Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

Sergejus (Sergej) Rogoža, a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesnėjo išsimokslinimo, išsiskyręs, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas bei nesunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, o būtent:

jis, 2007 m. rugpjūčio 4 d., apie 15.20 val., Vilniaus r., kelyje Vilnius-Švenčionys, 20 km 600 m, vairuodamas automobilį „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Švenčionių link, pažeidė eismo įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 50, 53, 59, 68, 180.3, 273 punktų reikalavimus, tai yra nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kadangi automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio (3,37 promilės etilo alkoholio) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes ji buvo atimta už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus; eksploatavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą transporto priemonę; lenkdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas transporto priemones, neįsitikino, kad lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais, link Vilniaus artėjančiu automobiliu „HONDA JAZZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. K., dėl ko šio eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės ir nukentėjo automobilio „HONDA JAZZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja G. K., kuriai dėl VI šonkaulio lūžio, odos nubrozdinimo dešiniame dilbyje buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir šio automobilio keleivis R. K., kuriam dėl dešinio šlaunikaulio lūžio, kairio dilbio kaulų išnirimo buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.

K. S. R. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2007-08-04, apie 15.20 val., Vilniaus r., vairavo automobilį „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir vienas važiavo keliu Vilnius - Švenčionys, Švenčionių link. Automobilį vairavo lengvai apsvaigęs nuo alkoholio, nes prieš tai buvo išgėręs 2 litrus alaus ir 100 gramų degtinės. Važiavo apie 80 km/h greičiu, savo eismo juosta. Važiuodamas lenkė ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančius automobilius. Lenkimo metu pamatęs, kad nuo Švenčionių pusės link Vilniaus važiuoja raudonos spalvos automobilis, kurio modelio ir valstybinių numerių neįsidėmėjo, grįžo į savo eismo juostą. Po to, kai grįžo į savo eismo juostą ir pravažiavo ja tam tikrą atstumą, į jo eismo juostą išvažiavo priešpriešiais važiavęs raudonos spalvos automobilis ir įvyko susidūrimas. Raudonos spalvos automobilis dešinės pusės priekiu atsitrenkė į jo automobilio dešinės pusės priekinę dalį. Nuo smūgio jo automobilį apsuko skersai kelio važiuojamosios dalies, o raudonos spalvos automobilį atmetė atgal į dešinę pusę už kelio ribų. Susidūrimas įvyko jo automobilio judėjimo juostoje, tuo metu, kai raudonos spalvos automobilis išvažiavo į jo eismo juostą. Po susidūrimo buvo priėjęs prie raudonos spalvos automobilio, kad suteikti pagalbą ir pamatė keleivio vietoje sėdintį jam nepažįstamą vyriškį, kuris buvo užspaustas automobilio dalimis. Kas sėdėjo už vairo, neatkreipė dėmesio. Eismo įvykio metu sužalotas nebuvo, tik buvo sugadintas jo vairuojamas automobilis.

Motyvuojamoji dalis

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)

Teismas visapusiškai ištyręs įrodymus, t.y. tiek specialisto išvadą, tiek kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymus, ištyręs įvykio vietos apžiūros protokolą, eismo įvykio schemą, fotonuotraukas, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolus, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duotus paaiškinimus ir patikslinimą, bei kitus įrodymus konstatuoja, kad byloje yra visiškai įrodyta, kad S. R. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, t.y. 2007-08-04 apie 15.20 val. kelyje Vilnius-Švenčionys, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, lenkdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas transporto priemones, neįsitikino, kad lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais, link Vilniaus artėjančiu automobiliu „HONDA JAZZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. K., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Honda Jazz“ vairuotojai G. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir šio automobilio keleiviui R. K. buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str. 115 str. 1 d.).

Realizuodami šią teisę, nukentėjusieji G. K. ir R. K. civiliniams atsakovams draudimo įstaigai UAB „InterAssista“ ir S. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 20-22). Nukentėjusieji civiliniame ieškinyje nurodo, kad eismo įvykio metu jie patyrė kūno sužalojimus. Gydymui ir vaistams G. K. išleido 3528 Lt, R. K. - 14509 Lt. Draudimo įstaiga UAB ,,InterAssista“ už sveikatos sutrikdymą kompensavo kiekvienam po 985,78 Lt, todėl iš kaltinamojo S. R. prašo priteisti G. K. 2542,22 Lt ir R. K. 13523,22 Lt turtinei žalai atlyginti. Draudimo įstaiga UAB ,,InterAssista“ atlygino sugadinto automobilio transportavimo išlaidos 531 Lt. Taip pat draudimo įstaiga atlygino 113,41 Lt G. K. ir 2 998,34 Lt R. K. negautų pajamų gydymo laikotarpiu. Todėl šias sumas priteisti neprašo. Už advokato pagalbą prašo priteisti G. K. -3250 Lt, o R. K. – 1250 Lt. Taip pat R. K. ieškinyje nurodė, kad patyrė didelį stresą, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją. Atsižvelgiant į visa tai, neturtinė žala šiuo atveju nukentėjusysis R. K. įvertino 100 000 Lt dydžio suma. Draudimo įstaiga UAB „InterAssista“ R. K. už sveikatos sutrikdymą išmokėjo 1554,40 Lt draudimo išmoką, todėl neturtinė žala sudaro 98 445,60 Lt. Nurodytą sumą jis prašo priteisti iš kaltinamojo S. R.. Nukentėjusioji G. K. ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nepareiškė.

