- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-04-20
- Bylos Nr.
- A2.6.-276-359/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00047-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis, sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei, dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, D. M., jo atstovui S. S.,
teismo posėdyje nagrinėdamas D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, LR piliečio, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-01-12 Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK pareigūnas V. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 63P-1365218-12 pagal LR ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., kuriame nurodyta, kad D. M. 2011-11-21 apie 7.30 val. Kaišiadorių r., Žaslių glž. st., vairuodamas transporto priemonę, nepaliko pakankamo tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl to kliudė geležinkelio pervažos gabaritinių vartų stulpą ir nutraukė vartus, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 231, 132 punktų reikalavimus.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012-02-06 nutarimu grąžino D. M. administracinio teisės pažeidimo bylą papildomam tyrimui atlikti Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK. Administracinio teisės pažeidimo byla po papildymo grąžinta ir 2012-03-27 nutartimi paskirtas byloje teismo posėdis.
Teismo posėdžio metu D. M. paaiškino, kad jis tą rytą važiavo per tą sankryžą. Važiavo į Jonavą, į krovinių terminalą iš Vilniaus per Žaslių geležinkelio stotį. Prieš įvažiuodamas, matė staigų posūkį per pervažą. Buvo svarbu, kad jis su automobiliu išvažiuotų į priešpriešinę juostą, tam, kad užtektų vietos posūkiui. Per šią pervažą jis jau yra važiavęs ne kartą, todėl atkreipė dėmesį į gabaritinius vartus. Ten visuomet pasižiūri, kad jo vilkiko aukštis nekabintų ženklo, ribojančio aukštį. Iš priekio buvo lengvoji mašina, kuri jam netrukdė ir jis jai netrukdė, abu prasilenkė, daugiau vilkikų tuo metu nebuvo, jis buvo vienas. Pravažiavo pro tuos gabaritinius vartus jų nekliudęs. Ant jo puspriekabės galo niekas nekrito ir už jo važiavę du automobiliai jokių priekaištų nepareiškė, jie aplenkė jį be jokių signalų, vadinasi, niekas ant jų nenukrito. Jis per tą vietą važiavo ne pirmą kartą, todėl suko tokiu kampu, kuris garantuoja pravažiavimą. Be to, kartu žiūrėtas buvo įrašas, tačiau jis neįžvelgė to fakto, kad prisilietimas ir trosas trūksta, krenta. Su pareigūnu bendrauti pradėjo tik po mėnesio, kuomet jis grįžo iš reiso. Kada važiavo per valstybės sieną, tada buvo tikrinama, tai muitinės pareigūnai jokių priekaištų jam neturėjo. Jei yra tokie kaltinimai eismo įvykiu, tai turėjo būti sugadinimai, o jokių sugadinimų nebuvo. Be to, puspriekabė buvo dengta tentu, tačiau nei brezento medžiaga, nei tentą tvirtinantis trosas nebuvo pažeistas. Įvykio vietoje gabaritinės šviesos degė, tai reiškia jos nepaliestos ir nesudaužytos. Gruodžio mėnesį, kuomet pastatė vilkiką į stovėjimo vietą, jokių sugadinimų nebuvo. Puspriekabė turi 20 metų, sena, o dažų atsilupimai, nubrozdinimai yra kiekvienoje puspriekabėje. Daiktadėžė yra daug giliau, todėl jeigu būtų buvęs kontaktas su stulpu, tai būtų sulaužytas bortas ir suplėšytas tentas.
