- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-02
- Bylos Nr.
- 2A-2241-275/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-16189-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- V. Ž.
- Atsakovas
- J. A. Ž., J. A.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. ir atsakovės J. A. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei J. A. Ž, tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje V. A. Ž ir Z. Ž., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su nepilnamečiais sūnumis tvarkos pakeitimo, priteisto išlaikymo nepilnamečiams sūnums sumažinimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-09-26 sprendimu šalių santuoka nutraukta, nepilnamečių sūnų E. Ž., gimusio 2000-03-10, ir V. A. Ž., gimusio 2001-09-19, gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. A. Ž., patvirtinta tėvo V. Ž. bendravimo su nepilnamečiais sūnumis tvarka, priteistas iš tėvo V. Ž. išlaikymas nepilnamečiams sūnums po 475 Lt kiekvienam sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Vilniaus apygardos teismo 2007-01-04 nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas. 2009-06-06 ieškovas V. Ž. sukūrė naują šeimą ir gyvena Lietuvoje, atsakovė J. A. Ž. 2010 m. birželio mėnesį su vaikais išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją.
Šalies argumentai
Ieškovas V. Ž. pareiškė ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovė slapta, nepranešusi ieškovui išvežė vaikus iš Lietuvos, tik paskelbus paiešką pavyko nustatyti jos ir vaikų buvimo vietą Didžiojoje Britanijoje. Atsakovė nevykdo teismo sprendimo, o tuo pačiu nevykdo pareigos suteikti galimybę tėvui bendrauti su sūnumis bei dalyvauti jų auklėjime. Atsakovė su sūnumis E. ir V. A. nuo 2011-10-23 iki 2011-10-30 buvo Lietuvoje, tačiau ieškovui apie vaikų atvykimą nepranešė ir pasimatyti su vaikais galimybės nesuteikė. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovas patiria skaudžius dvasinius išgyvenimus, nes yra įsitikinęs, kad vaikams reikalingi abu tėvai. Be to atsakovei išvykus gyventi ir dirbti į Didžiąją Britaniją ženkliai pagerėjo jos turtinė padėtis, todėl turėtų būti sumažintas iš ieškovo priteistas 475 Lt išlaikymas kiekvienam sūnui iki 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovas V. Ž. prašė teismo:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-09-26 sprendimu patvirtintą tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nustatyti, kad:
1.1 Tėvas V. Ž. kiekvienais metais su vaikais E. Ž. ir V. A. Ž. kartu gyvena ir nepertraukiamai bendrauja Lietuvos Respublikos teritorijoje ne mažiau kaip 45 dienas per metus;
1.2 Vaikų gyvenimo su tėvu konkretus laikotarpis pagal 1.1 p. nuostatas yra nustatomas ieškovo su atsakove abipusio susitarimo būdu ir jo pradžia privalo būti paskirta einamųjų metų laikotarpyje nuo gegužės mėn. 1 d. iki liepos mėn. 15 d.;
1.3 Vaikus ieškovui į jo deklaruotą gyvenamąją vietą ar kitą ieškovo ir atsakovės sutartą vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje pristato atsakovė savo lėšomis;
1.4 Vaikams gyvenant su ieškovu Lietuvoje, ieškovas įsipareigoja juos išlaikyti ir jais visapusiškai rūpintis;
1.5 Pasibaigus bendravimo laikotarpiui, vaikus iš Lietuvos Respublikos ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitos ieškovo ir atsakovės sutartos vietos, pasiima atsakovė savo lėšomis.
2. Sumažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-09-26 sprendimu iš V. Ž. priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo 475 Lt iki 250 Lt kiekvienam iš sūnų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
3. Iš atsakovės J. A. Ž. priteisti ieškovui V. Ž. 4 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
4. Priteisti iš atsakovės J. A. Ž. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-09-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1094-127/2006 nustatytą tėvo V. Ž. bendravimo su nepilnamečiais sūnumis E. Ž. ir V. A. Ž. tvarką sekančiai:
1. Tėvas V. Ž. netrukdomai bendrauja su nepilnamečiais sūnumis E. Ž. ir V. A. Ž. mobiliuoju telefonu, elektroniniu paštu, Skype ir kitomis elektroninių ryšių priemonėmis;
2. Tėvui V. Ž., esant Didžiojoje Britanijoje, nustatoma teisė netrukdomai susitikti ir bendrauti su nepilnamečiais sūnumis E. Ž. ir V. A. Ž. jų sutikimu ir jų laisvu laiku neribojant bendravimo laiko bei vietos Didžiojoje Britanijoje, o taip pat pareiga savo lėšomis juos grąžinti atgal į vaikų gyvenamąją vietą;
3. Tėvui V. Ž. nepilnamečių sūnų E. Ž. ir V. A. Ž. vasaros atostogų metu, vaikams sutikus, vieną mėnesį laiko nustatoma teisė išsivežti sūnus iš gyvenamosios vietos į V. Ž. pastovią gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ar kitą Europos Sąjungos, ar Šengeno šalį, o taip pat pareiga grąžinti juos atgal į vaikų gyvenamąją vietą. Poriniais metais tėvas V. Ž. vaikus pasiima ir grąžina savo lėšomis, neporiniais metais vaikų išvykimą ir grįžimą finansuoja motina J. A. Ž.
Priteisė iš J. A. Ž. V. Ž. patirtas 2 515 Lt bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš V. Ž. J. A. Ž. patirtas 2 084,76 Lt bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo
Teismas nurodė, kad gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Konstatavo, kad iš pažymų apie Lietuvos kariuomenės pareigūno V. Ž. gautas pajamas už laikotarpį nuo 2006-09-01 iki 2011-08-31 matyti, jog ieškovo pajamos nesumažėjo, ieškovui pastoviai mokamos tikslinės butpinigių ir maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos. Teismas motyvavo, jog tai, kad dabartinė ieškovo sutuoktinė I. Ž. mokosi Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje, stipendijos negauna, yra vyro išlaikoma negali įtakoti prioritetinių nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gauti tinkamą išlaikymą iš savo tėvo. Finansinės operacijos ieškovo sąskaitoje Swedbank, AB rodo, kad ieškovo turtinė padėtis nėra tokia bloga, kad ieškovas būtų nepajėgus teikti priteisto 475 Lt išlaikymo kiekvienam savo sūnui. Akivaizdu, kad vaikams augant ir išvykus gyventi į Didžiąją Britaniją, jų poreikiai padidėjo. Teismas neturėjo pagrindo netikėti, kad atsakovė moka už būsto nuomą, elektrą, dujas ir vandenį, E. lanko mokamus futbolo užsiėmimus. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad paties E. teigimu, mama nupirko naują kompiuterį, jis lanko futbolą. Vaikus reikia maitinti, rengti, organizuoti jiems laisvalaikį. Tai, kad atsakovė yra nepanaudojusi, o sukaupusi tėvo mokamas vaikams išlaikymo lėšas Swedbank, AB nereiškia, kad yra pagrindas mažinti tėvo mokamo išlaikymo dydį. Šios lėšos yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, jos gali būti kaupiamos vaikų mokslams, lavinimui, ateičiai užtikrinti ir pan., įrodymų, kad vaikų motina netinkamai tvarko vaikų turtą ir pažeidžia vaikų turtinius interesus, ieškovas teismui nepateikė. Atsakovė gauna panašų užmokestį kaip ir ieškovas, ji turi santaupų bankuose, tačiau, teismas pripažino, kad atsakovei tenka didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.
