo asmeninį elektroninį paštą informaciją, kurią VMI privalo saugoti paslaptyje, neužtikrino informacijos slaptumo, sudarė galimybę su šia informacija tiesiogiai ar netiesiogiai susipažinti tretiems asmenims (siuntimas į asmeninį paštą neatitinka griežtų saugos reikalavimų, ko pasekoje su pašto turiniu gali susipažinti tretieji asmenys), pažeidė Klaipėdos AVMI viršininko 2015-10-05 įsakymu Nr. P1-756 patvirtinto Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus II poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.12 punktą, Klaipėdos AVMI viršininko 2011-09-20 įsakymu Nr. V1- 236 „Dėl Kontrolės departamento ir jo skyrių nuostatų patvirtinimo“ 1.5 punktu patvirtintų Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus nuostatų 15 punktą, 2009-07-28 įsakymu Nr. V-213 „Dėl pasižadėjimo neatskleisti valstybinės mokesčių inspekcijos informacijos“ patvirtinto Pasižadėjimo neatskleisti valstybinės mokesčių inspekcijos informacijos 1 punkto 1.3 ir 1.4 papunkčius, Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio pašto naudojimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2009-12-15 įsakymu Nr. V-335, 53 punkto 53.1.5 papunkčio reikalavimus, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies reikalavimus, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį skirta VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta tarnybinė nuobauda – pastaba.

VTĮ 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. VTĮ 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžta, kad tarnybinis nusižengimas yra valstybės tarnautojų pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (VTĮ 2 straipsnio 12 dalis). Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje numatytų tarnybinių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, atleidimas iš pareigų.

VTĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų motyvuotų išvadų apie tyrimų rezultatus terminus ir tvarką nustato Vyriausybė. Tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reglamentuoja Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Taisyklės).

Visų pirma, pažymėtina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis tikrintojas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo pareigūno nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti pareigūno paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Valstybės tarnautojo objektyvią galimybę veikti taip, kaip reikalauja teisės aktai, privalo įrodyti tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekanti ir tarnybinę nuobaudą skirianti institucija. Valstybės tarnautojas, kaip silpnesnioji tarnybinio ginčo pusė, neturėtų būti verčiamas įrodinėti savo nekaltumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-02-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-270-552/2016).

Klaipėdos AVMI viršininko 2016-03-04 įsakymu Nr. P1-176 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ (b. l. 17 ) ir 2016-05-04 Klaipėdos AVMI viršininko įsakymu Nr. P1-261 „Dėl Klaipėdos valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-04-06 įsakymo Nr. P1-176 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ pakeitimo“ (b. l. 18) sudarytos komisijos 2016-04-05 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. P4-2.17-177 „Dėl vyriausiosios specialistės J. J. galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada) (b. l. 22-24) konstatuota, kad pareiškėja iš tarnybinio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) 2015-11-03 išsiuntė elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) informaciją, apie UAB „Revasta“: mokesčių mokėtojo veiklos analizės lentelę, kurioje buvo pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų duomenys, pelno mokesčio deklaracijų duomenys, pardavimų ir pirkimų informacija ir kt.; Excel l entelę, kurioje buvo Sodros duomenys apie darbuotojų skaičių, darbo apmokėjimo sumas, vidutinį atlyginimą nuo 2010 m. ir kt., fizinių asmenų: Vitalijaus Jankūno, Vaidoto Benečio, Irenos Davaldienės, Rimanto Petrausko_asmens duomenis (asmens kodus, gimimo datas, gyvenamąsias vietas ir kt.), operatyvaus patikrinimo pažymos projektą, t. y. informaciją, kurią VMI privalo saugoti paslaptyje. Byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių, susijusių su informacijos, kurią VMI privalo saugoti paslaptyje, persiuntimu iš esmės nėra, tačiau pareiškėja nesutinka su šių aplinkybių vertinimu.

Išvadoje nurodyta, kad pareiškėja, persiųsdama minėtą informaciją, padarė tarnybinį nusižengimą – pažeidė Klaipėdos AVMI viršininko 2015-10-05 įsakymu Nr. P1-756 patvirtinto Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus II poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.12. punktą, Klaipėdos AVMI viršininko 2011-09-20 įsakymu Nr. V1- 236 „Dėl Kontrolės departamento ir jo skyrių nuostatų patvirtinimo“ 1.5 punktu patvirtintų Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus nuostatų 15 punktą, 2009-07-28 įsakymu Nr. V-213 „Dėl pasižadėjimo neatskleisti Valstybinės mokesčių inspekcijos informacijos“ patvirtinto Pasižadėjimo neatskleisti valstybinės mokesčių inspekcijos informacijos 1 punkto 1.3 ir 1.4. papunkčius, Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio pašto naudojimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2009-12-15 įsakymu Nr. V-335, 53 punkto 53.1.5 papunkčio reikalavimus, Mokesčių administravimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies reikalavimus, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Pareiškėja nesutinka, jog pažeidė šiuos teisės aktus, kadangi mano, kad jos atlikti veiksmai – informacijos, kurią VMI turi saugoti paslaptyje, persiuntimas į asmeninį elektroninį paštą, šioms teisės aktų normoms neprieštaravo.

Pagal VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą Valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuris yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–2476/2012). Tas pats pasakytina ir apie Klaipėdos AVMI viršininko 2015-10-05 įsakymu Nr. P1-756 patvirtinto Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus II poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (b. l. 12-13) 7.12. punktą, kuris įpareigoja vykdyti Mokesčių administravimo įstatyme ir kituose teisės aktuose mokesčių administratoriui numatytas funkcijas, griežtai laikytis įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose aptartų terminų ir procedūrų.

