Telšių apylinkės teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.6.-4-715/2017Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00815-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.; 2.7.4.3.; 2.14.3. (S)

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2017 m. balandžio 10 d.

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K., jo atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Mažeikių r. sav., (duomenys neskelbtini) k., teisto, bausto administracine tvarka, administracinių teisės pažeidimų bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį, 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. 2016 m. spalio 10 d. 11.25 val. Mažeikių r. sav. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties 59 namu vairavo automobilį „V. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tai yra 1,99 prom., nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir automobilio dokumentų bei automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais savo veiksmais D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 226 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 31 straipsnis nustato, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK), skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytos nuobaudos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Įstatymo 3 straipsnio 8 dalis, 5 straipsnio 4 dalis numato, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.

Nagrinėjamu atveju D. K. inkriminuojama veika numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos veikos požymius, o kitoms inkriminuojamoms veikoms Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Esant nurodytoms aplinkybėms, byla nagrinėtina ir sankcija skirtina remiantis ATPK, galiojusio inkriminuojamų pažeidimų padarymo metu normomis ir pagal BK ir ANK atitinkamus straipsnius neperkvalifikuotina.

Šiuo atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už keturis administracinius teisės pažeidimus, padarytus idealiąja sutaptimi. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus, dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Teismo posėdžio metu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Nerijus Gurauskas nurodė, kad protokolas – surašytas teisėtai ir teisingai. Liudininkai ir policijos pareigūnai matė, kad D. K. vairavo automobilį, kuriame jis buvo vienas. Pareigūnai R. Ž. nematė ir D. K. apie jį nieko nesakė. Iš pat pradžių D. K. prisipažino padaręs veikas, o teismo posėdžio metu pradėjo neigti. Pastebėjo, jog į įvykio vietą važiavo budinčio budėtojo sprendimu, policijos pareigūnai negali rinktis, ar važiuoti, ar ne. Mano, kad D. K. siekia išvengti griežtos atsakomybės.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas D. K. dėl pažeidimų neprisipažino. Nurodė, kad tą dieną iš ryto žmona įdavė automobilio raktelius R. Ž.. Kai jis (D. K.) vartoja alkoholinius gėrimus, tada žmona paslepia raktelius nuo jo. Tą dieną R. Ž. įdėjo tarą į automobilį ir išvažiavo iš fermos. R. Ž. prie fermos sustojo, prisipylė vandens į tarą ir iš kiemo išvažiavo į dirvą pagirdyti veršiukų. Po kažkurio laiko į fermą atėjęs R. Ž. pasakė, kad atvažiavo policija. Tuomet jis (D. K.) išėjo iš fermos ir pamatė, kad yra atvažiavę Kristina ir R. L., policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai surašė protokolą, kad jis vairavo automobilį, nors jis nevairavo. Protokolą pasirašė, nes jam (D. K.) grasino policijos pareigūnai. Protokolas buvo surašytas prieš jo valią. Atkreipė dėmesį į tai

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo D. K. atstovė advokatė Liudmila Žiubikienė nurodė, kad byloje – neatitikimų tarp liudytojų ir pareigūnų. Mano, kad buvo kitas policijos pareigūnų tikslas atvažiuoti, tai yra D. K. išprovokuoti šiai situacijai. D. K. buvo apkalbėtas liudytojų, tai yra K. L. ir R. L., nes santykiai nėra geri. R. Ž. vairavo automobilį, o D. K. – neįgalus, ir automobilio vairuoti negalėjo. Byloje esantys dokumentai nėra sutvarkyti tinkamai, pavyzdžiui, neatitinka Lukšienės pavardė (bylos lape Nr. 2). Teigia, kad protokolas buvo jau parengtas. D. K. prieš tai automobilį naudojo, todėl savo vardu neįsiregistravo automobilio. Dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos – išteisintinas ir byla nutrauktina. D. K. – bedarbis, neįgalus, turi sveikatos problemų.

Teismo posėdžio metu liudytojas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato vyriausiasis patrulis A. B. paaiškino, kad vykstant pagal iškvietimą, gautą iš budėtojo, matė mėlyną automobilį, kuris stovėjo pakelėje. Matė, kad netoli automobilio asmuo darbavosi gyvulių ganykloje. Atvykus į iškvietimo vietą, pamatė, kad parvažiuoja tas pats mėlynas automobilis. Matė, kad iš automobilio išlipo tik vienas vairuotojas ir iki jo atėjo. Tas vairuotojas – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Bendraujat su juo (administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu D. K.), pajuto, kad pastarasis – neblaivus. Pastarasis teigė, kad vakarykščiai vartojo alkoholinius gėrimus. D. K. alkotesteriu nustatė girtumą bei surašė protokolą. Protokolo kopija įteikė jam. D. K. sutiko su pažeidimu ir gera valia pasirašė protokole, prieš tai perskaitęs. Pastebėjo, jog D. K. nebuvo tiek neblaivus, kad nesuvoktų savo veiksmų. Pareigūnui pasiūlius išpakuoti alkotesterio antgalį, D. K. atsisakė, todėl jis uždėjo jam matant. Automobilį perdavė blaivam asmeniui – moteriai A. L..

