- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-02-03
- Bylos Nr.
- 2A-282-605/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Algimantas Kukalis, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- Alytaus apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-771-59/2008 pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui Alytaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį ir įregistruoti ją Nekilnojamojo turto viešame registre.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė (b.l.1-3) įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškove 600 kv.m. ploto žemės sklypo, esančio Krivulės g. 5, Alytaus mieste, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir įregistruoti ją Nekilnojamojo turto viešame registre.
Ieškovė nurodė, jog dirbant Alytaus valstybiniame medvilnės kombinate, jai prašant Alytaus miesto valdyba 1992-06-24 potvarkiu Nr. 312-v „Dėl nuomos sutarčių sudarymo, butų suteikimo, sklypų individualių namų statybai skyrimo, leidimo pirkti butus ir įkainojimo aktų tvirtinimo“ skyrė 600 kv.m. žemės sklypą individualaus gyvenamojo blokuoto namo statybai Alytuje, Krivulės g. 5. Po sklypo paskyrimo Alytaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija jai pranešė, jog ji turi sumokėti privalomą žemės mokestį iki 1992-12-31. Mokesčio suma 445 talonai. Analogišką pranešimą ieškovė gavo ir 1993 m. Žemės mokesčius ieškovė sumokėjo ir moka iki šiol. Nurodo, jog mokėjimų teisingumą įrodo deklaracijos, kuriose nėra įsiskolinimų. Jos prašymu 1994-03-20 buvo sudarytas namų valdos žemės sklypo, kurio plotas yra 1004 kv. m., esančio Krivulės g. 5, Alytuje, ribų planas. Šis planas nustatyta tvarka buvo suderintas su Alytaus miesto vyriausiuoju architektu. 2007 m. kovo mėn. buvo sudarytas kitas 600 kv. m. žemės sklypo planas. Apie šių planų sudarymą atsakovui buvo žinoma. Atsakovas ieškovės neinformavo, kad jis negalės sudaryti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sandorio ir iki šiol ieškovė naudojasi ir valdo jai suteiktą žemės sklypą. Ji yra teisėta žemės sklypo savininkė ir visi formalumai yra sutvarkyti. Alytaus miesto architektams buvo pateiktas prašymas gyvenamojo namo projektui parengti, kuris yra atliktas. Ieškovė įgijusi dalį statybinių medžiagų gyvenamojo namo suteiktame sklype statybai. Ji kreipėsi į atsakovą, prašydama sudaryti žemės sklypo, esančio Krivulės g. 5, Alytuje, pirkimo – pardavimo sutartį. Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyrius 2007-03-19 raštu Nr. S-(3.1.)-250 paaiškino, kad naudojami žemės sklypai parduodami vadovaujantis LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintomis „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis“ ir nurodė, kad šių taisyklių 2.3 punkte nustatyta, kad asmenys nuosavybėn gali įsigyti žemės sklypus individualiems gyvenamiesiems namams statyti, suteiktus iki 1992-02-07 miestuose, ir iki 1992-03-15 kitose vietovėse, kad ieškovei žemės sklypas, esantis Krivulės g. 5, Alytuje, suteiktas Alytaus miesto valdybos 1992-06-24 potvarkiu Nr. 312-v, jau po nustatyto termino. Kadangi žemės sklypas skirtas po LR Vyriausybės nutarimu nustatyto termino, atsakovas negali su ieškove sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties. Ieškovė nurodo, jog suteikus žemės sklypą individualaus gyvenamojo namo statybai, patyrė išlaidų. Pats Alytaus miesto valdybos potvarkis, kuriuo buvo suteiktas 600 kv. m. ploto žemės sklypas, buvo priimtas po LR Vyriausybės priimto nutarimo, todėl atsakovas turėtų prisiimti atsakomybę ir įspėti ieškovę dėl vėlesnių pasekmių, kad nebus sudaryta suteikto žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis. Toks atsakovo elgesys pažeidžia ieškovės teises įsigyti nuosavybėn žemės sklypą, kuris jai buvo teisėtai suteiktas. Kadangi atsakovas nevykdo pareigos sudaryti sutartį ir vilkina tai padaryti, ieškovė nurodo, jog turėtų būti taikomas minėto LR Vyriausybės nutarimo 2.1 punktas. Ieškovė sklypu naudojasi iki šiol, į jį niekas nepretenduoja atkurti nuosavybės teises.