- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-20
- Bylos Nr.
- T-2-193/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00147-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Gilys
- Nuteistasis
- D. Z.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl nuosprendžiu paskirtos piniginės baudos mokėjimo išdėstymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu, D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 200 MGL, arba 26000 Lt bauda.
Nuosprendis D. Z. atžvilgiu įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 2 d.
Šalies argumentai
Panevėžio apygardos teisme gautas nuteistojo D. Z. prašymas išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui. Prašyme nurodo, kad šiuo metu nedirba, nei santaupų, nei kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, todėl sumokėti paskirtą baudą per du mėnesius neturi finansinės galimybės.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo prašymas atmetamas.
Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio (2 t. 121-139 b.l.) D. Z. į paskirtą bausmę buvo įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013-04-28 iki 2013-05-11 išbūtas laikas, tai yra keturiolika dienų, vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, iš viso 3640 Lt. Taigi D. Z. privalomos sumokėti baudos galutinis dydis yra 22360 Lt. Nuteistajam 2013-12-16 (2 t., 146 b.l.) buvo išsiųstas rašytinis įspėjimas ir jis informuotas, kad nuosprendžiu paskirtą baudą privalo susimokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, tai yra iki 2013-02-02.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio nuostatomis, nuteistasis baudą privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnyje yra nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jei bauda per nustatytą terminą nesumokama, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. BK 47 straipsnis numato, kad tuo atveju, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tais atvejais, kai asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti priverstinai, teismas gali pakeisti baudą areštu. Apie tai, kad nuteistajam neturint lėšų baudai sumokėti, bauda gali būti pakeista viešaisiais darbais, o nuteistajam vengiant savo noru sumokėti baudą, ji gali būti pakeista areštu, nurodoma ir BVK 25 straipsnyje. Taigi nei BK, nei BPK, nei BVK nenumato teismui galimybės išdėstyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymą dalimis.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuosprendis, kuriuo D. Z. paskirta baudos bausmė įsiteisėjo 2013-12-02 ir šios nutarties priėmimo metu baudos savanoriško sumokėjimo terminas jau yra praėjęs. Žinoma, nuteistajam Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bauda yra palyginti didelė (galutinis baudos dydis yra 22360 Lt) ir šią sumą sumokėti per du mėnesius ar visą sumą iš karto nuteistajam gali būti sudėtinga. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog D. Z. kartu su prašymu nėra pateikęs jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie jo turtinę padėtį, turimus finansinius įsipareigojimus ar kitas reikšmingas aplinkybes apsunkinančias (ar darančias neįmanomą) savanorišką teismo sprendimo įgyvendinimą, tokių duomenų nėra ir baudžiamojoje byloje. Be to, nuteistojo prašyme išdėstytos aplinkybės (nedarbas) egzistavo jau ir nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Šios aplinkybės bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo tinkamai įvertintos teismui parenkant bausmės rūšį bei nustatant jos dydį – žymiai mažesnį nei sankcijoje numatytas baudos bausmės vidurkis, – o naujų aplinkybių nuteistasis D. Z. nenurodė. Be išvardintų aplinkybių, iš Panevėžio apygardos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti ir tai, kad D. Z. teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teigė, kad teismui skyrus baudą turės iš ko ją sumokėti (2 t., 80 b.l.), šie nuteistojo teiginiai prieštarauja jo prašyme išdėstytiems argumentams bei leidžia daryti išvadą apie D. Z. siekį sušvelninti savo padėtį.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog nuteistasis šiuo metu nėra sumokėjęs nei dalies jam paskirtos baudos, kas iš esmės liudytų jo norą savanoriškai sumokėti paskirtą baudą, nors kaip jau ir minėta, 2013-12-16 rašytiniu įspėjimu jam buvo pranešta apie baudos bausmės vykdymo tvarką. Taigi paskirtos baudos savanoriško sumokėjimo termino pakeitimas šiuo atveju pakeistų pačią nuosprendžio esmę, kuris turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka, o vykdymo metu nustačius, kad nuteistasis D. Z. tikrai neturi lėšų baudai sumokėti, bauda gali būti pakeista kita bausme.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog D. Z. nepateikė jokių objektyvių duomenų apie aplinkybes apsunkinančias (ar darančias neįmanomą) savanorišką teismo sprendimo įgyvendinimą, ir teismo nuomone, tik per šį terminą įvykdyta bausmė pasieks savo tikslus, todėl tenkinti šį nuteistojo prašymą ir paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per 24 mėnesių laikotarpį teismas nemato jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo D. Z. prašymą atmesti.
Ši nutartis per 5 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.