Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Antano Burdulio ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės I. Š. ir trečiojo asmens akcinės bendrovės DnB NORD banko apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2246-658/2008 pagal I. Š. ieškinį atsakovui T. Š., tretiesiems asmenims antstoliui Regimantui Budreikai, akcinei bendrovei DnB NORD bankui, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, K. Š. dėl buto pripažinimo šeimos turtu ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Apeliacinius skundus pateikė ieškovė ir tretysis asmuo AB DnB NORD bankas.

Nepagrįsta išvada, kad dalies kredito grąžinimas ir langų sudėjimas nelaikytinas esminiu turto pagerinimu. Sprendžiant dėl esminio pagerinimo, reikia atsižvelgti į tikrąją turto vertę prieš pagerinimą ir po jo. Ginčo buto vertė padidėjo ne tik dėl atliktų remonto darbų – langų pakeitimo, bet ir kredito už butą išmokėjimo ir disponavimo teisės suvaržymo panaikinimo.

Turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jei santuokos metu jis buvo iš esmės pagerintas ne tik turto savininku nesančio sutuoktinio, bet ir sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu bei kito sutuoktinio asmeninėmis lėšomis. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą prezumpciją pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jo darbinės veiklos bei kitokios išmokos, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Laikytina, jog kreditas už butą apmokėtas bendromis sutuoktinių lėšomis nepriklausomai nuo to, iš kieno sąskaitos mokėjimai buvo atliekami.

Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti ieškinio reikalavimą pripažinti ginčo butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, priimti naują sprendimą ir šį ieškinio reikalavimą patenkinti.

Tretysis asmuo AB DnB NORD bankas nurodo, kad neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis, kuria ieškinys patenkintas.

Nepagrįsta išvada, kad šeimos turto teisinio režimo nustatymo paskirtis yra ginti vaiko ir silpnesniojo sutuoktinio teises bei apsaugoti jų interesus prieš kreditorius. Šio režimo paskirtis – užtikrinti, kad, nepriklausomai nuo turto nuosavybės, jis būtų naudojamas šeimos interesais ir abiejų sutuoktinių susitarimu. Kreditorių atžvilgiu gali būti naudojamas tik išimtiniais atvejais ir tik tada, kai tam buvo žinoma ši aplinkybė (CK 3.84 straipsnio 4 dalis). Nepagrįstas motyvas, kad tretysis asmuo AB DnB NORD bankas, žinodamas, jog 2003 m. birželio 20 d. laidavimo sutarties Nr. 1472 sudarymo metu atsakovas T. Š. buvo vedęs, prisiėmė galimą skolos išieškojimo riziką dėl šeimos turto instituto teikiamos apsaugos kitam sutuoktiniui. Šeimos turto faktas gali būti panaudotas prieš kreditorius tik tuo atveju, jei gyvenamoji patalpa buvo įregistruota viešame registre kaip šeimos turtas arba, nesant tokios registracijos, jei kreditorius buvo nesąžiningas (CK 3.85 straipsnio 3 dalis). Kadangi ginčo butas viešajame registre nebuvo registruotas kaip šeimos turtas, banko kaip atsakovo kreditoriaus sąžiningumas preziumuojamas. Teismas, iškeldamas turto šeimos statusą aukščiau už kreditoriaus interesus atgauti skolą, neteisingai įvertino faktines aplinkybes dėl šalių šeimos turtinės perspektyvos ir taip iš esmės paneigė jų atsakomybę už skolas. Kadangi sutuoktiniai šiuo metu neturi jokių pajamų, jų finansinė padėtis tik blogės, jie negalės išlaikyti buto, dėl ko atsiras nauji kreditoriai, kurie nukreips išieškojimą į tą patį butą ir trečiojo asmens AB DnB NORD banko galimybės atgauti skolą sumažės.

Neteisingai spręsta, kad ieškovės ir jos šeimos interesas dėl teisės į būstą nusveria kreditoriaus interesą dėl teisės patenkinti savo finansinį reikalavimą skolininko turto sąskaita. Šeimos turto teisinio režimo nustatymas ginčo butui, kreditoriui nukreipus išieškojimą į šį turtą pagal neįvykdytas prievoles, sudarė prielaidas sutuoktiniams T. ir I. Š. užsitikrinti asmeninių bei turtinių interesų apsaugą, prisidengiant vaiko ir šeimos interesais. Vaiko teisės turi būti ginamos, tačiau įstatymų numatytomis priemonėmis ir proporcingai kitų interesais, priešingu atveju pažeidžiamas teisingumo principas.