Civilinis atsakovas S. R. su civiliniu ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog nukentėjusiosios G. K. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu, t.y. išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur ir įvyko susidūrimas.

Dėl nukentėjusiosios G. K. reikalavimo atlyginti turtinę žalą.

Ieškinyje G. K. prašė priteisti 3528 Lt turtinės žalos, kurią sudaro gydymas ir vaistai. Civilinis atsakovas draudimo įstaiga UAB „InterAssista“ dalį šios turtinės žalos atlygino, t.y. mokėjimo nurodymu G. K. pervedė 985,78 Lt už vaistų įsigijimą, todėl G. K. savo turtinį reikalavimą sumažino iki 2542,22 Lt.

Dėl nukentėjusiojo R. K. reikalavimo atlyginti turtinę žalą.

Ieškinyje R. K. prašė priteisti 14509 Lt turtinės žalos, kurią sudaro gydymas ir vaistai. Civilinis atsakovas draudimo įstaiga UAB „InterAssista“ dalį šios turtinės žalos atlygino, t.y. mokėjimo nurodymu R. K. pervedė 985,78 Lt už vaistų įsigijimą, todėl R. K. savo turtinį reikalavimą sumažino iki 13523,22 Lt.

Teismas pažymi, kad turtinė žala turi būti atlyginama tik ta, kuri tiesiogiai paties nukentėjusiojo buvo patirta dėl nusikalstamos veikos (BPK 109 str.) ir turi būti įrodyta paties ieškovo pateiktais įrodymais. R. K. ir G. K. pateikė pagrindžiančius kvitus, t. y. įrodė ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo 6574,65 Lt sumai, todėl jų ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatyti, kurie medikamentai buvo skirti G. K., o kurie R. K. yra labai sudėtinga, kadangi vaistų įsigijimą pagrindžiantys dokumentai pateikti bendrai, todėl nurodyta suma (6574,65 Lt) dalinama proporcingai, t. y. kiekvienam nukentėjusiajam asmeniui po lygiai. Kadangi draudimo įstaiga UAB ,,InterAssista“ už sveikatos sutrikdymą kompensavo kiekvienam po 985,78 Lt, todėl G. K. ir R. K. naudai priteistina po 2301,54 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Dėl nukentėjusiojo R. K. reikalavimų atlyginti neturtinę žalą.

Neabejotina, kad R. K. įvykio metu patyrė neturtinę žalą, nes jis nukentėjo dėl S. R. padarytos nusikalstamos veikos. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas reglamentuoja Civilinis kodeksas, kurio 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio antroje dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos (jei tokia žala buvo padaryta) dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamojo padaryti grubūs KET pažeidimai sukėlė eismo įvykį, kurio metu R. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymai. Nors R. K. teisme teigė, kad jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau tokius parodymus paneigia ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nustatyta, kad R. K. sužalojimai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijų (sveikatos sutrikimas ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui). Sveikatos sutrikdymo atveju, R. K. pasekmes vertina ne tik dabarties, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip patirti sužalojimai paveiks sveikatą ateityje. Be minėtų aplinkybių teismas įvertina ir tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta automobilio, t.y. padidinto pavojaus šaltinio, vairuotojo, kurį ir teisės aktai, ir bendrieji moralės principai įpareigoja būti ypač atidų. Teismas sutinka, kad dėl eismo įvykio metu patirti sužalojimai bei išgąstis sukėlė nukentėjusiajam neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau konstatuotina, kad pagal patirtų sužalojimų mastą ir jų pavojingumą sveikatai, R. K. prašoma neturtinės žalos suma yra per didelė. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas R. K. patirtą neturtinę žalą įvertina 20000 Lt. Kadangi draudimo įstaiga UAB „InterAssista“ atlygino nukentėjusiajam 1554,40 Lt neturtinės žalos, iš kaltinamojo S. R. R. K. priteistina neatlyginta neturtinės žalos dalis – 18445,60 Lt.

Iš kaltinamojo S. R. priteistinos ir nukentėjusiųjų patirtos bylinėjimosi išlaidos, ką sudaro advokato darbo apmokėjimui turėtos išlaidos, pagal pridėtus dokumentus – G. K. 3250 Lt, R. K. 1250 Lt (BPK 106 str. 2 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant kaltinamajam S. R. bausmę atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, į tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, į sukeltas pasekmes – sužaloti 2 žmonės ir sugadintos 2 transporto priemonės, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, administracine tvarka baustas, neteistas, nėra jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina griežčiausia iš sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, esant pagrindui manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidėtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-302, 304-305, 307-308 str.

nusprendė:

S. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems G. K. ir R. K. nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d. ir 68 str. skirti S. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiųjų G. K. ir R. K. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies:

Iš S. R. G. K. ir R. K. naudai priteisti po 2301,54 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Iš S. R. R. K. naudai priteisti 18445,60 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje nukentėjusiųjų ieškinį dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš S. R. G. K. 3250 Lt, R. K. 1250 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.