Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-09-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-373-557-2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-15
Bylos Nr.
1A-373-557-2011
Teisminio proceso Nr.
1-85-1-00986-2009-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Violeta Miliuvienė
Nuteistasis
M. P.
Nukentėjusysis
Ž. M.
Kategorijos
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudž. byla Nr. 1A-373-557/2011

Teisėja L. Bajorinienė Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00986-2009-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.3.; 2.1.7.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. rugsėjo 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Violetos Miliuvienės ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorams Alicijai Petkevičiūtei, Ruslanui Ušinskui,nuteistajam M. P. ir jo gynėjai Jovitai Usonytei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. nuteistas pagal BK 286 str. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Bausmę skirta atlikti atviroje kolonijoje, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme 2009 m. gruodžio 31 d. išbūtas laikas.

Nuosprendžiu visiškai patenkintas nukentėjusiojo Ž. M. civilinis ieškinys, ir iš M. P. priteista Ž. M. 1860 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: 2009 m. lapkričio 16 d. apie 15 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini) vyresniajam tyrėjui Ž. M. tikrinant operatyvinę informaciją apie galimai neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, užėjus į (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir pastebėjus M. P. iš automobilio Audi S6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kraunantį dėžę su galimai neteisėtai laikomomis akcizais apmokestinamomis prekėmis bei M. P. siekiant išvengti patikrinimo, rodydamas tarnybinį pažymėjimą ir šaukdamas „stok, policija“, pareikalavo sustoti. M. P. nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui, pradėjo važiuoti automobiliu, pasakęs „dink mente, nes partrenksiu“ sudavė keletą kartų Ž. M. per rankas, vieną kartą į kaklą, atidaręs automobilio dureles, jomis nubloškė Ž. M. ant žemės, sukeldamas jam fizinį skausmą ir iš įvykio vietos nesustodamas nuvažiavo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. P. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliekamas virš metų laiko, vienpusiškai ir neobjektyviai, ir visi kaltinimai rėmėsi tik prielaidomis ir samprotavimais, o ne įrodymais. Du kartus tyrimas buvo nutrauktas, tačiau nežiūrint to, jis buvo nuteistas. Pagal pareikštą kaltinimą jis kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009 m. lapkričio 16 d. apie 16 val. kartu su sugyventine V. K. automobiliu Audi S6 atvažiavo pas R. K., gyv. (duomenys neskelbtini), pasidėti mamos bulves. Atvažiavęs į kiemą, automobilį atbulą pristūmė prie garažo, ir abu su R. K. sukrovė bulvių maišus į garaže esantį rūsį. Tai matė garaže buvęs K. S. ir jo kaimynas. Truputį pakalbėjęs su R. K., sėdo į automobilį ir važiavo iš kiemo. Vairuotojo priekinių durelių langas buvo truputį praviras. Bevažiuojant iš kiemo nepažįstamas vyriškis, kaip vėliau sužinojo, nukentėjęs, važiuojant pro šalį smūgiavo per atvirą langą jam į galvą, tačiau jam pavyko smūgio išvengti. Nukentėjęs buvo apsirengęs civiliais rūbais ir jokio tarnybinio pažymėjimo nerodė, „stok policija“ nešaukė. Galvodamas, kad kažkas nori jį sumušti, jis nesustojęs išvažiavo iš kiemo ir parvažiavęs apie įvykį papasakojo motinai ir jos sugyventiniui. Jokių cigarečių pas R. K. nebuvo atvežęs, smūgių nesudavė, automobilio durelėmis Ž. M. nenubloškė ir negrąsino su juo fiziškai susidoroti, civilinio ieškinio nepripažįsta, nes jokios Ž. M. rankinės nepaėmė ir apie jos radimą sužinojo vėliau.

