- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-10
- Bylos Nr.
- 1A-157/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laima Garnelienė (pirm.), Valdimaras Bavėjanas (pran.), Jonas Algimantas Venckus
- Nuteistasis
- R.B., A.Š., V.N.
- Advokatai
- Jolanta Savickaitė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R.B. ir A.Š. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R.B. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal BK 181 str. 3 d. - laisvės atėmimu šešeriems metams ir septyniems mėnesiams;
- pagal BK 245 str. (dėl nebuvimo gyvenamojoje vietoje 2004 m. gegužės 24 d.) – areštu dešimt parų;
- pagal BK 245 str. (dėl susitikimo su A.Š. 2004 m. birželio 8 d.) – areštu dvidešimt parų.
Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams ir septyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
- pagal BK 181 str. 3 d. – laisvės atėmimu šešeriems metams ir devyniems mėnesiams;
- pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams.
- pagal BK 245 str. (dėl susitikimo su R.B. 2004 m. gegužės 5 d.) – areštu dešimt parų;
- pagal BK 245 str. (dėl susitikimo su R.B. 2004 m. gegužės 6 d.) – areštu dvidešimt parų;
- pagal BK 245 str. (dėl susitikimo su R.B. 2004 m. gegužės 10 d.) – areštu dvidešimt penkioms paroms;
- pagal BK 245 str. (dėl susitikimo su R.B. 2004 m. birželio 8 d.) – areštu trisdešimt parų;
- pagal BK 245 str. (dėl apsilankymo kavinėje „L.“ 2004 m. birželio 10 d.) – areštu keturiasdešimt penkioms paroms.
Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams ir devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas V.N. (V.N. ), tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A.Š. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent:
2003 m. gruodžio 24 d., apie 4 val. 30 min., viešoje vietoje – laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia kumščiais trankė ir kojomis spardė A.I. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, taip įžūliais veiksmais nulaužė durų spynos rankeną, sugadino spynos vidaus mechanizmą bei sulankstė išorinę apsauginę spynos metalinę plokštę, padarydamas A.I. 300 Lt žalą. Tokiais apie pusę valandos trukusiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, įbaugino A.I. , nutraukė namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų poilsį, sukėlė jų išgąstį ir sumišimą, taip sutrikdė jų rimtį.
A.Š. ir R.B. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, grasindami pavartoti fizinį smurtą bei jį pavartodami, atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti didelės vertės turtą, o būtent:
2004 m. gegužės 6 d., apie 15 val., sporto klube „T.“, esančiame (duomenys neskelbtini), A.Š. , veikdamas bendrininkų grupe su R.B. , neturėdamas tam teisėto pagrindo, prisidengdamas tariama F.Š. (F.Š. ) skola Z.M. (Z.M. ), kartu su R.B. atvirai iš F.Š. pareikalavo perduoti jiems didelės vertės turtą - 34000 Lt, grasindamas, jog nesumokėjus reikalaujamos pinigų sumos fiziškai susidoros su nukentėjusiuoju bei jo šeimos nariais. F.Š. pasakius, kad jis šiuo metu galįs sumokėti tik dalį reikalaujamos sumos – 17000 Lt, pareikalavo iš nukentėjusiojo perduoti jiems šiuos pinigus.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, tos pačios dienos vakare A.Š. , prisidengdamas ta pačia tariama skola Z.M. , tariamai šiai skolai padengti, vykdydamas bendrą susitarimą su R.B. , pareikalavo iš F.Š. perduoti jam pastarojo automobilį „Ford Explorer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bijodamas, kad neperdavus reikalaujamo automobilio jo turtą prievartaujančių asmenų grasinimai gali būti įvykdyti, t. y. su juo bei jo šeimos nariais gali būti fiziškai susidorota, F.Š. sutiko iš karto įvykdyti dalį reikalavimų ir tą pačią dieną, apie 18 val., degalinėje „Statoil“, esančioje (duomenys neskelbtini), perdavė A.Š. savo 30700 Lt vertės automobilį „Ford Explorer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Tęsdami nusikalstamą veiką, 2004 m. gegužės 10 d. kavinėje „L.“, esančioje (duomenys neskelbtini), A.Š. su R.B. , pavartodami psichinę prievartą, pareikalavo, kad F.Š. nupirktų R.B. automobilį „Audi A8“ minėtai tariamai skolai padengti. Po to, 2004 m. birželio 8 d., apie 12 val., sporto klube „T.“, esančiame (duomenys neskelbtini), A.Š. , veikdamas bendrininkų grupe su R.B. , neturėdamas tam teisėto pagrindo, prisidengdamas minėta tariama F.Š. skola, pavartodamas fizinį smurtą, sudavė kumščiu F.Š. į dešinę veido pusę ir vieną kartą į viršugalvį bei spyrė į krūtinę, o R.B. rankomis stipriai pasuko F.Š. galvą ir vieną kartą kumščiu sudavė per viršugalvį, atvirai pareikalavo iš F.Š. perduoti jiems likusią dalį reikalaujamų pinigų – automobilio „Audi A8“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 30700 Lt.