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 29 d. sprendimu (b.l.89-91) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 14,85 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas sprendime nurodė, jog Alytaus miesto valdyba 1992-06-24 potvarkiu Nr. 312-v „Dėl nuomos sutarčių sudarymo, butų suteikimo, sklypų individualių namų statybai skyrimo, leidimo pirkti butus ir įkainojimo aktų tvirtinimo“ ieškovei paskyrė 0,06 ha ploto žemės sklypą, esantį Krivulės g.5, Alytuje, individualaus gyvenamojo blokuoto namo statybai. LR Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89, kuris tuo metu reglamentavo valstybinės kitos paskirties žemės pardavimą ir nuomą 10.6 punktu miestų ir rajonų valdybos buvo įpareigotos nuo šio nutarimo priėmimo dienos nutraukti žemės sklypų skyrimą ne konkurso tvarka Respublikos miestų teritorijose. Remiantis šiuo nutarimu Alytaus miesto valdyba negalėjo skirti žemės sklypo, tačiau minėtu potvarkiu skyrė žemės sklypą, o ieškovė 1992-08-07 pateikė prašymą pirkti jai skirtą žemės sklypą. Atsižvelgiant į šį prašymą Alytaus miesto meras pažeisdamas minėtą įstatymą 1992-08-12 potvarkiu Nr. 229 „Dėl naudojamų žemės sklypų išsipirkimo“ ieškovei leido pirkti 0,06 ha ploto žemės sklypą, esantį Krivulės g. 5, Alytuje. Ieškovė už minėtą žemės sklypą 1992-08-13 Alytaus taupomajame banke įmokėjo nustatytą pinigų sumą. Ieškovė 2007-03-15 kreipėsi į Alytaus miesto žemėtvarkos skyrių prašydama sudaryti 0,06 ha ploto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Šiuo metu naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimą ir nuomą reglamentuoja LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Pirkimo – pardavimo sutartys sudaromos vadovaujantis šio nutarimo nuostatomis, pagal kurias piliečiai gali įsigyti iki 1992-02-07 suteiktus žemės sklypus individualiems gyvenamiems namams statyti. Ieškovei sklypas buvo suteiktas vėliau. Todėl Alytaus apskrities viršininko administracija negali sudaryti su ieškove minėto sklypo pirkimo pardavimo sutarties nesant tam teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l.93-94) ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo 2008 m. spalio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-771-59/2008 panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti.
Apeliantė nurodo, jog su teismo sprendimu nesutinka, nes jis nėra pagrįstas teise. Alytaus miesto valdyba, iš kurios atsakovas perėmė teises ir prievoles, 1992-06-24 potvarkiu Nr. 312-v skyrė ieškovei 0,06 ha ploto žemės sklypą, esantį Krivulės g. 5, Alytuje. 1992-08-07 ieškovė pateikė prašymą pirkti jai skirtą šį žemės sklypą, o Alytaus miesto meras 1992-08-12 potvarkiu Nr. 229 „Dėl naudojamų žemės sklypų išsipirkimo“ leido pirkti 0,06 ha ploto žemės sklypą, t.y. įvyko juridinis faktas, numatytas LR CK 6.162 str. 1 dalyje – ieškovės pasiūlymas 0,06 ha ploto žemės sklypą jai parduoti atsakovo buvo priimtas – susitarė dėl žemės pirkimo - pardavimo. Atsakovo nurodymu 1992-08-13 Alytaus taupomajame banke ieškovė įmokėjo 7197 rub. sumą už jai parduodamą 0,06 ha žemės sklypą, t.y. įvykus šiam faktui jau susitarta dėl visų esminių sutarties sąlygų. Tokiu būdu pagal įvykusias aplinkybes: ieškovė ir atsakovas susitarė dėl 0,06 ha ploto žemės sklypo, esančio Krivulės g. 5, Alytuje, pirkimo - pardavimo. Atsakovas 1992 m. rugpjūčio 12 d. potvarkiu Nr. 229 leidęs pirkti ir jai 1992-08-13 sumokėjus jo nustatytą kainą, yra jau įsipareigojęs sudaryti šio sklypo perleidimo sandorį ieškovei. Šie įvykę juridiniai faktai sukūrė prievolę atsakovui sudaryti su ieškove 0,06 ha ploto žemės sklypo, esančio Krivulės g. 5, Alytuje, pirkimo - pardavimo sutartį pagal LR CK 6.305 str. ir 1.63 - 1.75 str. reikalavimus. Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija pagal Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymą, kaip nurodoma skundžiamame sprendime, yra Alytaus miesto savivaldybės kompetencijos žemės patikėjimo teisėje perėmėjas. Tačiau nei Alytaus miesto valdybos 1992-06-24 potvarkio N r. 312-v skirti žemės sklypą, nei Alytaus miesto mero 1992 m. rugpjūčio 12 d. potvarkio Nr. 229 "Dėl naudojamų žemės sklypų išsipirkimo" atsakovas nėra ginčijęs - jie iki šiol galioja. Tokiu būdu galioja ir atsakovo įsipareigojimai - atsakovas yra įsipareigojęs sudaryti 0,06 ha ploto žemės sklypo, esančio Krivulės g. 5, Alytuje, pirkimo - pardavimo sutartį. Alytaus rajono apylinkės teismas netinkamai taikė LR CPK 185 str. dėl įrodymų vertinimo. Šios apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės buvo nurodytos taip pat ir bylos nagrinėjimo metu. Tačiau teismas nepateikė jokių motyvų ir jokių argumentų, dėl kurių buvo atmesti jos motyvai ir įrodymai. Teismas tik konstatavo atsakovo atsiliepime nurodomą aplinkybę, kad jis negali sudaryti su ieškove minėto sklypo pirkimo - pardavimo sutarties nesant tam pagrindo. Teismas ginčijamame sprendime visiškai nenurodė, kodėl gi pats teismas negali priimti ieškinį tenkinančio sprendimo. Taip pat teismas atmesdamas ieškinį, visiškai netaikė materialinės teisės normų, nevertino atsakovo ir ieškovo šiame santykyje atliktų veiksmų, faktinių aplinkybių ir juridinių faktų, sukurtų pasekmių: atsakovas prisiėmė prievolių ir įsipareigojimų ar neprisiėmė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.98-100) atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija nurodo, kad Alytaus miesto valdyba 1992-06-24 potvarkiu Nr. 312-v „Dėl nuomos sutarčių sudarymo, butų suteikimo, sklypų individualių namų statybai skyrimo, leidimo pirkti butus ir įkainojimo aktų tvirtinimo“ ieškovei skyrė 0,06 ha ploto žemės sklypą, esantį Krivulės g. 5, Alytuje, individualaus gyvenamojo blokuoto namo statybai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 10.6 punktu miestų ir rajonų valdybos buvo įpareigotos nuo šio nutarimo priėmimo dienos nutraukti žemės sklypų skyrimą nekonkurso tvarka Respublikos miestų teritorijose. Remiantis šiuo nutarimu Alytaus miesto valdyba negalėjo skirti žemės sklypo. Tačiau Alytaus miesto valdyba minėtu potvarkiu skyrė žemės sklypą ir ieškovė 1992-08-07 pateikė prašymą pirkti jai skirtą žemės sklypą. Atsižvelgiant į šį prašymą Alytaus miesto meras 1992-08-12 potvarkiu Nr. 229 „Dėl naudojamų žemės sklypų išsipirkimo“ ieškovei leido pirkti 0,06 ha ploto žemės sklypą, esantį Krivulės g. 5, Alytuje. Ieškovė už minėtą žemės sklypą 1992-08-13 Alytaus taupomajame banke įmokėjo nustatytą pinigų sumą. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo“ 2 straipsnyje numatyta, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymui, savivaldybėms deleguotos valstybės funkcijos, kurios yra priskirtos apskričių valdytojams, per 2 mėnesius turi būti perduotos apskričių valdytojams. Alytaus apskrities viršininko administracija neturi atsakyti už Alytaus miesto valdybos priimtus sprendimus ir atliktus ar neatliktus veiksmus. Ieškovė 2007-03-15 kreipėsi į Alytaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama sudaryti 0,06 ha ploto žemės sklypo, esančio Krivulės g. 5, Alytuje, pirkimo - pardavimo sutartį. Šiuo metu žemės sklypų pirkimą pardavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr. 260, pagal kurį piliečiai gali įsigyti nuosavybėn iki 1992-02-07 suteiktus žemės sklypus individualiems gyvenamiems namams statyti. Atsakovas ieškovę informavo apie tai, kad nėra galimybės sudaryti pirkimo – pardavimo sutarties 2007-03-19, o ieškovė ieškinį pateikė 2008-01-21, taip praleisdama nustatytą vieno mėnesio terminą apskrities viršininko administracijos priimtam sprendimui apskųsti. Ieškovė iki 1999 m. už minėtą sklypą mokėjo nuomos mokestį. Pati apeliantė nesirūpino savo turtinėmis teisėmis bei