- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-20
- Bylos Nr.
- TS-6-771/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00009-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nuteistasis
- A. P.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)šiuo metu esančio Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos netaikymo nuteistajam,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. nuteistas Šiaulių apygardos teismo (duomenys neskelbtini)nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (dėl V. K. nužudymo), 129 str. 1 d. (dėl nenustatytos asmenybės vyro nužudymo) ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (dėl V. K. nužudymo) laisvės atėmimu 14 metų; pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (dėl nenustatytos asmenybės vyro nužudymo) laisvės atėmimu 14 metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 17 metų. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. A. P. į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime būtas laikas nuo 2009-01-12 iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2009-12-29. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini)nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam A. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, bei rekomenduota nuteistajam: dalyvauti (duomenys neskelbtini) (pagal galimybes kitų institucijų ar asmenų) organizuojamuose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose, susijusiuose su gebėjimais atpažinti problemas, jų sprendimo įgūdžių ir pasekmių suvokimo ugdymu, atsakingo požiūrio į visuomenei priimtinas vertybes stiprinimu); dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse; nedaryti naujų teisės aktų pažeidimų. Taip pat nutarime nurodyta, jog bausmės pradžia: (duomenys neskelbtini). Neatliktas bausmės laikas: (duomenys neskelbtini) (posėdžio dieną). Galimo lygtinio paleidimo taikymo data (2/3 bausmės): (duomenys neskelbtini)Nuteistasis jau atliko paskirtos bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau vis dar yra nustatomi jo pakartotino nusikalstamo elgesio riziką bei jo elgesį neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksmai, galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai, t. y. kriminalinė istorija: (ankščiau teistas 7 kartus, nusikaltimai sunkėja, būdingas nusikaltimų modelis); nepakankami problemų sprendimo bei pasekmių suvokimo įgūdžiai; sąmoningumo stoka savo gyvenimo būdo atžvilgiu; elgesio kontrolės stoka, pavartojus alkoholio. Anksčiau A. P. teistas septynis kartus už įvairias nusikalstamas veikas. Buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, reali bausmė - terminuotas laisvės atėmimas, lygtinio paleidimo institutas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes jis vėl nusikalsdavo, kas leidžia teigti, kad savo tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugebėdavo išlaikyti. Bausmės atlikimo metu 19 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Už padarytus pažeidimus 15 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nuteistajam nustatyta vidutinė rizika, kuri tokia ir išliko visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nutarime pažymėta, jog Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini)vertinimu, visi ankščiau išvardinti veiksniai ir aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę bei įvertinus kartu su kitomis, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, vis dar negali daryti išvados, kad nuteistojo pažanga, mažinanti nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtiniam paleidimui ir nėra garantijų, kad nuteistasis nenusikals.
Šalies argumentai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas nuteistojo A. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini)nutarimo. Skunde nurodo, kad Lygtinio paleidimo komisija (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) svarstydama lygtinį paleidimą nepateikė jokių motyvų ir argumentų, kodėl priėmė būtent tokį sprendimą. Padarė esminį procesinį pažeidimą, vertindama pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir neigiamai charakterizuojant jo elgesį, kas nebuvo daroma įkalinimo įstaigoje, kur nuolat atlikinėjo bausmę. Jis aktyviai dalyvavo daugybėje pozityvaus užimtumo veiklų, per nustatytą laiką įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones ir rekomendacijas. Atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, drausmine tvarka nebaustas, tačiau minėtos aplinkybės Komisijai neturėjo reikšmės. Komisijai priimant neigiamą sprendimą ir vadovaujantis nepagrįstais faktais, tačiau nevertinant elgesio pokyčių per pastaruosius metu, mano kad jo atžvilgiu užkertamas kelias pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe į lygtinį paleidimą. Nori, kad būtų atsižvelgta į atliktos bausmės dalį, kuris sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą, bei Komisijos nutarimą panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Iš nuteistojo skundo matyti, jog jis kaip pagrindinius argumentus, kodėl jam turi būti taikytas lygtinis paleidimas nurodo, tai, jog jis per paskutinius metus nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir nebaustas drausmine atsakomybe, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis bei atliktą bausmės laiką. Šiais argumentais grindžia ir savo skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo. Tačiau teismas su šiais nuteistojo skunde nurodytais argumentais kategoriškai nesutinka ir susipažinęs su nuteistojo asmens byla, daro pagrįstą išvadą, jog A. P. atžvilgiu priimtas Komisijos nutarimas yra pagrįstas, jame yra atsižvelgta į visas būtinas sąlygas norint taikyti asmeniui lygtinį paleidimą ir priimtas motyvuotas bei pagrįstas sprendimas.
