- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-24
- Bylos Nr.
- 1A-452-935/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25964-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- M. N.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. N. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį areštu trisdešimčiai parų;
- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį areštu šešiasdešimčiai parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, bausmės subendrintos ir M. N. paskirtas areštas devyniasdešimčiai parų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. N. paskirtas areštas šešiasdešimčiai parų.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, M. N. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas šešiems mėnesiams ir paskirta intensyvi priežiūra, nustatant, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis turi būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 20 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, buvo konfiskuotas automobilis Opel Insignia Sports Tourer SW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. N. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. liepos 1 d., apie 16.33 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,01 promilių neblaivumas) tyčia tampė G. K. už plaukų bei tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais M. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat M. N. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 20 d., apie 16.08 val., Didžiųjų Sėlų kaime, Gerviškių seniūnijoje, Šalčininkų rajone, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį Opel Insignia Sports Tourer SW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam 2020 m. gruodžio 20 d., 16.12 val., alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,66 promilės neblaivumas, 2020 m. gruodžio 20 d., 16.34 val., pakartotino tikrinimo metu, buvo nustatytas 1,68 promilės neblaivumas. Tokiais savo veiksmais M. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. N. prašo nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio Opel Insignia Sports Tourer SW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), arba šią baudžiamojo poveikio priemonę pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone, t. y. įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų tokios įmokos dydį (5-10 MGL) ir išdėstyti šios įmokos mokėjimą vieneriems metams.
4. Apeliantas nurodo, kad jis labai gailisi, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jis pasižada daugiau niekada nekartoti tokių neteisėtų veiksmų. Pažymi, kad baudžiamojo proceso metu nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
5. Skunde aiškinama, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas konfiskuoti automobilį, neįvertino ypatingai sunkios nutiestojo turtinės padėties, neatsižvelgė į tai, kad jis nei dabar, nei ateityje neturės galimybės įsigyti kitos transporto priemonės. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad šiuo metu dėl pandemijos yra itin sunku susirasti darbą ir įsidarbinti.
6. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, jog svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą. Nuteistojo padaryta nusikalstama veika šiuo atveju nebuvo padaryta dėl savanaudiškų tikslų, todėl konfiskuoti jam priklausantį automobilį nėra tikslinga.
7. M. N. atkreipia dėmesį į tai, kad jis yra teigiamai charakterizuojamas darbdavių. UAB „A.“ vadovo nuteistasis yra apibūdinamas kaip asmuo pasižymintis ypatingu organizuotumu, energija, geru analitiniu ir greitu mąstymu, atsakingu požiūriu į darbą, imlumu naujai informacijai. Nuteistasis iškilusias problemas stengiasi išspręsti visoms pusėms priimtinu būdu, nėra turėjęs drausminių nuobaudų, yra gerai vertinamas tiek vadovo, tiek kolegų, tiek įmonės klientų. Teisė vairuoti transporto priemones bei automobilis nuteistajam yra ypatingai reikalingi tiesioginėms darbinėms funkcijoms atlikti, nes jam kiekvieną dieną iki daro tenka vykti apie 22 kilometrus, darbo reikalais jis vyksta ir į kitus Lietuvos miestus ar net Latvijos Respubliką. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones, nuteistasis nebegalės atlikti savo darbinių funkcijų, todėl darbo sutartis su juo bus nutraukta. UAB „B.“ vadovas yra nurodęs, kad M. N. tuo metu, kai dirbo įmonėje, išsiskyrė efektyviu darbo organizavimu, gebėjimu spręsti konfliktines situacijas, atsakomybe už atlikto darbo kokybę, pareigingumu. Nuteistasis yra apibūdinamas kaip tolerantiškas, ramus, turintis aukštą darnos lygį žmogus. Tiek dabartinio darbdavio, tiek ankstesnio darbdavio charakteristikose nurodoma, kad M. N. kritiškai vertina savo neteisėtą elgesį, dėl jo pergyvena.