Priimdamas apkaltinantį nuosprendį, apylinkės teismas rėmėsi tik nukentėjusiojo Ž. M., liudytojų T. J., M. T., M. B. parodymais, specialisto išvada, tačiau visiškai ignoravo ir atmetė jo parodymus, o taip pat liudytojų R. K., K. S., A. G., V. K., G. V., E. P. parodymus. Teismas, remdamasis nuosprendyje nukentėjusiojo Ž. M., liudytojų T. J., M. T. ir M. B. parodymais pabrėžė, kad jų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja. Tai nėra tiesa, nes tarp jų parodymų visą laiką buvo prieštaravimai, kurių teismas dėl nežinomų aplinkybių nenorėjo pastebėti. Nukentėjusysis parodė, kad jis, išsitraukęs tarnybinį pažymėjimą, juo mojuodamas šaukė, kad jis policininkas jau prie vartų, tačiau liudytojai T. J. ir M. T. visą laiką parodė, kad tik prie mašinos, jai jau važiuojant, Ž. M. kažką lygtai rodė, tačiau ką tiksliai, pasakyti negalėjo. Visi anksčiau minėti asmenys parodė, kad jie matė, kaip M. P. krovė kontrabandines cigaretes, vėliau teisme visi kaip vienas parodė, kad tai buvo net „Saint George“ cigaretės ir kad tai viskas truko labai trumpai. Įdomūs liudytojo M. B. parodymai, kuris, nežiūrint to, kad gan ilgą laiką stumdė tarnybinę mašiną pirmyn ir atgal, tačiau spėjo pamatyti, kaip buvo partrenktas automobilio durelėmis Ž. M., nors visi anksčiau minėti liudytojai parodė, kad visas incidentas truko labai trumpai, todėl to fakto jis negalėjo matyti. Teismas taip pat kaip svarbiu įrodymu rėmėsi nukentėjusiojo Ž. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matosi, kad Ž. M. rodo, kaip jis pateikė pažymėjimą per automašinos langą. Viskas lygtai gerai, išskyrus vieną smulkmeną, kad mašina stovi ne tuo galu į garažą, t.y. neatitinka įvykio metu buvusios padėties. Gan įdomus yra ir 2010-06-07 specialisto išvados dokumentas, kuris nurodo, kad jeigu Ž. M. buvo padarytas sužalojimas, tai jis galėjo patirti fizinį skausmą. Jokie sužalojimai jam padaryti nebuvo, nors buvo smūgiuota per ranką, kaklą, ir automobilio durelėmis jis buvo nublokštas ant žemės. Nežiūrint to, ši specialisto išvada taip pat teismo buvo priimta kaip įrodymas priimant nuosprendį. Jo prašymas iškviesti ir apklausti specialistą teisme buvo atmestas. Taip pat buvo atmestas prašymas ikiteisminio tyrimo metu atlikti eksperimentą, kurio metu būtų galima įsitikinti, ar nuo vartų galima matyti, kas yra kraunama į garažą, jeigu pakeltas automobilio bagažinės dangtis, per kiek laiko galima nubėgti iki mašinos, o taip pat uždarius bagažinės dangtį atsisėsti į ją ir važiuoti. Taigi niekas neturėjo tikslo nustatyti, kaip viskas iš tikrųjų buvo. Jeigu prašomas eksperimentas būtų atliktas, tai būtų nustatyta, kad nuo vartų neįmanoma per pakeltą mašinos dangtį matyti, kas yra kraunama iš automobilio į garažą. Nuo vartų iki mašinos galima nubėgti per 8-10 sek., o uždaryti bagažinės dangtį ir atsisėdus užvesti automobilį per 15-18 sek., kiemo plotis yra 4 m, automašinos plotis 1808 cm, todėl automobilio durelėmis nublokšti asmens nėra vietos.

