Kauno apygardos teismo nuosprendis

2025-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-89-926/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-01-31
Bylos Nr.
1-89-926/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41237-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Vingilė
Kaltinamasis
D. Č.
Nukentėjusysis
D. M.
Advokatai
Stasė Kupčiūnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-89-926/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41237-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.3.1.1.; 1.2.4.4.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 31 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

sekretoriaujant Akvilei Kveškevičienei, Editai Ugianskienei, Aidai Gaučienei, Tomui Žukauskui,

dalyvaujant prokurorams Jurgitai Patalavičianei, Rolandui Mackevičiui,kaltinamajam D. Č., jo gynėjams advokatams Stasei Kupčiūnienei, Piotrui Orlovui,nukentėjusiajam D. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) 2011 m. kovo 31 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2) 2012 m. birželio 14 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams; 3) 2012 m. gruodžio 11 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme; 4) 2013 m. vasario 6 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 5) 2016 m. sausio 19 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 20 parų arešto bausme; 6) 2016 m. spalio 26 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. 2017 m. gegužės 17 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; 7) 2017 m. birželio 5 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtosios bausmės visiškai pridėta 2016 m. spalio 26 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Č. 2023 m. spalio 25 d., apie 21 val. 50 min., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė nukentėjusiajam P. J. mažiausiai aštuonis smūgius kumščiu į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam šiuos sužalojimus: galvos sumušimą lydimą odos nubrozdinimų galvoje, kairės ausies, kairės akies vokų poodinių kraujosruvų, kraujosruvų kaktos dešinio gumburo, kaktos viršutines dalies - viršugalvio, kairio antakio - kaktos kairės pusės audiniuose - smilkininiame raumenyje, kaktos kairės pusės - antakio lanko, kairio žando audiniuose, raumenyse, apatinio žandikaulio kairės šakos lūžimo, kraujo išsiliejimų po kietuoju ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į smegenų skilvelius su vidurio linijos struktūrų dislokacija į dešinę, galvos smegenų skysčio susikaupimu po kietuoju smegenų dangalu, galvos smegenų sukrėtimo. Tai komplikavosi pūlingu bronchitu, abiejų plaučių pūlingu uždegimu su ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, septiniu šoku, rijimo sutrikimu, ūmiu širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, dėl to P. J. (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė.

Be to, jis 2023 m. lapkričio 21 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia sudavė mažiausiai tris smūgius koja nukentėjusiajam D. M. į veido sritį, tuo padarydamas jam šiuos sužalojimus: nosies sumušimą su nosies kaulų ir pertvaros skeveldriniais lūžimais, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu abiejų pusrutulių kaktinių skilčių, dešinio pusrutulio smilkininės skilties projekcijose, odos nubrozdinimus galvos plaukuotoje dalyje, dėl to nukentėjusysis ilgai sirgo, nes dėl nosies kaulų ir pertvaros skeveldrinių lūžimų, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimt dienų laikotarpiui. Tokiu būdu nesunkiai sutrikdė D. M. sveikatą.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje

Kaltinamasis D. Č. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, neprisipažino. Jis nurodė, kad spalio 25 dieną jis užėjo pas P. J. į svečius. Ten jau buvo J. Š., o P. miegojo. J. turėjo spiritinio gėrimo, jam pasiūlė paragauti. Prabudęs P. pasakė: ,,ką tu jam duosi tam asilui“. Tada jis sudavė P. du smūgius į ausį. P. tuo metu gulėjo ant čiužinio. Jis buvo girtas. Tuo metu atėjo jo draugas D. P. ir jį patraukė. Kai jis mušė P., D. jo laukė lauke, tik vėliau įėjo į vidų. Su byla jis yra susipažinęs, jau po jo suduoto smūgio P. daug kas matė, jis buvo nuėjęs į valgyklą valgyti.

Kaltinamasis D. Č. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2023 m. spalio 25 d. apie 22 val. atėjo pas draugą J. Š., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Kambaryje prie stalo sėdėjo J. Š., o P. J. gulėjo lovoje. Kalbėjosi su J. Š., kai tuo momentu P. J., gulėdamas, jam kažką pasakė, todėl supykęs jis priėjo arti prie P. J. ir staigiu rankos judesiu, dešinės rankos kumščiu tris kartus trenkė P. J. į veido ir galvos sritį, t. y. į kairės pusės skruostą ir kairės pusės smilkinį, zoną esančią prie ausies. Kelis smūgius sudavė į veidą, o kelis – į galvą. Po suduotų smūgių pamatė, kad P. J. pradėjo kraujuoti ir nieko nebekalbėjo. Jeigu būtų buvęs blaivus, būtų to nedaręs. Jokių pykčių iš anksčiau P. atžvilgiu neturėjo, taip pasielgė dėl neblaivumo. Pripažįsta, kad P. J. kumščiu sudavė į galvą maždaug keturis kartus. Sutinka, kad dėl jo suduotų smūgių galėjo kilti pranešime apie įtarimą nurodyti sužalojimai, P. J. mirtis. Dėl savo padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. P. J. neturėjo giminaičių arba jis jų nepažįsta, todėl nežino kieno atsiprašyti (4 t., b. l. 65-66, 91-92, 117-118, 155).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad sudavė du smūgius P. į ausį. Jis būtent taip sakė tyrėjai, o ši užrašė, kad sudavė tris smūgius. Sudavė į ausį, o ne į smilkinį. Blaivus nebūtų mušęs. Po smūgio P. kalbėjo. Parodymų patikrinimo vietoje viską rodė su lėle, į šoną smūgio tikrai nebuvo. P. ausis buvo kruvina, jo rankos nebuvo kruvinos. Yra liudytojų, kurie matė, kad P. nukrito nuo laiptų, išėjo neblaivus ir nuo antro aukšto nukrito. Kaip nuo laiptų nukrito P., matė L. Š. iš (duomenys neskelbtini). Matė ir R., bet jos kontaktų neturi. Ikiteisminio tyrimo metu pamena apklausas, ten pusė dadėta. Jis sakė, kad P. porą „pliuchų“ sudavė, o surašyta, kad daugiau. Pagiringas buvo visus kartus ir pasirašė tas apklausas, kažkiek skaitė, kažkiek ne. Kada sudavė smūgius P., kambaryje buvo J., daugiau nieko nebuvo. Nepripažįsta, kad dėl jo smūgių P. mirė, P. jam buvo skolingas, bet atidavė skolą. P. mušė, nes buvo ,,žiauriai pergėręs“. Prieš jam suduodant smūgius, P. žandas buvo kažkiek nubrozdintas.

Dėl civilinio ieškinio byloje, tai sutinka, kad žala buvo padaryta, tačiau pati suma per didelė.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kaltinamojo D. Č. nurodytu telefono numeriu buvo susisiekta su asmeniu, kuris prisistatė L. Š.. Pastaroji nurodė, kad D. Č. pažįsta, jis pas ją gyveno grįžęs iš įkalinimo įstaigos, P. J. yra mačiusi tik vieną kartą valgykloje susigūžusį kamputyje, iš kažkokių nuogirdų yra girdėjusi iš kitų asmenų, kad P. J. galimai buvo nukritęs nuo laiptų, pati to nematė (5 t., b. l. 13).

Vadovaujantis BPK 290 straipsnio 2 d., buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas su D. Č. parodymais parodymų patikrinimu vietoje. Įtariamasis D. Č. parodymų patikrinimo vietoje parodė, kad kambaryje ant čiužinio gulėjo P., buvo pasisukęs ant dešinio šono, o J. sėdėjo ant kėdės. P. nemiegojo, buvo atsimerkęs, buvo užsiklojęs su kažkokia ,,kaldra". Kalbėjosi su J., o ,,tas kažką pasakė man, atėjau ir traukiau kelis smūgius", ,,į ausį porą sykių traukiau, paskui į šoną dar vieną", ,,į ausį du ar tris sykius, paskui vieną smūgį į kairįjį šoną“. Nežino ką sakė P., nežino ar jam sakė, nes buvo ,,pergėręs" (4 t., b. l. 70-72).

Po vaizdo įrašo peržiūros D. Č. nurodė, kad dėl jo paminėto žodžio ,,buvau pergėręs“, tai reiškia, kad jis buvo per daug ,,šnapso“ išgėręs. Jeigu būtų buvęs blaivus, taip nebūtų padaręs. Jis ne vienas girdėjo, kaip J. sakė: „jeigu reikės, dar aš dadėsiu“. Žalojimo priežasties neatsimena. Tai ką dabar matė vaizdo įraše, viskas buvo taip, kaip jis pasakojo. P. J. jam pasakojo, kad nuo laiptų nukrito, bet tos aplinkybės čia nemini. Nepamena, ar kai jis priėjo prie P. J., pastarojo kakta jau buvo praskelta. Kaip atrodė tie sužalojimai, dabar nelabai pasakys, nes buvo tamsu. Matė, kad P. J. buvo akis pamušta, tą tikrai matė, o paskui jis kelis smūgius sudavė. Jo dešinė ranka buvo sukruvinta nuo smūgio į ausį. Smūgių į galvą, į viršugalvį nesudavė, sudavė tik vieną smūgį į ausį.