Pažymėtina tai, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos – išimtinė teisė, kuri yra taikoma asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę. Aplinkybė, kad asmuo atliko bausmės laiką, nuo kurio gali būti taikomas lygtinis paleidimas nėra absoliuti ir vien tik ja remiantis, to daryti negalima. Pažymėtina ir tai, jog aplinkybės, kurias nurodo A. P. skunde (per vienerius metus nepažeidė vidaus tvarkos ir nebaustas drausmine tvarka) taip pat negali būti vertintinos, kaip pagrįstas pagrindas asmeniui taikyti lygtinį paleidimą, kadangi asmuo šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.
Norint taikyti asmeniui lygtinį paleidimą - vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir akivaizdi pažanga ją mažinant. Šiuo konkrečiu atveju matyti, jog asmens nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė (kai tuo tarpu įstatymo leidėjas yra pabrėžęs, jog lygtinis paleidimas taikomas asmeniui, kurio nusikalstamo elgesio rizika yra žema), o esminių ir akivaizdžių pokyčių mažinant jos riziką nustatyta nebuvo.
Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, jog nuteistasis bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini)už padarytą labai sunkų nusikaltimą. Laisvės atėmimo bausmę atlieka jau ketvirtą kartą ir kaip matyti iš teismui pateiktos asmens bylos, asmeniui taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinio paleidimo instituto taikymas nepadarė jokios teigiamos įtakos ir buvo neefektyvus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini)įgijo pagrindinį išsilavinimą. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimo bausmės metu (duomenys neskelbtini)įgijo avalynės gamintojo specialybę, o (duomenys neskelbtini)įgijo vidurinį išsilavinimą. Bylos duomenimis, laisvės atėmimo bausmės metu, buvo stebima teigiama nuteistojo motyvacija darbinei veiklai: (duomenys neskelbtini)dirbo pataisos įstaigos valgykloje; (duomenys neskelbtini)dirbo valytoju; (duomenys neskelbtini); 2018-2019 m. - pataisos įstaigos valgykloje; (duomenys neskelbtini)-pataisos įstaigos siuvykloje; nuo (duomenys neskelbtini)grįžo dirbti į pataisos įstaigos valgyklą. Nuo (duomenys neskelbtini)dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)nuteistasis įsidarbino Turto valdymo skyriaus pagalbinio darbininko pareigose. Perkeltas į (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini)įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)pagalbiniu darbininku. Nuo (duomenys neskelbtini)įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)Vertinimo metu nuteistasis teigia, jog iki laisvės atėmimo jo pagrindinis pajamų šaltinis buvo gaunamos pajamos už neoficialų, o retsykiais ir oficialių darbą. Teisės pažeidėjas teigia, jog šių pajamų jam užtekdavo pagrindiniams poreikiams patenkinti, taip pat nurodo, kad jokių paskolų ar skolų neturėjo. Atkreiptinas dėmesys, jog iki pastarosios laisvės atėmimo bausmės, teisės pažeidėjas buvo 7 kartus teistas už vagystes; pasiteiravus motyvo, nurodo, kad greičiausiai pritrukdavo lėšų norimam daiktui. Teismo nuosprendžiu nuteistajam nei turtinės, nei neturtinės žalos nepriteista. Pagal (duomenys neskelbtini)Finansų skyriaus pateiktą pažymą, nuteistojo vardu (duomenys neskelbtini)vykdomieji dokumentai negauti. Šiuo metu Finansų skyrius informacijos apie nuteistojo vykdomuosius raštus neturi. Interviu metu nuteistasis nurodo, kad šiuo metu save išlaikė iš gauto uždarbio (duomenys neskelbtini), esant poreikiui, finansiškai prisideda draugė. Pakeitus