Teismas priimdamas nuosprendį motyvuoja, kad netikėti nukentėjusiojo ir jo liudytojų parodymais neturi pagrindo, nes nėra jokio pagrindo apkalbėti jį. Su tokia išvada galima sutikti tik iš dalies, kadangi jie visi yra bendradarbiai, todėl palaiko vienas kitą. Be to, atsižvelgiant į tai, kokiais epitetais Ž. M. skunde vadina bylą kuravusį prokurorą „diletantas, filosofas ir t.t.“, kyla tam tikrų klausimų dėl užgautų principų. Teismas nepatikėjo jo parodymais, kad neįmanoma vairuojant automašiną suduoti nukentėjusiajam per ranką, kaklą (tuo labiau vairuojant siauru įvažiavimo keliuku, kurio plotis 4 m), tačiau patikėjo Ž. M. versija, kad jis kaip akrobatas per pusiau pradarytą langą sugebėjo vienoje rankoje laikyti pažymėjimą, rankinę ir dar įsikabinti ta pačia ranka į vairą ir bandyti ištraukti raktelius. Teismas nuosprendyje nurodo, kad liudytojai A. G., A. S., V. K. negalėjo būti įvykio vietoje, nes pagal jų telefonų telekomunikacinių įvykių išklotines jie turėjo būti kitose vietose. Praktiškai tai nieko neįrodo, nes telefonai gali būti vienoje vietoje, o jų savininkai kitoje, be to, visi anksčiau minėti numeriai nėra pririšti ir gali būti pagal korteles priklausyti visai kitiems asmenims. Tik paaiškėjo prokuroro noras paankstinti įvykio laiką nuo 16 val. iki 15 val. 30 min., nors pats įvykis praktiškai buvo žymiai vėliau. Taigi teismas vienpusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylą, vienašališkai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą jį nuteisti, remdamasis ne įrodymais ir faktais, o niekuo nepagrįstomis prielaidomis.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo M. P. aiškinimas, jog jis pas R. K. buvo atvežęs bulves, automobilio durelėmis Ž. M. nenubloškė, smūgių nesudavė ir negrąsino su juo fiziškai susidoroti, visiškai paneigtas byloje surinktais ir pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis Ž. M. parodė, kad 2009 m. lapkričio 16 d. buvo gauta operatyvinė informacija, jog M. P. turi atvežti kontrabandines cigaretes pas R. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Tikrindami gautą informaciją, apie 15.30 val. jis kartu su viršininku M. B., vyr. tyrėju M. T. ir tyrėju T. J. tarnybiniu automobiliu be skiriamųjų ženklų, kurį vairavo M. B., atvyko nurodytu adresu. Visi buvo apsirengę civiliais rūbais. Kieme prie garažo stovėjo automobilis atidaryta bagažine. Eidamas į kiemą matė, kaip M. P. iš automobilio bagažinės kėlė kontrabandinių cigarečių dėžę. Į kiemą kartu ėjo ir M. T. bei T. J.. Pastebėjęs juos, M. P. metė dėžę atgal į bagažinę ir ėjo link automobilio vairuotojo vietos. Jis, rodydamas pažymėjimą sušuko “stok, policija”, tačiau M. P. nepakluso jo reikalavimui, įsėdo į automobilį ir jį užvedė. Pro pravirą automobilio vairuotojo durelių langą įkišo tarnybinį pažymėjimą ir rodydamas dar kartą pasakė sustoti, tačiau M. P. pradėjo važiuoti. Norėdamas jį sustabdyti įsikibo į jo ranką ir bandė užgesinti automobilį. M. P. važiuodamas automobiliu pasakė “dink mente, nes partrenksiu”, sudavė jam keletą kartų per rankas, vieną kartą į kaklą bei atidaręs vairuotojo dureles trenkė jomis, nublokšdamas jį ant žemės, sukeldamas jam fizinį skausmą. Po to padidinęs greitį, manevruodamas per žalią veją išvažiavo iš kiemo. Jie vijosi M. P. automobilį, tačiau nepavijo. M. P. automobilyje V. K. bei kitų asmenų nebuvo, automobilio salone buvo sukrautos kontrabandinių cigarečių dėžės. Kieme prie garažo buvo tik R. K., kitų asmenų nebuvo. Grumtynių metu, M. P. sudavus per jo ranką, iš rankų iškrito jo tarnybinis pažymėjimas bei rankinė ir įkrito į automobilį. Tą patį vakarą grįžo pas R. K., kur visi ieškojo jo rankinės, tačiau nerado. Buvo nuvykę ir į M. P. namus, tačiau jo nerado. Žinodamas, kad M. P. gyvena kartu su V. K., skambino jai, liepė grąžinti rankinę, tačiau ji sakė nieko nežinanti.

Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo. Liudytojai M. B., T. J. ir M. T. patvirtino, jog tikrindami gautą operatyvinę informaciją, jog M. P. turi atvežti kontrabandines cigaretes pas R. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini), jie kartu su Ž. M. tarnybiniu automobiliu be skiriamųjų ženklų, kurį vairavo M. B., nuvyko nurodytu adresu ir pamatė kieme prie garažo stovintį automobilį atidaryta bagažine. Tada Ž. M., T. J. ir M. T. išlipo iš automobilio ir nuėjo į kiemą, o tuo metu M. B. manevravo automobiliu. Liudytojai T. J. ir M. T. taip pat patvirtino, kad eidami netoli Ž. M. (M. T. ėjo greta Ž. M. priekyje, o T. J. ėjo nuo jų šiek tiek atsilikęs), matė M. P., stovintį prie automobilio „Audi“ ir laikantį kontrabandinių cigarečių dėžę, kuris juos pamatęs, dėžę įdėjo į bagažinę ir sparčiu žingsniu ėjo sėsti į automobilį, tada Ž. M., rodydamas pažymėjimą, pasakė „stok, policija“, tačiau M. P. nevykdė jo reikalavimo, užvedė automobilį ir pradėjo važiuoti. Tuomet Ž. M. pro pravirą langą įkišęs rankas bandė sustabdyti M. P. vairuojamą automobilį, tačiau šis vis tiek nesustojo, po kurio laiko pradaręs dureles M. P. Ž. M. nubloškė ant žemės. Tą aplinkybę, jog Ž. M., įkišęs rankas į vidų bėgo paskui automobilį, o po to pradarius dureles nukrito ant žemės, patvirtino ir liudytojas M. B., tuo metu baigęs manevruoti ir išlipęs iš automobilio. Kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog liudytojas M. B. negalėjo matyti jo nurodomų faktų, kadangi incidentas truko labai trumpai, o M. B. gan ilgą laiką stumdė tarnybinę mašiną pirmyn ir atgal. Nors iš tiesų incidentas truko labai trumpai, manevravimas automobiliu pirmyn atgal nėra itin imlus laikui procesas, juolab, kad M. B. sudėtingų manevrų ir nedarė, todėl netikėti M. B. parodymais, jog jis iš automobilio išlipo jau incidentui baigiantis, kai M. P. prieš išvažiuodamas iš kiemo durelėmis ant žemės nubloškė Ž. M., nėra pagrindo. Minėti liudytojai taip pat patvirtino Ž. M. nurodytas aplinkybes, kad automobilio salone buvo cigarečių dėžių, tuo tarpu kitų žmonių be M. P. automobilyje nebuvo, kieme taip pat buvo tik R. K., nepaviję M. P. automobilio, grįžo pas R. K., ieškojo Ž. M. rankinės, tačiau nerado, todėl nusprendė, kad, matyt, rankinė įkrito į M. P. automobilį pro atidarytą lango stiklą grumtynių metu, dėl rankinės Ž. M. skambino V. K..

