Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-09-02 · Administracinė byla Nr. I-610-513/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-09-02Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-05-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-09-02
Bylos Nr.
I-610-513/2010
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00431-2010-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Pareiškėjas
R.Š.
Atsakovas
Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-610-513/2010(Proceso Nr. 3-63-3-00431-2010-6)(S)Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5., 74.
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.Š.prašymą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2010-06-09 teisme iškelta administracinė byla pagal pareiškėjo R. Š. 2010-05-31 pateiktą prašymą, kuriuo prašoma priteisti pareiškėjui iš atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, iš viso – 3 987,98 Lt, už laikotarpį nuo 2007-12-01 iki 2008-12-31 (b.l. 3). Prašymo reikalavimas grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika administracinėse bylose. Pareiškėjas teigia, jog jam nepagrįstai ir neteisėtai sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, nes darbdavys apskaičiuodamas jam priedų ir priemokų dydžius, nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, kurioje reglamentuota, kad valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma neturi viršyti 70 procentų pareiginės algos. Dėl to, ginčo laikotarpiu ir susidarė prašomos priteisti neišmokėtos darbo užmokesčio dalies sumos dydis, kurį pareiškėjas grindžia teismui pateiktomis - 2009-11-10 pažyma Nr. 85-29-IL-121 ir 2009-10-28 pažyma Nr. 85-S-15371 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (b.l. 4-9, 10, 11).

Atsiliepimas

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad atsakovas, apskaičiuodamas ir išmokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį, vadovavosi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatomis ir jas tinkamai taikė. Prašo atidėti būsimo teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams. Šį prašymą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi. Prašo sustabdyti bylą, nes Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme yra gauti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymai reg. Nr. 35/2010, 36/2010, 39/2010, 40/2010. Informuoja, kad bylą nagrinėjant teismo posėdyje institucijos atstovas nedalyvaus (b.l. 17-18).

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad Konstitucinio Tesimo nutarimai nukreipiami į ateitį ir taikomi tiems sprendimams, kurie yra neįvykdyti. Taip pat prašo sustabdyti bylą, kol Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus išnagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo pateikti prašymai reg. Nr. 35/2010, 36/2010, 39/2010, 40/2010. Mano, kad teisės aktų nuostatos, kurių konstitucingumu suabejojo teismas, spręsdamas analogiškas bylas, ir kurios turėtų būti taikomas šiuo atveju, yra pagrindas bylai sustabdyti. Teigia, kad Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, apskaičiuodamas pareiškėjui priedų ir priemokų dydžius ginčo laikotarpiu, vadovavosi galiojusiais teisės aktais, todėl pagrindo konstatuoti, kad policijos komisariatas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nėra. Ginčo sumą laiko žala, kuriai atlyginti nėra teisės aktuose nustatytų pagrindų (b.l. 23-25).

Proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje pranešta tinkamai. Į bylos nagrinėjimą proceso dalyviai neatvyko. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).

Byloje spręstinas ginčas kilęs dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiškėjui R. Š., viso jo prašoma priteisti 3 987,98 Lt, už laikotarpį nuo 2007-12-01 iki 2008-12-31, kai atsakovas (darbdavys) nemokėjo pareiškėjui priedų ir priemokų už viršvalandžius darbe. Reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad pareiškėjas R. .Š. ginčo laikotarpiu dirbo statutiniu valstybės tarnautoju Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio prevencijos grupės tyrėju (b.l. 10, 11). Iš 2009-11-10 pažymos Nr. 85-29-IL-121 ir 2009-10-28 pažymos Nr. 85-S-15371 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nustatyta, kad nuo 2007-12-01 iki 2008-12-31 pareiškėjui dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbą nesumokėta iš viso 3 987,98 Lt (b.l. 10, 11). Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjui buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau ? ir Įstatymas) VI skyriaus (23 - 26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į šią sumą neįskaitomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti priedai (už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas). Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtą Įstatymo 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomi apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - ir KT) 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Toks Konstitucinio teismo aiškinimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas (darbdavys) iki šiol už faktiškai pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.

KT 2004-12-13 nutarime nurodė, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku ir valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.

LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, paminėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Atsižvelgiant į tai, atmestini visi trečiojo suinteresuoto asmens argumentai dėl ginčo sumos pobūdžio ir (ar) atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų nebuvimu.

Konstatuotina, kad pareiškėjas pagrįstai atsakovu įvardija Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kadangi pareiškėjas tarnybos teisiniais santykiais, ginčo laikotarpiu, buvo tiesiogiai susijęs su Tauragės apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, t.y. subjektu (pareiškėjo darbdaviu), privalančiu mokėti jam darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, subjektu sprendžiančiu pareigūnų priėmimo į valstybės tarnybą bei atleidimo iš jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių aprašymus ir kt. Paminėtina ir LVAT 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A6621735/2010, kurioje teismas pažymėjo, jog „Būtent atitinkamos vidaus tarnybos statutinės įstaigos betarpiškai išmoka jų tarnautojams darbo užmokestį ir yra tiesiogiai atsakingos, kad tai būtų daroma laiku ir teisingai. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje valstybės tarnautojų darbdaviu expressis verbis yra nurodyta būtent valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. (...) ginčo laikotarpiu pareiškėjos darbdavio funkcijas visa apimtimi realiai įgyvendino būtent vidaus reikalų statutinė įstaiga, kurioje ji tarnavo. Todėl, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamu atsakovu šioje byloje laikytinas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne Lietuvos valstybė.“ Valstybė galėtų būti tinkamų atsakovu byloje, jeigu pareiškėjas formuluodamas savo reikalavimus prašytų atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigūnų) veiksmais, tuo tarpu pareiškėjas prašo priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovu yra tiesioginis pareiškėjo darbdavys, t.y. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Atsakovo prašymas atidėti sprendimo vykdymą laikytinas juridiškai nepagrįstu, kadangi tai net nenumatyta įstatymu (ABTĮ 97 straipsnis). Be to, byloje nėra jokių konkrečių įrodymų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas negalės būti įvykdytas laiku ir tinkamai dėl objektyvių, nuo atsakovo valios nepriklausančių priežasčių, todėl teismas netaiko ir įstatymo analogijos. Pažymėtina, kad sprendimo vykdymo tvarkos klausimas gali būti išspręstas šalių susitarimu, valstybinės valdžios ir (ar) valdymo organų sprendimais ar priverstinio vykdymo procese, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi, bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas ir reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo. Įvertinus faktą, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą 2010-05-31, laikytina, kad pareiškėjo prašymas priteisti darbo užmokestį, už laikotarpį nuo 2007-12-01 iki 2008-12-31 pateiktas nepraleidus senaties terminų, o tai, kaip buvo paminėta, yra ta sąlyga, kuri įgalina ginčijamus atsakovo sprendimus dėl ne viso darbo užmokesčio išmokėjimo laikyti neįvykdytais Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Kreipimasis teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sąlygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismą kreipėsi po atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004; A1-638/2005). Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį, tokiu aiškinimu nėra paneigiamos, nes Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo procedūros, t. y. išlikus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius (žr. LVAT 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teisinę argumentaciją, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymai dėl bylos sustabdymo netenkinami.

Išdėstytų ir įvertintų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, teismas

nusprendė:

Prašymą patenkinti, priteisti R. Š. iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nesumokėtą darbo užmokestį, iš viso – 3 987,98 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus ir 98 centus), už laikotarpį nuo 2007-12-01 iki 2008-12-31 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti).

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Irma Čuchraj