A.Š. taip pat nuteistas už tai, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2004 m. kovo 15 d. nutartimi skyrė A.Š. teismo įpareigojimus šešiems mėnesiams, remdamasis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1 punktu įpareigojo A.Š. nepalaikyti ryšių su R.B. , tačiau nevykdydamas teismo įpareigojimų A.Š. 2004 m. gegužės 5 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, susitiko su R.B. automobilių pardavimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir bendravo su juo, t. y. nevykdė 2004 m. kovo 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo įpareigojimų nepalaikyti ryšių su R.B. .
A.Š. taip pat nuteistas už tai, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2004 m. kovo 15 d. nutartimi skyrė A.Š. teismo įpareigojimus šešiems mėnesiams, remdamasis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1 punktu įpareigojo A.Š. nepalaikyti ryšių su R.B. , tačiau nevykdydamas teismo įpareigojimų A.Š. 2004 m. gegužės 6 d., apie 15 val., susitiko su R.B. sporto klube „T.“, esančiame (duomenys neskelbtini), ir bendravo su juo, t. y. nevykdė 2004 m. kovo 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo įpareigojimų nepalaikyti ryšių su R.B. .
A.Š. taip pat nuteistas už tai, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2004 m. kovo 15 d. nutartimi skyrė A.Š. teismo įpareigojimus šešiems mėnesiams, remdamasis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo
užkardymo įstatymo 1 punktu įpareigojo A.Š. nepalaikyti ryšių su R.B. , tačiau nevykdydamas teismo įpareigojimų A.Š. 2004 m. gegužės 10 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, susitiko su R.B. kavinėje „L.“, esančioje (duomenys neskelbtini), ir bendravo su juo, t. y. nevykdė 2004 m. kovo 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo įpareigojimų nepalaikyti ryšių su R.B. .
A.Š. taip pat nuteistas už tai, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2004 m. kovo 15 d. nutartimi skyrė A.Š. teismo įpareigojimus šešiems mėnesiams, remdamasis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1 punktu įpareigojo A.Š. nepalaikyti ryšių su R.B. , tačiau nevykdydamas teismo įpareigojimų A.Š. 2004 m. birželio 8 d., apie 12 val., susitiko su R.B. sporto klube „T.“, esančiame (duomenys neskelbtini), ir bendravo su juo, t. y. nevykdė 2004 m. kovo 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo įpareigojimų nepalaikyti ryšių su R.B. .
A.Š. taip pat nuteistas už tai, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2004 m. kovo 15 d. nutartimi skyrė A.Š. teismo įpareigojimus šešiems mėnesiams, remdamasis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 3 punktu įpareigojo A.Š. nesilankyti kavinėje „L.“, tačiau nevykdydamas teismo įpareigojimų jis 2004 m. birželio 10 d., apie 14 val., lankėsi kavinėje „L.“, esančioje (duomenys neskelbtini), t. y. nevykdė 2004 m. kovo 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo įpareigojimų nesilankyti kavinėje „L.“.