Dėl nepilnamečių vaikų nustatytos bendravimo tvarkos su tėvu pakeitimo
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-09-26 sprendimu nepilnamečių E. Ž., gimusio 2000-03-10, ir V. A. Ž., gimusio 2001-09-19, gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. A. Ž., kuri turi teisę laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje. Atsakovė su vaikais 2010 metų birželio mėnesį išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją. Kol nepakeista ir nenustatyta nepilnamečių E. Ž., gimusio 2000-03-10, ir V. A. Ž., gimusio 2001-09-19, gyvenamoji vieta su kitu iš tėvų (tokio reikalavimo ieškovas nereiškia), teisinio pagrindo grąžinti vaikus į Lietuvą nėra. Teismas sutiko su šalių argumentais, kad, sūnums išvykus iš Lietuvos ir nuolat apsigyvenus užsienyje, turi būti nustatyta nauja tėvo bendravimo su nepilnamečiais sūnumis tvarka, nes, priešingu atveju, pažeidžiama jo, kaip skyrium gyvenančio tėvo, teisė dalyvauti vaikų auklėjime (CK 3.175 str. 2 d.). Be to bendravimo su sūnumis tvarkos nenustatymas atima tėvui galimybę palaikyti normalius santykius su savo sūnumis, kurių tėvas, kaip paaiškėjo nagrinėjant bylą, nėra matęs jau daugiau kaip vienerius metus. Teismas taip pat sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka (neatsižvelgiant į vaikų mokymosi ir kitų užsiėmimų laiką, reikalavimas bendravimą su vaikais suderinti su ieškovo tarnyba kariuomenėje, vaikus pristatyti tėvui ir pasiimti motinos sąskaita) yra nepriimtina, tačiau teismas turi būti aktyvus ir gali nustatyti kitą bendravimo tvarką, kuri visų pirma nepažeistų nepilnamečių vaikų interesų, tenkintų ieškovą ir atsakovę. Teismas nustatydamas bendravimo su sūnumis tvarką atsižvelgė į vaikų amžių, gyvenimą užsienio valstybėje ir su tuo susijusias kelionės išlaidas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Patenkinęs ieškinio dalį dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, teismas iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 139 Lt žyminį mokestį, 576 Lt antstolių išlaidas, 1 800 Lt išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, viso – 2 515 Lt. Atmetęs ieškinio dalį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, neturtinės žalos atlyginimo, iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 1 800 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 229,90 Lt dokumentų vertimo išlaidas, 54,86 Lt už pažymas, viso – 2 084,76 Lt. Teismas atsakovei nepriteisė iš ieškovo skrydžio 2011-10-23 iš Birmingemo į Kauną ir 2011-10-30 iš Kauno į Birmingemą, o taip pat kelionės Kauno oro uostas – Vilnius ir kelionės atgal Vilnius – Kauno oro uostas bilietų kainos bei šių dokumentų vertimų išlaidų, motyvuodamas tuo, kad atsakovės atstovas reiškė nepagrįstus nušalinimus teisėjui, nagrinėjusiam bylą, ir sekretorei. Tikslu pašalinti susidariusią įtampą, pats teisėjas nusišalino nuo tolimesnio bylos nagrinėjimo. Kitas teisėjas 2011-10-11 teismo šaukimu pranešė atsakovės atstovui, kad byla bus nagrinėjama 2011-11-09. Atstovas apie posėdžio laiką ir vietą galėjo ir privalėjo informuoti atsakovę, kuri turėjo pakankamai laiko atšaukti skrydį. Atsakovės atvykimas į Lietuvą nebuvo susijęs su bylos nagrinėjimu, todėl ieškovas neprivalo atlyginti jai patirtų kelionės išlaidų. Atsakovė su vaikais savaitę viešėjo Lietuvoje, tačiau apie atvykimą ieškovui nepranešė, pasimatyti ir pabūti su vaikais tėvui galimybės nesuteikė, nors reikalauja padengti atvykimo išlaidas. Toks atsakovės elgesys rodo nepagarbą ir netoleranciją savo vaikų tėvui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas V. Ž. apeliaciniu skundu prašo:
1. Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-15 sprendimą dalyje dėl reikalavimo sumažinti išlaikymo dydį atmetimo ir priimti naują sprendimą;
Žemesnės instancijos teismas
2. Sumažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-09-26 sprendimu iš V. Ž. priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo 475 Lt iki 250 Lt kiekvienam iš sūnų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis;
3. Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-15 sprendimą dalyje dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir nustatyti tokią tėvo bendravimo su vaikais tvarką:
3.1. Tėvas V. Ž. kiekvienais metais su vaikais E. Ž. ir V. A. Ž. kartu gyvena ir nepertraukiamai bendrauja Lietuvos Respublikos teritorijoje ne mažiau kaip 45 dienas per metus;
3.2. Vaikų gyvenimo su tėvu konkretus laikotarpis nustatomas ieškovo su atsakove abipusio susitarimo būdu ir jo pradžia privalo būti paskirta einamųjų metų laikotarpyje nuo gegužės 1 d. iki liepos 15 d.;
3.3. Vaikus ieškovui į jo deklaruotą gyvenamąją vietą ar kitą ieškovo ir atsakovės sutartą vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje pristato atsakovė savo lėšomis;
3.4. Vaikams gyvenat su ieškovu Lietuvoje, ieškovas įsipareigoja juos išlaikyti ir jais visapusiškai rūpintis;
3.5. Pasibaigus bendravimo laikotarpiui, vaikus iš Lietuvos Respublikos ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitos ieškovo ir atsakovės sutartos vietos pasiima atsakovė savo lėšomis.
4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, spręsdamas dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, neįvertino visų į bylą pateiktų teisiškai reikšmingų įrodymų, todėl dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo priėmė nepagrįstą sprendimą. Pagrindinis ieškovo argumentas, kuriuo remiantis reiškiamas reikalavimas sumažinti priteistą išlaikymą yra tas, kad po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-09-26 sprendimo iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis 2006 m. buvo nustatytas išlaikymo dydis. Byloje yra pateikti įrodymai (2006 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas, išrašai iš atsakovės atsiskaitomųjų sąskaitų, atsakovės pajamas patvirtinantys duomenys), kad atsakovės pajamos nuo paskutinio teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas išlaikymo dydis vaikams, padidėjo esminiai. Būtent ši aplinkybė yra lemiama, apsprendžianti Civilinio kodekso 3.201 str. numatytus pagrindus teismo sprendimui dėl išlaikymo dydžio pakeisti. 2006 m. teismas nustatė ieškovo mokėtiną išlaikymo dydį akcentuodamas, kad J. A. Ž. pajamos yra 6 kartus mažesnės, nei V. Ž. Todėl šiuo metu, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą svarbios teismo nustatytinos aplinkybės yra šalių turtinės padėties ir jų gaunamų pajamų pokytis po 2006 m. Ženklus atsakovės turtinės padėties ir pajamų padidėjimas yra įrodytas byloje surinktais įrodymais. Atsakovė nuo 2010 m. birželio mėn. gyvena ir dirba Anglijoje, šiuo metu pagal jos pateiktus duomenis jos vieno mėnesio atlyginimas yra 912 DB svarų, t.y. apie 3 600 Lt (pagal oficialų Lietuvos Banko nustatytą lito ir Didžiosios Britanijos svaro sterlingų santykį skundo surašymo dieną - 3,9472). J. A. Ž. pajamos pagal jos pateiktus duomenis lyginant su situacija 2006 m. priimant teismo sprendimą, padidėjo daugiau nei 7 kartus. Tuo tarpu V. Ž. pajamos nepadidėjo, nors būtinosios išlaidos padidėjo ženkliai. Sprendžiant išlaikymo pakeitimo klausimą aktualus yra ne tik šalių pajamų, bet ir turimo turto vertės klausimas. Nors paskutiniame parengiamajame teismo posėdyje atsakovės atstovas įtikinėjo teismą, kad ji visiškai