Teismo posėdžio metu D. M. atstovas S. S. paaiškino, kad prieš surašant protokolą, pareigūnas privalo imtis visų priemonių ir nustatyti pažeidimo faktą bei faktines aplinkybes. Atliekant papildomą tyrimą pareigūnai nustatė, kad neįmanoma identifikuoti filmuotoje pervažoje iš paskos važiuojančio automobilio, todėl kyla klausimas, kaip buvo nufilmuota ir identifikuota puspriekabė bei vilkikas, jeigu neįmanoma identifikuoti iš paskos važiavusių liudytojų. Teismas grąžindamas bylą policijai iš naujo nagrinėti buvo pasisakęs, jog būtina nustatyti geležinkelio pervažos įrangos sugadinimus, liudininkus bei esant galimybei atitinkamai įforminti protokolą, tačiau nebuvo nustatyti pažeidimai ant stulpo, nes stulpo jau nebėra jis pakeistas, liudininkai nebuvo nustatyti, o protokolas taip ir lieka netinkamai įformintas, kadangi atlikus papildomą tyrimą paaiškėjo, jog D. M. galėjo kliudyti ne vilkiku stulpą, o puspriekabe, todėl keičiasi iš esmės bylos aplinkybės. Pareigūnas savo prielaidas išdėstė ir nurodė, kad šitas vilkikas galėjo kliudyti stulpą būtent viršutine dalim, kadangi vilkikas yra aukštas, ir kampu galėjo užkabinti stulpą, o šis palinko, tačiau automobilis apžiūrai nebuvo pateiktas. Vėliau apžiūrėjus automobilį paaiškėjo visai priešingos aplinkybės. Nustatė, kad būtent apatinė dalis pažeista, o tai prieštarauja įvykio esmei, kadangi pažeisti apatinę puspriekabės dalį galima esant žemam stulpui, arba kraunant kokius nors krovinius. UAB „Miksva“, kuri buvo perdavusi UAB „Martrans“ naudotis šitą puspriekabę, jai pretenzijų neturi ir nurodo, kad vilkiko puspriekabė buvo grąžinta sveika ir tvarkinga. Atsižvelgiant į tai, prašo D. M. administracinę bylą nutraukti, kadangi nėra nustatyti faktai įrodantys, kad D. M. padarė šį administracinės teisės pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Administracinė byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).
Pažymėtina, kad administracinės teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas, fiksuojami nustatyti įrodymai ir kitos reikšmingos nagrinėjant bylą aplinkybės bei žinios. Jame suformuluotu administracinės teisės pažeidimo padarymo kaltinimu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas administracinis kaltinimas administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas turi būti aiškiai. Tokius reikalavimus atitinkančio administracinės teisės pažeidimo protokolo surašymas galimas yra tik esant šioms aplinkybėms: nustačius jo padarymo faktą (vietą, laiką, esmę), žinant pažeidimą padariusį asmenį ir esant galimybei konstatuoti būtinus padaryto pažeidimo sudėties elementus. Vadinasi, konstatuodamas ATPK 130 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. numatytus pažeidimus, turintis teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pareigūnas privalo surinkti tokius įrodymus, kuriuos ištyręs teismas galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes.
Kaip minėta Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012-02-06 nutarimu grąžino D. M. administracinio teisės pažeidimo bylą papildomam tyrimui atlikti Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK. Tačiau administracinio teisės pažeidimo byla negali būti išnagrinėta iš esmės, kadangi protokolas neatitinka bendrųjų keliamų reikalavimų bei po tyrimo papildymo nebuvo surinkta visa pažeidimus grindžianti medžiaga (ATPK 9 str., 260 str.). LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles.