Taip pat R.B. nuteistas už tai, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2004 m. gegužės 14 d. nutartimi skyrė R.B. teismo įpareigojimus šešiems mėnesiams, remdamasis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 2 punktu įpareigojo jį nekeisti nuolatinės gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), be vykdančio priežiūrą įgalioto policijos pareigūno sutikimo ir būti gyvenamojoje vietoje nuo 18 val. iki 7 val., tačiau nevykdydamas teismo įpareigojimo jis 2004 m. gegužės 24 d., apie 18 val. 10 min., nebuvo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), į namus sugrįžo 19 val. 10 min., t. y. nevykdė 2004 m. gegužės 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo įpareigojimo būti gyvenamojoje vietoje nuo 18 val. iki 7 val.
R.B. taip pat nuteistas už tai, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2004 m. gegužės 14 d. nutartimi skyrė R.B. teismo įpareigojimus šešiems mėnesiams, remdamasis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1 punktu įpareigojo R.B. nepalaikyti ryšių su A.Š. , tačiau nevykdydamas teismo įpareigojimų R.B. 2004 m. birželio 8 d., apie 12 val., susitiko su A.Š. sporto klube „T.“, esančiame (duomenys neskelbtini), ir bendravo su juo, t. y. nevykdė 2004 m. gegužės 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo įpareigojimų nepalaikyti ryšių su A.Š. .
Šalies argumentai
Nuteistasis R.B. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Jis pripažįsta faktą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 str. (dėl nebuvimo gyvenamojoje vietoje 2004 m. birželio 8 d.), tačiau nesutinka, kad dėl svarbių ir objektyvių priežasčių pavėluodamas grįžti namo nustatytu laiku padarė tyčinį nusikaltimą. Apeliantas nurodo, kad nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 181 str. 3 d. Teismas nepagrįstai teigia, kad iš F.Š. reikalaujama skola Z.M. naudai buvo tariama ir apeliantas apie tai žinojo. Jis žinojo, kad F.Š. yra skolingas Z.M. . Ši skola patvirtinta dokumentais. Skolos neginčijo ir pats F.Š. . Todėl apeliantas buvo įsitikinęs, kad vykdo teisėtą Z.M. prašymą. Taip pat nurodo, kad teismas pažeidė BPK 255 str., nes apeliantas nuteistas ne už tai, kuo buvo kaltinamas. Tuo buvo suvaržyta jo teisė į gynybą. Net jei apelianto veiksmai būtų vertinami kaip savavaldžiavimas, teismas negalėtų jo veiksmų perkvalifikuoti iš BK 181 str. į BK 294 str., nes būtų pažeistos BPK 255 str. nuostatos. Teismas nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais ir prieštaringais liudytojo F.Š. parodymais, nes pastarasis nurodė skirtingas neva iš jo prievartautas sumas, nepateikė įrodymų apie tai, kad yra akcininkas bendrovės, kuri yra tikroji skolos savininkė. Todėl apeliantas teigia, kad F.Š. yra suinteresuotas negrąžinti skolos bei jo parodymai turi būti vertinami kritiškai.
Nuteistasis A.Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo baudžiamosios bylos dalį pagal BK 284 str. jo atžvilgiu nutraukti, dėl dalies pagal BK 245 str. (dėl 2004 m. birželio 10 d. apsilankymo kavinėje „L.“) – jį išteisinti, o jo veiką pagal BK 181 str. 3 d. perkvalifikuoti į BK 294 str. 1 d. bei sušvelninti paskirtą bausmę. Mano, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę.
Apeliantas neginčija viešosios tvarkos pažeidimo fakto 2003 m. gruodžio 24 d., 4 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), tačiau teigia, kad šioje veikoje neatliko įžūlių, vandališkų veiksmų, grasinimų ir jo veiksmais nebuvo siekiama sutrikdyti visuomenės rimties. Nurodo, kad jis anksčiau gyveno A.I. bute, todėl, būdamas išgėręs, supainiojo adresus ir bandė patekti į minėtą butą, beldėsi į jo duris. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai laiptinėje negirdėjo triukšmo, nematė susirinkusių kaimynų. Apeliantas teigia, kad jis sutrikdė tik A.I. rimtį ir padarė jai žalą. Todėl mano, kad jo veiksmai turi ATPK 174 str. požymių. Jis atlygino padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiosios, kuri neturi jam jokių pretenzijų.
