- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-05
- Bylos Nr.
- 2YT-7817-1071/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04677-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Pliuskevičius
- Pareiškėjas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės
rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjos R. S. pareiškimo dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo priėmimo klausimą, suinteresuoti asmenys Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius ir V. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. gegužės 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose buvo gautas pareiškėjos R. S. pareiškimas dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, kuriuo ji prašo mamos V. K. (dabartinė pavardė J) (duomenys neskelbtini) gimimo akte Nr. 66, pakeisti įrašą apie jos gimimo datą, o būtent: vietoj „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini).“
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimą atsisakytina priimti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, jog būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Taigi teisės normoje nustatyta asmens teisė kreiptis į teismą ne tik dėl pažeistos teisės, bet ir jam esant teisiškai suinteresuotam. Teisinis suinteresuotumas gali kilti iš sutarčių vykdymo, nes įstatymas įpareigoja vykdyti sutartis (pvz. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.189, 6.200 straipsniai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. CPK 514 straipsnio 4 dalis numato šiuos pareiškimo, dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, padavimo teisę turinčius subjektus – pirma, tai asmenys, kurių civilinės būklės akto įrašą buvo atsisakyta įregistruoti ar kuriems padarytą civilinės būklės akto įrašą buvo atsisakyta atkurti, pakeisti, papildyti, ištaisyti ar anuliuoti. Neveiksnaus pareiškėjo vardu pareiškimą paduoda jo atstovai pagal įstatymą. Antra, tai asmenys, kurie prašo atkurti, pakeisti, papildyti, ištaisyti ar anuliuoti kitiems asmenims padarytus civilinės būklės aktų įrašus, pvz. vaikai prašo ištaisyti jų jau mirusių tėvų santuokos įrašą, gimimo metus ir panašiai.
Iš pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja siekia motinos V. J. gimimo akto įraše pakeisti jos gimimo datą. Ji nurodo, jog V. J. yra Rusijos Federacinės Respublikos pilietė, ji yra savarankiška ir materialiai apsirūpinusi, ateityje ji nori savo santykius susieti su jos šeima ir grįžti gyventi į Lietuvą, todėl siekiant, kad ateityje nebūtų pažeista ir suvaržyta jos teisė priimti palikimą Lietuvoje, ji prašo pakeisti mamos gimimo akto įraše gimimo datą.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjos nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja, kaip fizinis asmuo, teisės kreiptis į teismą dėl civilinės būklės akto pakeitimo motinos gimimo akto įraše neturi, nes prašymą, esant gyvam asmeniui, papildyti, pakeisti, ar ištaisyti civilinės būklės akto įrašą, turi pateikti pats asmuo, kuriam ir įrašytas šis įrašas.
Taip pat byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėja būtų suinteresuoto asmens V. J. atstovė pagal įstatymą, ir kad V. J. būtų neveiksni.
Pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės, kad ateityje jos motina nori savo santykius susieti su jos šeima ir grįžti gyventi į Lietuvą, todėl siekiant, kad ateityje nebūtų pažeista ir suvaržyta jos teisė priimti palikimą Lietuvoje, nepagrindžia pareiškėjos teisės CPK 514 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptis dėl jos motinos V. J. civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, kadangi pareiškėja nepateikė pagrįstų argumentų, kad neištaisius jos motinos V. J. gimimo datos jos gimimo akte, bus pažeistos konkrečios pareiškėjos teisės ar įstatymų saugomi interesai ar dėl neištaisymo pareiškėjai kyla kokia tai pareiga kaip reikalauja CPK 514 straipsnio 4 dalis.
Esant aptartoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pareiškimą dėl civilinės būklės akto pakeitimo padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo ir šiuo pagrindu pareiškimą atsisako priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 514 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 290 - 291 straipsniais, 514 straipsnio 4 dalimi, teismas,
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl civilinės būklės akto pakeitimo.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.