darbą, viliasi, kad problemų dėl darbo užmokesčio išmokėjimo nebus ir gaunamo atlygio užteks pagrindiniams poreikiams. Yra pagrindas manyti, kad nuteistojo darbinė motyvacija padeda ir padės įsitvirtinti darbo rinkoje, o gaunamas atlyginimas bus pakankamas asmeniniams poreikiams patenkinti, kas mažina nusikalstamo elgesio riziką ir veikia kaip apsauginis veiksnys. Nuteistasis bausmės atlikimo metu du kartus vedė ir išsiskyrė, savo vaikų neturi. Pokalbio metu nurodo, kad šiuo metu artimiausias ir brangiausias žmogus yra jo draugė, su kuria bendrauja apie metus laiko. Santykius apibūdina, kaip šiltus ir palaikančius, planuoja kartu ateitį. Bendrauja telefonu, susitinka laisvalaikiu, išvykų metu. Draugė kartu su dukra persikėlė (duomenys neskelbtini), kas dar dažniau sudaro galimybę pasimatyti. Nuteistojo teigimu, su draugės dukterimi santykiai taip pat geri. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog ryšio neturėjimas su vieninteliu likusiu šeimos nariu (broliu) mažina palaikymo, savitarpio pagalbos tikimybę, tačiau palaikantys santykiai su drauge mažina pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę ir veikia kaip apsauginis ryšys. Dedamos pastangos išlaikyti ilgalaikius ir stabilius santykius šį apsauginį veiksnį gali dar labiau pastiprinti.
Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog vertinimo metu nuteistasis pripažįsta, kad praeityje pasirinkti draugai, kurių nemaža dalis buvo teisti asmenys, bei laisvalaikio praleidimo būdai kartu vartojant alkoholį, turėjo didelės įtakos jo padarytoms nusikalstamoms veikoms. Nors pats teigia turėdavęs ryžto atsisakyti alkoholio ir buvo jaučiantis ribą, kada jo negalintis vartoti (pvz., nes reikės į darbą), tačiau draugams pasakyti „ne“ neišeidavo, neneigia, kad buvo svarbi jų nuomonė. Nusikaltimus vykdė apsvaigęs nuo alkoholio, tiek būdamas vienas, tiek su bendrininkais. Nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir, nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo noro radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Visoms padarytoms nusikalstamoms veikoms būdingas nusikaltimų modelis, o pastarasis nusikaltimas yra sunkėjantis, su neatitaisomais padariniais (atimtos dviem žmonėms gyvybės). Šios aplinkybės suponuoja, jog motyvacija keistis ir atsiribojimas nuo buvusios aplinkos veikia kaip apsauginis veiksnys, tačiau būnant mažiau struktūruotoje aplinkoje polinkis pasiduoti kitų asmenų įtakai vis dar išlieka ir gali skatinti nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį ir veikti kaip kriminogeninis veiksnys. Taip pat nuteistasis teigia, kad alkoholį iki laisvės atėmimo vartojo saikingai, jausdavo ribą, kiek ir kada galėdavo išgerti. Analizuojant nuteistojo praeitį, matyti, kad, tiek pastarasis nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, tiek visi ankstesni, teisės pažeidėjo teigimu, įvykdyti esant neblaiviam. Nuteistasis pripažįsta, kad alkoholis turėjo įtakos teisės pažeidimams. Teisės pažeidėjas yra smurtavęs apsvaigęs nuo alkoholio. Ir nors duomenų, kad bausmės atlikimo metu būtų vartojęs alkoholio, nėra, tačiau vis tik darytina išvada, jog smurtinio elgesio rizika pavartojus alkoholio išlieka svarbiu kriminogeniniu veiksniu. Socialinio tyrimo išvados patvirtina, jog nuteistasis neigia savitvardos ar impulsų kontrolės problemas, tačiau abi veikos atliktos itin brutaliomis aplinkybėmis. Nuteistojo teigimu, konfliktus ir problemas galima išspręsti bendraujant. Atsižvelgiant į laisvėje pasirinktą gyvenimo