- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- 2S-3072-392/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17560-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- A. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų išieškant vaikui išlaikymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų. Nurodė, kad vaikui išlaikymą sąžiningai mokėjo, išmokėjo didesnę pinigų sumą, nei priteisė teismas, tačiau išieškotoja, jo buvusi sutuoktinė, yra nesąžininga - jai vis maža pinigų. Nurodo, kad sūnus A. M. nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2013 m. kovo - balandžio mėnesio gyveno kartu su pareiškėju Anglijoje, todėl vaikas buvo išlaikomas pareiškėjo. Dalis pinigų perduota vaiko išlaikymui per trečiuosius asmenis. Prašė panaikinti antstolio 2017 m. lapkričio 7 d. patvarkymą, nes skolos nėra.
2. Išieškotoja I. S. nurodė, kad pareiškėjas teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo nevykdo, išlaikymo nemoka. Niekas jai pinigų vaiko išlaikymui iš trečiųjų asmenų nuo skolininko neperdavinėjo. Gyveno sunkiai, vertėsi iš jos darbo užmokesčio ir vaikų išlaikymo fondo pinigų. 2013 m. rado pas sūnų mokėjimo nurodymą, kuriuo jis tėvui į Lukiškių kalėjimą pervedė 400 Lt. Prašo priteisti 500 Eur advokato išlaidas. Pripažįsta aplinkybę, kad 1 metus sūnus A. M. gyveno pas tėvą užsienyje ir buvo jo išlaikomas.
3. Antstolė Irena Beliačic 2018 m. birželio 5 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, atliko įsiskolinimo perskaičiavimą. Nurodė, kad 2011 m. liepos 20 d. antstolės kontorai buvo pateiktas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 215-4090/2000 dėl išlaikymo išieškojimo iš A. M. išieškotojos I. S. naudai. 2017 m. lapkričio 17 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuriame išieškoma suma nurodyta 5 933,78 Eur, iš kurios 5 244,73 Eur išlaikymo įsiskolinimas, 689,05 Eur vykdymo išlaidos antstolei. Iš AB Swedbank esančios I. S. sąskaitos išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2000 m. liepos 14 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. A. M. į I. S. sąskaitą pervedė 167,67 Eur (579 Lt) sumą. Iš AB Swedbank esančios A. M. sąskaitos išrašo nustatyta, kad A. M. į A. M. sąskaitą pervedė 2 746,75 Eur (9 484 Lt) sumą. Laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2014 m. rugsėjo mėn. Vaikų išlaikymo fondo administracija I. S. išmokėjo 1 298,44 Eur. 2017 m. gruodžio 14 d. iš UAB „Ekskomisarų biuras“ gautas 86,75 Eur pavedimas, piniginės lėšos pervestos I. S.. Antstolės sąskaitoje sulaikyta 446,91 Eur suma, kuri gauta iš UAB „Ekskomisarų biuras“ už sausio, vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėnesius. Antstolė perskaičiavusi įsiskolinimą, nustatė, jog įsiskolinimas yra 2 029,18 Eur. Antstolė sprendė, kad pagal pareiškėjo pateiktus pakvitavimo raštelius, kuriuose nurodyta, jog piniginės lėšos vaiko išlaikymui buvo teikiamos per pareiškėjo draugus, nepatvirtina apie mokėtą išlaikymą, nes I. S. nepatvirtino, jog gavo lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies, nustatė, kad pareiškėjo skola sūnaus A. M. išlaikymui yra 1 693,22 Eur be vykdymo išlaidų. Priteisė iš pareiškėjo 500 Eur I. S. naudai už advokato teisines paslaugas.
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2000 m. lapkričio 27 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl A. M. išlaikymo periodinėmis išmokomis. A. M. sulaukė pilnametystės 2014 m. rugsėjo 4 d. A. M. tėvui į tardymo – izoliatorių kalėjimą pervedė 400 Lt, vienerius metus gyveno išlaikomas tėvo užsienyje.