Teismo posėdžio metu liudytojas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato vyriausiasis patrulis A. K. paaiškino, kad pagal iškvietimą, gautą iš budėtojo, nuvyko į (duomenys neskelbtini) k. Matė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo važiavo su automobiliu „V. C.“, kurį prieš tai matė stovintį pakelėje. Pareigūnas nurodė, kad būnant ūkyje tiesiai už pastato išvažiavo automobilis. Pareigūnas atkreipė dėmesį į tai, kad matė kaip iš to automobilio išlipo D. K. ir ėjo lik jo, kuris iš pareigūno akiračio nebuvo dingęs. Nuo D. K. sklido alkoholio kvapas, nerišliai dėliojo sakinius, todėl patikrino girtumą. Nustatė vidutinį girtumą, surašė protokolą. Pažeidėjas jam sakė, kad dieną prieš gėrė alkoholinius gėrimus, ką pasakė, tą jis (pareigūnas) užrašė. Pažeidėjas sutiko ir gailėjosi.

Teismo posėdžio metu liudytoja K. L. nurodė, kad D. K. – jos mamos sutuoktinis. Tą dieną paskambino pagalbos telefonu ir prašė pagalbos, pasiimant daiktus, esančius D. K. valdoje, nes pastarasis išvakarėse daiktų neatidavė. Būnant vietoje, laukiant pareigūnų, D. K. buvo gyvulių ganykloje, vėliau jis atvažiavo prie jų. Suprato iš karto, kad važiuoja D. K., nes nebuvo mamos, tada jis (D. K.) vairuoja automobilį. Matė, kaip prie tvarto privažiavo D. K. ir išlipo iš automobilio.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. L. nurodė, kad važiuojant matė, kaip D. K. buvo automobilyje, kuris stovėjo netoli pagrindimo kelio. Tada jis (R. L.) nuvažiavo tiesiai. Būnant prie fermos, matė, kaip D. K. važiavo tamsiai mėlynos spalvos „V. C.“, sustojo ir iš vairuotojo pusės išlipo bei atėjo iki jo.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. Ž. nurodė, kad spalio 10 d., apie 8 val., šeimininkė jam įdavė raktelius, liepė nuvažiuoti pagirdyti veršelius. Jis (R. Ž.) fermoje pieno miltelius sumaišė su šiltu vandeniu ir iš fermos važiavo veršelių girdyti ir atgal grįžo tuo pačiu keliu. Grįžęs raktelius paliko automobilyje. Kai R. Ž. grįžo į kiemą, kieme nieko nebuvo, išskyrus šeimininką, o policijos pareigūnų nematė. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Tąkart pirmą kartą vairavo automobilį. Dirbant fermoje, D. K. pamatė policijos pareigūnus ir nuėjo iki jų. Pietų metu, matė, kad buvo automobilis „V. C.“. Kaimynė turėjo pervaryti automobilį, bet to nepadarė. Automobilį vairavo jis, nematė kaip D. K. būtų vairavęs.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. L. nurodė, kad spalio 10 d. būnant namuose, į kiemą įvažiavo policijos automobilis. Iš automobilio išlipo kaimynas D. K. su policijos pareigūnais. Jai sakė, kad iš fermų turi parvaryti automobilį ir įdavė raktelius. Kadangi automobilis stovėjo D. K. kieme, todėl jo nevarė į savo kiemą. Pasiėmusi raktelius parėjo namo, vakare, grįžus D. K. žmonai, perdavė automobilio raktelius. Jai pasirodė, kad tąkart D. K. buvo adekvatus.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. K. nurodė, kad jos sutuoktinis vakarykščiai buvo gėręs alkoholinių gėrimų, todėl jam nedavė automobilio raktelių. Visą laiką raktelius duoda darbininkams. Dažniausiai automobilį vairuodavo R. Ž., nežino, ar jis turi vairuotojo pažymėjimą, ar ne. Automobilio rakteliai buvo pas ją, ji juos įdavė R. Ž.. Sutuoktinis pasakė, kad policijos pareigūnai pagarsino, todėl jis pasirašė protokole. Pastebėjo, jog D. K. užgėręs – drąsesnis.

2016 m. spalio 10 d. 11.25 val. asmens blaivumo testu Nr. 7581 rezultatu užfiksuotas D. K. tikrinimo rezultatas – 1,99 prom. girtumas (b. l. 6).

D. K. – inkriminuojama ir veika numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Pastarasis neigia vairavęs automobilį „V. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus.

