Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. 1974-07-01 Šiauliuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, teista( teistumas išnykęs),

kaltinama pagal Lietuvos BK 284 str.1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji J. K. 2013m. lapkričio 12d. apie 7val.55 min., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - autobusų stotelėje, įžūliais veiksmais, konflikto metu rankomis sugriebusi tempė už plaukų nepilnametei R. N., taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, ir tvarką. Kaltinamoji J. K. kalta neprisipažino ir parodė, kad R. N. už plaukų netampė, jos visiškai nelietė, tik palydėjusi į Kiaunorių autobusų stotelę savo mažametę dukrą Vitą, kuri važiavo į mokyklą, norėjo išsiaiškinti su R. N. dėl ko pastaroji jos dukrą Vitą penktadienį visą kelią nuo autobusų sustojimo aikštelės iki namų tempė už plaukų . R. N. autobusų stotelėje buvo su savo vyresne seserimi K. N., besiaiškinant tarp jų kilo konfliktas, bet R. N. ji nieko nedarė, tik garsiai šaukė. Be jų tuo metu autobusų stotelėje dar buvo V. K., D. K., M. P., O. N. ir du maži vaikai, kurių pavardžių ji nežino.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji R. N. parodė, kad autobusų stotelėje su seserimi Karolina ir broliu Osvaldu laukė autobuso, kai atėjo J. K. su savo vaikais ir ėmė keiktis ant jos, įžeidinėti bei pradėjo tampyti už plaukų. J. K. taip pat įžeidinėjo ir seserį Karoliną, paskui atėjo ir antrą kartą vėl papešė jai už plaukų. Pešant plaukus jai buvo skauda, ji prašė J. K. jos nemušti. Kai J. K. nuėjo, ji norėjo plaukus susitvarkyti, tai kuokštas plaukų nuo viršugalvio nuslinko.

Liudytoja K. N. parodė, kad J. K. jos sesei R. N. tampė už plaukų ir už striukės, įžeidinėjo, sesuo norėdama susitvarkyti plaukus suėmė juos į saują ir abi pamatė, kad iškrito daug plaukų, sesė verkė.

Liudytoja L. L. parodė, kad jai paskambinusi dukra K. N. pasakė, kad ją ir sesę Ramintą, Kiaunorių autobusų stotelėje, „apstojo“ kaimynė J. K., kuri pešė Ramintai plaukus, stumdė. Tada ji paskambino savo sugyventiniui K. N., kuris pranešė policijai. Grįžusi iš mokyklos dukra Raminta jai papasakojo, kad autobusų stotelėje kaimynė J. K. ją stumdė, pešė plaukus, ją ir seserį Karoliną įžeidinėjo. Ji iš pradžių dukrų kalbomis patikėjo, bet paskui ji suprato, kad jos dukros viską sugalvojo ir prisimelavo, o Raminta pati išsipešė sau plaukus.

Liudytojas K. N. parodė, kad jam paskambino sugyventinė L. L. ir pasakė, kad J. K. autobusų stotelėje sumušė jų dukrą R. N.. Jis tuomet susinervino ir paskambino į policiją. Grįžęs po darbo į namus pradėjo vaikų klausinėti apie įvykį ir Karolina pasakė, kad J. K. tampė sesę Ramintą už plaukų. Pati Raminta taip pat aiškino, kad J. K. jai norėjo suduoti į veidą, bet ji užsidengė, tada jai pešė už palukų, rodė į maišelį sudėtus plaukus. Tačiau vėliau mergaitės apie įvykį pasakojo jau kitaip, jos linkusios meluoti, galėjo J. K. apkalbėti.

Liudytojas D. K. parodė, kad jis su M. P. buvo už autobusų stotelės sienos, o J. K. su Raminta ir K. N. buvo stotelės viduje, apie ką jos kalbėjosi jis negirdėjo, nes nesiklausė. Analogiškai parodė ir liudytojas M. P., kuris aiškino, kad stotelės viduje nebuvo ir negirdėjo apie ką kalbėjo R. N. ir J. K., nes jam nebuvo įdomu, tik girdėjo , kad jos garsiai šūkavo.

-2013-11-12 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta-autobusų stotelė, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l.5-6);

-2014-01-07 nukentėjusiosios R. N. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota kaip R. N. parodo vietą ant suoliuko kur ji sėdėjo, kur stovėjo J. K., kur sėdėjo K. N., kur stovėjo M. P. ir kur stovėjo D. K. (b.l.12-13).

-2014-01-07 įtariamosios J. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota kaip J. K. parodo vietą autobusų stotelėje, kur ji sėdėjo,, kur sėdėjo R. N. ir K. N., kur stovėjo M. P. ir D. K. (b.l. 44-45).

Nusikalstama veika padaryta autobusų stotelėje, tai yra viešoje vietoje, kur būnant asmenims keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Kaltinamosios veika pagal Lietuvos BK 284str. 1d. kvalifikuota teisingai, nes jos veiksmai - plaukų pešimas nukentėjusiajai kitų žmonių (nepilnamečių ir mažamečių moksleivių) akivaizdoje vertintinas kaip įžūlus veiksmas, demonstruojantis nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams, viešoje vietoje neleistinas, moralės požiūriu nepriimtinas ir aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Kaltinamosios versija, kad ji su nukentėjusiąja R. N. ir jos seserimi Karolina seniai konfliktuoja, todėl pastarosios ją nepagrįstai apkalbėjo, vertintina tik kaip gynybinė siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją R. N. ir K. N. davė apie įvykį nuoseklius ir išsamius parodymus, atsižvelgiant į jų amžių, kai kurie prieštaravimai( ar plaukai buvo palaidi ar supinti į kasą, ar abu kartus tempė už plaukų ar vieną kartą) nelaikytini esminiais. Nukentėjusiosios tėvų – liudytojų L. L. ir K. N. parodymai, neva mergaitės yra linkusios meluoti, todėl galimai apkalbėjo J. K., vertintini kritiškai, nes tėvams yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, mergaitės atskirtos nuo tėvų, gyvena vaikų globos namuose, tėvai teismo posėdžio metu neslėpė, kad jaučia dėl to nuoskaudą.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamosios J. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė prieš mažametę.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia, kad teistumas J. K. išnykęs, yra bausta administracine tvarka ( tame tarpe ir už nedidelį chuliganizmą), kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, turi mažamečių vaikų, todėl skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. K. pripažinti kalta ir nuteisti pagal Lietuvos BK 284 str.1d. laisvės apribojimu vieneriems metams įpareigojant per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę J. K. rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.