6. Teismas sprendė, kad antstolė Irena Beliačic 2018 m. birželio 5 d. patvarkymu atidžiai ir dėmesingai perskaičiavo pareiškėjo skolą vaiko išlaikymui, atsižvelgdama į A. M. AB Swedbank sąskaitų išrašus, pareiškėjo darbovietės pervestas pinigines lėšas. Teismas, atsižvelgdamas į teismo posėdyje nustatytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, antstolės nurodytą išieškotiną pinigų sumą koregavo. Įvertinęs, kad 2013 m. rugsėjo 6 d. A. M. buvo nepilnametis ir parama tėvui areštuotam Lukiškių tardymo-izoliatoriuje kalėjime, o ne atvirkščiai, pažeidžia saugomas vaiko turtines teises, todėl sprendė, jog skolininkas nurodytą pinigų sumą turi grąžinti vaikui. Kadangi vienerius metus vaikas gyveno išlaikomas tėvo užsienyje, todėl 451,81 Eur metinė išlaikymo suma (130 Lt x 12 mėnesių) iš išieškomos 2 029,18 Eur sumos atimama (2 029,18 + 115,85 - 451,81).
7. Teismas atmetė pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus dėl skolos vaiko išlaikymui sumokėjimo – I. O. ir M. K. raštus, nes raštai surašyti praėjus 6-10 metų po turinčių reikšmę įvykių. Iš raštų nėra aiški nei konkreti pinigų suma, nei datos, nei pinigų perdavimo vaiko išlaikymui aplinkybės. Kreditorė I. S. nepatvirtino raštuose nurodytų aplinkybių, nurodytų aplinkybių nėra galimybės patikrinti. Todėl teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina jo nurodytų aplinkybių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Pareiškėjas (apeliantas) A. M. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį, skundą tenkinti ir vykdomąją bylą nutraukti. Atskirojo skundo argumentai:
8.1. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nepaskaičiavo ir neįtraukė I. O. ir M. K. pateiktų pakvitavimų. M. K. nurodė, kad per laikotarpį nuo 2009 m. iki 2011 m. buvo pervesta per sąskaitas 8 411,30 Lt (2 436,08 Eur) A. M. išlaikymui. I. O. pakvitavime nurodė, kad perdavė vaiko išlaikymui 13 150 Lt (3 808,50 Eur). Nesutinka su teismo išvada, jog nurodytų sumų negalima įskaityti kaip išlaikymą. Be to, teismas galėjo apklausti šiuos asmenys apie perduotas pinigines lėšas.
8.2. Apeliantas teigia, jog nei antstolis, nei teismas neprašė bankų pateikti informacijos apie A. M. ir I. S. sąskaitas, nes juose būtų matyti, kad pareiškėjas mokėjo vaikui išlaikymą. Teismas neįvertino, jog A. M. 2018 m. sausio 15 d. buvo pervesti 450 Eur, Opel Transfer 2018 m. sausio 30 d. rašte nurodytų 19 piniginių pavedimų iš pareiškėjo sąskaitos į A. M. sąskaitą. Šios aplinkybės patvirtina, jog skolos nėra. Taip pat lėšas kaip išlaikymą teikė ir pareiškėjo mama M. M., t. y. 6 430 Lt (1 862,25 Eur), tai patvirtina pakvitavimas. A. M., sužinojęs, jog tėvui skaičiuoja išlaikymo įsiskolinimą, pateikė pakvitavimą, kuriame nurodė, kad iš tėvo kaip išlaikymą gavo 1 580 Eur. Išieškojimas buvo vykdomas ir iš pareiškėjo darbo užmokesčio.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo antstolė Irena Beliačic atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada atmesti I. O. ir M. K. raštus, nes jie nepatvirtina, kad pareiškėjas mokėjo išlaikymą vaikui. Nesutinka su apelianto argumentu, jog antstolis neužklausė A. M. ir I. S. banko sąskaitų, nes antstoliui AB Swedbank tokią informaciją buvo pateikęs. Banko išrašuose aiškiai matomos sumos, gautos iš A. M. atliekamų perlaidų per Opel Transfer. Visi gauti mokėjimai buvo įtraukti į išlaikymo apskaičiavimą. Antstolei abejonių sukėlė ir 2018 m. spalio 24 d. surašytas A. M. raštas, nes nėra realios galimybės patikrinti šių pinigų gavimą.