Apeliantas neneigia, jog pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 15 d. paskirtus teismo įpareigojimus vadovaujantis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymu jam buvo uždrausta susitikti su R.B. ir nesilankyti kavinėje „L.“. Tačiau nurodo, kad jo visi susitikimai su R.B. buvo užfiksuoti sporto klube „T.“. Jokios tyčios įvykdyti šį baudžiamąjį nusižengimą neturėjo, nes sporto klube su R.B. susitikdavo atsitiktinai bei šių susitikimų jis negalėjo išvengti. Nors jo veiksmuose ir yra formali baudžiamojo nusižengimo sudėtis, tačiau nėra tyčios. Apeliantas teigia, kad su R.B. nebuvo susitikęs 2004 m. birželio 10 d. kavinėje „L.“. Skunde nurodo, kad teismas painioja dvi kavines – „L.“, esančią (duomenys neskelbtini), ir „L.“, esančią (duomenys neskelbtini), ir todėl nepagrįstai teigia, jog apeliantas 2004 m. gegužės 10 d. buvo susitikęs su R.B. kavinėje „L.“. Byloje esančiame slapto sekimo protokole nurodyta, kad 2004 m. birželio 10 d., 14 val. 13 min., apeliantas išėjo iš baro „L.“ ir po to buvo sulaikytas. Todėl apeliantas mano, kad dėl 2004 m. gegužės 10 d. susitikimo su R.B. kavinėje „L.“ jis turi būti išteisintas.
Teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo F.Š. parodymais bei įvardijo juos kaip nuoseklius ir atitinkančius kitus byloje surinktus įrodymus. Apeliantas teigia, kad F.Š. parodymai nenuoseklūs. Byloje nepagrįstai nenustatyta, kokia konkreti pinigų suma buvo reikalaujama ir ar apeliantas turėjo teisėtą pagrindą jos reikalauti.
Pranešime apie įtarimą buvo nurodyta, jog 2004 m. gegužės 6 d., apie 15 val., apeliantas kartu su R.B. ir V.N. reikalavo iš F.Š. tariamą 34000 Lt dydžio skolą. Nuosprendyje taip pat nurodyta ši aplinkybė, tik eliminuotas V.N. . Tačiau apeliantas teigia, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, iš kur atsirado būtent ši 34000 Lt dydžio suma, nes nuosprendyje ši suma gauta remiantis matematiniais skaičiavimais, o ne konkrečiais įrodymais. Be to, teismas nustatė naujas aplinkybes, sunkinančias apelianto padėtį, – kad apeliantas kartu su R.B. reikalavo net 61400 Lt. Todėl apeliantas teigia, kad teismas pažeidė BPK 301 str. l d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.4 p. nuostatas. Apeliantas nurodo, kad F.Š. savo apklausose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme niekada nenurodė, jog iš jo buvo reikalaujama 34000 Lt ar 61400 Lt. F.Š. 2004 m. birželio 2 d. protokole-pareiškime nieko nenurodė apie iš jo reikalaujamus pinigus. Vienoje iš vėlesnių apklausų jis teigė, jog iš jo apeliantas kartu su R.B. reikalavo 3000 JAV dolerių, kitoje – jog tik trečdalį nuo 60000 Vokietijos markių, dar kitoje – jog konkreti pinigų suma nebuvo nurodyta, o jis suprato, kad reikalauja tiek, kiek kainuoja automobilis „Ford Explorer“, kurį F.Š. įvertino 8900 eurų. Todėl apeliantas teigia, kad tiek ikiteisminį tyrimą atlikęs prokuroras, tiek teismas savarankiškai nusprendė, jog 2004 m. gegužės 6 d. buvo reikalauta 34000 Lt. Net ir pripažinęs apeliantą kaltu dėl turto prievartavimo, teismas, neišsiaiškinęs reikalaujamos sumos dydžio, negalėjo tinkamai pritaikyti įstatymo – nustatyti, ar apelianto veikoje yra BK 181 str. 2 d. ar 3 d. požymiai.