būdą ir padarytus nusikaltimus, galima teigti, jog alkoholio įtakoje nuteistasis praranda situacijos kontrolę, negeba adekvačiai vertinti situacijos. Geba atpažinti problemas, turėjusias įtakos nusikalstamai veikai, numato tam tikrus alternatyvius sprendimus, tačiau stokoja, kai kurių elgesio pasekmių suvokimo. Bylos duomenimis, nuteistasis (duomenys neskelbtini)dalyvavo Smurtinio elgesio keitimo psichologo grupiniuose užsiėmimuose. (duomenys neskelbtini)dalyvavo grupėje „Agresijos ir konfliktų valdymas“, tačiau psichologės pažymėta, kad nors nuteistasis sėkmingai baigė pastarąją grupę, tačiau sunkiai įsisavino informaciją. Nuteistasis sunkiai geba įvardinti lankytų programų/grupių gautą naudą, teigia, kad didžiausias įdirbis ir pokytis - darbas su savimi visą bausmės atlikimo laikotarpį. Nuteistasis, kalbėdamas apie ateities planus, įvardija kad planuoja daug dirbti, ieškoti geriausių darbo variantų dėl atlyginimo ir vystyti turimus santykius. Nuteistasis sugeba suprasti ir priimti tam tikru kampu kito požiūrį, kai prašoma tai padaryti. Asmuo linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Tačiau, kaip nurodyta išvadose, vis tik kai kurių savo elgesio pasekmių suvokimo stoka, impulsyvumas vis dar gali veikti kaip kriminogeninis veiksnys, tačiau darbas su savimi elgesio keitimo srityje, problemų atpažinimas bei susitelkimas į asmeninius tikslus mažina nusikalstamo elgesio riziką ir veikia kaip apsauginis veiksnys
Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog bausmės atlikimo metu, (duomenys neskelbtini)nutarimu, nuteistasis buvo perkeltas iš (duomenys neskelbtini) tęsti bausmės atlikimą. Nuo (duomenys neskelbtini)iki perkėlimo į (duomenys neskelbtini)bausmę atlikinėjo lengvojoje grupėje. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis 19 kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus (pareigūnų reikalavimų nevykdymas, buvimas be nuteistojo kortelės, pornografinio turinio medžiaga USB, naudojosi ne savo MP3 grotuvu, buvimas patalpose, kuriose negali būti, naudojimasis mobilaus ryšio telefonais, išdaužtas įstaigos langas, rūkymas neleistinose vietose). Už padarytus pažeidimus 15 kartų buvo skirtos drausminės nuobaudos, šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi (paskutinį kartą drausminė nuobauda skirta (duomenys neskelbtini)Bausmės atlikimo metu už gerą darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei pavyzdingą elgesį 11 kartų skatintas (paskutinį kartą skatintas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)atviro bausmės atlikimo vietos ((duomenys neskelbtini)socialinės darbuotojos pateiktoje informacijoje nurodyta, kad nuteistasis į (duomenys neskelbtini). Apibūdinimas kaip tvarkingas, pareigingas, patikimas, laiku atlieka jam patikėtus nurodymus. Randa bendrą kalbą tiek su kitais (duomenys neskelbtini)gyventojais, tiek su darbuotojais. Iškylančius klausimus ar nesutarimus sprendžia taktiškai, kartais pastebimas impulsyvumas dėl darbo paieškų. Jei situacija pakrypsta ne taip kaip nori, nuteistasis jaučia pyktį, susierzinimą, bet tai trunka neilgai. Nuteistasis (duomenys neskelbtini)rodo iniciatyvą aplinkos tvarkyme bei kitose veiklose. Nusižengimų nedaro, laikosi dienotvarkės. Nuo (duomenys neskelbtini)dirbo (duomenys neskelbtini)Nuo (duomenys neskelbtini)įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tikėtina, kad nuteistojo elgesys ir pastangos laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos padėjo valdyti nusikalstamo elgesio riziką.