8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl automobilio konfiskavimo nukentės ne tik nuteistasis, bet ir kiti su padaryta nusikalstama veika nesusiję asmenys. Nuteistasis pažymi, kad transporto priemonė reikalinga pasirūpinti jo sunkiai sergančiu tėvu, kuris nuteistąjį apibūdina kaip rūpestingą asmenį, kuris stengiasi gyventi tvarkingai ir neturi žalingų įpročių. Apelianto tėvo sveikata yra itin bloga, jam labai sunku vaikščioti, pats gali judėti tik labai mažus atstumus, be to, jam sunku ir šiuo metu dėl kilusios pandemijos nesaugu naudotis viešuoju transportu. Būtent M. N. nuveža savo tėvą pas gydytojus, lydi jį gydymo įstaigose. Nuteistasis yra vienintelis asmuo, kuris rūpinasi tėvu. Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis globoja ir S. J., kurios judėjimo galimybės dėl įvairių ligų yra apribotos. S. J. nuteistąjį apibūdina kaip labai gerą, rūpestingą, atvirą ir šiltą asmenį. Tiek nuteistojo tėvas, tiek nuteistojo globojama moteris nurodo, jog M. N. kritiškai vertina savo neteisėtą elgesį, dėl jo pergyvena.
9. Apeliantas tikina, kad transporto priemonės ar jos vertės konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes ir jį charakterizuojančius duomenis yra neproporcinga (neadekvati) priemonė padarytam teisės pažeidimui. Jo įsitikinimu, automobilio konfiskavimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tais atvejais, kai nėra nusikaltimų sistemiškumo ir nenustatyta kitų reikšmingų aplinkybių, nėra tikslingas. M. N. pažymi, kad jis anksčiau nėra teistas, nėra baustas už šiurkščius administracinės teisės pažeidimus, šiuo atveju padarė nesunkų, nesmurtinio pobūdžio nusikaltimą, dėl kurio padarymo visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nusikaltimu nebuvo padaryta žala, be to, jis padėjo išsiaiškinti nusikaltimo padarymo aplinkybes, yra ypatingai teigiamai charakterizuojamas. Automobilio, kurio rinkos vertė yra 6380 Eur, konfiskavimas sužlugdytų nuteistąjį finansiškai ir morališkai.
10. Skunde nurodoma, kad M. N. turi kreditinių įsipareigojimų, yra skolingas 12215 Eur, rūpinasi dviem pilnamečiais vaikais. Automobilio konfiskavimas ar konfiskuotino turto vertės išieškojimas nepagrįstai apsunkins ne tik nuteistojo, bet ir jo vaikų padėtį.
11. Nuteistasis yra įsitikinęs, kad faktas, jog aplinkybės, susijusios su turtine padėtimi bei būtinybe turėti transporto priemonę, jam buvo žinomos ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nesulaikė jo nuo nusikalstamų veiksmų, niekaip nepagrindžia būtinybės taikyti BK 72 straipsnio nuostatas, t. y. konfiskuoti automobilį. Nuteistojo artimųjų sveikata, ypatingai sunki turtinė padėtis, nedaug viršyta apsvaigimo nuo alkoholio riba, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, darbo pobūdis, šeiminė padėtis, pandemija, yra vertintinos kaip aplinkybės reikšmingos sprendžiant klausimus, susijusius su baudžiamojo poveikio priemonės taikymu.
12. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog transporto priemonė paprastai nekonfiskuojama, jei asmeniui nustatytas girtumas labai neviršija ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, arba girtumas nėra sunkus, vairuotojas nelinkęs daryti šiurkščių KET pažeidimų, padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, asmuo charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Nuteistojo automobilio konfiskavimas šiuo atveju nėra proporcinga ir teisinga priemonė baudžiamajam (auklėjamajam) tikslui pasiekti.
Šalies argumentai
13. Apeliantas teigia, kad tuo atveju, jeigu būtų padaryta išvada, jog jam yra būtina taikyti dvi baudžiamojo poveikio priemones, tai automobilio konfiskavimas turėtų būti keičiamas į minimalaus dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Ši įmoka turėtų būti sumokėta per dvylika mėnesių.
14. Apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nuteistajam uždraudė vienerius metu naudotis teise vairuoti transporto priemones. Skunde dėstomi argumentai, kodėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės neturėtų būti ilginamas, jeigu to prašytų prokuroras.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė (toliau – prokurorė) nurodo, kad keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.
16. Prokurorė nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog BK 281¹ straipsnyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek turtinio pobūdžio, tiek ir susijusios su uždraudimu naudotis specialiąja teise baudžiamojo poveikio priemonės. Prokurorės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai nustatė nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones terminą.