Vadovaujantis BPK 290 straipsnio 2 d., buvo perklausyta D. Č. apklausa, atlikta ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 28 d., 3 t., b. l. 65-66. Jokie papildymai nebuvo pateikti.

Apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta policijos pareigūnų kūno kameromis 2023-12-05 užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūra. Jame nurodyta, kad vaizdo įrašo pradžios laikas 2023-12-05 14:26:25, pabaigos laikas 2023-12-05 14:28:31, vaizdo įrašo pavadinimas ,,(duomenys neskelbtini)“, vaizdo įrašo trukmė 2 min. 06 s. Vaizdo įraše nuo 00:00:31 iki 00:01:50 policijos pareigūnai bendrauja su nukentėjusiuoju P. J., teiraujantis ar jis P. J., P. J. linksi galva. Į klausimą ar gali kalbėti, P. J. krato galvą, į klausimą ar supranta, girdi ką jam sako, P. J. linksi galva. Į klausimą ar atsimena įvykį kai jį mušė, P. J. linksi galva. Į klausimą ar atsimena su kuo buvo, su kuo gėrė tą vakarą, P. J. kiloja pirštą. Į klausimą keliese buvo prie stalo, P. J. parodo du pirštus (1 t., b. l. 72-73).

Nukentėjusiojo P. J. apklausos protokole nurodyta, kad atsižvelgiant į nukentėjusiojo P. J. sveikatos būklę, apklausa buvo vykdoma klausimo - atsakymo forma. Su nukentėjusiuoju P. J. sutarta, kad teigiamas atsakymas bus rodomas galvos lenkimu, neigiamas atsakymas bus rodomas rankos kreipimu.

Ar pažįsta J. Š.? Linksi galva.

Ar buvo su J.? Linksi galva.

Ar buvo su D. Č.? Nebuvo.

Ar prisimena kada paskutinį kartą matė D. Č.? Linksi galvą.

Ar prisimena kur paskutinį kartą matė D. Č.? Ranka parašo: ,,stoty".

Ar atsimena kurią dieną tai buvo stoty? Krato galvą.

Ar kas nors mušė prieš ligoninę? Linksi galvą.

Ar gali parašyti kas mušė? Krato galvą.

Ar žino kas jį mušė? Krato galvą.

Kur jį mušė? Ranka parašo: ,,stoty prie parduotuvės“.

Į kurią vietą mušė? Ranka parodo krūtinės sritį, veido kairę pusę.

Kiek kartų mušė į parodytą vietą krūtinės srityje? Pirštais parodo ,,2".

Kiek kartų mušė į parodytą vietą veido srityje? Pirštais parodo ,,5".

Ar pažįsta kas mušė? Rankomis rodo ,,4“, galva linkčioja, kad tai keturi žmonės (1 t., b. l. 78-82).

Liudytoja M. Š. nurodė, kad J. Š. yra jos buvęs vyras, jie kartu negyveno, jis gyveno su P. J. tokiame namelyje. Tą vakarą, apie 21 val., J. ir P., būdami blaivūs, buvo atėję pas ją. Ji jiems davė valgyti. Šiek tiek pabuvę, išėjo. Po kokių dviejų valandų jai paskambino J. ir pasakė, kad P. J. D. Č. užmušė.

Liudytoja M. Š. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad tikslios datos šiuo metu neprisimena, dienos metu, apie 18 val., J. su P. buvo atėję pas ją, ji pavaišino juos vakariene. Abu buvo blaivūs, nors gal ir buvo nedaug išgėrę, tačiau buvo ramūs, orientavosi. Ant P. veido jokių sužalojimų nematė, P. jokių nusiskundimų neturėjo, jei ir skųsdavosi, tai tik tuo, kad jam šalta. Pabuvę apie valandą, pavalgę ir atsigėrę kavos, išėjo į J. namelį. Tą patį vakarą, jau buvo vėlu ir tamsu, jai paskambino J. ir pasakė, kad D. Č. ,,sudubasino“, t. y. sumušė P.. Nežino dėl ko D. Č. sumušė P., bet iš J. žino, kad D. Č. atėjo girtas, o P. tuo metu gulėjo. Tai sužinojusi, su sūnumi nuėjo į įvykio vietą, bet P. jau buvo išvežtas, o D. Č. irgi nebuvo. P. pas ją visada ateidavo sveikas, niekada nematė, kad būtų sumuštas, o jis pats taip pat tuo nesiskundė (1 t., b. l. 112-115).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad teisingi parodymai. J. iškvietė greitąją ir P. išvežė, po to atvažiavo policija. Kai tik D. Č. išėjo, J. iš karto skambino greitajai.

Liudytojas J. Š. nurodė, kad 2024 m. spalio 25 d. jis su P. J. pas jo žmoną M. Š. pavalgė, atsigėrė kavos ir abu po kurio laiko išėjo į namą miegoti. Tas namas jam nepriklausė, bet jis ten su P. gyveno. Po kiek laiko D. Č. atėjo su (duomenys neskelbtini) ir P. pradėjo ,,baladoti“. P. jau gulėjo lovoje. Jis buvo išgėręs ir taip pat jau gulėjo. D. iš karto pradėjo mušti P.. Pirmą smūgį sudavė koja į krūtinę, o po to keturis smūgius sudavė ranka į galvą. Pas juos dar buvo pusė butelio degtinės, kurią D. Č. išgėrė. (duomenys neskelbtini) kambaryje buvo, bet nieko nedarė, nors viską matė. Jis pats bijojo, kad nuo D. Č. negautų, nes šis jau du kartus jam į akis purškė paraližuojančių dujų. Tą dieną P. buvo išgėręs.

Liudytojas J. Š. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2023 m. spalio 25 d. jis kartu su pažįstamu P. J. buvo jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gėrė alų. Vėliau P. atsigulė į lovą. Po kurio laiko pas jį į namus atėjo iš matymo pažįstamas D. Č., pradėjo garsiai šaukti: ,,ar turit išgerti“. Jis pasakė, kad turi alaus. Tačiau D. Č., nieko nesakęs, pripuolė prie P., kuris tuo metu gulėjo lovoje, ir pradėjo jį mušti. Mušė rankomis, suduodamas smūgius į galvos sritį, sudavė daug smūgių. Taip pat vieną kartą spyrė į šoną. P. gulėjo lovoje ir nesigynė. Jis taip pat P. negynė, nes bijojo, kad nemuštų ir jo. D. Č., nieko nesakęs ir baigęs mušti P., iš jo namų išėjo. Tuomet jis iš kart paskambino greitajai medicinos pagalbai, kad atvažiuotų apžiūrėti P., kadangi šio veidas buvo visas kruvinas ir P. nieko nekalbėjo. Atvykusi greitoji medicinos pagalba P. išsivežė į ligoninę (1 t., b. l. 96-97).

Atliekant parodymų patikrinimą vietoje nurodė, kad pas jį D. Č. atėjo su dar vienu nedideliu vaikinu, kuris nieko nedarė. Durys buvo uždarytos, D. Č. pro langą pasiekė ir iš vidaus atidarė duris. P. gulėjo ant čiužinio, esančio kambario kairėje pusėje nuo įėjimo, gulėjo ant nugaros, buvo užsiklojęs, gerai išgėręs, miegojo. D. Č. P. J. ,,nei iš šio, nei iš to dešine koja varė į dešinį šoną, P. sudejavo, paskui ranka baladojo“. J. Š. parodė, kad dešine koja D. Č. spyrė P. J. į kairį šoną, dešine ranka į veidą trenkė keturis kartus. Po to pamatė, kad P. J. visas kruvinas, dejuoja, išvietė greitąją ir šį išvežė. Kitas vaikinas stovėjo prie pečiaus. D. Č. išgėrė pas juos buvusią degtinę, atėmė iš P. 20 eurų, ištraukdamas iš P. rūbų kišenės (1 t., b. l. 101-103).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad D. Č. atėjo su mažiuku (duomenys neskelbtini). Teisingi jo parodymai. Matė P. kruviną veidą, jo kairė akis buvo išdaužta ir ant pagalvės matėsi kraujas. P. po sužalojimų tik gulėjo, nekalbėjo. Dėl ko D. mušė P., nežino. (duomenys neskelbtini) nieko nedarė, tik stovėjo ir tylėjo. Kai D. ir (duomenys neskelbtini) išėjo, jis nieko nelaukęs iškvietė greitąją. Jis nieko negirdėjo apie tai, kad P. išėjo iš ligoninės ir nuėjo į valgyklą, o ten nuo laiptų nukrito, D. Č. meluoja.