neturinti lėšų, teismui pateikti duomenys liudija visai ką kitą. Duomenų pateikimo teismui dieną atsakovė vien tik Lietuvos Respublikoje veikiančiuose bankuose turėjo 33 664,08 Lt piniginių lėšų. Teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad Swedbank, AB yra sukauptos tėvo vaikų išlaikymui skirtos lėšos ir yra vaikų nuosavybė. Lėšų kilmė teismo visiškai nebuvo tirta, todėl nėra jokio pagrindo daryti tokią išvadą. Atsakovė nepateikė visų savo sąskaitų Anglijoje išrašų, o pateiktieji yra tik vienos sąskaitos 37 ir 41 ataskaitos puslapiai, kurie akivaizdžiai parodo, kad atsakovė yra nesąžininga ir slepia savo realias pajamas bei išlaidas. Duomenų apie turimą turtą atsakovė nepateikė visai. Byloje dokumentais yra įrodyta, kad ieškovas realiai šiuo metu skiria kiekvienam iš sūnų ne 475 Lt, kaip nurodyta teismo sprendime, o 585 Lt ir tai yra ženkliai (penktadaliu) daugiau, nei nurodė teismas sprendime. Vaikų išlaikymo būtinojo dydžio objektyviai nustatyti neįmanoma, nes ieškovės pateikta suvestinė neįrodyta nei vienu objektyviai pagrįstu įrodymu, o jos turinys visiškai nelogiškas ir nepateisinamas. Todėl akivaizdu, kad teismo išvada, jog atsakovei tenka didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, yra visiškai nepagrįsta ir neįrodyta.
Skundžiamu sprendimu teismas nustatė V. Ž. bendravimo su sūnumis tvarką, kurios atsakovei nevykdant, priverstine tvarka įvykdyti galimybės visiškai nėra. Todėl toks teismo sprendimas negali būti įgyvendinamas ir yra tik tariamas, o ne realus ieškovo, o taip pat ir nepilnamečių vaikų teisių gynimo būdas. Ieškovas reikalavo, kad remiantis Civilinio proceso kodekso 380 str., kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma - per atstovą, E. bei V. A. Ž. nebuvo išklausyti teismo jokia forma - nei tiesiogiai, nei per atstovą. Todėl teismas, nustatydamas tėvo ir vaikų bendravimo tvarką neatsižvelgus į vaikų norą bei interesus, pažeidė Civilinio kodekso 3.164 bei Civilinio proceso kodekso 380 str. ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Teismas nustatė, kad tėvas V. Ž. netrukdomai bendrauja su nepilnamečiais sūnumis E. Ž. ir V. A. Ž. mobiliuoju telefonu, elektroniniu paštu, Skype ir kitomis elektroninių ryšių priemonėmis. Toks teismo nustatytas bendravimo būdas yra deklaratyvus ir nesukeliantis teisinių pasekmių. Ieškovas pateikė į bylą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame fiksuota, jog nepaisant ieškovo pastangų elektroniniu būdu susisiekti su sūnumis jam nepavyksta. Įvykdyti nurodytą sprendimo dalį priverstine tvarka nėra jokios galimybės. Dalyvavimas vaikų auklėjime yra ne tik tėvų teisė, bet ir pareiga, kurios ieškovas šiuo atveju dėl teismo neobjektyvumo realizuoti neturi galimybės. Nėra jokių faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą riboti tėvo bendravimą su vaikais, o tėvas pageidauja maksimaliai dalyvauti vaikų auklėjime bei bendrauti su jais. Įvertinant šias aplinkybes, kurios pirmos instancijos teismui buvo žinomos iš ieškovo paaiškinimų, teismas nepagrįstai nustatė tokią jo bendravimo su vaikais tvarką, kurios realizavimo našta tenka išimtinai ieškovui, nes būtent jis visais atvejais turi vykti į vaikų gyvenamąją vietą. Akivaizdu, kad šiuo atveju skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta, kad būtent ieškovas vaikų vasaros atostogų metu turi teisę išsivežti juos iš gyvenamosios vietos ir pristatyti atgal, pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes net jei atsakovė ir finansuos vaikų vykimo į Lietuvą išlaidas, ieškovas remiantis priimtu teismo sprendimu, turės vykti į vaikų gyvenamąją vietą, kad juos pasiimti.