Pažymėtina, kad M. P., be kitų neišnykusių teistumų, turi ir neišnykusį teistumą už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis (būtent cigaretėmis), įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu nustatytos M. P. sąsajos su neteisėtai disponuojančiais minėtomis akcizais apmokestinamomis prekėmis asmenimis. Ši aplinkybė taipogi patvirtina policijos pareigūnų turėtos informacijos apie galimą neteisėtą M. P. disponavimą cigaretėmis realumą.

Siekiant išsamiai atsakyti į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kuriais keliamos abejonės dėl nukentėjusiojo ir liudytojų policijos pareigūnų parodymų patikimumo ir ginčijamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumas, taip pat siekiant išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, kurio metu byloje buvo padarytas eksperimentas, atkuriant reikšmingas įvykio aplinkybes bei atliekant reikiamus bandymus. Iš eksperimento protokolo (t. 2., b. l. 99-100) matyti, jog eksperimentas darytas toje pačioje įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini), dienos metu esant natūraliam apšvietimui, naudojant tokį patį automobilį Audi S6, pastatytą galu prie garažo ir prikrautą cigarečių „Saint George“ dėžių, t. y. atkūrus kuo artimesnes buvusioms įvykio metu sąlygas. Šio eksperimento metu buvo nustatyta, jog:

1) esant 21 m 50 cm atstumui iki automobilio pirmos ašies, pro priekinį automobilio langą statistas matė automobilyje sukrautas kažkokias dėžes, esant 9 m 20 cm atstumui iki pirmos ašies, statistas matė ant cigarečių dėžių užklijuotas banderoles, esant 5 m 60 cm atstumui iki pirmos ašies, statistas matė ant cigarečių dėžių esančius mėlynos spalvos užrašus „Saint George“;

2) esant 24 m 50 cm atstumui iki kito statisto, esančio garaže ir laikančio rankoje cigarečių dėžę, statistas matė skydą su kardais ir užrašą „Saint George“, tačiau dėl užrašo dar nebuvo įsitikinęs, esant 17 m 80 cm atstumui iki kito statisto, esančio garaže ir laikančio rankoje cigarečių dėžę, statistas matė užrašą „Saint George“;

3) statistas įmetė į bagažinę cigarečių dėžę, uždarė bagažinės dangtį, įsėdo į automobilį ir jį užvedė per 6 s, tai atlikdamas kiek įmanoma greičiau, per 9 s, tai atlikdama lėčiau, ir per 14 s, tai atlikdamas lėtai;

4) statistas, būdamas 21 m 40 cm atstumu iki automobilio vairuotojo durelių, iki jų bėgdamas greitai nubėgo per 6 s, bėgdamas lėčiau per 7 s ir bėgdamas lėtai per 9 s;

5) statistas, būdamas 15 m 80 cm atstumu iki automobilio vairuotojo durelių, bėgdamas greitai iki jų nubėgo per 4 s, bėgdamas lėčiau per 5 s ir bėgdamas lėtai per 6 s;

6) statistas, būdamas 10 m atstumu iki automobilio vairuotojo durelių, bėgdamas greitai iki jų nubėgo per 3 s, bėgdamas lėčiau per 2 s ir bėgdamas lėtai per 4 s.