pasirinko pasyvų elgesio modelį. Prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau jame nustatytos tik bendro pobūdžio taisyklės. Šioje byloje spręstinas klausimas dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų įgijimo nuosavybėn sąlygų ir tvarkos, todėl visų pirma taikytini 1991 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas Nr. I-1607, 1994 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas Nr. I-446, taip pat atitinkami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai. Žemės įstatyme buvo nurodyta, kad žemės sandoriai dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo privačion nuosavybėn yra sudaromi įstatymų nustatyta tvarka (15 straipsnio 2 dalies 1 punktas), žemė Lietuvos Respublikos piliečių gali būti įsigyta iš valstybės pagal Žemės reformos įstatymą bei šį įstatymą (17 straipsnio 1 dalis), valstybinę žemę parduoda ar kitaip privatinėn nuosavybėn perleidžia apskričių valdytojai įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (24 straipsnio 1 dalis). Žemės reformos įstatymo 7 straipsnyje (1993 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. I-230 ir 1995 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. I-940 redakcija) buvo nurodyta, kad ne žemės ūkio veiklai kaimo vietovėje ir visais atvejais miestuose žemė parduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (6 dalis), parduodamos valstybinės žemės ir miško kainą bei mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (7 dalis). Taigi nurodytuose įstatymuose, galiojusiuose tuo metu, buvo nustatyti tik valstybinės žemės įsigijimo privačion nuosavybėn būdai (vienas iš jų – valstybinės žemės pardavimas), tačiau piliečių teisės pirkti valstybinę žemę įgyvendinimo tvarka detaliau nereglamentuota. Įstatymai šią tvarką pavedė nustatyti Vyriausybei.
Byloje nustatyta, kad Alytaus miesto valdyba 1992-06-24 potvarkiu Nr. 312-v „Dėl nuomos sutarčių sudarymo, butų suteikimo, sklypų individualių namų statybai skyrimo, leidimo pirkti butus ir įkainojimo aktų tvirtinimo“ ieškovei skyrė 0,06 ha ploto žemės sklypą, esantį Krivulės g. 5, Alytuje, individualaus gyvenamojo blokuoto namo statybai. 1992-08-07 ieškovė pateikė prašymą pirkti jai skirtą žemės sklypą. Atsižvelgiant į šį prašymą, Alytaus miesto meras 1992-08-12 potvarkiu Nr. 229 „Dėl naudojamų žemės sklypų išsipirkimo“ (b.l.42-43) ieškovei leido pirkti 0,06 ha ploto žemės sklypą, esantį Krivulės g. 5, Alytuje. Pažymėtina, jog šių potvarkių atsakovas įstatyme nustatyta tvarka ir terminais nenuginčijo, jie iki šiol galiojantys, ir ieškovė vadovaudamasi šiais potvarkiais sumokėjo už perkamą žemės sklypą 7197 rublių bei 300 rublių už dokumentų įforminimą (b.l.19). Ieškovės pateikta taupomoji knygelė (b.l.76) patvirtina, kad nuo jos sąskaitos už žemę 1992-08-13 nurašyta 7197 rublių. Šių aplinkybių atsakovas neginčija. Sklypo dydis šiuo atveju neviršijo leistino parduoti žemės sklypo dydžio. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintos Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos nekonkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės nustatė naudojamų žemės sklypų pardavimo tvarką. Pagal Taisyklių 8 punktą miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu, kuriame nurodomi parduodamo žemės sklypo vieta ir dydis, o sutinkamai su Taisyklių 9 punktu miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, siunčia pranešimą pirkėjui, nurodydama sumą, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą ir įpareigoja miesto žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais bei patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagą. Valdyba ieškovei nurodė sumą, kurią ji turėjo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą. Ieškovė nurodytą pinigų sumą už žemės sklypą sumokėjo, todėl su ja per mėnesį laiko turėjo būti sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (Taisyklių 10 punktas).
