Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-10-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-2339-932/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-10-12
Bylos Nr.
A5.-2339-932/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
R. Š.
Advokatai
Darius Stalionis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-2339-932/2018
Teisminio proceso 4-68-3-01821-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.9.9; 21.9.10.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. spalio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei ir Ramintai Braškienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Š., jo atstovui advokatui Dariui Stalioniui,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kontrolės departamento pažeidimų vertinimo skyriaus įgaliotam atstovui J. O.,

išnagrinėjusi R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š., būdamas UAB „S.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, 2018 m. liepos 18 d., 10.00 val., leido dirbti Ukrainos piliečiams O. C. ir S. I. (prie statomo namo impregnuoti lentas), teisės aktų nustatyta tvarka apie rašytinę darbo sutartį nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir - VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojų O. C. ir S. I. įdarbinimą ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies bei 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias darbo sutarties sudarymo tvarką bei būtinybę apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šiais veiksmais R. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Š. savo kaltę pripažino, neneigė leidęs dirbti nelegaliai, tačiau nesutiko su protokole nurodyta aplinkybe dėl to, kad nebuvo sudarytos darbo sutartys. Abu Ukrainos Respublikos piliečiai jį susirado patys. Matyt, internete pamatė jo įmonę, paskambino jam ir paklausė, ar UAB „S.“, kurios direktoriumi buvo jis, nereikalingi darbuotojai, sakėsi galintys dirbti įvairius statybos darbus. Jį (R. Š.) toks pasiūlymas iškart sudomino, kadangi darbuotojų trūko. Su abiem ukrainiečiais kitą dieną susitiko kavinėje, ten aptarė pagrindines darbo sąlygas (sutarė, kad jei viskas gerai, abu dirbs po 8 val., 5 dienas per savaitę; darbo užmokestis priklausys nuo rezultatų). Kavinėje pasirašė darbo sutartis (atrodo, viskas vyko dieną prieš patikrinimą, t. y. 2018-07-17; kokiu būdu gavo pastarųjų asmens pasų kopijas, tiksliai neatsimena, gali būti, kad ukrainiečiai jas persiuntė telefonu). Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. Š. teigimu, darbo sutartys buvo pasirašytos su abiem asmenimis (O. C. ir S. I.), pastarieji patvirtino jas savo parašais, tačiau tų sutarčių jis niekam nerodė, kadangi nusprendė vieną dieną išbandyti darbuotojus ir pasižiūrėti, ar šie tinkami darbui. Atvykę į objektą (duomenys neskelbtini) gatvėje, abu gavo užduotis impregnuoti medieną, norėjo vakare pasižiūrėti, kokį kiekį medienos jie sugebės impregnuoti, po to būtų nusprendęs, ar verta ukrainiečius įdarbinti realiai. Visgi vos tik O. C. ir S. I. pradėjo dirbti, atvyko pareigūnai iš VMI, buvo atliktas patikrinimas. Pripažįsta, kad 2018-07-18 leisdamas dviem Ukrainos piliečiams dirbti, jis įdarbino juos nelegaliai. Įmonei vadovauja apie 10 metų, naujų darbuotojų įdarbinimo procedūra yra žinoma. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi. Prašo atsižvelgti, kad jo finansinė padėtis yra sudėtinga – gyvena nuomojame būste, turi įsipareigojimų, siekiančių apie 150 tūkst. Eur, gaunamo atlyginimo dydis 500-600 Eur. Be to, pabrėžė tai, kad tuo atveju, jeigu bus nubaustas, toks faktas jam bent vienerius metus užkirs kelią įdarbinti užsienio šalių piliečius, kas dar labiau apsunkins darbuotojų paieškas.

Rašytiniame paaiškinime R. Š. su inkriminuotu nusižengimu taip pat sutiko, gailėjosi. Nurodė, kad su darbuotojais buvo sudarytos preliminarios sutartys, tačiau buvo laukiama leidimo iš migracijos (teismo posėdžio metu paaiškino, kad aplinkybę dėl neva laukiamų leidimų nurodė išgalvotai, paklausęs patarimo). Tuo metu iš Donbaso atvykę darbuotojai paprašė duoti jiems darbo, kad galėtų užsidirbti, todėl jis (R. Š.) sutiko. Nurodė planavęs atsiskaityti su darbuotojais po jų įdarbinimo, parodant visas išmokas ir sumokant visus mokesčius (b. l. 4).

Motyvuojamoji dalis

Be paties R. Š. prisipažinimo jo kaltę padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės nusižengimą patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Iš R. Š. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018-07-25 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (21.70-32)FR1042-3375 nurodyta, jog operatyvus UAB „S.“ patikrinimas adresu Žemaitės g. 22-3, Vilniuje, buvo pradėtas 2018-07-18, baigtas 2018-07-25. Įmonės veikla – pastatų remontas, restauravimas bei rekonstravimas. Operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad prie statomo gyvenamojo namo dirba (impregnuoja lentas) du darbuotojai, kurie pateikė Ukrainos piliečių pasus. Pagal pateiktus asmens dokumentus nustatyta, kad šiuos darbus atlieka O. C. ir S. I.. Savo paaiškinimuose minėti asmenys nurodė, kad yra kvalifikuoti statybininkai, su UAB „S.“ vadovu R. jie tarėsi dėl priėmimo į darbą, o kol tvarkomi dokumentai R. paprašė jų padirbėti, žadėdamas, kad atsiskaitys po oficialaus įdarbinimo. Šiame bendrovės objekte jie dirba pirmą dieną, darbo sutarčių nepasirašė (b. l. 2). Operatyvaus patikrinimo metu surašyta 2018-07-18 faktų fiksavimo pažyma Nr. (21.98-32) FR1050-1132 (b. l. 3).

