Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2023 m. gruodžio 28 d. paduotu ieškovės BUAB „Stilus S“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

„Priimti ieškovės BUAB „Stilus S“ atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, t. y. nuo reikalavimo priteisti jos naudai iš atsakovės 51 039,21 Eur skolą ir 3 381,17 Eur kompensuojamąsias palūkanas ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškovės BUAB „Stilus S“ ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei BUAB „Stilus S“ iš atsakovės UAB „Trulita“ 17 563,73 Eur skolą, 1163,54 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (18 727,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.

Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK nuostatas, įtvirtinančias CPK 197 str. nustatytą oficialaus rašytinio įrodymo teisinę galią, teismo pareigą bylą nagrinėti, vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą (nutartį), taip pat taikyti CK įtvirtintus bendruosius protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovė už ieškovę atliko apmokėjimą į valstybės biudžetą, esant oficialiam rašytiniam įrodymui – valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio tyrimo išvadoms, kurios nustatė priešingai, atsakovei neskundžiant mokestinio tyrimo išvadų, bei atsakovei kaip ieškovės skolininkei neprašius ieškovės leidimo, sutikimo tokio apmokėjimo atlikimui. Apeliacinės instancijos teismas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio tyrimo akto išvadas nepagrįstai nevertino kaip aukštesnės įrodomosios galios įrodymo (CPK 197 straipsnio 2 dalis), t. y. mokestinio tyrimo išvadų iš viso nevertino, ir dėl jų nepasisakė, lyg mokestinio tyrimo iš viso nebūtų buvę. Iš esmės skiriasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų vertinimas dėl PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą.

2. Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, ar CK 6.39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo, – ar paminėta teisės norma taikytina (ne)atliekant apmokėjimą į valstybės biudžetą. CK 6.39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės. Pagal CK 6.39 straipsnio 2 dalį, jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta. Kasacinio teismo pažymėta, jog norėdamas įvykdyti prievolę kitokiu, nei sutarta, būdu, vadovaudamasis šalių bendradarbiavimo principu (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), kuris yra sąžiningumo principo (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnio 1dalis) išraiška, skolininkas privalo suderinti tai su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2013). Apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino faktą, kad ieškovė į savo kreditorių sąrašą yra įtraukusi kreditoriaus valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimą, ir 2021 m. spalio 14 d. nutartis dėl kreditorinio reikalavimo nėra pakeista, skundžiama ar ginčijama.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.