Pažymėtina, kad nors žemės sklypas skirtas po LR Vyriausybės nutarimu nustatyto termino, ieškovė nuo sklypo paskyrimo dienos mokėjo žemės mokesčius Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (b.l.6-18, 20-31). 1994-04-07 buvo sudarytas namų valdos žemės sklypo, esančio Krivulės g. 5, Alytuje, ribų planas (sklypų išsidėstymo schema), suderintas ir patvirtintas Alytaus miesto vyriausiojo architekto (b.l.32). Ieškovė sklypu naudojasi ir valdo jį iki šiol, į jį niekas nepretenduoja atkurti nuosavybės teises. Atsakovui 1992-08-12 potvarkiu Nr. 229 leidus pirkti ir ieškovei 1992-08-13 sumokėjus jo nustatytą kainą, šalys susitarė dėl 0,06 ha ploto žemės sklypo, esančio Krivulės g. 5, Alytuje, pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Taigi atsakovas įsipareigojo ieškovei sudaryti šio sklypo perleidimo sandorį (CK 6.162 str.).
Atmestinas atsakovo argumentas, jog Alytaus apskrities viršininko administracija neturi atsakyti už Alytaus miesto valdybos priimtus sprendimus ir atliktus ar neatliktus veiksmus. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo“ 2 straipsnyje numatyta, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymui, savivaldybėms deleguotos valstybės funkcijos, kurios yra priskirtos apskričių valdytojams, per 2 mėnesius turi būti perduotos apskričių valdytojams. Taigi Alytaus apskrities viršininko administracija pagal Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymą yra Alytaus miesto savivaldybės kompetencijos žemės valdymo srityje perėmėja. Minėtų potvarkių atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nenuginčijo, jie iki šiol yra galiojantys. Atsakovas nei ieškinio kitoje byloje, nei priešieškinio šioje byloje dėl tokių aktų pripažinimo negaliojančiais nepareiškė. Tokiu būdu galioja ir atsakovo įsipareigojimai – ieškovė išreiškusi savo valią pirkti jai skirtą ir jos naudojamą žemės sklypą ir sumokėjusi už jį nustatyto dydžio kainą, apskaičiuotą pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, yra pripažintina įgyvendinusi savo teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn ir sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį.
Ieškovė prašė ne tik įpareigoti atsakovą sudaryti su ja žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, bet ir įpareigoti atsakovą įregistruoti sutartį Nekilnojamojo turto viešame registre. Civilinio kodekso Ketvirtosios knygos XV skyrius reglamentuoja daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimą. Viešame registre turi būti registruojami sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės (CK 4.254 str. 1 p.). Asmuo, norintis įregistruoti daiktą, teisių į jį suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus, viešo registro tvarkytojui paduoda nustatytos formos prašymą (CK 4.256 str. 1 d.). Prašymą įregistruoti daiktą ir nuosavybės teises į jį paduoda daiktą įgijęs asmuo (CK 4.256 str. 2 d.). Taigi ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą įregistruoti žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nekilnojamojo turto viešame registre netenkintinas, nes prašymą įregistruoti daiktą ir nuosavybės teises į jį Nekilnojamojo turto registrui privalo pateikti pirkėjas, bet ne pardavėjas.
Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas nenurodė jokių motyvų ir argumentų, dėl kurių buvo atmestas ieškinys, nevertino ieškinio pagrįstumo. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, ieškinį tenkinant iš dalies, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 79, 88, 93, 96 str., b.l. 34, 38, 95).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti iš dalies.
Įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją sudaryti su N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Putinų g. 2-54, Alytuje, 600 kv.m. ploto žemės sklypo, esančio Krivulės g. 5, Alytuje, valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį.
Priteisti iš Alytaus apskrities viršininko administracijos 121,50 Lt (vieną šimtą dvidešimt vieną litą 50 ct) žyminio mokesčio N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš Alytaus apskrities viršininko administracijos ir iš N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po 10 Lt (dešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.