Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2026-03-24 · Baudžiamoji byla Nr. T-131-972/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-24
Bylos Nr.
T-131-972/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02349-2025-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Nuteistasis
L. E.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-131-972/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02349-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.18 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. kovo 24 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,dalyvaujant prokurorei Reginai Bučinskaitei,Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus atstovei Ingridai Andrijauskaitei,nuteistajai L. E.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimą dėl papildomo įpareigojimo skyrimo nuteistajai L. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu L. E. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir, pritaikius BK 64¹ straipsnį, jai paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir L. E. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas), bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais D. S. ir S. S. bei artintis prie jų arčiau nei 100 metrų atstumu. Bausmės pradžia – 2025 m. gegužės 28 d. Numatoma bausmės pabaiga – 2026 m. gegužės 24 d.

Žemesnės instancijos teismas

2025 m. vasario 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimas dėl papildomo įpareigojimo skyrimo nuteistajai L. E.. Teikime nurodoma, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyrius L. E. elgesį kontroliuoja nuo 2025 m. spalio 1 d., tą pačią dieną ji buvo supažindinta su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, probuojamojo teisėmis ir pareigomis, galimomis teisinėmis pasekmėmis už probacijos sąlygų nevykdymą, teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, teisės pažeidimų padarymą, sudarytas bausmės vykdymo priežiūros planas. L. E. netinkamai vykdo teismo paskirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2025 m. spalio 10 d. nuvykus į gyvenamąją vietą, L. E. buvo nustatytas 0,10 promilių neblaivumas. 2025 m. spalio 14 d. pateiktame paaiškinime ji nurodė, kad buvo išgėrusi alaus, dėl savo elgesio gailisi, ir teigė, kad tai daugiau nepasikartos. Dėl šio pažeidimo 2025 m. spalio 16 d. buvo kreiptasi į vyriausiąjį specialistą (turintį pavaldžių) ir nuspręsta L. E. pakartotinai išaiškinti bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas bei pasekmes, kylančias nevykdant bausmės sąlygų. Taip pat buvo nuspręsta suintensyvinti individualų darbą su nuteistąja, t. y. susitikimus organizuoti ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o lankymąsi jos gyvenamojoje vietoje vykdyti ne rečiau kaip vieną kartą per du mėnesius. 2025 m. gruodžio 31 d. 08.37 val. L. E. atvykus į probacijos tarnybą individualiam darbui, jai buvo nustatytas 0,76 promilių neblaivumas. Pateiktame paaiškinime L. E. nurodė, kad apie 05.00 val. ryte išgėrė alaus, nes buvo susipykusi su mama. Dėl šio pažeidimo 2026 m. sausio 6 d. vėl buvo kreiptasi į vyriausiąjį specialistą (turintį pavaldžių). Buvo nuspręsta pakartotinai išaiškinti L. E. bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas bei pasekmes nevykdant bausmės sąlygų, taip pat nukreipti ją dalyvauti priklausomybių konsultanto konsultacijose. Tęsiant L. E. priežiūrą, probacijos tarnyba gauna telefoninių skambučių iš nuteistosios motinos. Pastaroji nurodo, kad dukra dažnai elgiasi agresyviai, puola ją, įžeidinėja, pykčio metu mėto buitinius daiktus. Telefoninio pokalbio metu motina išreiškė nerimą dėl savo gyvybės ir saugumo, teigdama, kad dukra jai grasina bei pasisavina jai priklausančius pinigus. 2026 m. vasario 9 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis nustatyta, kad probacijos laikotarpiu L. E. atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, administracine tvarka ji nebausta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad L. E. yra teista pagal BK 140 straipsnio 2 dalį būtent dėl smurto prieš savo motiną ir jos elgesys kelia grėsmę artimam asmeniui, siekiant apsaugoti nukentėjusiąją, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi ir BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, siūloma L. E. papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu.