17. Atsiliepime tvirtinama, kad automobilis, kurį vairavo M. N. būdamas neblaivus, yra nusikaltimo padarymo priemonė, šis automobilis priklauso nuteistajam, todėl jo konfiskavimas pagal BK nuostatas yra privalomas. Šiuo atveju, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, M. N. priklausančio automobilio konfiskavimas nevertintinas kaip prieštaraujantis proporcingumo principo reikalavimas. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kodėl jam priklausantis turtas neturėtų būti konfiskuotas, nėra pagrindas jam netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo M. N. apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju patikrina skundžiamą nuosprendį tik tiek, kiek to prašoma M. N. apeliaciniame skunde, t. y., ar skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo pagrįstai taikytos BK 72 straipsnio nuostatos.
19. Apeliantas visiškai nepagrįstai būtinybę taikyti BK 72 straipsnio nuostatas sieja vien tik su savanaudiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, paskirtis skiriasi, kai yra konfiskuojamas nusikalstamos veikos rezultatas ir kai yra konfiskuojama nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
20. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu paminėtos veikos padarymas yra neįmanomas. Taigi kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnyje yra nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad automobilis, kurį 2020 m. gruodžio 20 d., apie 16.08 val., būdamas neblaivus, vairavo M. N., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. BK 72 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016 ir kt.). Šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia to, kad baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – būtų paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ir netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad faktas, jog nuteistasis vairavo automobilį, kai alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 1,66 promilės neblaivumas, niekaip nelengvina jo teisinės padėties ir nemažina nusikalstamų veiksmų pavojingumo. Čia pažymėtina, kad nuteistojo neblaivumas daugiau nei keturis kartus viršijo maksimalią leistiną apsvaigimo nuo alkoholio ribą, kai asmuo dar gali vairuoti transporto priemones. Iš liudytojo J. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog M. N. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas, nes policijos pareigūnai pastebėjo, jog šis automobilis kelyje vingiuoja (t. 1, b. l. 61). Iš paties nuteistojo parodymų matyti, kad jis automobiliu, prieš tai pavartojęs alkoholio, vyko iš G. K., su kuria susipyko, gyvenamosios vietos (t. 1, b. l. 195) pas draugus (t. 1, b. l. 89). Iš viešai internete skelbiamų duomenų matyti, kad nuteistojo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas apytiksliai už keliolikos kilometrų nuo G. K. gyvenamosios vietos. Nuteistajam iki tos vietos, kurioje jis buvo sustabdytas, reikėjo važiuoti ir pro gyvenamąsias vietas. Taigi nekyla jokių abejonių, kad nusikalstami nuteistojo veiksmai kėlė realų pavojų aplinkiniams (jų gyvybei, sveikatai ir turtui) bei jam pačiam. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. N. gyvenamoji vieta nuo G. K. gyvenamosios vietos yra nutolusi apytiksliai 3,6 kilometro. Taigi nuteistasis, norėdamas išvengti pykčių su G. K., galėjo pasirinkti paprasčiausią teisėtą veikimo būdą, t. y. grįžti namo pėsčias. Vis tik nuteistasis sąmoningai pasirinko priešingą teisei (nusikalstamą) veikimo būdą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog M. N., sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, kas, teisėjų kolegijos manymu, rodo jo neatsakingumą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant jo atsakomybės klausimą. Nuteistasis privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas. Kaip jau minėta, iš paties nuteistojo paaiškinimų matyti, kad jis automobilį vairavo iš esmės be jokios svarbesnės priežasties, t. y., vyko iš pažįstamos, su kuria susipyko, namų pas draugus (t. 1, b. l. 89). Ši aplinkybė rodo nuteistojo lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, savo paties ir kitų asmenų saugumą.