Iš pirmiau teismo aptartų duomenų matyti, kad nuteistasis yra charakterizuojamas pakankamai teigiamai, tačiau iki šiol išlieka nemažai neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, kurios gali skatinti nuteistojo pakartotinį nuskalstamą elgesį, t. y. kriminalinė istorija; būdingas impulsyvumas bei kai kurių savo elgesio pasekmių suvokimo stoka; mažiau struktūruotoje aplinkoje polinkis pasiduoti kitų asmenų įtakai; elgesio kontrolės stoka, pavartojus alkoholio. Nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą - nužudymą. Byloje nustatyti duomenys patvirtina, jog asmuo iki šiol ne visada kritiškai vertina savo elgesį ir dėl jo galimas kilti pasekmes. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nuteistajam sąmoningai koreguoti savo elgesį pagal režimo reikalavimus ir visuotinai priimtas taisykles kartais trūksta valios ir vertybinės motyvacijos: praeityje pažeistos lygtinio paleidimo sąlygos; kelis kartus baustas administracine tvarka (paskutinį kartą - (duomenys neskelbtini)važiavo transporto priemone neužsisegęs saugos diržo, pačio nuteistojo teigimu, šį įvykį laiko nesusipratimu); per visą bausmės atlikimo laikotarpį nustatytą vidaus tvarką yra pažeidęs 19 kartų, (paskutinė drausminė nuobauda skirta (duomenys neskelbtini)Teigia sutariantis su jį prižiūrinčiais pareigūnais ir darbuotojais. Interviu metu deklaruoja supratimą apie poreikį laikytis nustatytos tvarkos, įstatymų ir visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, detalizuojant aplinkybes ir pokyčius apie pastaruosius kelis metus be vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, neslepia, kad aplinkybės pačios sudėlioja taip, kad nebereikia pažeidinėti tvarkos: suteikus teisę išvykti be sargybos ir be palydos ar persikėlus į atvirą režimą, galima legaliai turėti mobilaus ryšio priemones, atsiradus partnerei, nebetenka turėti draudžiamo pobūdžio medžiagą laikmenose. Visos šios aplinkybės patvirtina nuteistojo dar turimą atsainų požiūrį į nusikalstamą elgesį. Todėl nuteistojo elgesys ir nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai bei pasekmių suvokimo stoka gali veikti, kaip kriminogeninis veiksnys.
Iš bylos duomenų matyti, jog bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuo bausmės atlikimo pradžios dalyvavo 1 mėn. trukmės Nuteistųjų adaptacijos programoje. Pasibaigus programai, pažymėta, kad nuteistasis problemų būryje neturėjo, tvarką žino. Visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo stebima teigiama nuteistojo motyvacija darbinei veiklai, jis įgijo darbinės patirties valgykloje, baldų gamybos ceche, taip pat einant valytojo bei pagalbinio darbininko pareigas. Remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis(duomenys neskelbtini)išklausė 6 temas „Įžanginėje grupėje“, įgijo žinių apie priklausomybės ligą, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo žalą, padarinius, galimus gydymosi būdus. (duomenys neskelbtini)dalyvavo priklausomybių prevencijos užsiėmimuose. (duomenys neskelbtini) dalyvavo Smurtinio elgesio keitimo psichologo grupiniuose užsiėmimuose. Psichologės pažymėta, kad nuteistasis žino smurto formas, suvokia smurto žalą aukai ir smurtautojui. (duomenys neskelbtini)dalyvavo grupėje „Agresijos ir konfliktų valdymas“, kurioje mokėsi tinkamų konfliktų valdymo žingsnių, kaip elgtis su agresyviu žmogumi, konfliktų sprendimo stilių, atliko testą ir nustatė savo dažniausiai naudojamą stilių, įsigrynino kokios situacijos sukelia pyktį ir kaip elgiamasi supykus. Dalyvavo 3 iš 3 užsiėmimų, sunkiai įsisavino informaciją, atliko beveik visas užduotis(duomenys neskelbtini)pabaigė „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programą“. Išklausytos temos apie būsto, užimtumo ir sveikatos priežiūros problemų sprendimus, asmenų, grįžusių iš laisvės atėmimo vietų, teisės ir pareigos, teisinę sistemą, nuteistųjų paleidimo pagrindus ir tvarką. (duomenys neskelbtini)baigė (duomenys neskelbtini)programą, kurioje mokėsi bendrųjų socialinių įgūdžių patirtiniu būdu. Nuteistasis dalyvavo ir pozityviuose laisvalaikio užimtumo renginiuose ir užsiėmimuose. Todėl tikėtina, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimas, dalyvavimas įvairiose programose ir laisvalaikio užimtumo priemonėse, darbinė veikla padėjo pastiprinti nuteistojo motyvaciją keistis ir valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kintamųjų kriminogeninių veiksnių įtaką. Tačiau vadovaujantis turima informacija, matyti, kad nuteistasis ne visada gebėjo prisitaikyti prie esamų reikalavimų, ir nors šiuo metu deda pastangas koreguoti savo elgesį ir siekti tikslų teisėtais būdais, tačiau to neužtenka, kad teismas galėtų padaryti pagrįstą išvadą, jog asmens pažanga yra pakankamai akivaizdi ir įtikinanti bei sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą.
