- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-30
- Bylos Nr.
- 1A-365-383-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-01145-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Kęstutis Dargužis, Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- R. G.
- Nukentėjusysis
- A. N.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-365-383-2013
Teisėjas Giedrius Endriukaitis Teisminio proceso Nr. 1-25-1-01145-2011-4
2013 m. balandžio 30 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straispnio 1 dalį ir nuteistas 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 (treji) metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai A. N. padarytą 1195 Lt turtinę žalą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. nuteistas už tai, kad prievartavo turtą, o būtent: 2011 metų rugsėjo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančiame pušynėlyje, (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai reikalavo iš nepilnamečio M. N. juvelyrinių dirbinių, grasindamas panaudoti nukentėjusiojo M. N. atžvilgiu fizinį smurtą, jei pastarasis to nepadarys, ko pasėkoje 2011 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku M. N. atnešė ir perdavė R. G. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), rastus mamos A. N. juvelyrinius dirbinius: auksinį žiedą su akute, 700 Lt vertės, auksinį vestuvinį žiedą, 400 Lt vertės, bei sekančią dieną sidabrinį žiedą su akute, 45 Lt vertės, sidabrinį žiedą su akute, 50 Lt vertės, viso juvelyrinių dirbinių už 1195 Lt, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
R. G. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, jog su nuosprendžiu nesutinka dėl nepagrįstų jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo motyvų, įrodymų ir kitų neteisingai bei nepagrįstai nuosprendyje išdėstytų aplinkybių. Nuteistojo teigimu, teismas nepagrįstai remiasi liudytojos B. N. parodymais, juos iškraipo, kadangi nieko panašaus į tai, kas nurodyta nuosprendyje, liudytoja bylos nagrinėjimo metu nesakė. Teismas taip pat iškraipė liudytojo M. N. parodymus. Nuteistojo teigimu, liudytojo M. N. parodymai ikiteisminiame tyrime, kad R. G. antrą dieną reikalavo ir jam M. N. atnešė sidabrinius žiedus įrodo, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėja buvo iš anksto surašiusi R. G. apklausos protokolą, kuriame nurodyta, kad jis antrą dieną paėmė iš M. N. du sidabrinius žiedus, ir tik M. N. parodymuose ikiteisminiame tyrime, kur dalyvavo tiesioginis suinteresuotas asmuo jo motina A. N., minima ta pati aplinkybė, o jau bylos nagrinėjimo metu teisme M. N. sakė, kad tik vieną kartą nešė žiedus ir jau nurodė, kad jiedu su R. G. kartu ėjo į parduotuvę kur superkami juvelyriniai dirbiniai ir ten jis jo laukė. Taigi, nuteistojo teigimu, buvo akivaizdus psichologis spaudimas R. G. išgaunant iš jo ikiteisminiame tyrime gautus prisipažinimus, kuriuos paneigė pats liudytojas M. N.. Nuteistasis nurodo, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi pamąstymais ir spėjimais, o ne byloje surinktais įrodymais, tenkindamas ieškinį, neatsižvelgė į M. N. parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo R. G. gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu.
Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis nutartis Nr. 2K-43/2006).
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Teisėjų kolegija sutinka ne su nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, o su teismo išvada, kad R. G. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra įrodyta. Nors nuteistasis R. G. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltę neigė, ši išvada pagrįsta nukentėjusiosios A. N., liudytojų M. N., B. N., J. S. parodymais bei rašytine bylos medžiaga, taip pat nuteistojo R. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu.
Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas esą iškraipė liudytojų B. N. ir M. N. parodymus, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, nuosprendyje išdėstyti liudytojų parodymai visiškai atitinka nurodytuosius protokole, nuteistasis nepasinaudojo teise pareikšti pastabas dėl teisiamojo posėdžio protokolo turinio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog neatitikimai M. N. parodymuose ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu buvo sąlygoti liudytojo amžiaus ir laikotarpio, praėjusio nuo įvykio.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad R. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis visiškai pripažino kaltę ir detaliai nurodė įvykio aplinkybes, buvo išgauti naudojant psichologinį spaudimą, esą tyrėja iš anksto buvo surašiusi R. G. apklausos protokolą. Šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, jų nepatvirtina jokie bylos duomenys. Teismo posėdžio metu apklausta tyrėja J. S. nurodė, jog apklausos metu R. G. kaltę pripažino pats ir joks spaudimas prieš jį nebuvo naudojamas, o R. G. teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl dėl prieš jį panaudoto psichologinio smurto niekur nesikreipė. Taigi ši nuteistojo versija vertintina kaip gynybinė ir skunde nurodyti samprotavimai nesuteikia pagrindo abejoti skundžiamo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nukentėjusiosios A. N. pareikštas civilinis ieškinys 1195 Lt turtinės žalos atlyginimui, yra pagrįstas ir motyvuotas, nėra aiškiai per didelis, todėl pagrįstai patenkintas.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utarė:
Nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.