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso registracijos žurnale nurodyta, kad 2023 m. spalio 25 d. 22 val. 43 min. J. Š. nustatytas 2,45 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 93).

Liudytojas D. P. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjams sakė tiesą. Jis kartu su D. Č. nuėjo pas P., D. Č. jam liepė palaukti lauke. Jis, palaukęs apie 15-20 min., įėjo į kambarį. Pamatė P. gulintį ant žemės, buvo tamsu, tai gal ant čiužinio gulėjo. Kambaryje buvo ir J.. D. Č. nieko nedarė, tik kalbėjo su P.. Kaip P. atrodė, nežino, nes buvo tamsu. Jis pasakė D., kad eitų namo, eidamas D. apie P. nieko nekalbėjo.

Liudytojas D. P. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad spalio 25 d. vakare atėjo pas A., ten dar buvo D. Č., pastarojo sugyventinė K.. Kai baigėsi degtinė, D. pasiūlė nueiti iki P.. Jie nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę prie vieno tokio medinio namo. Kai atėjo prie namo, jis liko stovėti lauke, D. pasakė, kad jis neis, sakė: ,,tu vienas eik". Ko D. reikėjo iš P., nežino. Lauke prastovėjo apie 15 minučių. Tuomet nusprendė užeiti į vidų. Kai užėjo į vidų buvo tamsu, todėl ėjo pasišviesdamas telefonu. Matė, kad kambaryje ant vienos lovos sėdėjo J., o kitoje lovoje gulėjo P.. Prie P. lovos stovėjo D., jis šaukė ant P.. Jis D. pasakė, kad gana ir patraukė už rankos, kad eitų lauk ir jie grįžo į namus pas A.. Grįžtant D. pasakojo, kad truputį davė P. į kailį dėl skolos (1 t., b. l. 118-119, 2 t., b. l. 97-98, 108-109).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad teisingi parodymai. Tokio pokalbio su D., kad šis sakė, jog truputį davė P., turbūt nebuvo, dabar neprisimena, ilgas laiko tarpas praėjo. Dėl ikiteisminio tyrimo metu jo duotų parodymų, kad „D. pasakiau, kad gana ir patraukiau už rankos, kad eitų lauk“, tai gal D. mušė P., buvo tamsu, gal norėjo dar dadėti, todėl jis patraukė D. ir parvedė namo.

Liudytoja I. B. nurodė, kad ikiteisminį tyrimą, kuriame įtariamasis buvo D. Č., prisimena. D. Č. pats nurodydavo aplinkybes, kurias jis prisimindavo, sakė kokius smūgius ir kokiam nukentėjusiajam buvo sudavęs. Atlikinėjo ir parodymų patikrinimus vietoje, jų metu buvo daromas vaizdo ir garso įrašas, D. Č. duodami parodymai buvo fiksuojami tiek vaizdo įraše, tiek buvo aprašyti protokoluose. D. Č. skaitė surašytus protokolus, jie buvo surašyti iš jo žodžių, protokolus pasirašė. Neprisimena, kad jis, susipažinęs su protokolais, būtų prašęs juos papildyti ar būtų turėjęs pastabų. Kad P. J. buvo sužalotas kitomis aplinkybėmis, kad galbūt kažkur buvo kritęs ir susižalojęs, tokių aplinkybių D. Č. nenurodė. Ji buvo uždavusi klausimą D. Č. kokia buvo P. J. sveikatos būklė, kai jis atvyko į įvykio vietą, tai D. Č. nurodė, kad neprisimena ar nežino. Dėl žuvusiojo P. J. 2023-12-06 vykusios apklausos, 1 t., b. l. 78, tai tuo metu P. J. buvo sąmoningas, bet iš to, kaip jis atsakinėjo į klausimus, buvo galima suprasti, kad jis neprisimena kas jam atsitiko ir dėl kokių aplinkybių jis yra gydymo įstaigoje. P. J. į jos klausimą, kur jis buvo sužalotas, užrašė ant popieriaus lapo „stoty“. Ji apklausinėjo J. Š. buvusią sutuoktinę, tai ši nurodė, kad įvykio vakarą jos buvęs sutuoktinis ir žuvusysis lankėsi jos namuose ir jokių sužalojimų tuo metu ant P. J. nebuvo. Liudytojas J. Š. nurodė, kad visą laiką buvo kartu įvykio dieną, P. J. buvo sveikas, jokių sužalojimų neturėjo. P. J. negalėjo paaiškinti, nei kada tas sužalojimas stotyje buvo įvykęs, nei kas tą sužalojimą stotyje jam padarė, negalėjo atsakyti kokio tai senumo įvykis. Jai paklausus ar yra buvęs J. namuose, pakratė galvą. Jie buvo susitarę, kaip bus teigiamas atsakymas, kaip bus neigiamas atsakymas. Dėl prie apklausos protokolo (1 t., b. l. 82) pridėto priedo, tai gali paaiškinti, kad P. J. buvo pasiūlyta rašyti, nes žodžiu pasakyti jis negalėjo. Tuo metu, kai ji apklausinėjo P. J., jis buvo sąmoningas, bet kiek jis suvokė užduodamus klausimus, nežino, jai susidarė įspūdis iš jo atsakymų, kad jis neprisimena dėl ko jis yra gydymo įstaigoje.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. Č. padarytas odos nubrozdinimas nosyje. Sužalojimas padarytas kietu buku ar bukabriauniu daiktu, kurio pobūdžio nurodyti nėra galimybės, vieno smūgio ar trauminio poveikio pasakoje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. Sužalojimas padarytas paros laikotarpyje iki tyrimo pradžios. Išvadoje taip pat nurodoma, kad apžiūrimas D. Č. paaiškino, jog 2023-10-25 apie 22 val. gulinčiam lovoje P. J. sudavė gal 2-3 kartus kumščiu į galvos kairę pusę ir vieną kartą sudavė į krūtinės kairę pusę. Prieš jį niekas nenaudojo smurto. Įvykį nepilnai prisimena dėl girtumo (2 t., b. l. 63).?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pranešime nurodyta, kad P. J. buvo gydomas Kauno Klinikų Neurochirurgijos Intensyvios terapijos skyriuje. Diagnozė: galvos smegenų trauma su kraujo išsiliejimais po kietuoju ir minkštaisiais smegenų dangalais, kuri komplikavosi plaučių uždegimu. Ligonis užslopintas, taikomas dirbtinis kvėpavimas (2 t., b. l. 13).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. J. mirė nuo galvos sumušimo, lydimo odos nubrozdinimų galvoje, kairės ausies, kairės akies vokų poodinių kraujosruvų, kraujosruvų kaktos dešinio gumburo, kaktos viršutinės dalies viršugalvio, kairio antakio - kaktos kairės pusės audiniuose smilkininiame raumenyje, kaktos kairės pusės - antakio lanko, kairio žando audiniuose, raumenyse, apatinio žandikaulio kairės šakos lūžimo, kraujo išsiliejimų po kietuoju ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į smegenų skilvelius su vidurio linijos struktūrų dislokacija į dešinę, galvos smegenų skysčio susikaupimu po kietuoju smegenų dangalu, galvos smegenų sukrėtimo. Tai komplikavosi pūlingu bronchitu, abiejų plaučių pūlingu uždegimu su ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, septiniu šoku, rijimo sutrikimu, ūmiu širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Mirtis įvyko (duomenys neskelbtini). Teismo medicinos požiūriu, remiantis pateiktų medicinos dokumentų duomenimis, tikėtina, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių pobūdžio nurodyti kategoriškai nėra galimybės. Neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti rankomis, kojomis ir pan., mažiausia aštuonių smūgių pasėkoje asmeniui buvus įvairiose padėtyse. Sužalojimų išsidėstymas, masyvus pobūdis, apatinio žandikaulio kairės šakos lūžimas, nebuvimas sužalojimų rankose, kojose, kelių, alkūnių sąnariuose, kitose kūno vietose nepatvirtina tikimybės, kad sužalojimai galėjo gautis griuvimo metu. Sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti dengiantis nuo smūgių, ginantis, nei pateiktuose medicinos dokumentuose, nei kūno pomirtinio tyrimo metu nenustatyta (2 t., b. l. 45-55).