Šalies argumentai
Atsakovė J. A. Ž. apeliaciniu skundu prašo:
1. Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-2142-127/2011 iš dalies, ir nustatyti tokią V. Ž. bendravimo su nepilnamečiais sūnumis E. Ž. ir V. A. Ž. tvarką:
1.1. Tėvas V. Ž. netrukdomai bendrauja su nepilnamečiais sūnumis E. Ž. ir V. A. Ž. mobiliuoju telefonu, elektroniniu paštu, Skype ir kitomis elektroninių ryšių priemonėmis;
1.2. Tėvui V. Ž., esant Didžiojoje Britanijoje, nustatoma teisė netrukdomai susitikti ir bendrauti su nepilnamečiais sūnumis E. Ž. ir V. A. Ž. jų sutikimu ir jų laisvu laiku neribojant bendravimo laiko bei vietos Didžiojoje Britanijoje, o taip pat pareiga savo lėšomis juos grąžinti atgal į vaikų gyvenamąją vietą;
1.3. Tėvui V. Ž. nepilnamečių sūnų E. Ž. ir V. A. Ž. atostogų metu, vaikams sutikus, vieną mėnesį laiko savo lėšomis nustatoma teisė išsivežti sūnus iš gyvenamosios vietos į V. Ž. pastovią gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ar kitą Europos Sąjungos, ar Šengeno šalį, o taip pat pareiga savo lėšomis grąžinti juos atgal į vaikų gyvenamąją vietą.
2. Atitinkamai perskirstyti ieškovo V. Ž. ir atsakovės J. A. Ž. patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, o kitoje dalyje, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
3. Priteisti iš ieškovo V. Ž. atsakovės J. A. Ž. naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, įskaitant ir apeliacinės instancijos teisme.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka yra nepriimtina, todėl būdamas aktyvus, nustatė kitą bendravimo tvarką, nors kaip matyti iš teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas patvirtino, būtent atsakovės pasiūlytą bendravimo tvarką, tik su viena išlyga, kad poriniais metais tėvas V. Ž. vieną mėnesį laiko išsiveža sūnus iš gyvenamosios vietos į V. Ž. pastovią gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ar kitą Europos Sąjungos, ar Šengeno šalį, o taip pat juos grąžina atgal į vaikų gyvenamąją vietą savo lėšomis, o neporiniais metais vaikų išvykimą ir grįžimą finansuoja motina J. A. Ž. Šiuo konkrečiu atveju įvertintina tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006-09-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1094-127/2006 nepilnamečių sūnų E. Ž. ir V. A. Ž, gyvenamąją vietą nustatė kartu su motinos, t.y. atsakovės J. A. Ž. gyvenamąja vieta, kuri nėra pakeista, todėl kiekvienas iš tėvų tenkindamas savo norą išsivežti vaikus į savo gyvenamąją ir/ar kitą vietą (ieškovas poriniais metais tarkim vaikus vešis į Lietuvą, o neporiniais, turint galvoje, kad apmokės atsakovė, gali užsigeisti vežtis nežinia kur), akivaizdu, tai privalo ir daryti ne kito buvusio sutuoktinio sąskaita, o savo lėšomis, dėl ko ir pripažintina, jog teismo nustatyta tokia išlyga visiškai neatitinka ne tik sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, tačiau pažeidžia ir atsakovės interesus, įskaitant ir turtinius, juolab, kad ir pats teismas jau nustatė, jog atsakovei tenka didesnė dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl ir darytina išvada, jog tokia išlyga, neporiniais metais vaikų išvykimą ir grįžimą finansuoti motinai J. A. Ž., nenustatytina, dėl ko teismo sprendimas šioje dalyje pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu, o todėl ir keistinu.