Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir Darbo inspekcija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-21 nutarties, kuria panaikintas Darbo inspekcijos nutarimas dėl N. R. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius N. R. 2016-05-09 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodoma, jog N. R., būdamas UAB „Vilniaus buhalterių grupė“ direktoriumi ir įmonę atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad būtų laikomasi darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, t. y.: neužtikrino, kad įmonėje būtų įvertinta profesinė rizika. Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu N. R. negalėjo atsakyti, ar jis yra vienintelis asmuo atsakingas už darbų saugą bei nurodė, kad darbų saugos paslaugas perka iš įmonės, tvarkančios darbų saugą. Pažeidimo padarymo laikas ir vieta: 2016-04-28, 40 val. – 2016-05-09, 10 val., (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad tokiais veiksmais N. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 264 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Nesutikdamas su Darbo institucijos 2016-05-17 nutarimu, N. R. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su teismo išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nėra nurodyta pažeidimo data, nes priešingai teismo konstatuotiems faktams tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime yra aiškiai nurodyta administracinio teisės pažeidimo padarymo pradžia ir pabaiga, vieta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Išanalizavus bylos medžiagą, apeliacinį skundą ir skundžiamą teismo nutartį, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė procesinį sprendimą, kuriuo nutarė administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti institucijai dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų pašalinimo, todėl apylinkės teismo nutartis naikintina.

ATPK 280 straipsnis nustato, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N575-20/2012; Nr. N3-444/2006 ir kt.).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008 ir daugelis kitų); kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. Taigi, tam tikras administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas.

Nagrinėjamu atveju, teismas priėmė bylą nagrinėti, apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, rinko ir tyrė įrodymus bei kt. ATPK 284 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 41 straipsnio 1 dalis – yra blanketinė teisės norma. Reiškiant kaltinimą pažeidus šią normą turi būti nurodoma kokias konkrečias teisės normas pažeidė asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Kaip matyti iš Darbo inspekcijos protokolo ir nutarimo turinio, asmuo traukiamas administracinė atsakomybėn kaltinamas, kad jis padarė DK 264 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą. Šioje teisės normoje įtvirtinta darbdavio pareiga, vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių techniniais dokumentais įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai. Taigi, ši teisės norma pagal savo esmę taip pat yra blanketinė. Darbdaviai darbo teises ir pareigas gali įgyti, pakeisti, jų atsisakyti ar jas apginti per jiems atstovaujančius subjektus (DK 18 straipsnio 1 dalis). Darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams; darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija) (DK 24 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos 2003-07-01 įstatymo Nr. IX-1672 39 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje. Tuo atveju, kai įmonėje nėra kompetentingo personalo darbo vietoms ar objektams, kur turi būti vertinama rizika, nustatyti, rizikai tirti ir pagal tyrimo rezultatus nustatyti, šioms paslaugoms įmonė samdo įstaigas ar asmenis iš kitur. Darbo vietas ar objektus, kur turi būti įvertinta profesinė rizika, darbdaviui gali nurodyti darbo inspektorius. Profesinės rizikos vertinimo bendruosius nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras (4 dalis). Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-10-25 įsakymu Nr. A1-457N-961, paskirtis yra nustatyti bendrąją profesinės rizikos vertinimo tvarką įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose (toliau – įmonė).

Taigi, pareiga įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai visų pirma įtvirtinta DK 264 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Kas privalo organizuoti profesinės rizikos vertinimą įmonėje įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Šioje byloje N. R., kuris yra darbdavį atstovaujantis asmuo, kaltinimas pareikštas dėl pareigos įvertinti profesinę riziką nevykdymo, tai aiškiai suformuluota ir nurodant pažeidimo esmę. Minėta, kad DK 24 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas. Atsižvelgiant į išdėstytą, sprendžiama, kad šiuo atveju, nuoroda į bendrą darbdavio pareigos, numatytos DK 264 straipsnio 2 dalies 1 punkte pažeidimą, papildomai nenurodant Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 3 dalies pažeidimo, nėra esminis pažeidimas ir teismo gali būti ištaisytas, vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, nes nuo to pažeidimo esmė nepasikeis.

Apygardos teismas taip pat laiko nepagrįstą apylinkės teismo išvadą, kad protokole ir nutarime nėra nurodyta pažeidimo data, nes administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime yra nurodyta administracinio teisės pažeidimo padarymo pradžia ir pabaiga, vieta. Trunkamasis pažeidimas laikomas nustatytu nuo jo paaiškėjimo dienos (ATPK 35 straipsnio 1 dalis). Matyti, kad pažeidimo data administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta įmonės patikrinimo data nuo 2016-04-28, 10 val. iki 2016-05-09, 10 val. Nutarime – 2016-04-22 nurodymo įvykdymo termino pabaiga – 2016-04-28, 10 val.. Bylos nagrinėjimo ribos apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo protokolu. Teismui nesutinkant su Darbo inspekcijos nutarime nurodyta pažeidimo data, jis, atsižvelgdamas į byloje esančias ir teismo nustatytas aplinkybes, gali ją tikslinti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).

Apygardos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame N. R. jam inkriminuoto teisės pažeidimo sudėties požymiai ir pažeidimo esmė buvo atskleista pakankamai aiškiai, yra nurodyta pažeidimo data ir vieta, protokolas surašytas be esminių trūkumų, todėl nebuvo pagrindo grąžinti bylos medžiagą protokolą surašiusiai Institucijai. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad apylinkės teismui priėmus sprendimą grąžinti bylą protokolą surašiusiai Institucijai nebuvo patikrintas Institucijos nutarimo nubausti N. R. pagrįstumas ir teisėtumas, - byla gražintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-21 nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.

Nutartis neskundžiama.