- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-07
- Bylos Nr.
- A-975-1062/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00249-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Ramutė Ruškytė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo, savivaldybės administracijos rašto, protokolinio sprendimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (toliau – ir skundas), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2019 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 21R4-49(AG4-37/19-2019) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus suformuotos Eismo organizavimo darbo grupės (toliau – ir Eismo organizavimo darbo grupė) 2019 m. gegužės 27 d. vykusio posėdžio protokolinio sprendimo dalį, kuria nepritarta pareiškėjo 2019 m. gegužės 18 d. prašymui įrengti kelio ženklus (toliau – ir protokolinis sprendimas); 3) panaikinti Administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 7 d. raštą Nr. 19-1679 (4.5.) (toliau – ir Raštas); 4) įpareigoti Administracijos direktorių per protingą vieno mėnesio terminą priimti sprendimą dėl nuolatinių ar laikinų kelio ženklų pastatymo bei pastatyti kelio ženklus (duomenys neskelbtini) gatvėje prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini), žyminčius automobilių parkavimo vietoje pobūdį, atsižvelgiant į galiojančio detaliojo plano sprendinius.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nesutinka su Komisijos sprendimu ir paaiškino, jog 2019 m. gegužės 18 d. prašymu Administracijai nurodė problemą, susijusią su automobilių parkavimu (duomenys neskelbtini) gatvėje šalia jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Pareiškėjas teigė, kad automobiliai parkuojami statmenai (duomenys neskelbtini) gatvės ašinei linijai ir jo sklypuose, todėl yra teršiamas dirvožemis, naikinama žalia veja. Problemą galima išspręsti, įrengiant automobilių stovėjimą reguliuojančius kelio ženklus. Prašyme Administracijai pareiškėjas nedetalizavo, kokius kelio ženklus turėtų įrengti Administracija, kadangi kelių ir gatvių priežiūra bei kelio ženklų įrengimo bei eismo saugumo užtikrinimo funkcija įstatymu priskirta Administracijos direktoriui. Kadangi Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 1-98 „Dėl teritorijų prie esamų daugiabučių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija prie Projektuotojų, Kniaudiškių, Žvaigždžių, Molainių gatvių) detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių nustatymo“ buvo patvirtintas ir galioja Teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (Teritorija tarp Projektuotojų, Kniaudiškių, Žvaigždžių, Molainių gatvių) detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), kurio sprendiniais (duomenys neskelbtini) gatvėje šalia sklypų (duomenys neskelbtini) numatytas automobilių parkavimas lygiagrečiai gatvės ašinės linijos, pareiškėjas vertino, kad Administracija privalo įgyvendinti Detaliojo plano sprendinius ir įrengti laikinus ar nuolatinius kelio ženklus, nustatančius Detaliojo plano sprendinius atitinkančią automobilių parkavimo tvarką. Administracijai pareiškėjo nurodytu būdu sureguliavus automobilių parkavimo tvarką, pareiškėjo sklypuose sumažėtų tarša, būtų lengviau pjauti žaliąją veją.
3. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, jog jis nenori, kad asmenys, parkuojantys automobilius jam priklausančiuose žemės sklypuose ant žalios vejos, būtų traukiami administracinėn atsakomybėn, kadangi mano, jog geriausia išeitis yra tinkamų kelio ženklų pastatymas, įgyvendinant Detaliojo plano sprendinius.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas teigė, kad Administracija 2019 m. gegužės 20 d. užregistravo pareiškėjo 2019 m. gegužės 18 d. elektroniniu paštu išsiųstą prašymą, kuriame pateikta informacija apie šalia pareiškėjui priklausančių sklypų (duomenys neskelbtini) netvarkingai ir neleistinai parkuojamus automobilius ir kuriame suformuluotas prašymas užtikrinti tvarką iš esmės bei įrengti automobilių parkavimą – sustojimą reguliuojančius kelio ženklus. Administracija, reaguodama į prašyme pateiktą informaciją dėl netvarkingo automobilių parkavimo ir nustačiusi automobilių parkavimo pažeidimus, surašė administracinių nusižengimų protokolus dėl automobilių parkavimo ant vejos. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo pateiktas pasiūlymas dėl kelio ženklų įrengimo buvo apsvarstytas Eismo organizavimo darbo grupėje, kuri nutarė automobilių stovėjimo (duomenys neskelbtini) gatvėje klausimą išspręsti, rengiant (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektą, kuriame turi būti atsižvelgiama į Detaliojo plano sprendinius. Pareiškėjas apie tai informuotas Raštu.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 15 d. sprendimu panaikino Komisijos sprendimo dalį dėl Eismo organizavimo darbo grupės protokolinio sprendimo dalies, kuria nepritarta pareiškėjo 2019 m. gegužės 18 d. prašymui dėl jame nurodytų kelio ženklų įrengimo, ir šioje dalyje administracinę bylą nutraukė. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjo ir Administracijos ginčas pagal pareiškėjo skundą buvo sprendžiamas Komisijos, kuri 2019 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 21R4-49(AG4-37/19-2019) pareiškėjo skundą atmetė, motyvuodama tuo, kad Administracija neatsisakė spręsti pareiškėjo prašymo, reagavo į jį, surašydama administracinių nusižengimų protokolus bei pateikė informaciją, kaip bus sprendžiamas automobilių parkavimo klausimas. Komisija sprendė, jog Eismo organizavimo grupės protokolinis sprendimas, kurio dalį dėl nepritarimo kelio ženklams įrengti, ginčijo pareiškėjas, yra tarpinis procedūrinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjų materialinių teisinių pasekmių. Spręsdama dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Administraciją pastatyti kelio ženklus, Komisija padarė išvadą, kad pareiškėjas su tokiu konkrečiu reikalavimu, kuris buvo suformuluotas skunde Komisijai į Administraciją nesikreipė, dėl tokio reikalavimo nėra priimtas individualus administracinis aktas ir šiuo aspektu nėra kilęs ginčas.
8. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 2, 3 punktus, 11 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 82 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu su vėlesniais pakeitimais patvirtintų Kelių eismo taisyklių 150.5 punktą ir priėjo prie išvados, kad Administracijai ir jos direktoriui įstatymais yra pavesta spręsti eismo organizavimo klausimus Panevėžio mieste, tirti ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl administracinių nusižengimų, kuriais pažeidžiami Kelių eismo taisyklių reikalavimai dėl transporto priemonių stovėjimo vietų.
9. Teismas nustatė, kad 2019 m. gegužės 18 d. pareiškėjas elektroniniu laišku kreipėsi į Administraciją dėl veiksmų atlikimo, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, Panevėžio mieste, šalia pareiškėjui priklausančių sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), netvarkingai ir neleistinai parkuojami greta gyvenančių gyventojų automobiliai. Jie statomi ant žalios vejos ir pareiškėjo sklypuose. Pareiškėjas elektroniniame laiške paaiškino, kad pats susitvarkyti negali, todėl prašo pagalbos užtikrinti tvarką iš esmės bei įrengti automobilių parkavimą – sustojimą reguliuojančius kelio ženklus. Prie elektroninio laiško pareiškėjas pridėjo foto nuotraukas, iš kurių matyti, kad, automobiliai yra parkuojami ant žalios vejos ir statmenai (duomenys neskelbtini) gatvės ašiai. Pareiškėjo prašymas Administracijoje buvo gautas ir užregistruotas 2019 m. gegužės 20 d., prašymo registracijos Nr. 21-501(4.5K). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra žemės sklypų, esančių Panevėžio mieste (duomenys neskelbtini) savininkas.
10. Teismas nurodė, kad pagal Administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A-468 (su vėlesniais pakeitimais) buvo sudaryta nuolat veikianti Eismo organizavimo darbo grupė prie Panevėžio miesto eismo saugumo komisijos. Eismo organizavimo grupė 2019 m. gegužės 27 d. posėdyje svarstė pareiškėjo prašymą ir nutarė automobilių stovėjimo (duomenys neskelbtini) gatvėje klausimą išspręsti, rengiant (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektą, kuriame turi būti atsižvelgiama į Detaliojo plano sprendinius. Šis sprendimas buvo įformintas Eismo organizavimo grupės posėdžio 2019 m. gegužės 31 d. protokolu Nr. KK-40 (12.1.3).
11. Teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 7 d. pareiškėjui elektroniniu paštu buvo išsiųstas Administracijos direktoriaus atsakymas į prašymą „Dėl automobilių parkavimo“. Rašte buvo pranešta, jog atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą dėl automobilių parkavimo (duomenys neskelbtini), Administracija spręs administracinės teisenos pradėjimo ar nepradėjimo klausimą, o taip pat informuota apie rengiamą (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektą, kuriuo, atsižvelgiant į Detaliojo plano sprendinius, bus išspręstas automobilių stovėjimas bei pareiškėjo prašymo išnagrinėjimą Eismo organizavimo grupėje, kuri atsižvelgdama į prieš tai nurodytą informaciją, nepritarė pareiškėjo prašymui dėl kelio ženklų įrengimo.
12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesutiko su Administracijos direktoriaus Rašto dalimi, kuria iš esmės Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Eismo organizavimo darbo grupės išvadą, nepritarė pareiškėjo prašymui įrengti kelio ženklus, reguliuojančius automobilių parkavimą – stovėjimą. Teismas pažymėjo, kad Detaliajame plane, šalia (duomenys neskelbtini) yra numatytas automobilių parkavimas lygiagrečiai gatvės ašinės linijos. Administracijos direktorius 2019 m. birželio 21 d. patvirtino Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) gatvės dalies (nuo (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo – Statinio projektavimo užduotį (toliau – ir Rekonstravimo užduotis). Pagal preliminarią rekonstravimo schemą ir Rekonstravimo užduotį yra numatyta rekonstruoti tą (duomenys neskelbtini) gatvės dalį, prie kurios yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai (duomenys neskelbtini). Pagal Rekonstravimo užduotimi numatytus reikalavimus statinio projektui, yra numatyta suprojektuoti kuo daugiau automobilių stovėjimo vietų ir saugią bei patogią Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) gatvės dalį, suprojektuoti saugaus eismo priemones, kelio ženklus, horizontalų gatvės žymėjimą ir kt. Teismas nustatė, kad yra pradėti darbai, susiję su (duomenys neskelbtini) gatvės dalies kapitaliniu remonto – rekonstrukcijos vykdymu: parengta ir patvirtinta Rekonstravimo užduotis, organizuojami viešieji pirkimai ir iki 2020 m. kovo 15 d. numatyta sudaryti projektavimo paslaugų teikimo sutartį. Teismas priėjo prie išvados, kad Administracija neatsisakė išspręsti transporto priemonių stovėjimo (duomenys neskelbtini) gatvėje klausimo ir pareiškėjui Raštu nurodė, kaip šis klausimas bus sprendžiamas bei pradėjo organizuoti su šio klausimo išsprendimu susijusius darbus.
13. Spręsdamas dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo, teismas pažymėjo, kad elektroniniame laiške Administracijai pareiškėjas prašė įrengti automobilių parkavimą-sustojimą reguliuojančius kelio ženklus, o skunde Komisijai ir teismui jis šį reikalavimą sukonkretino. Teismas aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl prašymo įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, nustatė, kad ant pareiškėjui priklausančių žemės sklypų, vejos yra statomi automobiliai, tokiu būdu pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 150,5 punktą ir darė išvadą, jog pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, jo nuosavybės teisė pažeidžiama. Atsižvelgęs į tai, kad Administracija ėmėsi priemonių nustatyti galimus pažeidėjus bei pradėti administracinę teiseną, teismas sprendė, kad Administracija dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su automobilių statymu pareiškėjo žemės sklypuose, ėmėsi veiksmų ir apie tai pranešė pareiškėjui Raštu.