Aptarti eksperimento metu gauti rezultatai (sugretinus juos su įvykio vietos schemoje (t. 1, b. l. 168), užfiksuota informacija, jog atstumas nuo garažo durų iki įvažiavimo į kiemą žyminčios ribos yra 20 m) akivaizdžiai rodo, kad policijos pareigūnai, įžengę į kiemą, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, galėjo matyti M. P. rankose laikytą cigarečių dėžę ir netgi identifikuoti ant šios dėžės esantį užrašą „Saint George“, o artėdami prie automobilio matyti ir kitas automobilyje esančias cigarečių dėžes su užrašu „Saint George“. Išdėstytų aplinkybių kontekste nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, neva ta aplinkybė, jog policijos pareigūnai teisme parodė, kad M. P. krovė konkrečiai kontrabandines „Saint George“ cigaretės, ko neparodė ikiteisminio tyrimo metu, kelia abejonių šių pareigūnų parodymų patikimumu. Aptarti eksperimento metu gauti rezultatai taip pat paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog policijos pareigūnų nurodyta situacija laiko atžvilgiu apskritai negalėjo susidaryti, kadangi nuo vartų iki mašinos galima nubėgti per 8-10 sek., o uždaryti bagažinės dangtį ir atsisėdus užvesti automobilį per 15-18 sek. Eksperimento metu nustatyta, jog įmesti į bagažinę cigarečių dėžę, uždaryti bagažinės dangtį, įsėsti į automobilį ir jį užvesti, priklausomai nuo judėjimo greičio, trunka nuo 6 iki 14 sekundžių, gi nubėgti iki automobilio priekinių durelių, vėlgi priklausomai nuo atstumo ir judėjimo greičio, trunka nuo 2 iki 9 sekundžių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad, pasak policijos pareigūnų, M. P. juos pamatė vos įžengusius į kiemą, įmetė į bagažinę cigarečių dėžę ir ją užtrenkė bei iš pradžių ramiai judėjo link vairuotojo durelių ir tik po to bėgo, o tuo metu Ž. M. pradėjo bėgti link M. P. automobilio vairuotojo durelių jau po to, kai pradėjo judėti M. P., nekyla abejonių, jog laiko atžvilgiu M. P., pamatęs policijos pareigūnus, įmetęs į bagažinę cigarečių dėžę ir uždaręs bagažinės dureles, turėjo galimybę spėti įšokti į automobilį ir jį užvesti, kol Ž. M. sureagavo į tokius M. P. veiksmus ir pribėgo prie automobilio vairuotojo durelių.

Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog atsižvelgiant į kiemo bei automobilio plotį, automobilio durelėmis nublokšti asmens nėra vietos. Iš įvykio vietos schemos (t. 1, b. l. 168) matyti, kad įvažiavimo į kiemą keliuko plotis 4 m, o pagal LTEC Klaipėdos skyriaus pateiktą informaciją (t. 1, b. l. 165) automobilio „Audi S6“ ilgis yra 4797 mm, plotis 1804 mm, iki kraštinės padėties atvertos vairuotojo durelės nuo automobilio kairiojo šono atsikiša apie 98,5 cm. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad keliuko plotis yra pakankamas netgi visiškam vairuotojo durelių atidarymui, tuo tarpu iš policijos pareigūnų parodymų matyti, kad vairuotojo durelės buvo tik pravertos, ko pakako, kad Ž. M. būtų nublokštas ant žemės. Beje, išdėstyti keliuko ir automobilio parametrai nepaneigia ir M. T. bei T. J. parodymų apie tai, kad tuo metu, kai Ž. M. pribėgo prie automobilio vairuotojo durelių, M. T. pribėgo prie automobilio keleivio durelių ir bandė jas atidaryti. Kolegija taip pat negali sutikti su apelianto pamąstymais, jog įlįsti į automobilį tokiu būdu ir atlikti tokius veiksmus, kaip tai padarė Ž. M., reikalingi akrobatiniai sugebėjimai. Gyvenimiška praktika rodo, kad tokia situacija visiškai įmanoma ir tam nereikia jokio specialaus pasirengimo ar sugebėjimų. Lygiai taip pat tokioje situacijoje vairuotojui, netgi ir judant nedideliu greičiu, nėra kliūčių suduoti per rankas ir kaklą per langą rankas įkišusiam asmeniui ar atidaryti dureles ir šį asmenį nublokšti ant žemės. Kolegijai nekyla abejonių, kad dėl tokių M. P. veiksmų, nors ir nebuvo nustatyti konkretūs sužalojimai, Ž. M. patyrė fizinį skausmą, todėl negali sutikti su nuteistojo samprotavimais, jog 2010 m. birželio 7 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad Ž. M. užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis galėjo patirti fizinį skausmą, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Nuteistasis taip pat nepagrįstai kelia abejones dėl nukentėjusiojo Ž. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo patikimumo, neva jame užfiksuota visai kita nei įvykio metu buvusi automobilio padėtis. Iš minėto protokolo turinio matyti, kad automobilis, stovėjęs parodymų patikrinimo vietoje, yra visiškai nesusijęs su šio procesinio veiksmo atlikimu (matyt, jis priklausė kažkuriam iš namo gyventojų ar pas juos atvykusių asmenų), o Ž. M. parodė tas kiemo vietas, kuriose jis būdamas rodė savo tarnybinį pažymėjimą ir buvo nublokštas M. P. vairuojamo automobilio, kas visiškai atitinka byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija pažymi, kad vien ta apelianto nurodyta aplinkybė, jog nukentėjusysis Ž. M. ir liudytojai M. B., T. J. ir M. T. yra bendradarbiai, neduoda pagrindo pripažinti šių asmenų parodymus melagingais ir juos atmesti. Juolab pats apeliantas pripažįsta, jog be šios aplinkybės byloje nėra jokių duomenų, jog policijos pareigūnai turėtų pagrindą jį apkalbėti ar būtų suinteresuoti jo nuteisimu. Taigi kolegija aptartus nuteistojo argumentus vertina kaip deklaratyvius, siekiant bet kokiu būdu sukelti abejones dėl nukentėjusiojo Ž. M. ir liudytojų M. B., T. J. ir M. T. parodymų patikimumo.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog M. P. jam šioje byloje inkriminuotą nusikaltimą padarė 2009 m. lapkričio 16 d. ne apie 16 val., kaip nurodyta kaltinime, o apie 15.30 val. Nukentėjusysis Ž. M. apylinkės teisme patikslino, jog į įvykio vietą atvyko apie 15.30 val., liudytojas T. J. apylinkės teisme parodė, kad įvykio metu lauke buvo dar šviesu, tą patį parodė ir liudytojas M. T., kuris taip pat nurodė, kad įvykio vietoje jie buvo tarp 15-16 val. (duomenys neskelbtini) vyresn. tyrėjo D. P. 2010 m. spalio 12 d. tarnybiniame pranešime, kuriame užfiksuoti R. K., M. P., K. S. ir V. K. naudojamų mobiliojo ryšio telefonų telekomunikacinių įvykių išklotinių nuo 2009 m. lapkričio 16 d. iki 2009 m. gruodžio 16 d. analizės duomenys (t. 2, b. l. 40-41) nurodyta, kad V. K. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje matyti, kad į šį telefono numerį buvo skambinta 2009 m. lapkričio 16 d. 15.45 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso (duomenys neskelbtini), ir šis pokalbis truko 2 min. 17 s. Šie duomenys ne tik patvirtina nukentėjusiojo Ž. M. ir liudytojų M. B., T. J. ir M. T. parodymus, jog po to, kai jie, nepaviję M. P. automobilio, grįžo pas R. K., ieškojo Ž. M. rankinės, tačiau nerado, todėl nusprendė, kad, matomai rankinė įkrito į M. P. automobilį pro atidarytą lango stiklą grumtynių metu, ir dėl rankinės Ž. M. skambino V. K., žinodamas, kad pastaroji gyvena su M. P., bet taip pat leidžia pakankamai patikimai, sugretinus skambučio laiką su įvykio aplinkybėmis, kurioms esant šis skambutis buvo padarytas, nustatyti M. P. inkriminuojamo nusikaltimo padarymo laiką – apie 15.30 val.

