- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- 1S-56-238/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16740-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- V. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. P. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. LK-145 netaikyti nuteistajam V. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. P. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 2 (dviem) mėnesiams. Bausmės pradžia – 2019 m. balandžio 25 d.; bausmės pabaiga: 2021 m. birželio 23 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 (vieni) metai 7 (septyni) mėnesiai 1 (viena) diena (nutarimo priėmimo dienai).
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. LK-145 nutarė nuteistajam V. P. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į nuteistojo ankstesnius teistumus už plėšimus, dokumentų suklastojimą ar disponavimą suklastotais dokumentais, vagystes, sunkų sveikatos sutrikdymą, turto sunaikinimą ar sugadinimą, pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims. Taip pat komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis vidurinio išsilavinimo ir specialybės neturi, buvo išvykęs į užsienį dirbti ir grįžęs į Lietuvą padarė nusikaltimą. Pažymėjo, kad daugiausiai dirbo neoficialius darbus, iš kurių atlygio pagrinde ir pragyveno. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi žmoną ir du mažamečius vaikus, tačiau neatsimena savo vaikų gimimo datų. Nuteistasis turi alkoholio vartojimo problemų ir turi polinkį per dideliam alkoholio vartojimui, taip pat nustatyta nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, kuris atitinka vidutinę riziką t. y. 92 balai, todėl Komisija konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistasis pateikė skundą apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi nuteistojo V. P. skundas atmestas. Apylinkės teismas įvertino aplinkybes ir konstatavo, kad nuteistasis V. P. neatitinka formaliosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, o būtent jo elgesio rizika nėra žema, be to šiuo atveju nėra įtikinamų lygtiniam paleidimui aplinkybių visumos. Teismas įvertino nuteistojo V. P. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei sunkumo laipsnį, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes, nustatė, kad V. P., būdamas 8 kartus teistas, nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą, esant apsvaigusiam nuo alkoholio ir bausmės vykdymo atidėjimo metu. Jis anksčiau teistas už nusikaltimus nuosavybei. Be to, paskutinįjį nusikaltimą padarė būdamas 5 kartus baustas administracine tvarka. Jis gyvenamosios vietos seniūno buvo charakterizuojamas neigiamai – kaip pasižymintis netinkamai vedamu gyvenimo būdu, piktnaudžiaujantis alkoholiu, nedirbantis ir neišlaikantis savo nepilnamečių vaikų. Teismas nurodė, kad tai neabejotinai rodo didelį jo polinkį nusikalsti bei negerbti, pažeisti visuomenėje nusistovėjusias bendras elgesio taisykles, jis negeba nusistatyti vertybinių prioritetų, matyti savo elgesio pasekmių, jis linkęs menkinti savo nusikalstamus veiksmus, kaltę perkeldamas aukoms, orientuotas į malonumų tenkinimą, išlaidavimą, negebėjimą savo poreikių suderinti su galimybėmis. Teismas neabejojo, jog jis geba apgalvoti kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, nes pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe, pasiduoda draugų įtaigai. Pagal asmens byloje esančius duomenis jis šiuo metu kalba apie ateities planus, tačiau trūksta konkretumo jų siekime, ypač dėl pastovaus, ilgalaikio darbo. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės, nuteistojo asmenybė, elgesys per visą bausmės atlikimo laikotarpį, leidžia teigti, kad jis nepadarė pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali V. P. suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų. Pagal visa tai teismas negalėjo daryti kategoriškos išvados, kad jis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis V. P. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodyta, kad teismas neobjektyviai ir neišsamiai vertino nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Nuteistojo manymu, teismas, priimdamas nutartį, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) įstatymų normų. Nurodyta, kad teismas visiškai nenuosekliai dėstė įrodymus ir nemotyvavo, nevertino visų pateiktų įrodymų, nenurodė jų tarpusavio ryšio, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad nuteistasis neatitinka lygtinio paleidimo taikymo nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo V. P. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Šiuo atveju buvo priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam V. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija ir apylinkės teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.
9. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, jog praeityje V. P. buvo teistas už plėšimą, dokumentų suklastojimą ar disponavimą suklastotais dokumentais, vagystes, sunkų sveikatos sutrikdymą, turto sunaikinimą ar sugadinimą, pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis bausmę atlieka ir buvo nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą, esant apsvaigusiam nuo alkoholio ir bausmės vykdymo atidėjimo metu, be to teismas pažymėjo, kad paskutinį nusikaltimą padarė būdamas 5 (penkis) kartus baustas administracine tvarka. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad sistemingas nusikalstamų veikų darymas neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, didelis teistumų skaičius rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.
10. Apylinkės teismas pagrįstai nutartyje atkreipė dėmesį ir į gyvenamosios vietos seniūno nuomonę, kuris nuteistąjį charakterizuoja neigiamai – kaip pasižymintis netinkamai vedamu gyvenimo būdu, piktnaudžiaujantis alkoholiu, nedirbantis ir neišlaikantis savo nepilnamečių vaikų. Apylinkės teismas darė išvadą, kad visos aplinkybės (jas nurodė nutartyje) duoda pagrindą daryti išvadą, kad visa tai neabejotinai rodo didelį jo polinkį nusikalsti bei negerbti, pažeisti visuomenėje nusistovėjusias bendras elgesio taisykles, be to rodo, kad jis negeba nusistatyti vertybinių prioritetų, nesuvokia savo elgesio pasekmių. Teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis yra linkęs menkinti savo nusikalstamas veikas, kaltę perkeldamas aukoms. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad nors ir šiuo metu nuteistasis kalba apie ateities planus, tačiau trūksta konkretumo jų siekime, ypač dėl pastovaus, ilgalaikio darbo, be to teismas pagrįstai pripažino, kad per atliktos bausmės laikotarpį nepadarė pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir apylinkės teismas konstatavo, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti kategoriškai išvadai, kad jis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
11. Kaip jau minėta, pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistojo V. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės – 92 balai, iš kurių net 52 balai yra kintantys, t. y. šie balai gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką ir balai gali būti sumažinti iki minimumo, ir taip įrodyti, kad yra pasitaisęs, lygtinio paleidimo metu ir vėliau laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Esant tokiam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, lygtinis paleidimas būtų galimas tik jei pažanga mažinant šią riziką būtų akivaizdi, žymi ir leistų pagrįstai tikėtis tinkamo nuteistojo elgesio laisvėje, tačiau bylos duomenys neleidžia daryti tokios išvados. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo argumentu, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali V. P. suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų.
12. Kaip minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama vidutinei, netgi labai artima aukštai nusikalstamo elgesio rizikai. Kad nuteistasis dėtų aktyvias pastangas, siekdamas keisti savo elgesį pozityvia linkme, atitinkamai ir mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, duomenų nėra. Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas kriminogeninis veiksnys – mąstymas, kiek stokojantis lankstumo. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis vykdo ne visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistasis yra linkęs pakartoti klaidas, neįvertinant ankstesnio patyrimo, todėl nėra pakankamai aplinkybių ir duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas V. P. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
13. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, tokios išvados padaryti neturėjo pakankamo pagrindo, kadangi nuteistasis V. P. šiuo metu neatitinka materialiųjų lygtinio paleidimo reikalavimų.
14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visą skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą ir motyvuotai, remdamasis Socialinio tyrimo išvada ir Komisijos nutarimu, pagrįstai netenkino nuteistojo V. P. skundo dėl lygtinio paleidimo. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, yra teisingos, vertinant įrodymus ir surašant nutartį BPK nuostatos nepažeistos.
15. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog V. P. lygtinio paleidimo klausimą svarsčiusios Komisijos ir teismo sprendimai pagrįsti, o jo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu nėra galimas, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. V. P., siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo įsiklausyti į Komisijos ir teismo išsakytus argumentus, laikytis bausmės atlikimo režimo, sumažinti nusikalstamo elgesio rizikos laipsnį, bei įtikinti tiek Komisiją, tiek teismus, kad ateityje jis gali gyventi laisvėje veikdamas išimtinai teisėtais būdais. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nuteistojo V. P. skundas netenkinamas ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.