Žemesnės instancijos teismas

??Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. J. lavone rasti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai galvoje, kairės ausies, kairės akies vokų poodinė kraujosruva, kraujosruvos kaktos dešinio gumburo, kaktos viršutinės dalies viršugalvio, kairio antakio - kaktos kairės pusės audiniuose smilkininiame raumenyje, kaktos kairės pusės - antakio lanko, kairio žando audiniuose, raumenyse, apatinio žandikaulio kairės šakos lūžimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio pusrutulio kaktinės, pakaušinės, momeninės skilčių projekcijose, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejų pusrutulių kaktinėse, kairiopusrutulio smilkininėje skiltyse, dešinėje gaubiančioje cisternoje, skaidriojoje pertvaroje, palei padangtę, kraujo išsiliejimas į smegenų skilvelius su vidurio linijos struktūrų dislokacija į dešinę, galvos smegenų skysčio susikaupimu po kietuoju smegenų dangalu, galvos smegenų sukrėtimas. Neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti rankomis, kojomis, mažiausiai aštuonių smūgių pasėkoje asmeniui buvus įvairiose padėtyse (2 t., b. l. 56-57).

Ekspertas Algirdas Jokšas nurodė, kad išvadas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 45-51, 2 t., b. l. 56-57) tvirtina. P. J., praėjus beveik dviem mėnesiam po įvykio ir gydymo metu, rasti daugybiniai sužalojimai galvos minkštuose audiniuose po galvos smegenų dangalais. Remiantis pateikta medicinos dokumentacija, t. y. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, ligos istorijos gydytojų įrašais ir LSMU Kauno klinikų gydymo stacionare ligos istorijos duomenimis, aprašyti sužalojimai atitiktų byloje nurodomą laiką, bet keleto, keliolikos valandų tikslumu nėra galimybės nustatyti, kadangi labai prieštaringi duomenys, pateikti (duomenys neskelbtini) ligoninės medicininiuose dokumentuose. Yra nurodyta, kad galbūt ir anksčiau galėjo būti sumuštas. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad asmuo, patyręs galvos smegenų traumą, galėjo ir nekritiškai įvertinti savo būklę. Kodėl nebuvo galima buvo patikrinti P. J. neblaivumo, kategoriškai atsakyti sunku, galbūt dėl to, kad buvo sužalotas veidas, nustatytas apatinio žandikaulio lūžimas, nes reikia atlikti pūtimo veiksmą į alkotesterio matuoklį. Galbūt dėl galvos smegenų traumos jis nesugebėjo atlikti šitų veiksmų, kadangi spalio 25 d. 22.40 val. įraše, kurį atliko gydytoja M., nurodoma, kad paciento sąmonė prieblandinė. Tai reiškia, kad jis nepilnai yra orientuotas, galbūt nesupranta, nesuvokia jo prašomo atlikti veiksmo. Iš dokumentų matyti, kad 2023 m. spalio 25 d. 22.12 val. konstatuojama, kad sąmonė 11 balų, skausmas 0 balų, jau 22.24 val. sakoma, kad sąmoningas, 26 min. vėl sąmonė 11 balų, 22.40 val. gydytoja jau konstatuota paciento sąmonę prieblandinę ir toliau diagnozėje sakoma, kad nepatikslintos trukmės sąmonės netekimas. Galbūt tai įvyko dėl to, kad galėjo vystytis galvos smegenų pabrinkimas. Po traumos kraujas išsiliejo ir po minkštaisiais dangalais, ir po kietuoju galvos smegenų dangalu. Traumos metu įvyko smegenų kamienų pažeidimai, kas yra nurodoma vėlesniuose įrašuose lapkričio 7 d. Nurodoma, kad išlieka bulbarinė simptomatika. Tai reiškia, kad minimos traumos metu galėjo būti poveikis į smegenų kamieną ir to pasėkoje būna kamieno apatinių dalių motorinių galinių nervų branduolių, žiedinių branduolių, laido blokada, gali vystytis kalbos, rijimo sutrikimai, sutrinka apatinio žandikaulio tonusas, trinka kvėpavimas. Galbūt ir šitie dalykai galėjo prisidėti. Dėl skausmo pojūčio, tai galbūt žmogus po traumos galėjo būti visiškai neadekvatus, nes net keliuose įrašuose yra nurodyta, kad asmuo dezorientuotas, jis nelabai susigaudo kas vyksta aplinkoje. Kauno klinikos gydymo stacionare ligos istorijoje spalio 26-27 d. nurodyta, kad dešinėje yra seni šonkaulių lūžimai, serga lėtine obstrukcine plaučių liga. Tai yra lėtinė plaučių liga, kuri išsivysto dėl nepalankių aplinkos sąlygų, rūkymo. Kada vystosi plaučių emfizema, išsipučia plaučiai, nepakankamai paimamas iš aplinkos oras, deguonis nepilnai patenka į kraują. Seni šonkaulių lūžimai tam tikru aspektu taip pat prisidėjo prie šitos lėtinės obstrukcijos. Spalio 28 d. neurochirurgijos intensyvios terapijos skyriuje konstatuojama, kad hidratacija, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Tai reiškia, kad asmuo, pristatytas į gydymo įstaigą 25 d. po galvos smegenų traumos, tikėtina kažkurį laiką tikrai buvo nesąmoningas. Asmeniui, kuris yra patyręs galvos smegenų traumą, ypač tada, kai yra smegenų kamieno pažeidimai, pirmos paros bėgyje pradeda vystytis plaučių uždegimo požymiai. Tai yra įrodyta. Ir šiuo atveju, asmeniui jau į trečią parą konstatuojama, kad galima pneumonija, jam atsiranda temperatūros pakilimas ir vystosi kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, asmuo buvo prijungtas prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato. Ir tada jau nurodoma, kad būklė labai sunki. Galvos smegenų trauma buvo ir jos pasėkoje vystėsi, kaip komplikacija, pneumonija. Asmuo nebuvo labai stiprios, geros sveikatos, galbūt turėjo vidinę infekciją. Spalio 28 d. buvo tirta centrinė nervų sistema ir rasta lengva galvos smegenų trauma, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujosruvos. Kodėl teigiama, kad tai yra lengva trauma, negali atsakyti. Spalio 30 d. 23 val. medikai jau konstatuoja, kad paciento būklė gerėja, sąmoningas, kontaktui sueinamas, dezorientuotas, judina visas galūnes, į klausimus atsako pavieniais žodžiais. Tokį įrašą vertintų kritiškai. Jeigu asmuo yra dezorientuotas, tai jis nėra sąmoningas, jis nesuvokia aplinkos. Negalima būtų vertinti šitokią būklę, kaip sąmoningą. Lapkričio 27 d. operacija jau buvo atlikta ir galutinė diagnozė įrašyta, jog yra vidutinio sunkumo forma, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangalais. Susipažinus su medicinos dokumentų medžiaga, tikėtina, kad esant rijimo sutrikimams, kamieniniam pažeidimui, taip pat kvėpavimo funkcijos sutrikimui, buvo nurodyta vidutinio sunkumo forma. (duomenys neskelbtini) val. buvo iškviestas budintis gydytojas, kuris konstatavo mirtį, surašoma galutinė medikų diagnozė, nurodant, kad mirties priežastis yra dešinės pusės plaučių uždegimas, yra aprašomos lydinčios ligos, aprašomi sužalojimo padariniai, apatinio žandikaulio lūžio padariniai, rašoma, kad yra rijimo sutrikimas, gastronoma. Gydytai, kurie slaugė asmenį (duomenys neskelbtini) ligoninėje, nėra neurochirurgai ar pulmonologijos specialistai ir jie paprasčiausiai neįvertino, kad plaučių uždegimas yra sužalojimo padarinys. Jeigu nebūtų galvos smegenų traumos, nebūtų išsivystęs plaučių uždegimas su katastrofinėmis pasekmėmis. Visada, jeigu įvyksta galvos smegenų trauma, viena iš pagrindinių komplikacijų būna plaučių uždegimas, o juo labiau, jeigu asmuo nėra tvirtos sveikatos. Duomenų apie tai, kad P. J. galėjo ir vaikščiojo, nėra. Jis buvo gydomas, intubuotas, prijungtas prie dirbtinio kvėpavimo aparato, taip pat vėliau buvo suformuotas ir įvestas zondas į skrandį, kad būtų galima jį maitinti, todėl judėti P. J. tikrai negalėjo. Jis, duodamas išvadą, rėmėsi objektyvaus tyrimo duomenimis, taip pat medicinos dokumentų duomenimis. Visi įrašai, teismo medicinos požiūriu, yra nelogiški, nes kaip asmuo gali būti sąmoningas, kontaktuojantis, jeigu jis yra dezorientuotas. Nurodoma, kad buvo sąmoningas 2023-12-14 konsiliumo metu, tačiau pilnaverčio kontakto su ligoniu nėra, ne visus paliepimus supranta, bando lyg tarti kažkokius žodžius. Nėra duomenų apie tai, kokia jo būklė buvo po patirtos traumos, ar jis turėjo sąmonę, ar jis buvo nesąmoningas, ar buvo dalinis sąmonės aptemimas. Galvos sužalojimų visumą vertina kaip sunkų sveikatos sutrikdymą.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Kambaryje, prie sienos, ant žemės, yra padėtas čiužinys su patalyne bei pagalvėmis. Ant čiužinio, ant patalynės matomos dvi raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmes. Ant žemės taip pat matomi keturi raudonos spalvos, galimai kraujo, lašai (1 t., b. l. 48-59).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas pagalvės užvalkalas, ant jo matomos įvairaus dydžio dėmės, panašios į kraujo, ties pagalvės įvilkimo vieta matomas galimai sukrešėjęs kraujas. Čiužinio užvalkalas perplėštas per visą ilgį, nešvarus, matomos įvairaus dydžio dėmės, panašios į kraujo, taip pat matomas galimai sukrešėjęs kraujas (1 t., b. l. 148-158).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta D. Č. juodos spalvos striukė. Dešinės rankovės pusėje matomas apie 33 cm ilgio pamušalo plyšimas. Apžiūrėtos D. Č. juodos spalvos kelnės. Ant dešinės kojos klešnės matomos smulkios baltos spalvos dėmės ir dvi, apie 0,5 cm dydžio, apie 3 cm atstumu viena nuo kitos, apie 50 cm nuo klešnės apačios, tamsios spalvos sukietėjusios dėmės (1 t., b. l. 133-140).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro 2023 m. spalio 25 d. 21:54:33 val. pokalbio garso įrašas. Jame nurodyta, kad pranešėjas J. Š. nurodo, kad ką tik žiauriai vieną žmogų, P. J., sudaužė, jis visas kruvinas, jį spardė (2 t., b. l. 146-148).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso registracijos žurnale nurodyta, kad D. Č. 2023 m. spalio 26 d. 12.14 val. nustatytas 2,62 prom. neblaivumas (4 t., b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą. Ši veika gali būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, 2K-366/2011, 2K-316-699/2015, 2K-267-942/2017, 2K-231-303/2018 ir kt.).