14. Iš pareiškėjo paaiškinimų teismas nustatė, kad jo žemės sklypai ribojasi ne su važiuojamąja (duomenys neskelbtini) gatvės dalimi, bet su šalia jo esančiu išasfaltuotu kelkraščiu, ant kurio yra statomi automobiliai, o dalis automobilių patenka ir į pareiškėjo sklypus, besiribojančius su kelkraščiu. Pareiškėjas siekė, jog kelio ženklais Detaliojo plano sprendiniuose numatytu būdu būtų sureguliuotas automobilių stovėjimas jam nepriklausančioje teritorijoje: kelkraštyje ir (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje prie jo žemės sklypų. Teismas vertino, kad automobilių statymas statmenai ar lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvės ašiai, jeigu automobiliai nėra statomi pareiškėjo žemės sklypuose, pats savaime pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Pareiškėjo teisės ir teisėti interesai gali būti pažeidžiami tik tais atvejais, kai automobiliai / transporto priemonės yra statomi ant jo žemės sklypų ir / ar ant šių sklypų vejos. Pareiškėjas skunde savo teisių pažeidimą siejo su tuo, kad automobilių parkavimas jo sklypuose trukdo nupjauti veją, teršia sklypus. Teismas priėjo prie išvados, jog tam, kad būtų apgintos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, susiję su transporto priemonių sustojimu ar statymu ant jo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir ant šių sklypų vejos, papildomas kelio ženklų įrengimas nėra būtinas, nes automobilių statymas ant vejos yra draudžiamas pagal Kelių eismo taisykles ir baudžiamas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, prašydamas teismą įpareigoti Administraciją atlikti skunde nurodytus veiksmus savo interesus dėl šių veiksmų atlikimo sieja su abstraktaus pobūdžio suinteresuotumu. Pareiškėjas iš esmės reikalauja, jog būtų įgyvendinti Detaliojo plano sprendiniai dėl automobilių statymo būdo, tačiau nei teisės aktuose, nei Detaliajame plane nėra numatyta jokių konkrečių terminų, jokio laiko momento, iki kada Detaliojo plano sprendiniai turi būti įgyvendinami, kuriam praėjus būtų galima teigti, kad Administracija pažeidė jai priskirtas funkcijas. Teismas konstatavo, jog teisės aktai nesukuria pareiškėjui subjektinės teisės reikalauti prie jo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastatyti kelio ženklus, žyminčius automobilių parkavimo pobūdį pagal Detaliojo plano sprendinius, o iš esmės sukuria tik tam tikrą atskaitomybę, kad klausimai dėl eismo organizavimo būtų svarstomi, įvertinami ir sprendžiami.
15. Teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo teisės ir teisėti interesai tuo, jog Administracija automobilių statymo klausimą nutarė išspręsti, rengiant (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektą, kuriame turi būti atsižvelgiama į Detaliojo plano sprendinius, ir apie tai pranešė pareiškėjui Raštu, buvo pažeisti. Teismas vertino, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį pareiškėjas neturi suinteresuotumo reikalauti, kad Administracija per konkretų terminą įgyvendintų Detaliojo plano sprendinius. Asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų įgyvendinti Detaliojo plano sprendiniai, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo. Viešieji interesai pagal ABTĮ įtvirtintą reglamentavimą yra ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais (ABTĮ 3 str. 3 d. 2 p., 55 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepagrindė savo teisės ginti viešąjį interesą.
16. Teismas sprendė, kad Administracijos direktoriaus Rašte yra atsakyta į pareiškėjo keliamus klausimus, atsakymo turinys yra aiškus ir suprantamas, jame yra išaiškinta apskundimo tvarka, kuria pareiškėjas pasinaudojo, todėl nėra pagrindo jį naikinti ir Administracijos direktorių įpareigoti atlikti pareiškėjo skunde nurodytus veiksmus.
17. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašomas panaikinti Eismo organizavimo grupės protokolinis sprendimas (jo dalis, kuria nepritarta pareiškėjo prašyme nurodytų kelio ženklų įrengimui), kuriuo nutarta automobilių stovėjimą / kelio ženklų, reglamentuojančių automobilių stovėjimą / sustojimą įrengimą išspręsti rengiant (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektą, nedaro jokios įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tačiau teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad Eismo organizavimo darbo grupės išvada buvo patvirtinta Panevėžio miesto eismo saugumo komisijos pirmininko – Administracijos direktoriaus. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punktą, pagal kurį įgaliojimai priimti teisines pasekmes sukeliančius sprendimus eismo organizavimo klausimais Panevėžio miesto savivaldybėje yra suteikti Administracijos direktoriui ir nustatė, jog jis Raštu šią teisę įgyvendino, nutardamas automobilių stovėjimo (duomenys neskelbtini) gatvėje klausimą išspręsti, rengiant (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektą. Teismas sprendė, kad pati Eismo organizavimo darbo grupės išvada, įforminta 2019 m. gegužės 31 d. protokolo Nr. KK-40 (12.1.3) 5 punktu, yra tarpinis procedūrinis sprendimas, kuriuo remiantis Administracijos direktorius priėmė sprendimą, išdėstytą Rašte. Teismas nurodė, kad Eismo organizavimo darbo grupės išvada pareiškėjui tiesiogiai teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
18. Teismas nusprendė, kad Komisijos sprendimo dalis, kuria buvo sprendžiama dėl Eismo organizavimo darbo grupės protokolinio sprendimo dalies, naikintina ir ši administracinės bylos dalis nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu. Teismas kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
III.