Kolegija neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų, įvertinus jų įgalinimų ribas, operatyvinių priemonių ir metodų pagalba nustatyta informacija, jog įvykio metu būtent R. K. naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini), M. P. naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini), K. S. naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini), V. K. naudojosi telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, jog V. K. naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat patvirtina jau minėti nukentėjusiojo Ž. M. ir liudytojų M. B., T. J. ir M. T. parodymai, kad po to, kai jie, nepaviję M. P. automobilio, grįžo pas R. K., ieškojo Ž. M. rankinės, tačiau jos neradus dėl rankinės Ž. M. skambino V. K., bei V. K. naudojamų mobiliojo ryšio telefonų telekomunikacinių įvykių išklotinėje nuo 2009 m. lapkričio 16 d. iki 2009 m. gruodžio 16 d. užfiksuota informacija, kad į V. K. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta 2009 m. lapkričio 16 d. 15.45 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso (duomenys neskelbtini), ir šis pokalbis truko 2 min. 17 s. Be to, pati V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė (t. 1, b. l. 151), kad po įvykio jai kažkas skambino ir nerišliai kalbėjo. Nors V. K. per apklausą nurodė, kad šis asmuo policijos pareigūnu neprisistatė, o po apklausos papildė, jog joks policijos pareigūnas jai neskambino, tačiau tokia jos versija nėra įtikinama, kadangi, kolegijos nuomone, 2 min. 17 s. pokalbio trukmė yra pakankama, kad išsiaiškinti skambinančio asmens duomenis ir jo skambučio tikslus. Neįtikima ir V. K. apylinkės teisme išdėstyta versija, neva jai tą dieną daug kas skambino, tačiau niekas nesiteiravo dėl M. P. ar kokių tai daiktų (t. 1, b. l. 249). Iš V. K. naudojamų mobiliojo ryšio telefonų telekomunikacinių įvykių išklotinės nuo 2009 m. lapkričio 16 d. iki 2009 m. gruodžio 16 d. matyti, kad jai įvykio dieną, išskyrus M. P. ir Ž. M., skambino tik 4 asmenys, besinaudojantys telefono Nr. (duomenys neskelbtini)8 (10.22 val. ir 15.57 val.), kuriam po pirmo skambučio vėliau pati V. K. skambino ir siuntė SMS, Nr. (duomenys neskelbtini) (10.28 val. ir 13.04 val.), su kuriuo prieš pirmą skambutį buvo susirašinėjama SMS žinutėmis, Nr. (duomenys neskelbtini) (14.32 val.), su kuriuo prieš skambutį ir vėliau taip pat buvo susirašinėjama SMS žinutėmis, Nr. (duomenys neskelbtini) (14.49 val.), kas rodo, kad V. K. daugiausia bendravo su pažįstamais asmenimis ir Ž. M. skambutis jai turėjo būti pakankamai įsimintinas.

Taigi iš R. K., M. P., K. S. ir V. K. naudojamų mobiliojo ryšio telefonų telekomunikacinių įvykių išklotinių nuo 2009 m. lapkričio 16 d. iki 2009 m. gruodžio 16 d. duomenų, kurie apibendrinti anksčiau minėtame (duomenys neskelbtini) vyresn. tyrėjo D. P. 2010 m. spalio 12 d. tarnybiniame pranešime matyti, kad įvykio dieną R. K. naudojamas telefonas Nr. (duomenys neskelbtini)2 laikotarpiu nuo 15.04 val. iki 15.59 val. buvo sujungiamas per bokštą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. R. K. tuo metu buvo vienoje vietoje – (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu liudytojo K. S. naudojamas telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 15.01 val. iki 16.06 val. buvo sujungiamas per bokštą, esantį (duomenys neskelbtini), per kurį jungimasis, esant (duomenys neskelbtini), yra neįmanomas, t. y. įvykio metu K. S. nebuvo kartu su R. K. (duomenys neskelbtini). Gi M. P. naudojamas telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 15.04 val. iki 15.22 val. buvo sujungiamas per įvairius bokštus, esančius (duomenys neskelbtini), kas rodo jo kryptingą judėjimą per visą (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), be to, tuo laiku jis susisiekdavo telefonu per skirtingus bokštus su V. K., iš ko seka, kad viso M. P. judėjimo per visą (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) metu jo automobilyje V. K. nebuvo. O tai savo ruožtu reiškia, kad apie 15.30 val. V. K. nebuvo ir (duomenys neskelbtini). Beje, 15.45 val., kai V. K. skambino Ž. M., jos naudojamas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sujungiamas per tą patį bokštą, kuriuo buvo sujungiamas ir 15.22 val., kai ji skambino M. P., t. y. V. K. nuo 15.22 val. iki 15.45 val. buvo toje pačioje vietoje, tik ne (duomenys neskelbtini). Išdėstytos aplinkybės visiškai patvirtina nukentėjusiojo Ž. M., liudytojų M. B., T. J. ir M. T. parodymus, jog įvykio metu (duomenys neskelbtini) namo kieme buvo tik M. P. ir R. K., o liudytojų K. S. ir V. K. ten nebuvo. Šias patikimai nustatytas aplinkybes sugretinus su liudytojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (apylinkės teisme jis nebuvo apklaustas), jog jis buvo įvykio metu pas R. K., taip pat ten buvo dar vienas vaikinas (K. S.) ir jie kartu gėrė alų, o po to pas R. K. atvažiavo iš matymo pažįstamas jaunuolis (M. P.), o jo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo mergina (V. K.), akivaizdu, jog įvykio vietoje nebuvo ir A. G., kas vėlgi atitinka nukentėjusiojo Ž. M., liudytojų M. B., T. J. ir M. T. parodymus. Taigi apylinkės teismas visiškai pagrįstai liudytojų K. S., A. G. ir V. K. parodymus, neva jie buvo įvykio vietoje, įvertino kaip melagingus.