Teismas remiasi ne tik policijos pareigūnų A. B. ir A. K., bet ir liudytojų K. L. ir R. L. teisme duotais parodymais, kurie parodė, jog matė, kaip automobiliu atvažiavo D. K., išlipo iš automobilio ir priėjo prie jų. Šių liudytojų parodymai yra aiškūs, nuoseklūs, detalūs, taip pat atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus (administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 3–4), A. K. tarnybinį pranešimą (b. l. 5), pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 7), R. L. 2016 m. spalio 10 d. paaiškinimą (b. l. 8), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens 2016 m. spalio 10 d. paaiškinimą (b. l. 3)), ir kurie visumoje, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų D. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo vaizdą. Policijos pareigūnai aiškiai ir detaliai paaiškino apie įvykusį pažeidimą. Policijos pareigūnai nėra kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. Aplinkybių, kad policijos pareigūnai būtų šališki, turėję pagrindą D. K. apkalbėti ar suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti jį nebūtų teisės pažeidimų padarymu, taip pat nenustatyta. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats D. K.. Policijos pareigūnų teisme duotus parodymus patvirtina ir liudytojų K. L. ir R. L. teisme duoti parodymai. Be to, policijos pareigūnai A. B. ir A. K. nurodė, kad D. K. po įvykio net nebuvo užsiminęs, kad automobilį vairavo kitas asmuo, tai yra R. Ž.. Taigi nors viso proceso metu D. K. neigė savo kaltę dėl eismo įvykio pažeidimo, nurodydamas, kad nevairavo automobilio, teismas remiasi liudytojų A. B., A. K., K. L. ir R. L. parodymais, kurie tiesiogiai matė, kaip D. K. vairavo automobilį, sustojęs išlipo iš automobilio ir atėjo iki liudytojų. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Atmestinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovės teiginys, kad liudytojai K. L. ir R. L., siekia pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nes jų santykiai nėra geri, tačiau jų duoti parodymai sutampa su liudijusių teisme policijos pareigūnų A. B. ir A. K. duotais parodymais. Be to, liudytojų duoti parodymai teisme sutampa su eismo įvykio vietoje 2016 m. spalio 10 d. duotais rašytiniais paaiškinimais apie eismo įvykį, kurie taip pat sutampa su iš karto po eismo įvykio policijos pareigūno surašytais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. K. parodymais. Liudytojo R. Ž. parodymai, kad jis įvykio dieną vairavo automobilį, nepaneigia aplinkybės, kad tą pačią dieną tą patį automobilį vairavo ir D. K.. Liudytojos G. K. ir A. L. tiesiogiai nedalyvavo eismo pažeidime, jų nebuvo, jos teismo posėdžio metu pasakė tai, ką D. K. pasakojo apie tą įvykį. Liudytojos G. K. parodymai nepaneigia D. K. galimybės tą dieną vairuoti automobilį, nes ji buvo išvažiavusi ir nebuvo namuose. Liudytojų G. K., R. Ž. bei D. K. parodymai nėra nuoseklūs, prieštarauja vieni kitiems, pavyzdžiui, G. K. nurodė, kad R. Ž. nuolat vairuoja automobilį, o pastarasis posėdžio metu nurodė, kad tik tąkart vairavo; D. K. nurodė, kad lauke prie fermos pylėsi į tarą vandenį, kad pagirdytų veršelius, o R. Ž., priešingai, nurodė, kad fermos viduje pylė šiltą vandenį, nes reikėjo šilto vandens padaryti pieno mišiniui iš pieno miltelių. Kadangi liudytojų G. K., R. Ž. ir D. K. parodymai nėra nuoseklūs, todėl teismas jais nesivadovauja. Vertinant šiū liudytojų parodymus atsižvelgiama taip pat į tai, kad G. K. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktinė, o R. Ž. yra su jais susietas darbo santykiais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, jog išanalizavus ir įvertintus visus byloje esančius įrodymus, kurie papildo vieni kitus ir bendrai sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią D. K. kaltę, kad jis 2016 m. spalio 10 d. 11.25 val. vairavo automobilį „V. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tai yra 1,99 prom., nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir automobilio dokumentų bei automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais savo veiksmais D. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje.

Administracinės nuobaudos tikslai – ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

Kadangi D. K. – nustatytas darbingumo lygis keturiasdešimt procentų (nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2019 m. sausio 2 d.), todėl tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. K. už pažeidimus skirtinos minimalios baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam minimaliam terminui.

Vadovaujantis ATPK 330 straipsniu, transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, laikomi netekę specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas,

nutaria:

D. K. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jam:

pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį – 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams;

pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą;

pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį – 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) dydžio baudą;

pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį – 5 Eur (penkių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu D. K. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis ATPK 330 straipsniu, D. K. laikomas netekęs specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 72900, AB „Citadele“ bankas;

Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100, AB DNB bankas;

Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, AB SEB bankas;

Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas;

Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 74000, D. B. A/S Lietuvos filialas;

Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, N. B. AB Lietuvos skyrius;

Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, AB Swedbank;

Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas, taip pat galima sumokėti įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose: AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „V. S.“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK 16062308974 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Apeliacinis skundas dėl šio nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos. Apeliacinis skundas paduodamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.