19. Pareiškėjas R. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 15 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas atmestas ir panaikinti Komisijos sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
20. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad teritorijų planavimo tikslai yra derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų. Detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms;
20.2. Detaliojo plano sprendiniai nėra pakeisti, galioja neterminuotai, todėl privalomi ir Administracijai. Automobilių parkavimas Detaliojo plano sprendiniais organizuotinas lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvės ašies šalia sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), numačius 12 stovėjimo vietų, bei šalia sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), numačius 10 stovėjimo vietų. Toks automobilių stovėjimo vietų išdėstymas bei jų skaičius patvirtintas Detaliojo plano sprendiniais, nes tai atitinka visos teritorijos naudotojų tarp Projektuotojų, Kniaudiškių, Žvaigždžių, Molainių gatvių prie esamų daugiabučių namų ir laisvos valstybinės žemės poreikius. Detaliojo plano sprendiniais automobilių parkavimas numatytas prie pareiškėjui priklausančių žemės sklypų, į kuriuos įvažiavimas organizuojamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl (duomenys neskelbtini) gatvėje atsakovo automobilių parkavimo netinkamas organizavimas (atsisakymas organizuoti) tiesiogiai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Be to, nuosavybės teise valdomi sklypai yra kitos paskirties priskirti susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybai;
Žemesnės instancijos teismas
20.3. Neteisėtais veiksmais atsakovas siekia, o teismas patvirtina, jog pagal gatvės rekonstravimo užduotimi numatytus reikalavimus statinio projektui yra numatyta suprojektuoti kuo daugiau automobilių stovėjimo vietų ir saugią bei patogią miesto (duomenys neskelbtini) gatvės dalį, suprojektuoti saugaus eismo priemones. Teismas pritardamas skundžiamiems atsakovo veiksmams, atsisakius įrengti pareiškėjo prašomus kelio ženklus, leido įteisinti susidariusią nekontroliuojamą situaciją dėl automobilių parkavimo gatvės kelkraštyje prie pareiškėjui priklausančių žemės sklypų, įgyvendinant gatvės rekonstrukcijos projekto sprendinius, nesilaikant Detaliojo plano sprendinių ar juos keičiant ir taip pažeidžiant pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
21. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 15 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti.
22. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
22.1. Teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir jo naikinti nėra jokio pagrindo. Teismas nustatė, jog Administracijos direktoriaus Rašte yra atsakyta į pareiškėjo keliamus klausimus, atsakymo turinys yra aiškus ir suprantamas, jame yra išaiškinta apskundimo tvarka, kuria pareiškėjas pasinaudojo, todėl, atsižvelgiant į aptartus argumentus, nėra pagrindo jį naikinti ir Administracijos direktorių įpareigoti atlikti veiksmus. Atsakovas sprendė pareiškėjo prašyme išdėstytus nusiskundimus, susijusius su automobilių statymu pareiškėjo žemės sklypuose ir apie tai pranešė pareiškėjui Raštu;
Šalies argumentai
22.2. Pareiškėjas prašo teismą įpareigoti Administraciją per konkretų terminą, tai yra per vieną mėnesį, pastatyti kelio ženklus, žyminčius parkavimo būdą, numatytą Detaliojo plano sprendiniuose. Taigi, pareiškėjas iš esmės reikalauja, kad būtų įgyvendinti Detaliojo plano sprendiniai dėl automobilių statymo būdo. Toks pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012);
22.3. Detaliojo plano sprendinių paskirtis yra kita, o ne eismo organizavimas ir stovėjimo vietų klausimo sprendimas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tačiau jie įgyvendinami vadovaujantis teisės aktais. Pažymėtina, kad eismo reguliavimo priemonių įrengimas ar sprendiniai, susiję su eismo saugumu, yra sprendžiami ne detaliaisiais planais ar kitais teritorijų planavimo dokumentais. Detaliojo plano sprendiniai dėl automobilių stovėjimo yra principinio pobūdžio ir jie gali būti įgyvendinami vadovaujantis specialiaisiais teisės aktais, reglamentuojančiais eismo reguliavimo priemonių įrengimą. Pareiškėjo nurodytame Detaliajame plane yra numatytas principinio pobūdžio sprendinys, jog toje vietoje yra suplanuotos automobilių stovėjimo vietos, tačiau konkretus jų statymo būdas bus numatytas tuomet, kai bus atliktas (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektas. Kelio ženklų įrengimas yra reglamentuojamas specialiais teisės aktais — Lietuvos Respublikos kelių įstatymu, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, Kelių eismo taisyklėmis, Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83;