Kaltinamasis D. Č. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl P. J. mirties nepripažino, nurodydamas, kad ne nuo jo suduotų smūgių nukentėjusysis mirė, jis gulinčiam P. J. sudavė tik du smūgius į ausį, nukentėjusysis jau prieš jam suduodant smūgius galėjo būti sužalotas, ar susižalojo krisdamas nuo laiptų valgykloje praėjus kuriam laiko tarpui jau po jo suduotų smūgių. Šių aplinkybių kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, apklausiamas pareigūno, jis teigė, kad dešinės rankos kumščiu tris kartus trenkė P. J. į veido ir galvos sritį, po to dar du kartus trenkė P. į kairę ausį (4 t., b. l. 65-66, 91-92, 117-118, 155). Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis nurodė, kad P. trenkė kelis smūgius į ausį, vieną smūgį į kairį šoną (4 t., b. l. 70-72). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat tvirtino, kad jį apklausęs pareigūnas neteisingai užrašė jo parodymus, kurios jis pasirašė neskaitęs. Tačiau liudytoja I. B., apklaususi kaltinamąjį D. Č. ikiteisminio tyrimo metu, teisme nurodė, kad pats D. Č. pasakojo apie įvykį, įvardijo, parodė į kurias vietas, kuo smūgiavo nukentėjusiajam, D. Č. perskaitė surašytus protokolus, juos pasirašė. Teisiamojo posėdžio metu, peržiūrėjus apklausų metu ir parodymų patikrinimo vietoje darytus vaizdo ir garso įrašus, kaltinamojo teiginiai dėl neteisingai surašytų protokolų nepasitvirtino.

Kaltinamojo pateikta įvykių versija prieštarauja ne tik jo patiems parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, bet ir liudytojų parodymams. Liudytoja M. Š., mačiusi nukentėjusįjį P. J. prieš pat jo sužalojimą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad J. Š. ir P. J. tą vakarą buvo pas ją atėję, ant P. J. veido jokių sužalojimų nematė, jis niekuo nesiskundė, jiems išėjus, po kurio laiko jai paskambino J. ir pasakė, kad P. J. D. Č. užmušė. Pats J. Š., tą vakarą nuolat buvęs su nukentėjusiuoju P. J., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad jis tą vakarą su P. buvo nuėję pas M. Š., po to abu kartu grįžo į jų gyvenamą vietą, ten vartojo alkoholį, jau P. atsigulus, atėjo D. Č., kuris, nieko nesakęs, pripuolė prie gulinčio P. ir pradėjo jį mušti rankomis, suduodamas daug smūgių į galvos sritį, vieną kartą spyrė į šoną. Liudytojas patvirtino, kad po suduotų smūgių P. J. tik dejavo, buvo kruvinas, todėl jis nedelsiant skambino medikams. Tokius liudytojo parodymus patvirtina ir bendrojo pagalbos centro 2023 m. spalio 25 d. 21:54:33 val. pokalbio garso įrašas, kuriame pranešėjas J. Š. nurodo, kad ką tik žiauriai vieną žmogų sudaužė, šis visas kruvinas, jį spardė (2 t., b. l. 146-148). Šiuos parodymus patvirtina ir liudytojo D. P. parodymai. Šis liudytojas nors tiesiogiai pačiame įvykyje nedalyvavo, tačiau tuoj po P. J. sumušimo buvo įėjęs į kambarį, jame matė gulintį P. J., šalia jo stovintį D. Č. ir šaukiantį, pamanė, kad gal D. Č. mušė P., todėl jis patraukė D. Č. ir parvedė į namus. Tai, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, patvirtina įvykio vietos apžiūros ir daiktų apžiūros protokolai. Juose nurodyta, kad ant kambaryje esančio čiužinio, patalynės rastos galimai kraujo dėmes, sukrešėjęs kraujas, ant žemės rasti keturi raudonos spalvos, galimai kraujo, lašai (1 t., b. l. 48-59, 148-158). Nors nukentėjusysis P. J. ikiteisminio tyrimo metu, būdamas gydymo įstaigoje, negalėdamas kalbėti, ženklais ir raštu pareigūnams nurodė, kad jį mušė keturi žmonės stotyje prie parduotuvės (1 t., b. l. 78-82), tačiau tokie nukentėjusiojo parodymai nepripažintini įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiojo apklausa neatitiko BPK 183 straipsnyje numatytų reikalavimų, ekspertas Algirdas Jokšas nurodė, kad P. J. beveik visą gydymo laikotarpį buvo prieblandinė sąmonė, galimai po traumos P. J. galėjo būti visiškai neadekvatus, nes net keliuose įrašuose yra nurodyta, kad asmuo dezorientuotas, jis nelabai susigaudo kas vyksta aplinkoje. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad šių P. J. teiginių, kad jį sužalojo keturi asmenys stotyje, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys išriti duomenys, kurie pripažinti įrodymais.

Kokie sužalojimai ir kiek jų buvo padaryta P. J., nurodyta specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini): odos nubrozdinimai galvoje, kairės ausies, kairės akies vokų poodinė kraujosruva, kraujosruvos kaktos dešinio gumburo, kaktos viršutinės dalies viršugalvio, kairio antakio - kaktos kairės pusės audiniuose smilkininiame raumenyje, kaktos kairės pusės - antakio lanko, kairio žando audiniuose, raumenyse, apatinio žandikaulio kairės šakos lūžimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio pusrutulio kaktinės, pakaušinės, momeninės skilčių projekcijose, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejų pusrutulių kaktinėse, kairiopusrutulio smilkininėje skiltyse, dešinėje gaubiančioje cisternoje, skaidriojoje pertvaroje, palei padangtę, kraujo išsiliejimas į smegenų skilvelius su vidurio linijos struktūrų dislokacija į dešinę, galvos smegenų skysčio susikaupimu po kietuoju smegenų dangalu, galvos smegenų sukrėtimas. Neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti rankomis, kojomis, mažiausiai aštuonių smūgių pasėkoje asmeniui buvus įvairiose padėtyse (2 t., b. l. 56-57).

Kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje argumentavo, kad nukentėjusįjį mirtis ištiko ne dėl jam suduotų smūgių, bet dėl kitų priežasčių: paties nukentėjusiojo sveikatos būklės, t. y. ginčijo priežastinio ryšio tarp kaltinamojo veikos (smūgių sudavimo) ir nukentėjusiojo mirties buvimą. Priežastinio ryšio nustatymo kontekste kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina mirties kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), ar mirtis buvo dėsningas veikos padarinys. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2007, 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016 ir kt.). Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-450/2011, 2K-428/2013, 2K-28-976/2015, 2K-322-511/2016 ir kt.).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. J. mirė nuo galvos sumušimo, lydimo odos nubrozdinimų galvoje, kairės ausies, kairės akies vokų poodinių kraujosruvų, kraujosruvų kaktos dešinio gumburo, kaktos viršutinės dalies viršugalvio, kairio antakio - kaktos kairės pusės audiniuose smilkininiame raumenyje, kaktos kairės pusės - antakio lanko, kairio žando audiniuose, raumenyse, apatinio žandikaulio kairės šakos lūžimo, kraujo išsiliejimų po kietuoju ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į smegenų skilvelius su vidurio linijos struktūrų dislokacija į dešinę, galvos smegenų skysčio susikaupimu po kietuoju smegenų dangalu, galvos smegenų sukrėtimo. Tai komplikavosi pūlingu bronchitu, abiejų plaučių pūlingu uždegimu su ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, septiniu šoku, rijimo sutrikimu, ūmiu širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Mirtis įvyko (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 45-55). Teisiamojo posėdžio metu ekspertas Algirdas Jokšas, pateikęs specialisto išvadą, išsamiai paaiškino, kad asmeniui, kuris yra patyręs galvos smegenų traumą, ypač tada, kai yra smegenų kamieno pažeidimai, pirmos paros bėgyje pradeda vystytis plaučių uždegimo požymiai, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, būtent dėl galvos smegenų traumos P. J., kaip pasekmė, išsivystė plaučių uždegimas su katastrofinėmis pasekmėmis. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad D. Č. suduoti smūgiai, padaryti sužalojimai buvo pagrindinė P. J. mirties priežastis, D. Č., suduodamas gulinčiam P. J. mažiausiai aštuonis smūgius kumščiu į galvos sritį, suvokė ir numatė, kad nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti, nors D. Č. nesiekė P. J. mirties ir tokių duomenų byloje nėra, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų tokiems padariniams išvengti, t. y. leido jiems atsirasti, kas leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės

Kaltinamasis D. Č. neneigia įvykio dieną vartojęs alkoholį, nurodė, kad jo buvo išgėręs per daug. Patvirtino, kad jeigu būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Taigi, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog įvykio metu D. Č. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nemotyvuotą, agresyvų kaltinamojo elgesį, be jokios priežasties suduodant smūgius gulinčiam, nieko blogo jam nepadariusiam P. J., negalima paaiškinti niekuo kitu, kaip tik alkoholio įtaka padarant šį nusikaltimą, todėl D. Č. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje

Kaltinamasis D. Č. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino pilnai. Jis nurodė, kad D. M. yra geras jo draugas, jie pažįstami 5-6 metus. Lapkričio 21 d. D. M. užėjo pas jį ir jie kažką šventė. Bešvenčiant, D. M. jo atžvilgiu pavartojo necenzūrinį žodį, todėl jis D. M. spyrė porą kartų, pataikė į lūpą. Jis nuvalė nuo D. M. kraują, paklausė ar šiam viskas gerai. D. M. patvirtino, kad viskas jam gerai ir išėjo. D. ir jam bandė suduoti, bet nepasiekė.

Kaltinamasis D. Č. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2023 m. lapkričio 21 d. vakare, (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą A. gėrė alkoholį jis, D. M. ir D.. Geriant jis susiginčijo su D. M., šis jį pavadino ,,gaidžiu". Tada jis atsistojęs D. tris kartus spyrė į nosies sritį. D., sėdėdamas, po jo smūgių nugriuvo ant žemės. Matė, kad D. iš nosies bėgo kraujas. Konflikto metu jie abu buvo neblaivūs. Iš viso D. M. į nosį spyrė du ar tris kartus, po smūgių D. M. nuvirsdavo nuo kėdės, t. y. po pirmo smūgio D. M. nuvirto nuo kėdės, po to atsisėdo, tada jis antrą kartą jam spyrė, D. M. vėl nuvirto nuo kėdės, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Dėl savo padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Jokių pykčių D. atžvilgiu neturėjo, taip pasielgė dėl neblaivumo. D. M. dėl jam padarytų sužalojimų jau atsiprašė, šis jam atleido ir šiuo metu palaiko gerus santykius (4 t., b. l. 83-84, 91-92, 117-118, 155).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad pripažįsta, jog jis padarė sužalojimus D., tačiau spyrė tik porą kartų, o ne tris. Antrą kartą kai spyrė, D. nuvirto nuo kėdės ir susitrenkė galvą. Tie skudurai buvo kruvini, nes kaimynas anksčiau buvo prasiskėlęs galvą ir jie jį apvalė. Kai jis D. sudavė, buvo A., D., D., R., bet D. nematė, nes tuo metu valgyti virtuvėje darė. Prieš jam suduodant smūgius, D. ranka buvo nudeginta. Parodymų patikrinimo vietoje, kai buvo filmuojamas, pats kalbėjo ir viską rodė, ten pasakojo viską teisingai. Jam teko kelis kartus gydytis psichiatrijos įstaigoje. Dabar kai negeria, jo savijauta gera. Yra gydytas dėl alkoholizmo.

Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad D. Č. patvirtino, jog D. M. vieną kartą spyrė kaire koja į nosį, D. M. pradėjo bėgti kraujas, po to spyrė dešine koja, tada D. M. nukrito nuo kėdės. Kai D. M. atsikėlė, jis dar kartą spyrė D. M. į kairį petį, D. M. vėl nukrito (4 t., b. l. 109-110).

Nukentėjusysis D. M. nurodė, kad įvykio metu buvo labai neblaivus, kaip buvo sumuštas, nepamena. Pamena tik tai, kad jį sumušė D. Č.. Tyrėjai pasakojo teisingai.

Nukentėjusysis D. M. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad pas D. Č. atėjo blaivus, D. Č. buvo išgėręs. Pas D. Č. gėrė šampaną, degtinę. Neatsimena už ką, bet D. Č. atsistojo nuo lovos ir koja spyrė jam į galvą ne vieną ir ne du kartus. Pirmą smūgį pajuto į nosį, nuo jo nukrito nuo kėdės ant dešinio šono. Spėjo atsisėsti atgal ant kėdės, kai D. Č. iš karto vėl spyrė jam į galvos sritį. Rankomis dengėsi veidą, bet jautė kokius keturis smūgius į galvą. Smūgiai buvo su koja, su ranka jo nemušė. Atsimena, kad D. Č. sakė: ,,D., viskas, užtenka", bet jis vis tiek jam spardė į galvą. Kraujas iš nosies prasimušė po pirmo spyrio. Kiti vyrai jam nieko nedarė. Ant jo kelnių ir ant treningo rankovių buvo jo kraujo. Kambaryje ant žemės taip pat buvo jo kraujo. Sąmonės praradęs nebuvo. Išėjo iš D. Č. namų apie 20 val. vakaro, nuėjo pas M. R.. M. R. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, jis prašė M. sakyti, kad jį sumušė parke nepažįstami asmenys (2 t., b. l. 81-82).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad tyrėjai pasakojo tiesą. Papildomai norėtų pridurti tik tiek, kad D. Č. kiek galėjo, tiek jam padėjo, atsiprašė ir davė pinigų. Jie susitaikė, bendrauja. Buvo du arba trys spyriai, ne daugiau.

Liudytojas M. R. nurodė, kad buvo apklaustas, teisingus parodymus davė. D. M. gyveno pas jį laikinai. Jis grįžo iš darbo ir pamatė D. M. sužalotą, šis sakė, kad D. Č. jį sudaužė.

Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad D. M. vakare išėjo išgerti pas D. Č.. Kitos dienos vakare D. grįžo. D. parėjo vienas, jį pamatęs, išsigando. D. po akimis buvo dideli ,,fanarai", ištinusi nosis. Paklausė nuo ko ,,gavo", o D. pasakė, kad nuo ,,(duomenys neskelbtini)". Pamatęs tokį vaizdą, paskambino ,,112". (2 t., b. l. 124-125).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad teisingi parodymai.

Liudytoja Z. M. nurodė, kad D. M. yra jos sūnus. Jos tą dieną nebuvo namuose. Sūnaus D. sumušto ji nematė, pamatė tik kai jis grįžo iš (duomenys neskelbtini), buvo sanatorijoje, nes buvo sulaužyta nosis. Grįžęs iš sanatorijos jis kažką minėjo, kad per D. Č. viskas įvyko, jie susimušė ir jam sulaužė nosį. Ji D. Č. pažįsta, jos sūnus su D. bendrauja, pas jį nuolat būna.

Liudytoja Z. M. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad apie 22 val., grįžus iš darbo, pas ją į namus atėjo M. R., kuris pasakė, kad jos sūnui D. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri jį išsivežė. M. sakė, kad sūnų D. jis rado kažkur prie jų namų, D. buvo baisiai sumuštas, visas sutinęs, skundėsi, kad jam skauda galvą, pykina. M. sakė, kad sūnų D. sumušė D. Č.. Ir pats D. M. sakė, kad jį sumušė D. Č., sūnui buvo sulaužyta nosis, pramušta galva, dėl ko susidarė krešulys, buvo sutinęs visas veidas (2 t., b. l. 135-136).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad D. taip pasakojo. Teisingi jos parodymai.