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė visiškai, t.y. du ieškovo reikalavimus (dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo ir neturtinės žalos priteisimo) pilnai, o ir dėl bendravimo tvarkos, sutikęs su atsakovės argumentais, taip pat nustatė, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka yra nepriimtina, t.y. atmetė ieškovo ir trečią reikalavimą, o patvirtino savo iniciatyva iš esmės atsakovės siūlomą bendravimo tvarką, todėl ir pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neteisingai aiškino ir netinkamai pritaikė Civilinio proceso kodekso 93 str. nuostatas, kaip ir 96 str. 1 d., kur yra nustatytas proporcingas bylinėjimosi išlaidų priteisimas atitinkamai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalyse, įskaitant ir priteistinas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 2 d.), dėl ko įvertinant tai, kad šioje konkrečioje byloje ieškovo visi reikalavimai buvo atmesti, todėl laikytina pirmosios instancijos teismas, ieškovui, jo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės priteisė nepagrįstai ir neteisėtai, kaip ir iš kiekvienos šalies lygiomis dalimis į valstybės biudžetą, todėl ir šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, o visos nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ir išlaidas už advokato pagalbą, taip pat neteisingai aiškino ir netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso 98 str. nuostatas, kur vėlgi nustatyta, jog dėl tokių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 str. 1 d.), o tokios priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.), nes atsakovė dėl tokių išlaidų priteisimo teismui raštu prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu pateikė, tuo tarpu ieškovas nepateikė, o be to, įvertintina ir tai, kad nors teismas ir nustatė, kad ieškovas patyrė 1 800 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, tačiau advokatė jokių procesinių dokumentų nerašė, o tik atstovavo ieškovą teisme, todėl remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, patvirtintomis Rekomendacijomis, kur už advokato teikiamas teisines paslaugas priteistinas maksimalus užmokestis už vieną atstovavimo valandą teisme yra numatytas 0,15 MMA, t.y. 120 Lt (Rekomendacijų 8.18. p.), o teismo posėdžiai tęsėsi apie 7 val., tai laikytina, kad ieškovui išlaidos advokatės pagalbai apmokėti pripažintinos tik į ne didesnę kaip 840 Lt sumą (CPK 98 str. 2 d.), o kadangi ieškinys, pripažintina pilnai atmestas, tai ir tokios išlaidos ieškovui iš atsakovės nepriteistinos.
Tai, kad teismas nutarė atsakovei nepriteisti iš ieškovo jos skrydžio 2011-10-23 iš Birmingemo į Kauną ir 2011-10-30 iš Kauno į Birmingemą, o tai pat kelionės Kauno oro uostas -Vilnius ir kelionės atgal Vilnius - Kauno oro uostas bilietų kainos bei šių dokumentų vertimų išlaidų, argumentais, kad atsakovės atstovas reiškė nepagrįstus nušalinimus teisėjui, nagrinėjusiam bylą, ir sekretorei, pripažintina visiškai nepagrįstu, ir įžvelgtinas, solidarizuojantis su bylą nagrinėjusiu teisėju, kaip galimas teisėjos netgi kerštas atsakovei, kadangi šioje dalyje, teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad teismas atsakovės ir vaikų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu be jokių motyvų pripažino būtent pagal ieškovo nevienkartinį prašymą, manytina, jam siekiant taip pakenkti atsakovei, kad ji patirtų bereikalingų finansinių nuostolių, kas neabejotinai ir patvirtina ieškovo pareigą tokias išlaidas apmokėti, o teismo manymas, kad kitas teisėjas 2011-10-11 teismo šaukimu pranešė atsakovės atstovui, kad byla bus nagrinėjama 2011-11-09, tai atstovas apie posėdžio laiką ir vietą galėjo ir privalėjo informuoti atsakovę, kuri turėjo pakankamai laiko atšaukti skrydį, laikytinas tik kaip niekuo nepagrįsta prielaidą, ir pažymėtina, jog atsakovė tokios galimybės neturėjo, nes pigių skrydžių bendrovėse pirktų bilietų atšaukti negalima, o be to, atstovo žinojimas, niekaip nepatvirtina pačios atsakovės žinojimo, dėl ko ir šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, o iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos ir skrydžio bei kelionės išlaidos, o tuo pačiu ir išlaidos už šių dokumentų vertimą, kurias sudaro trijų asmenų skrydžio iš Birmingemo į Kauną ir skrydžio atgal, viso 340,62 GBP, kas sudaro 1 362,48 Lt, kelionės Kauno oro uostas - Vilnius, ir kelionės atgal 165 Lt ir 96,80 Lt už skrydžio dokumentų vertimus, tai viso 1 624,28 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovas V. Ž. atsiliepimu į atsakovės J. A. Ž. apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, jame nurodytais motyvais, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundai atmestini.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad ieškovo V. Ž. pajamos nesumažėjo, rėmėsi įrodymais - pažyma apie Lietuvos kariuomenės pareigūno V. Ž. gautas pajamas už laikotarpį nuo 2006-09-01 iki 2011-08-31. Iš jų matyti, jog ieškovo pajamos nesumažėjo, ieškovui pastoviai mokamos tikslinės butpinigių ir maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos. Teismo išvada, kad padidėjusios atsakovės J. A. Ž. pajamos negali būti pagrindu nustatyti mažesnį išlaikymo dydį, kurį turi mokėti vaikų tėvas, yra pagrįsta dėl to, kad nebuvo įrodyta byloje, jog ieškovas dėl pasikeitusios turtinės padėties nebegali mokėti nustatyto išlaikymo dydžio. Net pripažįstant, kad per laikotarpį, kuriuo ieškovas mokėjo išlaikymą vaikams, pasikeitė atsakovės turto dydis, ji turi santaupų, ši aplinkybė negali būti pagrindu mažinti nustatytą išlaikymo dydį iš ieškovo.
Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo
Teismas, nustatęs, kad tėvas Didžiojoje Britanijoje turi teisę bendrauti su vaikais neribojant bendravimo laiko, tuo dalinai patenkino ieškovo prašymą nustatyti, kiek dienų per metus su vaikais bendrauja jų tėvas, tik dalyje dienų- 15 dienų pripažino teisę tėvui bendrauti su vaikais Didžiojoje Britanijoje. Ieškovui nenurodžius argumentų, kuo bus pažeista jo teisė bendrauti su vaikais, nustatant jam teisę bendrauti jų nuolatinėje gyvenamojoje vietovėje ir neribojant bendravimo dienų, netenkinant jo reikalavimo bendrauti 45 dienas Lietuvoje, o nustatant 1 mėnesį Lietuvoje ar kitoje šalyje, šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas.
Dėl apmokėjimo už vaikų kelionę į Lietuvą ir atgal, nustatant, kad viena atsakovė turi apmokėti kelionės išlaidas, tuo iš esmės būtų pakeistas išlaikymo, kurį turi suteikti vaikų tėvai, dydis, t.y. tuo būtų padidintas išlaikymas iš motinos pusės, paliekant tokį patį išlaikymo dydį iš tėvo pusės. Padarius išvadą, kad nėra pagrindo dėl nepasikeitusios turtinės padėties sumažinti priteistą iš ieškovo išlaikymą, teismo išvada, kad šalys lygiomis dalimis turi apmokėti vaikų keliones pas vieną iš tėvų, yra pagrįsta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovės prašymas pakeisti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžius, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalis, atmestinas dėl to, kad iš esmės reikalavimas buvo patenkintas, t.y. pakeista bendravimo tvarka, todėl vieno iš reikalavimų – sumažinti priteistą išlaikymą atmestinas nėra pagrindu žymiai sumažinti priteitinas iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ieškovui.
Teismas daro išvadą, kad įrašymas teismo sprendime, kokiu būdu ieškovas bendraus su vaikais, t.y. mobiliuoju telefonu ir kt,., yra ne bendravimo tvarkos nustatymas, o bendravimo būdo nustatymas, dėl to byloje tarp šalių nėra ginčo, todėl atsakovės prašymas tai nustatyti teismo sprendimu negalėjo būti tenkinamas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pašalinti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies nuostatą, jog tėvas V. Ž. bendrauja su sūnumis mobiliuoju telefonu, elektroniniu paštu, Skype ir kitomis elektroninių ryšių priemonėmis.