Mokesčių administravimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad informacija apie mokesčių mokėtoją, pateikta mokesčių administratoriui, turi būti laikoma paslaptyje ir naudojama tik teisėtiems tikslams. Klaipėdos AVMI viršininko 2009-07-28 įsakymu Nr. V-213 „Dėl pasižadėjimo neatskleisti Valstybinės mokesčių inspekcijos informacijos“ patvirtinto Pasižadėjimo neatskleisti valstybinės mokesčių inspekcijos informacijos (b. l. 78-79) 1 punkto 1.3 ir 1.4. papunkčiai nustato, jog valstybės tarnautojas pasižada tvarkyti mokesčių mokėtojų ir su jais susijusių asmenų asmens duomenis pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius saugų informacijos tvarkymą bei nesudaryti sąlygų susipažinti su Valstybinės mokesčių inspekcijos turima informacija asmenims, kurie nėra įgalioti tvarkyti tokią informaciją.

Kaip jau minėta, surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo pareigūno nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti pareigūno paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje turi Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis tikrintojas (komisija). Išvadoje nurodyta, kad komisijos nuomone, pareiškėja, persiųsdama mokesčių mokėtojo asmens duomenis į asmeninį elektroninį paštą sudarė galimybę su šia informacija tiesiogiai ar netiesiogiai susipažinti tretiems asmenims (siuntimas į asmeninį paštą neatitinka griežtų saugos reikalavimų, ko pasėkoje su pašto turiniu gali susipažinti tretieji asmenys). Komisijos nuomone, J. J., išsiųsdama į savo asmeninį elektroninį paštą informaciją, kurią VMI privalo saugoti paslaptyje, neužtikrino informacijos slaptumo. Pareiškėja nesutinka su šiais Išvados argumentais, kadangi, kaip ji nurodo, duomenis persisiuntė į asmeniškai pačios sukurtą elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), kurios prisijungimo duomenis turi tik ji viena, kad po darbo valandų galėtų tęsti darbo metu pradėtą UAB „Revasta“ duomenų analizę ir apibendrinimą.

Teismo vertinimu, Išvadoje nurodytos pasekmės, jog pareiškėjos veiksmais buvo sudaryta galimybė tretiesiems asmenims tiesiogiai ar netiesiogiai susipažinti su informacija, kurią VMI turi laikyti paslaptyje, neįrodytos. Šie argumentai nepagrįsti, kadangi jie paremti vien tik prielaida – Išvadoje nepateikiami jokie faktai, patvirtinantys šiuos teiginius. Išvadoje nenurodyta kokiu būdu ir kokie asmenys su šia informacija tiesiogiai ar netiesiogiai galėjo ar gali susipažinti, kokių saugos reikalavimų neatitiko siuntimas į asmeninį paštą, kaip turėjo būti užtikrintas slaptumas ir kt. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies ir Klaipėdos AVMI viršininko 2009-07-28 įsakymu Nr. V-213 „Dėl pasižadėjimo neatskleisti Valstybinės mokesčių inspekcijos informacijos“ patvirtinto Pasižadėjimo neatskleisti valstybinės mokesčių inspekcijos informacijos (b. l. 78-79) 1 punkto 1.3 ir 1.4. papunkčius.

Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio pašto naudojimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2009-12-15 įsakymu Nr. V-335 (b. l. 80-88), 53 punkto 53.1.5 papunktis nustatė, kad VMI elektroninio pašto naudotojams draudžiama VMI elektroniniu paštu siųsti informaciją, kuri pažeistų Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas. Iš šios teisės normos matyti, kad ji taikoma informacijos, kuri siunčiama turiniui, o ne adresatams kuriems ji gali būti siunčiama – negalima daryti išvados, kad ši norma apskritai draudžia siųsti informaciją, kuriai taikoma asmens duomenų teisinė apsauga (pvz. į kito valstybės tarnautojo darbinį elektroninį paštą). Ši norma draudžia siųsti tokią informaciją, jei ji savaime pažeidžia asmens duomenų teisinę apsaugą (pvz. surinkta neteisėtais tikslais), todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju ji buvo pažeista.

Klaipėdos AVMI viršininko 2011-09-20 įsakymu Nr. V1- 236 „Dėl Kontrolės departamento ir jo skyrių nuostatų patvirtinimo“ 1.5 punktu patvirtintų Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus nuostatų (b. l. 73-77 ) 15 punktas nustato, jog skyriaus valstybės tarnautojai ir darbuotojai už netinkamą ir neteisėtą savo funkcijų vykdymą, sprendimų priėmimą ir veiksmų atlikimą atsako teisės aktų nustatyta tvarka; už neteisėtus, nepagrįstus sprendimus ir veiksmus, kuriuos valstybės tarnautojas ar darbuotojas padarė naudodamasis suteiktais įgaliojimais ar duotais nurodymais, atsako juos padaręs valstybės tarnautojas ar darbuotojas, o nurodymus davęs Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorius, Skyriaus vedėjas, poskyrių vedėjai atsako tik už netinkamą ar neteisėtą įgaliojimų suteikimą ar nurodymų davimą ir nepakankamą įgaliojimų ar nurodymų panaudojimo, savarankiškai priimamų sprendimų, sudaromų dokumentų kontrolę. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista ši teisės norma, kadangi ji reglamentuoja tik atsakomybę už netinkamą ir neteisėtą valstybės tarnautojo funkcijų vykdymą, o ne konkrečias tarnautojo funkcijas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, jog atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2016-04-18 įsakymas Nr. P1-283 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija galiojanti nuo 2016-07-01) 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjos J. J. prašymą atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2016-04-18 įsakymą Nr. P1-283 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.