22. Iš tikrųjų M. N. anksčiau nebuvo teistas. Vis tik čia būtina įvertinti ir tai, kad M. N. Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu, kuris buvo patvirtintas Šalčininkų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2005 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 95). Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo (veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio) buvo nutrauktas, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis (t. 1, b. l. 110-111), tačiau M. N. jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto, todėl ikiteisminis tyrimas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2021 m. sausio 26 d. nutarimu buvo atnaujintas (t. 1, b. l. 9). Nagrinėjamu atveju M. N. yra nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, kurias padarė per šiek tiek mažiau nei šešis mėnesius. Nuteistasis yra baustas administracine tvarka. Taigi, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, nuteistojo asmenybė nevertintina kaip itin teigiama, o jo nusikalstami veiksmai nevertintini kaip visiškai atsitiktinio pobūdžio. Tuo pačiu aptarti faktai rodo, kad M. N. teigiamos charakteristikos, kurias pateikė jo tėvas, kuris gyvena Biržuose ir vargiai žino sūnaus realią kasdienybę, moteris, kurią nuteistasis prižiūri, buvusio bei esamo darbdavio atstovai, ne visiškai atitinka realybę.
23. Niekuo nepagrįsti nuteistojo teiginiai, kad jis ateityje nebegalės įsigyti automobilio. M. N. yra darbingo amžiaus, teigiamai charakterizuojamas tiek buvusioje, tiek esamoje darbovietėje, todėl, nekyla abejonių, kad jis turi objektyvias galimybes įvykdyti kreditinius įsipareigojimus (nuteistasis skunde nurodo, kad turi 12215 Eur dydžio skolą, o pirmosios instancijos teisme teigė, jog yra skolingas apie 7000 Eur, apie 5000 Eur skolos yra grąžinęs (t. 1, b. l. 196)) ir ateityje pagal savo galimybes įsigyti pageidaujamą transporto priemonę. Taip pat konstatuotina, kad nėra visiškai pagrįsti nuteistojo nuogąstavimai, jog jis, neturėdamas asmeninio automobilio, praras darbą. Iš paties nuteistojo parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad anksčiau jis UAB „A.“ atliko vairuotojo funkcijas, o šiuo metu dirba mechaniku (t. 1, b. l. 196). Taigi akivaizdu, kad M. N. yra naudingas savo darbdaviui net ir neturėdamas teisės valdyti transporto priemones ir tuo labiau asmeninio automobilio. Pastebėtina ir tai, kad valdyti transporto priemonių nuteistasis negali nuo 2020 m. gruodžio 20 d. ir negalės jų valdyti dar kurį laiką, nes skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams. Taigi visus sunkumus, su kuriais jis susiduria jau daugiau nei devynis mėnesius, nuteistasis turi galimybę spręsti taip, kaip juos sprendė iki šiol. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja ir tai, kad tvirtinti, jog nuteistojo ar jo šeimos narių turtinė padėtis yra itin sunki ir nėra perspektyvų, jog ji pagerės, nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai apie tai, kad dėl pandemijos nuteistasis negalės susirasti darbo, jeigu jį praras, yra deklaratyvaus pobūdžio.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, kaltininko asmenybė ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog teigiamai M. N. apibūdinantys faktai (pagal galimybes rūpinasi kitame mieste gyvenančiu garbaus amžiaus tėvu, taip pat rūpinasi garbaus amžiaus moterimi, su kuria kartu gyvena, padeda savo pilnamečiams vaikams, yra teigiamai charakterizuojamas tiek buvusioje, tiek dabartinėje darbovietėse, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo gailisi, nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių), vertinant juos kartu su nusikaltimo padarymo aplinkybėmis bei kitais nuteistąjį apibūdinančiais duomenimis, neleidžia daryti išvados, kad jam priklausančio automobilio konfiskavimas nėra tinkama priemonė siekiamiems tikslams (nubaudimo, prevenciniams ir kt.), numatytiems BK 41 straipsnyje, įgyvendinti, šių tikslų galima pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, aptariamos priemonės taikymas darys daugiau žalos nuteistajam nei to reikalauja siekiami tikslai, jų pobūdis. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo įstatyme įtvirtintos bendros taisyklės, jog nusikaltimo padarymo priemonė, kuri priklauso kaltininkui, privalo būti konfiskuojama. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė M. N. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72 straipsnyje. Turto konfiskavimas akivaizdžiai siejasi su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, aplinkybėmis, nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos verte, kuri, pavyzdžiui, parodo, kokią riziką asmuo yra pasiryžęs prisiimti darydamas nusikalstamą veiką ir pan.
25. Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamo Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendžio nėra įstatyminio pagrindo, todėl M. N. apeliacinis skundas yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. N. apeliacinį skundą atmesti.