10. Išieškotoja I. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį. Nurodo, jog nei I. O. ir M. K. jai pinigų neperdavė, šių asmenų ji nepažįsta. Išieškotojos nuomone, sūnaus 2018 m. spalio 24 d. parašytas raštas dėl 1 580 Eur gavimo iš A. M., yra prievartos ir apgavystės būdu. A. M. motinos raštas taip pat neįrodo ir nepatvirtina išlaikymo mokėjimo fakto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Byloje nustatyta, kad antstolė vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 215-4090/2000 dėl išlaikymo išieškojimo iš A. M. išieškotojos I. S. naudai. 2017 m. lapkričio 17 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuriame išieškoma suma nurodyta 5 933,78 Eur, iš kurios 5 244,73 Eur išlaikymo įsiskolinimas, 689,05 Eur vykdymo išlaidos antstolei. Antstolė, įvertinusi AB Swedbank esančių I. S. ir A. M. sąskaitų išrašus, Vaikų išlaikymo fondo administracijos, UAB „Ekskomisarų biuras“ pateiktą informaciją, perskaičiavusi įsiskolinimą, nustatė, jog įsiskolinimas yra 2 029,18 Eur.
14. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, nes jo nuomone, išlaikymo skolos nėra, kadangi dalį pinigų jis perduodavo per trečiuosius asmenis. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir nustatė, kad pareiškėjo skola sūnaus A. M. išlaikymui yra 1 693,22 Eur be vykdymo išlaidų. Pareiškėjas nesutikdamas su teismo nutartimi, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
15. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantas nesutikdamas su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra išlaikymo vaikui skola, nurodo, kad I. O., M. K. ir M. M. pakvitavimai patvirtina, jog išlaikymą sūnui mokėjo sąžiningai ir sumokėjo net didesnę išlaikymo sumą nei priteista teismo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog pakvitavimo raštuose nurodyta, jog I. O., M. K. iš A. M. gavo pinigus vaiko išlaikymui ir perdavė juos I. S., tačiau jie surašyti praėjus daugiau nei 8 metams nuo turinčių reikšmę įvykių, juose nenurodytos konkrečios pinigų sumos ir jų perdavimo datos. I. S. neigė gavusi pinigus iš I. O. ir M. K., nurodė, kad šių asmenų nepažįsta. M. M. pakvitavimo rašte nurodė, jog I. S. perdavė pinigus vaiko išlaikymui. I. S. teigia, jog pinigų iš M. M. taip pat negavo. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šias aplinkybes ir tai, jog byloje nėra I. S. patvirtinimo, kad pinigus iš minėtų asmenų gavo, sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog pakvitavimai nepatvirtino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl išlaikymo mokėjimo.
16. Apeliantas nurodo, kad A. M. 2018 m. spalio 24 d. pakvitavimas patvirtina, jog jis išlaikymą teikė ir išlaikymo skolos nėra. Apeliacinės instancijos teismas ir šį apelianto argumentą vertina kritiškai. Iš teismui pateikto 2018 m. spalio 24 d. pakvitavimo matyti, jog A. M. patvirtino, kad jo tėvas A. M. jam sumokėjo 1 580 Eur kaip išlaikymą. Pažymėtina, kad turtą, kuris yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, tvarko jo tėvai uzufrukto teisėmis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.185 straipsnio 1 dalis). Sukakus pilnametystei vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina patys vaikai. Tačiau vaikui sulaukus pilnametystės, jo teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiu, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo, arba pilnametis vaikas gali prašyti pakeisti teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo nurodytą uzufruktorių. Nustatyta, kad A. M. 2018 m. išlaikymą gavo būdamas pilnamečiu. Byloje nėra duomenų, kad pilnametis vaikas teikė prašymą pakeisti uzufruktorių, vykdomojoje byloje išieškojimas vykdomas I. S. naudai. Vadinasi, A. M. iš tėvo gautą išlaikymą turėjo perduoti motinai I. S.. I. S. nurodė, kad A. M. išlaikymo nemoka, o sūnaus 2018 m. spalio 24 d. raštas dėl 1 580 Eur gavimo iš A. M., parašytas prievartos ir apgaulės būdu. Byloje nesant duomenų, kad I. S. gavo iš pareiškėjo 1 580 Eur skirtų vaiko išlaikymui, nėra pagrindo išvadai, jog išlaikymas buvo sumokėtas. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis gavęs I. S. patvirtinimą apie minėtų lėšų gavimą, galės perskaičiuoti įsiskolinimą.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės ir vykdomosios bylos medžiagą, taip pat įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.