Kritiškai vertintini ir liudytojų E. P. (M. P. mamos) ir G. V. (E. P. draugo) parodymai, iš kurių matyti, jog pastarieji įvykio vietoje nebuvo, jie tik atpasakojo tai, ką jiems įvykio dieną papasakojo M. P.. Kadangi nuteistojo M. P. versija apie šioje byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes yra visiškai paneigta byloje surinktais ir pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose ištirtais įrodymais, akivaizdu, kad minėtų liudytojų parodymai taip pat neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

Esant išdėstytoms aplinkybėms kolegija laiko patikimai nustatytu, kad nuteistasis M. P. nagrinėjamo įvykio metu, (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini) vyresniajam tyrėjui Ž. M. tikrinant operatyvinę informaciją apie galimai neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, užėjus į (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir pastebėjus M. P. iš automobilio Audi S6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kraunantį dėžę su galimai neteisėtai laikomomis akcizais apmokestinamomis prekėmis bei M. P. siekiant išvengti patikrinimo, rodant tarnybinį pažymėjimą ir šaukiant „stok, policija“ pareikalavus sustoti, M. P. nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui, pradėjo važiuoti automobiliu, pasakęs „dink mente, nes partrenksiu“ sudavė keletą kartų Ž. M. per rankas, vieną kartą į kaklą, atidaręs automobilio dureles, jomis nubloškė Ž. M. ant žemės, sukeldamas jam fizinį skausmą ir iš įvykio vietos nesustodamas nuvažiavo.

Nors M. P. teigia, kad išsigando civiliais rūbais apsirengusių asmenų, galvodamas, kad jie nori jį sumušti, ir nesustojęs išvažiavo iš kiemo, tačiau anksčiau išdėstytos aplinkybės ir paties M. P. veiksmai po incidento (išjungė mobilaus ryšio telefoną ir jo nebeįjungė, pasislėpė nuo policijos pareigūnų ir, pasak jo, skubiai pardavė „Audi S6“ automobilį) rodo, kad M. P. suvokė, kad pasipriešino ne kam kitam, o jį sulaikyti bandžiusiam policijos pareigūnui, ir savo aktyviais veiksmais būtent to ir siekė.

Tuo būdu nuteistojo M. P. kaltė dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Priimdamas M. P. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 286 str. klausimu, baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas tinkamai, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas visiškai pagrįstai patenkino nukentėjusiojo Ž. M. civilinį ieškinį dėl 80 Lt priteisimo už sugadintą rankinę, 800 Lt už sugadintą telefoną „Nokia E 65“, 80 Lt už telefoną „Nokia 1208“ bei 900 litų atlyginimo, ir iš nuteistojo M. P. nukentėjusiajam Ž. M. priteisė 1860 Lt turtinės žalos. Anksčiau aptartais nukentėjusiojo Ž. M. ir liudytojų M. B., T. J. ir M. T. parodymais byloje patikimai nustatyta, jog nukentėjusysis Ž. M. nusikaltimo metu turėjo rankinę, kurioje buvo dokumentai, 980 Lt grynais ir du mobilaus ryšio telefonai „Nokia E65“, „Nokia 1208“, ir ši rankinė grumtynių su M. P. metu iš Ž. M. rankos nukrito į M. P. automobilį. Tas faktas, jog liudytojas M. K. atnešė į policijos komisariatą kitoje nei buvo padarytas nusikaltimas vietoje rastą Ž. M. rankinę, kurioje buvo beveik visi Ž. M. nurodyti daiktai, išskyrus 900 Lt grynais (nukentėjusiajam Ž. M. buvo grąžinta šlapia ir suplyšusi rankinė, joje buvo du sugedę mobilaus ryšio telefonai „Nokia E65“, „Nokia 1208“, 77,42 Lt grynais bei dokumentai), leidžia patikimai atmesti galimą prielaidą, jog policijos pareigūnai išsigalvojo aptartas aplinkybes, siekdami apkalbėti nuteistąjį ar iš susidariusios situacijos pasipelnyti. Nepaisant to, kad byloje nėra nustatyta, jog M. P. nusikaltimo metu tyčia siekė neteisėtai užvaldyti Ž. M. rankinę, taip pat nenustatyti ir asmenys, kurių veiksmų pasekoje buvo sugadinta rankinė bei joje buvę telefonai ir dingo 900 Lt grynais, kolegija konstatuoja, jog būtent M. P. nusikalstami veiksmai, pasipriešinant Ž. M., sąlygojo rankinės netekimą ir yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su Ž. M. patirta žala, susijusia su anksčiau minėtu rankinės netekimu. Tuo būdu keisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo taip pat nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjos Violeta MiliuvienėAurelija Sadauskaitė