Nepagrįstai suvaržyta sąžiningo kreditoriaus teisė nukreipti išieškojimą į skolininko turtą ir, pažeidžiant CPK 2 str. įtvirtintą koncentracijos principą, sudarytos prielaidos tolimesniam šalių bylinėjimuisi. Kreditorių galimybė išieškoti iš šeimos gyvenamosios patalpos, pripažintos šeimos turtu, nustatoma sistemiškai aiškinant CK 3.84 straipsnio 4 dalies ir 3.85 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas, pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nepateikė dėl to išvados, nors bankas yra sąžiningas kreditorius ir laidavimo sutartis, kurios pagrindu atsirado atsakovo prievolė kreditoriui, buvo sudaryta šeimos poreikių tenkinimui.

Pagal CK 3.109 straipsnio 5 dalį prievolės, kilusios pagal 2003 m. birželio 20 d. laidavimo sutartį, yra bendros sutuoktinių prievolės, nes minėta sutartis sudaryta santuokos metu. Ieškovei nurodžius šeimos turto pripažinimo tikslus, tretysis asmuo AB DnB NORD bankas turėtų galimybę imtis priemonių dėl jos atsakomybės už skolas pripažinimo.

Neatsižvelgta į įstatymo nuostatas, kad tėvai privalo užtikrinti savo nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, įskaitant vaiko teisę į būstą (CK 3.163 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktas, 11 straipsnis). Nepagrįstai taikytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis kaip pagrindas pripažinti ginčo turtą šeimos turtu. Prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos gynimo principas negali būti suabsoliutintas, turi būti derinamas su kitais teisės principais, jų nepaneigti.

Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria ginčo butas pripažintas šeimos turtu, priimti naują sprendimą ir šį ieškinio reikalavimą atmesti.

Tretysis asmuo AB DnB NORD bankas nurodo, jog tinkamas įsipareigojimų hipotekos kreditoriui vykdymas ar/ir būsto kredito grąžinimas nelaikytini aplinkybe, galinčia įtakoti ginčo turto vertės pokytį CK 3.90 straipsnio prasme. Įmokų už butą mokėjimo santuokos metu faktas galėtų būti pagrindu ieškovei reikšti reikalavimą dėl dalinės nuosavybės į ginčo turtą nustatymo ar reikalauti grąžinti sumokėtas įmokas, o ne pripažinti butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Turto priklausymą vienam sutuoktiniui lemia jo įgijimo laikas ir tai, kad atsakovas jį įgijo atskirai, todėl ginčo butui negali būti taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas ir sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą, patikrinusi visą bylos medžiagą, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti ( CPK 320 straipsnio antroji dalis).

Sutuoktinių turto teisinis režimas skiriamas pagal įstatymus ir sutartis ( CK 3.81 str.). Šalys nėra sudarę vedybų sutarties, todėl apie jų turto teisinį režimą spręstina pagal CK 3.82, 3.84 straipsnių nuostatas. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas – reikalavimas pripažinti šeimos turtu ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe butą, kurį atsakovas įgijo ir savo vardu įregistravo iki santuokos sudarymo, todėl kolegija nesutinka su trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais apie CPK 270 straipsnio 4 dalies trečiojo punkto pažeidimą, nepasisakant dėl šalių prievolių vykdymo trečiojo asmens atžvilgiu. Tretysis asmuo AB DnB NORD nagrinėjamoje byloje nėra pareiškęs savarankiškų reikalavimų, todėl teismas neprivalėjo pasisakyti dėl jo argumentų prievolių vykdymo klausimais ( CPK 265 straipsnio 2 dalis). Dėl tos pačios priežasties jie neanalizuotini, bylą peržiūrint apeliacine tvarka.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas ginčo butą įgijo iš G. B. pagal 2001 m. gegužės 2 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį (b.l. 7-10). Su ieškove jis susituokė 2001 m. rugpjūčio 25 d. Pagal 2003 m. birželio 20 d. kreditavimo sutartį nr. 3010 AB DnB NORD bankas suteikė uždarajai akcinei bendrovei „Kibernetinės sistemos“ 2600500 Lt. kreditą, kurį bendrovė galutinai turėjo grąžinti 2008 m. birželio 25 d. Kredito gavėjas įsipareigojimų nevykdė. 2004 m. birželio 9 d. jam iškelta bankroto byla, todėl prievolės vykdymo terminas pasibaigė. Šiuo metu įmonė iš įmonių registro išregistruota. 2003 m. birželio 20 d. laidavimo sutartimi nr. 1472 laiduotojas T. Š. įsipareigojo atsakyti visu savo turtu už tinkamą skolininko prievolės vykdymą, todėl 2004 m. spalio 15 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje nr. 2-1022-324/2004 skola priteista iš šio laiduotojo.

