Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. Z. ieškinį atsakovei J. B. dėl skolos už išnuomotą žemę priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose buvo priimtas teismo įsakymas, kuriuo nutarta kreditoriaus naudai išieškoti iš skolininkės 4 561,51 Eur skolą ir 34,00 Eur žyminį mokestį.

Ieškovas dublike ieškinio reikalavimus palaikė.

Atsakovė triplike akcentavo, kad sklypai 2014 m. rugsėjo 23 d. padovanoti atsakovės motinai. 2013 ir 2014 m. atsakovė ieškovui sumokėjo po 1 575,00 Lt, pateikė pinigų priėmimo raštelius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2012 m. birželio 12 d. pasirašė žemės sklypų nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovei: ¼ dalį 5 ha sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas Nr. 1); 2) ½ dalį 6 ha sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas Nr. 2); 3) 100/209 2,09 ha sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Sklypas Nr. 3), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – Sklypai). Metinis visų Sklypų nuomos mokestis pagal Sutartį – 1 575,00 Lt (456,15 Eur) (t. 1, 3-4 b. l.). 2014 m. rugsėjo 23 d. ieškovas ir D. R. sudarė dovanojimo sutartį, kuria be kita ko ieškovas padovanojo D. R. Sklypą Nr. 1 ir Sklypą Nr. 2 (t. 1, 41-50 b. l.). 2014 m. rugsėjo 23 d. ieškovas ir atsakovė sudarė dovanojimo sutartį, kuria ieškovas padovanojo atsakovei Sklypą Nr. 3 (t. 1, 82-84 b. l.).

Liudytoja D. R. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovas yra jos brolis, o atsakovė liudytojos dukra. Su ieškovu nesusipykę, bet jam rodosi, kad jie skolingi ir jis visokius priekaištus reiškia. Ji sumokėjo ieškovo paskolas, kur buvo su ,,čigonais“ išvažiavęs; už telefoną sumokėta; už elektrą sumokėta; už šiukšles sumokėta; gauna ir gauna. Ieškovas buvo 2014 m. išvažiavęs su ,,čigonais“, dvi savaites nebuvo namie, kreipėsi į policiją dėl jo dingimo. Po dviejų savaičių atsirado, tada gavo laiškus apie paimtas paskolas. Kreipėsi į policiją. Liudytoja paskolą atidavė už ieškovą. Tada nuvažiavo pas notarą ir ,,perrašė“ žemes už tai, kad ji tą paskolą atidavė. Paskolos buvo 16 000 Lt. Kad žemė buvo išnuomota žinojo. Nuomos mokestį jam mokėjo, tačiau nežino, kur ieškovas padėjo pinigus, pragėrė su draugais, o paskui atėjęs rėkė. Sumokėta buvo už du metus, mokėjo po tūkstantį kažkiek. Jokios žemės dabar ieškovas neturi. Įgijusi sklypus, pasirašė su atsakove panaudos sutartį, jokių pretenzijų atsakovei dėl žemės nuomos mokesčių už ginčo sklypus neturi (2023 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00 val. 25 min. 33 min. iki 00 val. 30 min. 37 sek.).

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Ieškovas teismo posėdžio metu teigė, kad dovanojimo sutarčių nepasirašė, pas notarą jų tvirtinti nevyko. Nors ieškovas abejojo, ar dovanojimo sutartys, pinigų gavimo rašteliai, pretenzija yra pasirašyti jo paties, tačiau ekspertizės jo parašo tikrumui šiuose rašytiniuose įrodymuose nustatyti ieškovas skirti neprašė. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šie rašytiniai įrodymai galėtų būti suklastoti, o byloje nebuvo pareikštas prašymas nelaikyti šių įrodymų įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais (CPK 184 straipsnis). Dovanojimo sutartys yra oficialūs rašytiniai įrodymai ir turi didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 197 straipsnio 2 dalis), reikalavimas nuginčyti Dovanojimo sutartis byloje pareikštas nebuvo. Dėl nurodytų priežasčių, teismas nemato pagrindo byloje esančių rašytinių įrodymų nelaikyti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl visais jais vadovaujasi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.545 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Privačios žemės nuomotojas yra privačios žemės savininkas (6.548 straipsnio 1 dalis).

Kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (CK 6.559 straipsnis). Byloje esantys rašytiniai įrodymai, atsakovės atstovo paaiškinimai, liudytojos parodymai patvirtina, kad Sklypas Nr. 1 ir Sklypas Nr. 2 2014 m. rugsėjo 23 d. dovanojimo sutartimi perleisti D. R. (t. 1, 41-50 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neteko nuosavybės teisės į išnuomotus žemės sklypus (Sklypą Nr. 1 ir Sklypą Nr. 2), teismas sprendžia, kad ieškovas nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. neteko teisės reikalauti Sklypų nuomos mokesčio iš atsakovės ir ieškinys šioje dalyje pareikštas asmens, neturinčios reikalavimo teisės. Liudytoja teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių reikalavimų ji pati atsakovei neturi, gavus sklypus dovanų, ji su atsakove sudarė panaudos sutartį, taigi Sklypo Nr. 1 ir Sklypo Nr. 2 nuomos teisiniais santykiai nutrūko, todėl teismas klausimo dėl netinkamo ieškovo pakeitimo tinkamu šioje ieškinio dalyje nesprendė (CPK 45 straipsnis).

