Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-07-19 · Civilinė byla Nr. 2S-769-345/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-19
Bylos Nr.
2S-769-345/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis (pran.), Danutė Kutrienė, Andžej Maciejevski
Ieškovas
R. A. P.
Atsakovas
VšĮ „Interjusas“
Kategorijos
  • 110.1.122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-769-345/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.122.4.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. liepos 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) VšĮ „Interjusas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 13 d. nutarties, kuria pašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintas civilinėje byloje Nr. 2-4109-803/2010 pagal ieškovės R. A. P. ieškinį atsakovui VšĮ „Interjusas“ dėl sumokėtų pinigų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

ieškovė R. A. P.pareiškė ieškinį atsakovui VšĮ „Interjusas“ dėl sumokėtų pinigų grąžinimo, taip pat prašė nepranešus atsakovui pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovo lėšas ir turtą reikalavimo sumai (3.500 Lt) (b.l.1-4).

Nurodė, kad atsakovas ilgą laiką nevykdo įsipareigojimų, ignoruoja ieškovės interesus, yra nesąžiningas, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 13 d. nutartimi ieškovės reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo VšĮ „Interjusas“ 3.500 Lt sumai nekilnojamojo turto, esančio pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo VšĮ „Interjusas“ nekilnojamojo turto, areštuoti kilnojamąjį turtą arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, leidžiant atsakovui atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis lėšomis, atsiskaitant su ieškovu, išmokant įmonės darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas ir mokant mokesčius valstybei. Bendra areštuoto turto vertė turi atitikti 3.500 Lt (b.l.27-28).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimas nepranešus atsakovui, laikantis proceso koncentracijos principo, bei teismui manant, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 str.1 d.). Atsižvelgęs į ieškovės reikalavimo turtinį pobūdį, reikalavimo sumą, ieškovės nurodytą laikotarpį, per kurį atsakovas tinkamai nevykdo sutartinių įsipareigojimų, teismas darė išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Vadovaujantis CPK 145 str. 2 d., teismas nusprendė, kad yra tikslinga taikyti atsakovo nekilnojamojo turto areštą ir tik nesant ar esant nepakankamai atsakovo nekilnojamojo turto, areštuoti atsakovo kilnojamąjį turtą ar pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, kad juridiniam asmeniui būtų sudaryta galimybė tinkamai vykdyti veiklą.

Šalies argumentai

Apeliantas (atsakovas ) VšĮ „Interjusas“ pateikė atskirąjį skundą (b.l.33-34), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, jog teismas nesulaukė atsiliepimo į pareikštą ieškinį ir nežinodamas aplinkybių, ne tik taikė laikinąsias apsaugos priemones, bet ir nurodė, jog teismo nutarties apskundimas nesustabdo nutarties vykdymo. Mano, jog toks teismo VšĮ „Interjusas“ veiklos vertinimas gadina firmos reputaciją.

Atsiliepimas

Ieškovė R. A. P.atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.38-39) prašė atskirąjį skundą atmesti; palikti nepakeistą skundžiamą nutartį. Nurodo, jog LR CPK 148 str. 1 d. numatyta, jog teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendžia ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kuo greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti arba padaryti neįmanomą sprendimo įvykdymą. Mano, jog teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus argumentus, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad nebūtų apsunkintas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas, o atsakovas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių atskirąjį skundą.

Apelianto (atsakovo) VšĮ „Interjusas“ atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Vienas iš atskirojo skundo motyvų yra tas, jog teismas nesulaukė atsiliepimo į pareikštą ieškinį ir nežinodamas aplinkybių, ne tik taikė laikinąsias apsaugos priemones, bet ir nurodė, jog teismo nutarties apskundimas nesustabdo nutarties vykdymo.

CPK 148 str. 1 d. numatyta, jog prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas išsprendžia ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo. Pažymėtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą esant galimybei yra informuojamas atsakovas, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais atsakovui nustatomais ribojimais. Pašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti nagrinėjimas nepranešus atsakovui tuo atveju, jeigu toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 str.1 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovės reikalavimo turtinį pobūdį, reikalavimo sumą, ieškovės nurodytą laikotarpį, per kurį atsakovas tinkamai nevykdo sutartinių įsipareigojimų, ir darė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad, pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjo nepranešus atsakovui. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tą aplinkybę, jog CPK 151 str. 1 d. numatyta, kad dėl visų pirmosios instancijos teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti duodamas atskirasis skundas. Šio skundo padavimas nesustabdo bylos nagrinėjimo. Tai pirmosios instancijos teismas teismas ir pažymėjo skundžiamoje nutartyje. Todėl atskirojo skundo motyvas, jog teismas nesulaukė atsiliepimo į pareikštą ieškinį ir nežinodamas aplinkybių, ne tik taikė laikinąsias apsaugos priemones, bet ir nurodė, jog teismo nutarties apskundimas nesustabdo nutarties vykdymo, nesudaro pagrindo pripažinti nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartį ir ją panaikinti.

Kitas atskirojo skundo motyvas yra tas, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gadina firmos reputaciją.

Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Šios normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nevertindamas paties ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių interesus bei užtikrindamas jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galės būti realiai įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra pateikta duomenų, atspindinčių realią dabartinę apelianto (atsakovo) finansinę padėtį ir apsprendžiančią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą (nebūtinumą), todėl negalima daryti išvados, kad apelianto (atsakovo) finansinė padėtis yra gera ir kad ieškinio patenkinimo atveju apeliantas (atsakovas) bus pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, todėl atskirojo skundo motyvas, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gadina firmos reputaciją, nesudaro pagrindo pripažinti nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartį ir ją panaikinti.

Pažymėtina ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d. ir 145 str. 2 d.). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tikslinga taikyti atsakovo nekilnojamojo turto areštą ir tik nesant ar esant nepakankamai atsakovo nekilnojamojo turto, areštuoti atsakovo kilnojamąjį turtą ar pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, kad juridiniam asmeniui būtų sudaryta galimybė tinkamai vykdyti veiklą, todėl atsakovo interesų nesuvaržė labiau, nei to būtina pareikštam reikalavimui užtikrinti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto (atsakovo) VšĮ „Interjusas“ atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Be to, iš apelianto (atsakovo) VšĮ „Interjusas“ priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

n utarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4109-803/2010 palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (atsakovo) VšĮ „Interjusas“ valstybei 7,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų,.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisKolegijos teisėjai Danutė KutrienėAndžej Maciejevski