Pagal CK 3.84 straipsnio antrojoje dalyje nustatytus kriterijus šeimos turtas yra turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiems sutuoktiniams, jeigu jis yra šeimos gyvenamoji patalpa ( dėl pastarosios aplinkybės ginčo nėra). Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad esminiai kriterijai, nustatant ar ginčo butas laikytinas šeimos turtu, yra buto įregistravimas bent vieno iš sutuoktinių vardu bei šeimos gyvenimas tokiame bute. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, byloje nustatytas aplinkybes visų pirma turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Bute, kurį ieškovė prašė pripažinti šeimos turtu, gyvena šalių sūnus K., gimęs (duomenys neskelbtini). Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygos turtą pripažinti šeimos turtu, apeliantas AB DnB NORD nepagrįstai teigia, kad šios ieškinio dalies patenkinimas yra vaiko ir ieškovės teisių suabsoliutinimas kreditoriaus atžvilgiu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacine tvarka revizuojamo sprendimo išvada, jog kreditorius, turėdamas galimybę iš viešojo registro gauti duomenis apie laiduotojo atsakovo T. Š. šeiminę padėtį, pasirašydamas laidavimo sutartį pats prisiėmė galimą skolos išieškojimo riziką.

Nustačius nurodytąsias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo butas atitinka įstatyme numatytas šeimos turtui keliamas sąlygas.

Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, laikomas asmenine jo nuosavybe, kol neįrodyta kitaip (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, reglamentuoja CK 3.90 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, nurodė, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Teismas, nustatydamas esminio turto pagerinimo faktinę aplinkybę, taip pat turi atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę, įvertinant tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006).

Esminio pagerinimo aplinkybe ieškovė įvardijo buto langų pakeitimą bei kredito mokėjimą iš šeimos lėšų. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog šios aplinkybės nesudaro pagrindo buto nuosavybės statuso pakeitimui ( CPK 178 straipsnis). Iš 2002 m. gegužės 16 d. sutarties, kurią ieškovė sudarė su UAB „Fleksma“ dėl plastikinių langų sumontavimo ginčo bute, negalima daryti išvados apie esminį jo pagerinimą. Sutarties kaina – 9384,00 Lt. Įgijimo metu butas kainavo 42335 Lt. Faktas, kad 2007 m. nekilnojamojo turto registro specialistų jis buvo įvertintas 98508 Lt, neįrodo, buto vertė pakito dėl pakeistų langų. Būsto įsigijimui buvo panaudota 24000 Lt AB Vilniaus banko atsakovui T. Š. paskolintų lėšų. Asmenine atsakovo T. Š. nuosavybe jis tapo ne tada, kai skola bankui buvo grąžinta, o nuosavybės teisės įregistravimo metu 2001 m. gegužės 3 d. ( sutarties 17 p.). Kredito grąžinimą pagrindžiantys duomenys įrodo atsiskaitymą pagal skolinius santykius, o ne su tuo susijusį buto vertės pakitimą. Nesant įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie priežastinį ryšį tarp ieškovės nurodomų faktų ir buto vertės pakilimo, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog buto kaina pakito dėl visiems žinomos aplinkybės - visuotinio butų kainų kilimo šalyje, lemiant išorinėms aplinkybėms (CPK 182 str. 1 d. 1 p.). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kredito įmokų mokėjimo faktas ir jų dydis galėtų būti pagrindu reikalauti iš atsakovo dalį jų grąžinti, tačiau nesudaro pagrindo pakeisti buto teisinį režimą.

Išdėstytų argumentų pagrindu sprendimas nekeistinas ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinius skundus atmesti, 2008 m. gegužės 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.