LR ATPK 284 str. numato, jog nagrinėdamas bylą teismas privalo išsiaiškinti ne tik tai ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, bet ir ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas. Teismo nuomone, protokolas neatitinka bendrųjų keliamų reikalavimų, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas, žinomas pažeidimą padaręs asmuo ir galima konstatuoti būtinus pažeidimo sudėties elementus. Tyrimo metu nustatant pažeidimą padariusį asmenį įstatymo įgaliota institucija (pareigūnas) renka to asmens kaltę patvirtinančius įrodymus ir traukia jį atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu surinkta pakankamai to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Šioje byloje D. M. kaltinamas geležinkelio pervažos gabaritinių vartų stulpo apgadinimu, t.y. autoįvykio sukėlimu ir pasitraukimu iš šio eismo įvykio. Iš byloje esančios filmuotos vaizdo medžiagos (DVD kompaktas) matyti, kad 2011-11-21 apie 7.30 val. D. M. vairavo transporto priemonę vilkiką Volvo FH12.380, valst Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau šioje filmuotoje vaizdo medžiagoje nematyti užfiksuoto pažeidimo fakto. Be to, UAB „Martrans“ 2012-01-23 pranešime dėl D. M. kelionės vilkiku Volvo nurodyta, kad 2011-11-21 D. M. vežė krovinį vilkiku Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutu Vilnius (Lietuva) – Astana (Kazachstanas). UAB „Martrans“ vilkikų vairuotojais dirba ne vienas D. M., todėl 2011-12-22, vairuotojui D. M. grįžus iš aukščiau paminėtos kelionės, vilkikas Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip įprasta įmonėje, buvo patikrintas bei apžiūrėtas. Jokių vilkiko apgadinimų nustatyta nebuvo. UAB „Martrans“ D. M. pretenzijų neturi. Iš bylai pateiktų dokumentų- Muitinės apžiūros akto, Transporto priemonės muitinės deklaracijos, Muitinės patikros (apžiūros) akto, matyti, kad tiek Lietuvos, tiek Latvijos ir Rusijos pasieniuose vilkikas buvo apžiūrimas iš išorės ir iš vidaus, tačiau jokie vilkiko pažeidimai muitinės ir pasienio pareigūnų nustatyti nebuvo.
Pareigūnas surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą nurodė, kad apgadintas stulpas, nutrauktas trosas, apgadintas vilkikas, tačiau pažymėtina, jog šiuo metu byloje nepakanka duomenų eismo įvykio mechanizmui nustatyti. Atliekant papildomą tyrimą pareigūnas turėjo išnaudoti visas galimybes įrodymams surinkti, gal būt naudojat specialisto išvadą paskiriant jai gauti autotechninę ar trasologinę ekspertizę, kuri turėtų atsakyti į pagrindinį klausimą, ar byloje užfiksuoti vilkiko apgadinimai atsirado dėl transporto priemonės ir minėto geležinkelio pervažos stulpo kontakto, ar yra išlikusių ant vilkiko jų sąveikos pėdsakų ir kt Tačiau tyrimo metu nebuvo padaryta, o papildomo tyrimo metu to nebebuvo galima atlikti, nes pervažos gabaritiniai vartai neišlikę, pakeisti naujais. Pateiktoje filmuotoje vaizdo medžiagoje matosi paskui vilkiką važiavę keli lengvieji automobiliai, t.y. galimai įvykį matę liudytojai, kurie turėjo būti apklausti, tačiau papildomo tyrimo metu jie nebuvo nustatyti (b.l. 75).
Teismas pilnai ištyręs, išanalizavęs bei įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą – traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens D. M., pareigūno- V. J. parodymus, administracinio teisės pažeidimo protokolą, paaiškinimus, tarnybinius pranešimus, filmuotą bei foto medžiagas, remdamasis įrodymų pusiausvyros bei patikimumo principais konstatuoja, kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nes administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pakankamai objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti vienareikšmišką ir neabejotiną išvadą, jog D. M. 2011-11-21 apie 7.30 val. Kaišiadorių r., Žaslių glž. st., vairuodamas transporto priemonę, nepaliko pakankamo tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl to kliudė geležinkelio pervažos gabaritinių vartų stulpą ir nutraukė vartus ir iš eismo įvykio vietos tyčia pasišalino.
Dėl šių nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad byloje nei nuo pradžios nei gražinus bylą papildomam tyrimui nebuvo atliktas išsamus ir kokybiškas eismo įvykio aplinkybių ištyrimas, nėra surinkta pakankamai duomenų, kad D. M. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą ir sukėlė eismo įvykį, todėl jam iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 7 str., 250 str. 1 p., 256, 257, 284 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 288 str. teismas
nutarė:
administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. prieš D. M. nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.