Vertinant nusikalstamo elgesio rizikos rezultatus, pažymėtina tai, jog visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu asmeniui buvo nustatoma – vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Iš bylos duomenų matyti jog ir paskutinio vertinimo metu – (duomenys neskelbtini)asmeniui buvo nustatyta vidutinė rizika ir yra tik stebima pažanga ir pastangos riziką valdyti. Kaip teismas jau buvo pasisakęs anksčiau, įstatymo leidėjas, reglamentuodamas lygtinio paleidimo taikymo institutą, yra nurodęs, jog asmeniui lygtinis paleidimas galimas tik tuomet, kai jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ar yra akivaizdus tokios rizikos mažėjimas. Tokių duomenų byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau nei 14 metų, tačiau iki šiol jis nedėjo pakankamai pastangų keičiant savo elgesį, mąstymą, į kurias atsižvelgus būtų galima daryti išvadą, jog yra akivaizdus pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Ir nors A. P. savo skunde teigia, jog Komisija spręsdama dėl jam lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo turėjo atsižvelgti tik į jo elgesį per pastaruosius metus, tačiau teismas su tuo nesutinka. Taikant lygtinį paleidimą yra vertinamas elgesys visos bausmės atlikimo metu, o ne tik kažkuriuo metu. Pažymėtina ir tai, jog iš bylos medžiagos nematyti, jog per pastaruosius metus nuteistasis būtų padaręs akivaizdžią pažangą, ar duomenų, jog jo elgesys būtų priskiriamas žemai rizikai. Tačiau iš bylos duomenų nustatyta jog dabar asmuo pradėjo daryti pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, ir tik dabar jo požiūris į probacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi pradėjo keistis. Todėl teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su asmens asmenybe, elgesiu bausmės atlikimo metu, jo požiūrį, bei tai, jog iki šiol nusikalstamo elgesio rizika išlieka ta pati, t. y. nemažėja, daro išvadą jog asmens skunde nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos, kaip pagrindas taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam. Byloje nebuvo nustatyta užtektinai duomenų, leidžiančių teismui teigti, jog probacijos tikslai bus pasiekti asmeniui taikius lygtinį paleidimą ir asmens integravimasis į visuomenę bus tikrai sėkmingas. Pažymėtina ir tai, jog šiuo metu asmuo laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini)kurie teismo vertinimu yra tinkama vieta asmeniui keisti elgesį ir nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą.
Pažymėtina ir tai jog nuteistasis net septintą kartą kreipėsi į Lygtinio paleidimo komisiją. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors lygtinio paleidimo komisija ir leisdavo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismai nei kartą tokio nutarimo netvirtino, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę, nors atliktos bausmės laikas, leisdavo taikyti Lygtinį paleidimą asmeniui. Todėl vertindamas nuteistojo atliktos bausmės laiką, teismas ir šiuo atveju negali daryti pagrįstos išvados, kad ši aplinkybė sudaro pagrindą asmeniui taikyti lygtinį paleidimą. Tokią išvadą teismas priėmė, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą, kurios buvo aptartos teismo pirmiau. Teismo nustatyti duomenys rodo, kad šiuo metu paskirtos bausmės tikslai dar nėra pasiekti ir nuteistajam pataisos procesas dar negali būti baigtas.
Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis neabejotinai daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o probacijos tikslai bus pasiekti asmeniui taikius lygtinį paleidimą, o išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. P. skundą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.