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog jo veika atitinka BK 181 str. sudėtį. Teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog F.Š. skola Z.M. buvo tik tariama ir nebuvo jokio teisinio pagrindo reikšti turtines pretenzijas nukentėjusiajam. Tačiau pats F.Š. buvo parašęs rašytinį skolos grąžinimo pasižadėjimą. Šį pasižadėjimą ir teismo sprendimą apeliantui perdavė Z.M. ir paprašė padėti atgauti priteistus pinigus. Apeliantas buvo įsitikinęs, jog F.Š. pinigus gavo, jų negrąžino Z.M. ir yra teisėtas pagrindas reikalauti iš F.Š. skolos. Be to, pastarasis nebuvo bendrovės akcininkas, panaudojo Z.M. pinigus automobiliams pirkti ir dėl F.Š. kaltės šie pinigai buvo netinkamai investuoti. Atsižvelgdamas į tai apeliantas mano, kad jo veiksmus teismas galėjo kvalifikuoti pagal BK 294 str. Tačiau byloje nustatyta, jog apeliantas su R.B. reikalavo, kad F.Š. grąžintų Z.M. bent trečdalį skolos. Teismas negalėjo inkriminuoti apeliantui to, jog R.B. reikalavo jam parvežti automobilį „Audi A8“ ar kad jis paėmė iš nukentėjusiojo 10000 Lt, nes šios aplinkybės apeliantui nebuvo inkriminuotos ikiteisminio tyrimo metu. Be to, jis su R.B. nebuvo susitikęs kavinėje „L.“ ir apie jo pokalbį su F.Š. dėl automobilio „Audi A8“ nieko nežinojo. Teismas išteisino V.N. kaip nedalyvavusį prievartaujant turtą, nors nukentėjusysis buvo davęs tokius parodymus. Remdamasis tuo apeliantas teigia, kad teismas besąlygiškai netikėjo nukentėjusiojo parodymais ir todėl negalėjo ir apeliantui inkriminuoti minėto epizodo.
Apeliantas mano, kad neteisingai įvertinti jo veiksmai ir dėl automobilio „Ford Explorer“ įsigijimo, nes jis su nukentėjusiuoju buvo susitaręs pasikeisti automobiliais ir todėl apeliantas jam atidavė savo automobilį „Mersedes Benz“. Be to, F.Š. verčiasi automobilių prekyba ir galėjo šį automobilį parduoti, o apeliantas pasiėmė automobilį „Ford Explorer“. Šis automobilis buvo įregistruotas UAB „N.“ vardu, nes apeliantas, nepardavęs automobilio „Mersedes-Benz“, negalėjo naujo automobilio deklaruoti savo vardu. Jokia prievarta prieš F.Š. dėl automobilio perregistravimo panaudota nebuvo. Tai patvirtino teisme apklausti liudytojai. Apeliantas naudojosi automobiliu „Ford Explorer“ visą mėnesį. F.Š. nesikreipė į teisėsaugos organus dėl prieš jo valią paimto minėto automobilio. Tuo metu apelianto automobilis „Mersedes Benz“ stovėjo F.Š. automobilių aikštelėje ir jis šį automobilį pardavinėjo. Todėl apeliantas teigia, kad šiame epizode nėra nei savavaldžiavimo, nei turto prievartavimo sudėties. Be to, teismas, netinkamai pritaikydamas įstatymą, paskyrė aiškiai per griežtą laisvės atėmimo bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundai atmetami.
Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai R.B. ir A.Š. pripažino kaltais ir nuteisė už turto prievartavimą.
Apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nuteistųjų kaltės ir jų veikos juridinio įvertinimo.
Iš apeliacinių skundų turinio seka, kad abu nuteistieji neigia savo kaltę dėl turto prievartavimo ir mano, kad jų veika galėtų būti vertinama kaip savivaldžiavimas. Tačiau nesant procesinių galimybių (nepažeidžiant BPK 255 str.) taip kvalifikuoti nusikalstamą veiką ir nenustačius didelės žalos požymio, prašo juos pagal BK 181 str. 3 d. išteisinti. Šie skundų argumentai yra nepagrįsti. Be to, jie visiškai nesiderina su nuteistųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Ikiteisminio tyrimo metu R.B. teigė, kad Z.M. tarpininkauti atgaunant pinigus iš F.Š. jų neprašė (t. 2, b. l. 74-77, 79, 80-82). Pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad F.Š. skola Z.M. jis (apeliantas) ir A.Š. pradėjo domėtis F.Š. prašymu.
A.Š. ikiteisminio tyrimo pradžioje nurodė, kad Z.M. prašė tik suorganizuoti susitikimą su F.Š. ir niekada neminėjo, kad F.Š. jam yra skolingas (t. 2, b. l. 87-88, 91-92). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose A.Š. jau tvirtino, kad Z.M. prašė jo pagalbos atgaunant skolą iš F.Š. .
Tuo tarpu nukentėjusysis F.Š. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iš esmės nuosekliai aiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes, todėl apygardos teismas šiais nukentėjusiojo parodymais pagrįstai rėmėsi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Kolegija pažymi, kad dėl minėto įrodymų šaltinio patikimumo jokių abejonių nekyla. Visas nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes, tarp jų ir smurto vartojimą, patvirtina kiti savarankiški įrodymų šaltiniai (teismo medicinos specialisto išvada, garso įrašai, pinigų pažymėjimo apžiūrėjimo protokolas, pinigų perdavimo aktas, įvykio vietos apžiūros protokolas, liudytojo O.S. parodymai).
Iš tiesų F.Š. protokole-pareiškime ir pirmoje nukentėjusiojo apklausoje (t. 1, b. l. 1, 4-7) nėra užfiksuota, kad apeliantai prieš jį vartojo smurtą. Tačiau iš F.Š. protokolo- pareiškimo (t. 1, b. l. 1), liudytojo apklausos protokolo (t. 1, b. l. 4-7) surašymo laiko matyti, kad šių procesinių dokumentų rašymo metu nuteistieji dar nebuvo pareiškę visų turtinių reikalavimų. Be to, smurtas prieš nukentėjusįjį buvo pavartotas tik 2004 m. birželio 8 d. Todėl natūralu, kad rašydamas pareiškimą ir pirmos apklausos metu (2004 m. birželio mėn. 2 d. ir 4 d.) jis tokių aplinkybių negalėjo nurodyti. Tai reiškia, kad jokių esminių prieštaravimų dėl reikalaujamų perduoti pinigų sumų ar smurto vartojimo F.Š. parodymuose nėra.
Iš baudžiamosios bylos ir apeliacinių skundų turinio seka, kad abu apeliantai buvo susipažinę su F.Š. rašytu pakvitavimu. Iš šio pakvitavimo aiškiai matyti, kad civiliniai teisiniai santykiai šiuo atveju atsirado tarp Vokietijos piliečio C. ir UAB ,,C.“, atstovaujamos Z.M. . Taigi F.Š. nėra šių civilinių teisinių santykių šalis. Juo labiau tokia šalimi negali būti laikomi nuteistieji. Pakvitavime užfiksuota F.Š. sąlyginė prievolė perduoti pinigus Z.M. po to, kai jis (F.Š.) šiuos pinigus gaus, nesuteikė nuteistiesiems jokios teisės reikalauti minėtų pinigų iš nukentėjusiojo, juo labiau kad byloje yra nustatyta, jog pinigai iš nurodyto Vokietijos piliečio nėra atgauti. Todėl apygardos teismas pagrįstai minėtus civilinius teisinius santykius, kuriais prisidengdami apeliantai prievartavo turtą, įvardijo kaip tariamą F.Š. skolą Z.M. .
Be to, nuteistieji sąmoningai nutylėjo ir svarbiausią šioje byloje aplinkybę, t. y. neginčijamai nustatytą faktą, kad jie reikalavo turtą perduoti ne Z.M., bet jiems. Byloje nėra net užuominos apie tai, kad tariamą reikalavimo teisę Z.M. perleido nuteistiesiems. To netvirtina ir patys apeliantai.
Taigi asmenų, kurie nėra susieti turtiniais santykiais su nukentėjusiuoju, reikalavimas perduoti turtą jiems ir dalies perduoto turto užvaldymas jį paverčiant savo nuosavybe jokiu būdu negali būti vertinamas kaip savavaldžiavimas. Tokios išvados nepaneigia ir galimas įtarimas, kad F.Š. pinigus iš Vokietijos atgavo, bei nukentėjusiojo statusas minėtoje bendrovėje.
Kolegija plačiau neaptarinėja naivių ir neįtikinamų apeliantų teiginių apie apsikeitimą automobiliais, geranorišką pinigų perdavimą ir pažadą surasti bei parduoti A.Š. prabangų automobilį ,,Audi A8“, nes akivaizdu, kad tokie klausimai nesprendžiami grasinant ar vartojant smurtą.
Apeliaciniuose skunduose daug dėmesio skiriama teismo išvadoms dėl reikalaujamo perduoti turto vertės. Be to, skunduose apeliuojama ir į BPK pažeidimus, kurie, apeliantų nuomone, suvaržė jų teises į gynybą.
Šie skundų argumentai neatitinka tikrovės. Iš nukentėjusiojo parodymų ir byloje esančių garso įrašų išklotinių matyti, kad nuteistieji iš pradžių reikalavo perduoti trečdalį sumos nuo 60 000 Vokietijos markių. Kaltinime ir skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad tai sudaro 34000 Lt. Tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teismas, turėdami duomenų iš Lietuvos banko apie Vokietijos markės kursą (t. 7, b. l. 45-47), atliko paprasčiausius matematinius veiksmus ir kaltinime bei nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė 34000 Lt sumą, nuteistųjų teisių nesuvaržė ir BPK 255 str. ar 301 str. nuostatų nepažeidė.
Tas pat pasakytina ir apie dviejų automobilių vertę, kuri nustatyta taip pat pasitelkus paprasčiausius aritmetinius veiksmus. Reikalaujamo perduoti turto vertė viršija BK 190 str. numatytą 250 MGL dydžio sumą, todėl apeliantų veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 181 str. 3 d.
BK 219 str. 3 d. numatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas, t. y. padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Tačiau, pažeidžiant minėto baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, prokuroras dėl nesuprantamų priežasčių kaltinamajame akte nenurodė, kad buvo realiai užvaldyta dalis reikalaujamo perduoti turto – 10000 Lt. Negalėdamas peržengti kaltinimo ribų, tokios aplinkybės, aprašydamas įrodyta pripažintą nusikalstamą veiką, nenurodė ir apygardos teismas. Tačiau ši aplinkybė nuteistųjų teisinės padėties nepasunkino ir teisės į gynybą nesuvaržė. Priešingai, apeliantams nebebuvo reikalo gintis nuo jiems nepareikšto kaltinimo dėl 10000 Lt užvaldymo.
Kolegija taip pat pažymi, kad turto prievartavimas yra baigtas nusikaltimas nuo to momento, kai grąsinant, šantažuojant ar vartojant kitokią prievartą reikalaujama perduoti turtą, teisę į turtą ar atlikti konkrečius turtinio pobūdžio veiksmus ar susilaikyti nuo jų (1996 m. birželio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 43 ,,Dėl teismų praktikos nagrinėjant turto prievartavimo baudžiamąsias bylas“ 6 p.). Todėl epizodo dėl 10000 Lt užvaldymo neinkriminavimas tęstinio turto prievartavimo atveju neturi įtakos juridiškai vertinant nuteistųjų nusikalstamas veikas.
Vadovaudamasis BPK 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai paduoti. Todėl kolegija neturi teisės vertinti V.N. nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Tačiau jo veiksmų juridinis įvertinimas pagal BK 181 str. 1 d. nereiškia, kad apygardos teismas netikėjo nukentėjusiojo parodymais. Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų motyvų seka, kad teismui nepakako vien nukentėjusiojo parodymų, kad V.N. būtų pripažintas kaltu pagal BK 181 str. 3 d. dėl bendrininkavimo prievartaujant didelės vertės turtą.
Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad 2004 m. gegužės 10 d. kavinėje ,,L.“, esančioje (duomenys neskelbtini), su juo buvo R.B. ir A.Š. . Šio susitikimo metu buvo reikalaujama, kad F.Š. tariamai skolai padengti nupirktų R.B. automobilį ,,Audi A8“. Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais kolegija neturi pagrindo. Todėl A.Š. teiginys, kad esą jis nieko nežinojo apie šį reikalavimą, neatitinka tikrovės.
F.Š. paaiškino, kodėl iš karto nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Šie paaiškinimai yra logiški, gyvenimiški ir nekeliantys abejonių dėl jo parodymų patikimumo.
Ginčydamas savo kaltę dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo A.Š. nurodo, kad su R.B. sporto klube susitikdavo atsitiktinai, o kavinėje ,,L.“ nuosprendyje nurodytu laiku nebuvo. Šie apelianto teiginiai taip pat neatitinka tikrovės. Skundžiamame nuosprendyje pakankamai aiškiai pasisakyta, kokiais įrodymais grindžiama A.Š. kaltė. Iš šių įrodymų seka, kad A.Š. susitikimai su R.B. nebuvo atsitiktiniai.
Kolegija jau pasisakė dėl A.Š. apsilankymo kavinėje ,,Laura“ 2004 m. birželio 10 d. Jokios klaidos dėl lankymosi kavinėse ,,L.“ ir ,,L.“ teismas nepadarė.
R.B. savo kaltės dėl nusikaltimo, numatyto BK 245 str., ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme neneigė. Tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo įpareigojimą būti gyvenamojoje vietoje nustatytu laiku pažeidė dėl objektyvių priežasčių – automobilio sugedimo. Kolegija daro išvadą, kad tyčia pažeisti šį teismo įpareigojimą yra įrodyta.
Liudytojas E.T. nurodė, kad R.B. apie tokią aplinkybę (automobilio sugedimą) jam net neužsiminė. Maža to, iš liudytojos R.G. parodymų seka, jog R.B. 2004 m. gegužės 24 d. paprasčiausiai pavėlavo grįžti iš pirties.
Nuteistasis A.Š. ginčija savo kaltę ir pagal BK 284 str. 1 d., teigdamas, kad jo veiksmai atitinka tik ATPK 174 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius. ATPK 174 str. dispozicijoje nedidelis chuliganizmas suprantamas kaip necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kolegijos nuomone, apelianto veiksmų ATPK 174 str. dispozicija neapima, nes jo veiksmai buvo įžūlūs, ilgai trunkantys bei atkakliai nenutraukiamai trikdantys visuomenės rimtį. Tokią išvadą kolegija daro remdamasi faktinėmis bylos aplinkybėmis. Nustatyta, kad A.Š. apie pusę valandos daugiabučio namo laiptinėje spardė ir kumščiais daužė svetimo buto duris, nulaužė jų rankeną. Šiais veiksmais jis sutrikdė ne tik A.I. , bet ir kitų laiptinės gyventojų rimtį, sutrukdė jų poilsį, sukėlė išgąstį. Tai patvirtino liudytojos I.U. ir D.V. . Todėl įvertinus nuteistojo veiksmų ypatumus, intensyvumą, trukmę bei pasekmes teigtina, kad A.Š. nusikalstamos veikos juridinis įvertinimas yra teisingas.
Skirdamas nuteistiesiems bausmes, apygardos teismas BK 54 str. reikalavimų nepažeidė, t. y. atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininkų asmenybes ir kitas bylos aplinkybes. Nuteistiesiems už didelės vertės turto prievartavimą paskirtos bausmės yra artimos sankcijos vidurkiui. Įvertinus aplinkybę, kad apeliantai daugelį kartų teisti, tokios bausmės negali būti laikomos aiškiai per griežtos.
Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinius skundus pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistųjų R.B. ir A.Š. skundus atmesti.