O. C. 2018-07-18 rašytiniame paaiškinime nurodė esantis Ukrainos Respublikos pilietis. Į Lietuvą atvyko norėdamas įsidarbinti UAB „S.“ statybose. Nurodė esantis mūrininkas. 2018-07-18 UAB „S.“ direktoriaus prašymu O. C. atvyko į statybų objektą, esantį P. G. g., Vilniuje, dažyti laiptų. Su UAB „S.“ direktoriumi R. sutarė, kad bus atsiskaityta tuomet, kai O. C. bus įdarbintas UAB „S.“ ir su juo bus sudaryta darbo sutartis, kuri šiuo metu dar nepasirašyta (b. l.14). S. I. 2018-07-18 rašytiniame paaiškinime nurodė, jog į Lietuvą atvyko taip pat turėdamas tikslą įsidarbinti UAB „S.“ tinkuotoju. UAB „S.“ direktorius 2018-07-18 paprašė statybų objekte, esančiame P. G. g., Vilniuje, nudažyti laiptus, atsiskaityti žadėjo, kai S. I. oficialiai įsidarbins. Nurodė kol kas darbo sutarties nepasirašęs (b. l. 15).

Išdėstyti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad R. Š., būdamas UAB „S.“ direktoriumi, neužtikrino, kad apie O. C. ir S. I. įdarbinimą būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, tokiais savo veiksmais pažeisdamas DK 42 straipsnio 2 dalies bei 43 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nors administracinio nusižengimo protokolu inkriminuota, kad su O. C. Ir S. I. nebuvo sudarytos darbo sutartys, tačiau teisminio nagrinėjimo metu pateiktos dviejų darbo sutarčių kopijos (sutikrintos su originalais) leidžia spręsti, kad sutartys su abiem užsieniečiais visgi buvo sudarytos (tiesa, pats R. Š. nurodė tik bendras sutarčių sudarymo aplinkybes, nėra duomenų, kad sutartys sudarytos dviem egzemplioriais). Tai, kad su asmenimis buvo pasirašytos sutartys, R. Š. nurodė ir savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 4). Tiesa, patys O. C. Bei S. I. paaiškinimuose teigė sutarčių nepasirašę, tačiau teismui papildomai pateikti minėti dokumentai rodo priešingas aplinkybes. Nurodyti asmenys teisme nebuvo apklausti (į išsiųstus šaukimus nereagavo), tačiau tai nesutrukdė baigti išnagrinėti bylą. Šiuo atveju tiek sutartyse, tiek O. C. bei S. I. paaiškinimuose, o taip pat patvirtinimuose apie teismo šaukimo gavimą esantys parašai leidžia spręsti, kad juos pasirašė tie patys asmenys. Tokiu būdu teismas, nenorėdamas užtęsti bylos nagrinėjimo, nesiėmė priemonių užsienio piliečius į teismą atvesdinti. Kita vertus, svarbu tai, kad aplinkybė dėl to, kad darbo sutartys formaliai buvo sudarytos ir pasirašytos, neturi jokios esminės įtakos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų kvalifikavimui bei nenuneigia paties nelegalaus darbo buvimo fakto. Neginčytinai nustatyta, kad apie O. C. bei S. I. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui pranešta nebuvo, o tai reiškia, kad nė vienas iš nurodytų asmenų 2018-07-18 neturėjo teisės dirbti UAB „S.“ objekte. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Š. taip pat pilnai pripažino tą faktą, kad apie sutarčių sudarymą ir asmenų įdarbinimą jis VSDFV teritoriniam skyriui nepranešė, taip pasielgė sąmoningai, norėdamas įsitikinti, ar asmenys yra tinkami darbui. Tokiu būdu teismui nekyla abejonių, kad R. Š. veiksmais buvo padarytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažįsta ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nelegaliai įdarbintų asmenų skaičių (iš viso du darbuotojai). Taip pat įvertinama R. Š. asmenybė – dirbantis, duomenų apie analogiško pobūdžio pažeidimus nėra, administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą dėl KET pažeidimo, be to, vertinami išsakyti teiginiai, susiję su finansine būkle (visgi konkretūs dokumentai nebuvo pateikti). Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir paskyrus R. Š. mažesnę nuobaudą, nei įstatymo numatytas minimalus baudos dydis. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad nelegaliai įdarbintų asmenų darbo laikotarpis buvo itin trumpas, dėl ko valstybės biudžeto žala dėl nesumokėtų mokesčių yra minimali, pačios darbo sutartys visgi buvo sudarytos, R. Š. nusižengimą išsyk pripažino, padėjo tyrimui išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, anksčiau už analogiško pobūdžio veiksmus nė karto baustas nebuvo, kas leidžia manyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai nors ir buvo neteisėti, tačiau tikėtina, kad daugiau atsitiktiniai. Teismo vertinimu, pažeidėjui paskirta švelnesnė nuobauda nei įstatymo numatytas minimalus dydis bus tinkama siekiant nubausti bei auklėti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų (institucijos atstovas taip pat neprieštaravo švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimui).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

R. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis to paties Kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, paskirti jam 650 eurų dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18089381190.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė