- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-04-24
- Bylos Nr.
- e1-516-800/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14446-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Kaltinamasis
- E. V.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Lauros Mačiulytės-Valaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas:
1) Prienų r. apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 9 mėn. viešųjų darbų bausme, kuri, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) straipsnį, sumažinta trečdaliu iki 6 mėn. viešųjų darbų;
2) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 2 m. laisvės apribojimo, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnį, bausmė sumažinta trečdaliu iki 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo bausmės, ir, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su (duomenys neskelbtini) Prienų r. apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta subendrinta bausmė – 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo (bausmė atlikta 2019 m. liepos 29 d.),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. V. 2020 m. balandžio 13 apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ranka sudavė vieną smūgį sugyventinei V. V. į galvą, taip mušdamas šeimos narį, nukentėjusiajai V. V. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis E. V., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad apie 7 metus gyvena kartu su sugyventine V. V., kartu turi mažametį sūnų P. V.. Per Šv. Velykas jis buvo išėjęs pas draugus, kur gėrė ištisas dvi dienas. Buvo grįžęs namo, po to vėl išėjo gerti. 2020 m. balandžio 13 d. pietų metu, tikslaus laiko neprisimena, jis neblaivus grįžo namo. Jis, būdamas neblaivus, iškeikė V. V., jie susipyko dėl to, kad jis buvo neblaivus, ir ši pabėgo. Netrukus grįžo V. V. su jo motina D. V. ir tada vėl kilo konfliktas tarp jo ir V. V., kurio metu jis nesusivaldė ir tyčia ranka sudavė vieną smūgį V. V. į galvą. Taip pasielgė dėl neblaivumo. Po jo suduoto smūgio V. V. pradėjo verkti. Mano, kad jai skaudėjo. Netrukus atvyko policija, kurią iškvietė V. V.. V. V. atsiprašė (b. l. 54-56).
Nukentėjusioji V. V. parodė, kad E. V. yra jos sugyventinis, oficialiai nesusituokę, kartu gyvena apie 6 metus. Turi bendrą sūnų P. V.. 2020 m. balandžio 12 d. jos sugyventinis E. V. namuose vartojo alkoholinius gėrimus, stipriai apgirto, todėl tapo irzlus, pradėjo namuose rėkauti, agresyviai elgtis, todėl ji su sūnumi išvažiavo pas savo motiną ir ten liko miegoti. 2020 m. balandžio 13 d. apie 9.30 val. su sūnumi grįžo į namus, tačiau sugyventinio namuose nebuvo. Į namus sugyventinis sugrįžo prieš 14.00 val., matėsi aiškiai, kad neblaivus. Namuose jis ją iškeikė įvairiais įžeidžiamais žodžiais, todėl ji, vengdama konflikto, su sūnumi išėjo pas sugyventinio motiną D. V.. Būnant pas D. V., ji pasakė, kad namuose bijos būti, tačiau reikia pasiimti kelis būtinus daiktus. Todėl sūnų paliko močiutei, o su sugyventinio motina D. V. nuėjo pas juos į namus. Atėjus į jų namą ir įėjus į koridorių, pamatė, kad sugyventinis sėdi virtuvėje. Jis į ją kreipėsi necenzūriniais žodžiais. Ji jam pasakė, kad reikia pasiimti kelis daiktus, nes namuose nenakvos. Tada jis staigiai priėjo prie jos ir sudavė jai ranka vieną smūgį, pataikydamas į pakaušį. Dėl to ji jautė fizinį skausmą, skaudėjo galvą, tačiau į gydymo įstaigą nesikreipė. Ji išsigandusi išbėgo į lauką ir iškvietė policijos pareigūnus. Sugyventinis smurtavęs prieš ją du kartus, buvo teistas. E. V. buvo gydęsis nuo alkoholizmo, nevartojo alkoholio, todėl ji, patikėjusi, kad jis negers ir nesmurtaus, grįžo į namus ir vėl kartu pradėjo gyventi (b. l. 6-11).
Liudytoja D. V. parodė, kad 2020 m. balandžio 13 d., pietų laiku, ji buvo namuose ir V. su vaiku verkdama atlėkė, nes jos sūnus prieš ją pakėlė ranką. Vaikutį jos paliko jos motinai ir ji su V. nuėjo į V. ir sūnaus namus. Jos sūnus buvo neblaivus, keikėsi. V. sakė, kad jai davė per galvą. Ji sūnų ramino. V. sakė, kad jis parėjo girtas ir keikė ją necenzūriniais žodžiais. Jai ten bebūnant, sūnus sudavė V. per galvą. Nuo smūgio V. nenugriuvo, bet sakė, kad jai skauda. V. iškvietė policiją (b. l. 32).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-31).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad V. V. nurodė, jog 2020 m. balandžio 13 d. būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), namo grįžo neblaivus sugyventinis E. V., kuris kilusio konflikto metu dešine ranka sudavė smūgį jai į galvą, tokiu būdu jai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 24-26).
Tarnybiniame pranešime dėl girtumo nustatymo užfiksuota, kad 2020 m. balandžio 13 d. E. V. nustatytas 2,51 promilių girtumas (b. l. 23).
Tokiu būdu, įstatymo nustatyta tvarka gauti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis E. V. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis E. V. teistas du kartus (b. l. 43-46) už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka (b. l. 40-42), vykdantis individualią veiklą (b. l. 38), psichiatro kabineto bei priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 35). E. V. padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistas. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas teistas už analogiškų smurtinių nusikaltimų, nukreiptų prieš savo šeimos narį, padarymą, vėl smurtavo prieš savo šeimos narį, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykus teistumui, būdamas neblaivus, darytina išvada, kad ankstesnėmis bausmėmis nebuvo pasiekti bausmės tikslai, kaltinamasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.
Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis E. V., jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir dėl jam siūlomos skirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 59-61).
Kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmės rūšis – areštas, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra tinkama bausmė kaltinamajam. Skiriant arešto bausmę, kaltinamajam E. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė.
Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
E. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57-58).
Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 27 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 18 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 bei 72² straipsniais, skirti E. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per vienus metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui.
Bausmę paskirti atlikti Alytaus pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. V. sulaikymo vykdant šį baudžiamąjį įsakymą dienos.
Kaltinamajam E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalimi, nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.