Liudytojas R. N. nurodė, kad įvyko muštynės pas tokį žmogų, kurio vardo ir pavardės nežino. Jis buvo atėjęs kaip svečias. Ten buvo D. Č. ir kiti žmonės. Jie visi sėdėjo ir gėrė. Paskui atėjo kitas D. (M.), kuris buvo sumuštas. D. M. atsistojo prieš jį ir kalbėjo: „ar nori gauti į galvą“. D. Č. sakė: „nešokinėk ant jo“, spyrė D. M. į galvą, įvyko muštynės. Jis pats buvo išgėręs, neatsimena visko.

Liudytojas R. N. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2023-11-21 jis su D. Č. nuėjo į šio namus. Ten buvo trys senyvo amžiaus vyrai. Visi vartojo alkoholį. Po to atėjo toks D., atsisėdo prie stalo šalia jam nepažįstamo vyro. Toliau visi vartojo alkoholį, bendravo. Jis nuėjo į virtuvę ir būdamas ten išgirdo, kad kambaryje vyksta kažkoks konfliktas. Jis greitai atėjo į kambarį ir pamatė kaip D. Č. spyrė D. į galvą. Šis užsiėmė už galvos. Jis matė, kad D. bėgo kraujas iš nosies. Kaip suprato, D. kažką pasakė D. Č. ir šis jam spyrė. Po to D. Č. pradėjo atsiprašinėti D. ir sakė: ,,susitaikom“ (2 t., b. l. 118-119).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad jie teisingi. D. M. D. Č. kažką ne taip pasakė su keiksmažodžiais, nes irgi buvo išgėręs, todėl gavo iš kojos. Abu D. norėjo susitaikyti.

Liudytojas A. M. nurodė, kad jį pareigūnai apklausė, jis pasakojo kas vyko jo namuose. D. Č. yra jo draugas, kartais užsuka, bet niekada pas jį negyveno, pabūdavo gal vieną, dvi savaites, paskui vėl išvažiuodavo. Kad kažkoks žmogus buvo sumuštas jo namuose, to neatsimena, tik žino, kad buvo atėjęs D. ir tas kitas D., tuo laiku jis buvo per daug išgėręs ir ėjo miegoti. Ar tarp D. buvo kažkokie pykčiai, nežino.

Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad dienos metu į namus atėjo nepažįstamas vyras, kurį visi vadina ,,(duomenys neskelbtini)", jį matė pirmą kartą. D. Č. šį pažinojo. ,,(duomenys neskelbtini)" atsisėdo ant taburetės jo kambaryje prie medinės spintelės, esančios kairėje pusėje nuo įėjimo. Jis pats sėdėjo ant lovos, o ant lovos krašto, link durų, sėdėjo lyg D. Č.. Visi taikiai šnekučiavosi, jam jau užteko gerti, todėl atsigulė ant tos pačios lovos ir užsnūdo. Išgirdęs kažkokį triukšmą pabudo. Buvo panašu į taburetės nuvirtimą. Pabudęs pamatė, kad nuo taburetės nuvirtęs ,,(duomenys neskelbtini)" sėdi ant žemės, jam kraujuoja kažkur iš galvos, ar nosies, nes buvo kruvinas veidas. Kambaryje buvo D. Č., R. J. ir D.. Kadangi visi greitai išsiskirstė, tai negali pasakyti apie ką kalbėjo vyrai. Nežino ar D. su ,,(duomenys neskelbtini)" grįžo tą pačią dieną, tik atsimena, kad jiems grįžus, su jo sena paklode išvalė kraujo dėmes jo kambaryje, kurios atsirado po to, kai jo kambaryje kraujavo vyras, pravarde ,,(duomenys neskelbtini)" (2 t., b. l. 129-132).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad teisingi jo parodymai.

Liudytojas D. P. nurodė, kad apie D. M. sumušimą žino. Jis valgyti darė, kai D. M. su D. Č. dėl kažko susipyko. Kada tai įvyko, nežino. Kaip jie susimušė, jis nematė. Matė tik tai, kad D. M. sėdėjo ant žemės.

Liudytojas D. P. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2023 m. visą dieną buvo pas D. Č. namuose, visą dieną vartojo alkoholį. Be jo buvo A. M., R. J., R.. Kažkuriuo metu atėjo dar kažkoks vyriškis, kaip vėliau sužinojo D. M.. Alkoholį vartojo kambaryje prie stalo. Prie šio stalo yra lova, ant kurios nuolat guli A. M., ant lovos krašto sėdėjo D. Č., stalo gale sėdėjo R., D. M., toliau kitame šone sėdėjo jis, o šalia jo sėdėjo R. J.. Jis nuėjo į virtuvę kepti kepsnių, o D. M. pasakė D. Č.: ,,eik tu (keiksmažodis)“. Atnešęs užkandą jis pamatė, kad D. M. sėdi ant grindų susilenkęs, tiksliau buvo nuleidęs galvą, o jam iš nosies kraujavo. Suprato, kad D. M. sumušė D. Č., kuris buvo supykęs, kažką moralizavo D. M.. Jie toliau vartojo alkoholį, o D. M. tik sėdėjo ant grindų ir jau daugiau nebegėrė (2 t., b. l. 97-98).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad parodymai teisingi.

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas pareigūnų 2023 m. lapkričio 22 d. 17:09 val. ,,Body Cam“ įrašas. Jame nurodyta, kad vyriškis (D. M.) pareigūnams nurodo, kad vakar parke buvo sumuštas trijų vyriškų. Prie pareigūnų priėjęs kitas vyriškis (M. R.) nurodo, kad D. M. sumušė D. Č. (2 t., b. l. 139-141, 143-144).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas gautas iš Bendrojo pagalbos centro pokalbis 2023 m. lapkričio 22 d. 16:54 val. Jame M. R. praneša apie grįžusį sužalotą jo draugą (2 t., 5-8).

(duomenys neskelbtini) universiteto ligoninės filialo ,,(duomenys neskelbtini) ligoninė" rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjęs D. M. į (duomenys neskelbtini) universiteto ligoninės filialo ,,(duomenys neskelbtini) ligoninė" priėmimo ir skubios pagalbos skyrių atvyko 2023-11-22 23:05 val. Diagnozė: galvos smegenų trauma, subdurinė hematoma, nosies lūžiai. Vadovaujantis sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, nurodytas pakenkimas sveikatai priskiriamas prie sunkių (2 t., b. l. 153).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. M. nustatytas nosies sumušimas su nosies kaulų ir pertvaros skeveldriniais lūžimais, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu abiejų pusrutulių kaktinių skilčių, dešinio pusrutulio smilkininės skilties projekcijose, odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje. Sužalojimai veide padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku; kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek kūno dalimis, tiek ir kokiais tai aplinkos daiktais. Sužalojimai padaryti mažiausia dviejų smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų ir pertvaros skeveldrinių lūžimų, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d. Sužalojimai veide padaryti veikiant pašalinei jėgai. Sužalojimai galvos plaukuotoje dalyje galėjo būti padaryti tiek veikiant tiesioginiai išorės jėgai, tiek ir, neatmetama, griuvimo, kritimo metu (3 t., b. l. 26-27).

Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2023-11-22 16 val. 59 min. iš (duomenys neskelbtini) AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad pas pranešėją M. R. atėjęs draugas D. M. buvo sumuštas (1 t., b. l. 29).

???Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Kambaryje, nuo krosnies koklių sienelės nutolusios per 21 cm., ant grindų pastebėtos įvairaus dydžio ir formų raudonos dėmės, kurios buvo bandytos išvalyti arba plauti (2 t., b. l. 64-76).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso registracijos žurnale nurodyta, kad D. Č. 2023 m. gruodžio 13 d. 10.51 val. nustatytas 2,45 prom. neblaivumas (4 t., b. l. 100).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 138 straipsnį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnyje numatytų padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju svarbu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis.