CK 6.562 straipsnis numato, kad žemės nuomos sutartis baigiasi, kai nuomojama žemė parduodama, padovanojama ar kitaip perleidžiama nuomininkui (CK 6.562 straipsnio 4 punktas). Sklypą Nr. 3 ieškovas 2014 m. rugsėjo 23 d. sutartimi padovanojo atsakovei, todėl šioje dalyje Nuomos sutartis taip pat baigėsi 2014 m. rugsėjo 23 d. ir ieškovas neturi teisės reikalauti nuomos mokesčio už Sklypo Nr. 3 nuomą nuo 2014 m. rugsėjo 23 d.

Atsakovė į bylą pateikė pinigų gavimo raštelius (t. 1, 97-98 b. l.), kuriais ieškovas 2013 m. birželio 12 d. ir 2014 m. rugpjūčio 19 d. patvirtino gavęs grynaisiais žemės nuomos mokesčio 3 150,00 Lt (2 x 1 575 Lt). Atsakovas nepatvirtino pasirašęs raštelius, teismo posėdžio metu neigė gavęs apmokėjimą už Sklypų nuomą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pats ieškovas, teikdamas pareiškią dėl teismo įsakymo išdavimo, pateikė teismui 2021 m. spalio 12 d. raštą atsakovei dėl nuomos mokesčio už Sklypus už laikotarpį nuo 2015 m., o ne nuo 2012 m. (t. 1, 5 b. l.), taigi 2021 m. spalio 12 d. nuomos mokesčio už 2012/2013 ir 2013/2014 metus ieškovas iš atsakovės nereikalavo. Liudytoja teismo posėdžio metu parodė, kad už Sklypų nuomą iki jų perleidimo su ieškovu buvo atsiskaityta. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovės atstovas savo paaiškinimuose. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad atsakovė su ieškovu už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 12 d. iki 2014 m. birželio 12 d. yra atsiskaičiusi.

Pagal Nuomos sutarties 1 punktą, nuomos mokestis nustatytas: už visas nuomojamų žemės sklypų dalis, - 1575,00 Lt (456,15 Eur) už vienerių metų laikotarpį. Atsakovė pateikė pinigų gavimo raštelius, tačiau jie patvirtina atsiskaitymą su ieškovu tik už dvejus metus, t. y. iki 2014 m. birželio 12 d. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė su ieškovu būtų atsiskaičius už Sklypų nuomą laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d., t. y. 103 dienas. Nuomos mokestis už 103 dienas sudaro 128,72 Eur (456,15/365x103). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįrodė įvykdžiusi savo prievolę ieškovui mokėti Sklypų nuomos mokestį laikotarpiu 2014 m. birželio 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d., 128,72 Eur žemės nuomos mokesčio priteisiama iš atsakovės ieškovui.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė byloje patyrė 300 Eur tripliko rengimo išlaidų pagal 2023 m. rugsėjo 27 d. sąskaitą serija ADV Nr. 120, pateikė teismui šią sumą pagrindžiančią mokėjimo pavedimo kopiją (t. 1, 114A-114B b. l.). Ieškovas byloje patyrė 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, 27 b. l.) ir sumokėjo 34 Eur žyminio mokesčio (t. 1, 6 b. l.), iš viso 234 Eur.

Ieškinį tenkinus 2,82 proc., atsakovei iš ieškovo priteisiamos jos patirtos 291,54 Eur (300 x 97,18 proc.) teisinės pagalbos išlaidos, o ieškovui iš atsakovės – 6,60 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi ieškovui K. Z. buvo atidėtas 103,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimas iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Ieškinį tenkinus iš dalies, 100,10 Eur žyminis mokestis priteisiamas iš ieškovo (CPK 84 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei sudaro 26,56 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies, 25,81 Eur šių išlaidų priteisiama iš ieškovo valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės priteistina procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma sudaro 0,75 Eur, o atsakovei tenkanti ieškovui atidėto žyminio mokesčio dalis – 2,90 Eur, bendra valstybei iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma valstybei neviršija 5,00 Eur, todėl iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 128,72 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų 72 ct) žemės nuomos mokestį ir 6,60 Eur (šešių eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovei J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 291,54 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt vieno euro 54 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 25,81 Eur (dvidešimt penkių eurų 81 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, ir 100,10 Eur (vieno šimto eurų 10 ct) žyminį mokestį, įpareigojant šias sumas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų įmokos kodas yra 5662, žyminio mokesčio – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.