Teismo posėdžio metu nuteistoji L. E. nurodė, kad supranta teikimo esmę, neprieštarauja, kad būtų paskirtas papildomas įpareigojimas. Paaiškino, kad visi pykčiai kyla dėl to, kad jos mama viską viešina savo draugėms ir giminėms, ji (nuteistoji) neturi jokio privataus gyvenimo. Mano, kad probacijos tarnybos kreipimasis į teismą yra jos (nuteistosios) asmeninis reikalas ir mama neturi teisės niekam to pasakoti. Visus konfliktus taip pat inicijuoja mama, kuri kartais naudoja ir fizinį smurtą. Pripažįsta, kad į konfliktus ji (nuteistoji) įsitraukia, bet nesmurtauja. Ji sutinka su probacijos tarnybos siūlomu papildomu įpareigojimu gyventi skyrium nuo mamos, bet nesupranta ką tai išspręs, nes mama gali atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), kur ji (nuteistoji) tvarkosi namą, ir ten kelti konfliktus. Išsikelti ji turėtų kur, bet tai galėtų padaryti balandžio mėnesį, kadangi dar reikia baigti nedidelius remonto darbus. Šiuo metu ji (nuteistoji), jos mama, močiutė ir sūnus gyvena trijų kambarių bute: viename kambaryje gyvena močiutė, kitame – sūnus, o ji (nuteistoji) su mama gyvena svetainėje. Sūnų augina jos (nuteistosios) mama, jos pačios ir sūnaus santykiai yra labai geri, jie palaiko ryšį, susitinka Šeimos gerovės centre, būdama namuose ji taip pat dalyvauja vaiko gyvenime, tik jai nėra suteikta teisė jo auginti. Neginčija to, kad jai buvo nustatytas neblaivumas, su tuo sutinka ir, nors priklausomybės nuo alkoholio neturi, planuoja lankyti anoniminių alkoholikų susitikimus. Su priklausomybių konsultantu bendravo telefonu, kadangi negalėjo nuvykti pablogėjus močiutės sveikatai, o ji prižiūri sergančią močiutę. Mano, kad kitus teismo įpareigojimus vykdo tinkamai, išskyrus atvejus, susijusius su alkoholio vartojimu. Šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, gauna socialinę išmoką.

Teismo posėdžio metu Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus atstovė patvirtino teikime nurodytas aplinkybes ir prašė teikimą tenkinti. Nurodė, kad L. E. gyvena su savo mama, garbaus amžiaus močiute ir sūnumi, kurio priežiūra dabar paskirta jos (L. E.) mamai. Teikime nenurodė, bet prieš posėdį gavo L. E. mamos pranešimą, jog L. E., sužinojusi apie teismo posėdžio datą, vėl jai grasino, iškvietė vaiko teisių apsaugos specialistus. Kiek jai (probacijos tarnybos atstovei) žinoma, L. E. agresyvus elgesys yra nukreiptas tik į jos mamą. Dėl kreipimosi į teismą ji taip pat kaltina savo mamą. Kiek kartų L. E. mama skambino į probacijos tarnybą, ji (probacijos atstovė) tiksliai pasakyti negali, tačiau tokių skambučių tikrai buvo bent penki. Skambučiai prasidėjo 2025 m. gruodžio pabaigoje. L. E. buvo nukreipta priklausomybių konsultanto konsultacijai, nors oficialių duomenų probacijos tarnyba kol kas neturi, pati nuteistoji nurodė, kad konsultacijoje lankėsi. Buvo nustatyti trys atvejai, kai ji buvo vartojusi alkoholio, tuo ji nevykdė teismo paskirto draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Prokurorė taip pat prašė teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

BK 48 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Iš bylos duomenų matyti, kad L. E. yra nuteista už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. už smurtą prieš savo motiną I. E.. Nors probacijos laikotarpiu nuteistosios L. E. atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta ir administracine tvarka ji nebausta, tačiau nustatyti teismo paskirto draudimo pažeidimai. Nuteistoji ne kartą pažeidė draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas: 2025 m. spalio 10 d. jai buvo nustatytas 0,10 promilių neblaivumas, 2025 m. gruodžio 31 d. – 0,76 promilių neblaivumas, o 2026 m. kovo 3 d. – 0,77 promilių neblaivumas. Nuteistoji šių aplinkybių neginčijo ir pripažino vartojusi alkoholį. Be to, probacijos tarnyba gauna nuteistosios motinos pranešimus apie konfliktus namuose ir agresyvų nuteistosios elgesį. Posėdžio metu probacijos tarnybos atstovė nurodė, kad tokie pranešimai gauti ne kartą, nuteistosios motina išreiškia nerimą dėl savo saugumo, o L. E. agresyvus elgesys yra nukreiptas būtent į ją. Pažymėtina ir tai, kad nuteistoji bei jos motina gyvena kartu, todėl tarp jų kylantys konfliktai gali kartotis ir stiprėti, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji anksčiau buvo nuteista už smurtą prieš savo motiną. L. E. taip pat neprieštaravo probacijos tarnybos siūlomam papildomam įpareigojimui – gyventi skyrium nuo motinos.

Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, nuteistosios elgesį probacijos vykdymo laikotarpiu, pačios nuteistosios sutikimą dėl papildomo įpareigojimo jai paskyrimo, daro išvadą, kad yra pagrindas nuteistajai L. E. papildomai paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 72¹ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens – I. E.. Teismo nuomone, tai padarytų teigiamą įtaką probuojamosios elgesiui, padėtų siekti probacijos tikslų bei apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2, 3 dalimis, 362 straipsnio 1 dalimi, 364 straipsnio 2, 3 dalimis,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimą tenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu, nuteistajai L. E. papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens – I. E..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Viktorija Teišerskienė