Kaltinamasis D. Č. kaltu prisipažino ir nurodė, kad D. M. spyrė į nosies sritį, į petį, D. M. dėl jam padarytų sužalojimų jau atsiprašė, šis jam atleido ir šiuo metu palaiko gerus santykius. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo D. M., liudytojų parodymai. Nukentėjusysis D. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad jį sumušė D. Č., jam spyrė į galvą ne vieną ir ne du kartus, bet po kurio laiko jo atsiprašė, davė pinigų, jie susitaikė, dabar bendrauja. Kaip buvo mušamas D. M., kad jį sumušė D. Č., matė liudytojai R. N., A. M., D. P.. Liudytojas M. R., pamatęs grįžusį sužalotą D. M., iškvietė medikus, jam D. M. sakė, kad buvo sužalotas būtent D. Č.. Kad D. Č. buvo sužalojimai padaryti mažiausia dviejų smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje, jam padarytas nesunkus kūno sužalojimas, patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad D. Č., stipriai spirdamas nukentėjusiajam į veido dalį, suvokė ir numatė, kad D. M. gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, kas leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės

Kaltinamasis D. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pilnai prisipažino, gailėjosi, kritiškai vertino savo poelgį, nurodė kokius veiksmus atliko nukentėjusiojo D. M. atžvilgiu, nukentėjusysis D. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamajam jis atleido, jie susitaikė, todėl jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis D. Č. neneigia įvykio dieną vartojęs alkoholį, nurodė, kad jautėsi neblaivus, patvirtino, kad jeigu būtų buvęs blaivus, taip nebūtų padaręs. Taigi, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog įvykio metu D. Č. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nemotyvuotą, agresyvų kaltinamojo elgesį, be jokios priežasties spiriant, trenkiant nukentėjusiajam D. M., kuriam sužalojimai buvo padaryti mažiausia dviejų smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje, negalima paaiškinti niekuo kitu, kaip tik alkoholio įtaka padarant šį nusikaltimą, todėl D. Č. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl bausmės

Kaltinamasis D. Č. teistas septynis kartus (3 t., b. l. 146-154, 4 t., b. l. 2-21) padarė baigtus, tyčinius, labai sunkų ir nesunkų nusikaltimus, baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 22-26), dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). VŠĮ (duomenys neskelbtini) rajono PSPC psichikos sveikatos skyriuje nesigydė (4 t., b. l. 30), VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), diagnozė: (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 60), VŠĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės išraše nurodyta, kad D. Č. gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), diagnozė: (duomenys neskelbtini), gretutiniai susirgimai ir komplikacijos: (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 80). Teisiamojo posėdžio metu ekspertas Sigitas Simanauskas nurodė, kad jam buvo pateikta ligos istorija, kurioje nurodyta, kad D. Č. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) sektoriuje Psichiatrijos klinikoje (duomenys neskelbtini). Ligos istorijoje nurodomos diagnozės, jam yra diagnozuoti psichikos sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, taip pat (duomenys neskelbtini) sindromas, (duomenys neskelbtini) atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, taip pat (duomenys neskelbtini) sindromai, sukelti alkoholio, ir impulsyvus tipas. Yra atliktas psichologinis intelekto vertinimas, kuris siekia (duomenys neskelbtini) atsilikimą ir taip pat biografijos faktai nurodo apie asmenybės tam tikro sutrikimo laipsnį. Pagal medicininius dokumentus D. Č. tikrai nereikia atlikti ekspertizę. Kaip ir minėjo, D. Č. nustatyti tam tikri psichikos sutrikimai, bet svarbiausias iš jų yra tai, kad 2017 m. nustatytas (duomenys neskelbtini) atsilikimas, kuris nesiekia (duomenys neskelbtini) laipsnio. 2023-10-26 D. Č. buvo patikrintas alkotesteriu, jam nustatytos 2,62 promilės etilo alkoholio, taip pat jo parodymai nepaneigia, kad įvykio matu jis buvo neblaivus, pasakoja apie įvykio aplinkybes. Jo manymu, D. Č. galėjo suvokti kokius veiksmus atlieka. 2017 m. ligos istorijos epikrizėje minima, kad yra sunkiai valdomas emociškai, būna sujaudintas ir tai yra asmenybiniai sutrikimai, dėl kurių pakaltinamumo klausimas taip pat nekyla. Duomenys paimti iš duomenų, pateiktų iš (duomenys neskelbtini) sektoriaus ir nurodytos šifrais diagnozės: (duomenys neskelbtini). Šifras (duomenys neskelbtini) yra nurodomas, kai žmogus yra pristatomas į ligoninę neblaivus, ar atvyksta neblaivus, šifras (duomenys neskelbtini) yra fizinės ir psichinės priklausomybės sindromas vartojant alkoholį, šifras (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) atsilikimo kriterijus, šifras (duomenys neskelbtini) tai yra impulsyvus tipas, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Medicininiuose dokumentuose yra duomenų, kad žmogus buvo gydomas nuo priklausomybės, todėl jis ir patenka į ligoninę 2017 m. dėl (duomenys neskelbtini), šitoje ligos istorijoje (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad jis pirmą kartą gydomas. D. Č. arba sunkiai prisimena, arba iš viso neprisimena sužalojimo epizodo ir nukentėjusiojo sumušimo todėl, kad po įvykio D. Č. buvo nustatytos 2,62 promilės etilo alkoholio, tai yra sukus girtumo laipsnis. Visi duomenys rodo, kad D. Č. turėjo suprasti savo veiksmus, nors ir buvo neblaivus, bet jis atsimena, kad mušė, nurodė, jog gailisi, jei kažko neprisimena, tai tik dėl girtumo.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, į tai, kad D. Č. jau buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jis jokių išvadų nepadarė, nusikalto vėl, į jo asmenybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, už abi nusikalstamas veikas jam skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, bausmės dydį nustatant 6 mėnesių laisvės atėmimo, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, bausmės dydį nustatant 9 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės bendrintinos jas apimant.

Nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikaltimas buvo padarytas netiesioginės tyčios forma, jis buvo baigtas. Įstatymas nenumato, jog padarius tyčinį labai sunkų nusikaltimą būtų galima taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies ar 2 dalies nuostatas ir kaltinamajam paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę, byloje taip pat nenustatyta. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijos ribose kaltinamajam paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vėlgi nenustatyta.

Dėl civilinio ieškinio

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 20 692,85 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo. Jame nurodyta, kad P. J. 2023-10-25 buvo suteikta skubiosios medicinos paslauga, asmuo nuo 2023-10-26 iki (duomenys neskelbtini) buvo gydomas, suteiktų paslaugų kaina 18 181,15 Eur. D. M. 2023-11-22 buvo suteikta skubiosios medicinos paslauga, asmuo nuo 2023-11-22 iki 2023-11-30 buvo gydomas, nuo 2023-11-30 iki 2023-12-18 buvo tęsiama asmens reabilitacija UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, suteiktų paslaugų kaina 2 511,70 Eur. Iš viso už abiem pacientams suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta 20 692,85 Eur, prašo šią sumą priteisti iš kalto asmens D. Č. (3 t., b. l. 108-117).

Posėdžio metu kaltinamasis D. Č. civilinį ieškinį pripažino iš dalies, nurodydamas, kad žala buvo padaryta, tačiau prašoma priteisti suma yra per didelė.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamajam D. Č. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojo nukentėjusiuosius P. J. ir D. M., šie buvo gydomi, Kauno teritorinė ligonių kasa už abiem pacientams suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sumokėjo 20 692,85 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalimi kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas, todėl teismas pripažįsta, kad Kauno teritorinė ligonių kasa turi teisę į žalos atlyginimą ir 20 692,85 Eur priteitini iš kaltinamojo D. Č..

Dėl proceso išlaidų

Bylą nagrinėjant teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teisme atstovaujant kaltinamąjį D. Č., sudaro 437,50 Eur (5 t., b. l. 41).

BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Bylos duomenimis, D. Č. yra nedirbantis, kaltinamajam yra pareiga atlyginti padarytą žalą, jam skirtina ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš D. Č. nepriteistinos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) daiktai, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje: pagalvės užvalkalas, čiužinio užvalkalas, antklodės užvalkalas, vokas su lyginamaisiais DNR (seilių) pavyzdžiais sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

2) daiktai, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje: striukė, kelnės grąžintini D. Č., neatsiėmus per tris mėnesius, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai);

3) 16 vnt. skaitmeninių laikmenų, esančių byloje, joje ir saugotinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

4) D. Č. medicininiai dokumentai, esantys byloje, grąžintini juos atsiuntusiai įstaigai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti jas apimant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje, bausmės pradžią skaičiuojant nuo D. Č. faktinio sulaikymo laiko bausmei atlikti.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. spalio 27 d. 18.49 val. iki 2023 m. spalio 28 d. 11.53 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai laisvės atėmimo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti, o D. Č. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią byloje, persiųsti bausmę vykdančiai institucijai.

Civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir Kauno teritorinei ligonių kasai priteisti iš D. Č. 20 692,85 Eur (dvidešimt tūkstančių šešis šimtus devyniasdešimt du eurus 85 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti iš D. Č. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) daiktus, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje: pagalvės užvalkalą, čiužinio užvalkalą, antklodės užvalkalą, voką su lyginamaisiais DNR (seilių) pavyzdžiais sunaikinti, kadangi yra menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

2) daiktus, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje: striukę, kelnes grąžinti D. Č., neatsiėmus per tris mėnesius, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai);

3) 16 vnt. skaitmeninių laikmenų, esančių byloje, joje ir saugoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

4) D. Č. medicininius dokumentus, esančius byloje, grąžintini juos atsiuntusiai įstaigai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Aušra Vingilė