22.4. Eismo organizavimo darbo grupės išvada, įforminta 2019 m. gegužės 31 d. protokolo Nr. KK-40(12.1.3) 5 punktu, yra tarpinis procedūrinis sprendimas, kuriuo remiantis Administracijos direktorius priėmė sprendimą, išdėstytą Rašte. Ji pareiškėjui tiesiogiai teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Pareiškėjas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
24. Nors pareiškėjas pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau jokių argumentų, kurie būtų pagrindas tokį prašymą tenkinti, nepateikė. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją. Šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta ir raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, kilęs ginčas nėra sudėtingas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išimtį iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės ir bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Todėl pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
V.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Eismo organizavimo grupės protokolinio sprendimo dalies, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019m. birželio 7d. rašto Nr. 19-1679(4.5.) „Dėl automobilių parkavimo“, kuriuo pareiškėjas, be kita ko, buvo informuotas apie Eismo organizavimo grupės nepritarimą pareiškėjo pasiūlymui įrengti kelio ženklus prie jam nuosavybes teise priklausančių žemės sklypų, teisėtumo bei pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus, nes Raštu jis buvo informuotas, jog Administracija spręs administracinės teisenos pradėjimo ar nepradėjimo klausimą, o automobilių stovėjimo (duomenys neskelbtini) gatvėje klausimas bus išspręstas rengiant (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektą, kuriame bus atsižvelgiama į Detaliojo plano sprendinius. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teisės aktai nesukuria pareiškėjui subjektinės teisės reikalauti prie jo žemės sklypų pastatyti kelio ženklus, žyminčius automobilių parkavimo pobūdį, o konstatavęs, kad Eismo organizavimo darbo grupės išvada, įforminta 2019 m. gegužės 31d. protokolo Nr. KK-40(12.1.3) 5 punkte, yra tarpinis procedūrinis sprendimas, kuriuo remiantis Administracijos direktorius priėmė sprendimą, išdėstytą Rašte, Komisijos sprendimo dalį dėl Eismo organizavimo darbo grupės protokolinio sprendimo dalies, panaikino ir šią bylos dalį nutraukė.
27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas leido įteisinti susidariusią nekontroliuojamą situaciją dėl automobilių parkavimo gatvės kelkraštyje prie pareiškėjui priklausančių žemės sklypų, įgyvendinant gatvės rekonstrukcijos projekto sprendinius, nesilaikant Detaliojo plano sprendinių ar juos keičiant ir taip pažeidžiant pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
29. Pareiškėjo apeliacinio skundo turinys patvirtina, jog jis iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nebuvo patenkintas jo skundo reikalavimas įrengti kelio ženklus (duomenys neskelbtini) gatvėje prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini), žyminčius automobilių parkavimo vietoje pobūdį, atsižvelgiant į galiojančio Detaliojo plano sprendinius. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą vertina nurodyta apimtimi.
30. Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog detalieji planai rengiami savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) kai urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas. Detaliųjų planų objektai yra esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, jų kvartalai (Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 5 d. 1 p.); esamos arba naujai planuojamos kaimų kompaktiškai užstatytos teritorijos, jų kvartalai (Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 5 d. 2 p.). Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nustatyti detaliųjų planų uždaviniai: 1) detalizuoti savivaldybės lygmens bendrajame plane ar vietovės lygmens bendrajame plane, jeigu jis parengtas, nustatytus teritorijų naudojimo privalomuosius reikalavimus; 2) nustatyti užstatytų ir numatomų užstatyti teritorijų naudojimo reglamentus; 3) suplanuoti optimalų planuojamos teritorijos inžinerinių komunikacinių koridorių tinkle; 4) numatyti teritorijas socialinei infrastruktūrai; 5) nurodyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas; 6) numatyti priemones gamtos ir nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti ir naudoti; 7) numatyti teritorijas želdynų plėtrai, priemones jiems atkurti, esamų apsaugai ir naudojimui; 8) suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą.
31. Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kvartalo, kaip planuojamos teritorijos, ribos kiekvienu konkrečiu atveju nustatomos planavimo darbų programoje, vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodytais požymiais ir atsižvelgiant į konkrečius planavimo tikslus ir uždavinius. Planavimo organizatorius, įvertinęs konkrečius visuomenės poreikius, socialinius, ekonominius planuojamos teritorijos ypatumus, strateginio planavimo dokumentus, rengiamo detaliojo plano mastelį, planavimo darbų programoje nustato papildomus teisės aktais pagrįstus planavimo uždavinius (Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 8 d.). Atsižvelgdamas į rengiamo detaliojo plano mastelį, planuojamą teritoriją ir jos vertingumą, planavimo darbų programoje suformuluotus planavimo uždavinius, planavimo organizatorius planavimo darbų programoje nurodo, kad detaliajame plane nustatomi įstatymais pagrįsti papildomi aplinkosaugos, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo (kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų, kultūros paveldo objektų, jų teritorijų ir apsaugos zonų) apsaugos reikalavimai, urbanistiniai ir architektūriniai (pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas ir kita), inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo, visuomenės sveikatos saugos ar kiti teritorijos naudojimo reglamentai (Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 2 d.).
32. Iš pirmiau pateiktų Teritorijų planavimo įstatymo normų matyti, kad Detaliojo plano sprendiniai dėl automobilių stovėjimo įgyvendinami vadovaujantis specialiaisiais teisės aktais, reglamentuojančiais eismo reguliavimo priemonių įrengimą, be kita ko, Kelių eismo taisyklėmis, Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83. Nors Detaliajame plane yra suplanuotos automobilių stovėjimo vietos, tačiau jame nenurodytas konkretus automobilių aikštelės įrengimo būdas, nėra numatyti konkretūs Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo terminai.
33. Nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 18 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Administraciją ir prašė užtikrinti tvarką iš esmės bei įrengti automobilių parkavimą – sustojimą reglamentuojančius kelio ženklus. Pareiškėjas Administracijai pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad automobiliai parkuojami ant žalios vejos ir statmenai (duomenys neskelbtini) gatvės ašiai. Pareiškėjas prašyme Administracijai nedetalizavo, kokius ženklus turėtų įrengti Administracija, laikėsi pozicijos, kad kelių ir gatvių priežiūra bei kelio ženklų įrengimo bei eismo saugumo užtikrinimo funkcija įstatymu priskirta Administracijos direktoriui. Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. gegužės 18 d. elektroninį laišką dėl veiksmų atlikimo, Raštu pareiškėjui pranešė, jog spręs administracinės teisenos pradėjimo ar nepradėjimo klausimą, o taip pat informavo apie rengiamą (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektą, kuriuo, atsižvelgiant į Detaliojo plano sprendinius, bus išspręstas automobilių stovėjimas. Administracija nurodė, kad Eismo organizavimo grupė, išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl kelio ženklų įrengimo ir atsižvelgdama į prieš tai nurodytą informaciją, nepritarė pareiškėjo prašymui dėl kelio ženklų įrengimo.
34. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p.). Savarankiškųjų savivaldybės funkcijų įgyvendinimas reiškia, jog savivaldybė turi tam tikrą įstatymų leidėjo suteiktą veiksmų laisvę pasirinkti būdus, kaip šias funkcijas įvykdyti. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose. Pastebėtina, kad šiomis nuostatomis įgyvendinamas konstitucinis savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės principas, kuriuo grindžiama visa vietos savivalda. Savarankiškųjų savivaldybės funkcijų įgyvendinimui neabejotinai reikalingos lėšos naudojamos iš savivaldybės biudžeto. Tai reiškia, kad Administracijos direktoriui yra suteikta teisė spręsti eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose, o gatvių ir kelių priežiūra yra vykdoma atsižvelgiant į tuo metu turimas lėšas, poreikį ir naudingumą visuomenei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1961-1062/2021).
35. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Administracija tinkamai reagavo į pareiškėjo elektroniniame laiške išdėstytą problemą, aptarė ją Eismo organizavimo grupės posėdyje ir ne tik informavo apie priimtą sprendimą automobilių statymo klausimui išspręsti, tačiau ir pradėjo organizuoti su šio klausimo išsprendimu susijusius darbus, t. y. patvirtinta Rekonstravimo užduotis pagal kurios reikalavimus statinio projektui, yra numatyta suprojektuoti kuo daugiau automobilių stovėjimo vietų ir saugią bei patogią Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) gatvės dalį, suprojektuoti saugaus eismo priemones, kelio ženklus, horizontalų gatvės žymėjimą ir kt., organizuoti viešieji pirkimai.
36. Administracijos Rašte yra nurodytas konkretus pareiškėjo problemos (automobilių statymo jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose) sprendimo būdas – rengiamas (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektas, kuriuo bus atsižvelgiama į Detaliojo plano sprendinius, įskaitant ir automobilių statymo problemos sprendimą. Taigi, aptarta Panevėžio miesto savivaldybės savarankiškoji funkcija įgyvendinama atsižvelgiant į poreikį ir naudingumą visuomenei, atsakovas pagrįstai siekė priimti didesnei visuomenės daliai naudingesnį sprendimą (suprojektuoti kuo daugiau automobilių stovėjimo vietų ir saugią bei patogią miesto (duomenys neskelbtini) gatvės dalį, suprojektuoti saugaus eismo priemones), nors ir kitu būdu nei prašė pareiškėjas. Toks Administracijos sprendimas yra pakankamai aiškus bei pagrįstas, leidžiantis pareiškėjui suprasti jam aktualios problemos pašalinimo perspektyvą.
37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, jog atsisakius įrengti pareiškėjo prašomus kelio ženklus, įteisinta nekontroliuojama situacija dėl automobilių parkavimo gatvės kelkraštyje prie pareiškėjui priklausančių žemės sklypų, įgyvendinant gatvės rekonstrukcijos projekto sprendinius, nesilaikant Detaliojo plano sprendinių ar juos keičiant.
38. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pažeistomis pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas skunde teismui savo teisių pažeidimą grindė tuo, jog automobilių statymas jo sklypuose apsunkina vejos priežiūrą, pjovimą bei ją teršia, pažymi, jog Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad yra draudžiama transporto priemonėms sustoti ir stovėti ant vejos, ar kitose transporto priemonių stovėjimui neskirtose vietose, jeigu ten stovėti neleidžia tokį stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai.
39. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo žemės sklypai ribojasi ne su važiuojamąja (duomenys neskelbtini) gatvės dalimi, bet su šalia jos esančiu išasfaltuotu kelkraščiu, ant kurio yra statomi automobiliai, o dalis automobilių patenka ir į pareiškėjo sklypus, besiribojančius su kelkraščiu. Pareiškėjas siekia, jog kelio ženklais Detaliojo plano sprendiniuose numatytu būdu, t. y. išilgai (duomenys neskelbtini) gatvės ašiai, būtų sureguliuotas automobilių stovėjimas jam nepriklausančioje teritorijoje: kelkraštyje ir (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje prie jo žemės sklypų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas automobilių statymas statmenai ar lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvės ašiai, jeigu automobiliai nėra statomi pareiškėjo žemės sklypuose, pats savaime pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Pareiškėjo teisės ir teisėti interesai pažeidžiami tik tais atvejais, kai automobiliai / transporto priemonės yra statomi ant jo žemės sklypų ir / ar ant šių sklypų vejos. Kaip jau minėta, toks elgesys yra draudžiamas Kelių eismo taisyklių 150.5 punktu, o šios nuostatos įgyvendinimo priežiūrą yra pavesti atlikti savivaldybių administracijų pareigūnams (Administracinių nusižengimų kodekso 589 str. 82 p.), kurie turi teisę tirti ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų, tarp jų ir dėl nusižengimų dėl transporto priemonių stovėjimo vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti.
40. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracijos Rašte yra nurodyta, jog šiuo aspektu Administracija spręs klausimą dėl administracinės teisenos pradėjimo (nepradėjimo), t. y. tinkamai vykdo Administracinių nusižengimų kodekse jos pareigūnams suteiktas teises ir pareigas.
41. Atsižvelgiant į šios nutarties 37–40 punktuose išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu.
42. Atsižvelgdama į nustatytas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.