Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-04-12 · Civilinė byla Nr. 2-589-1085/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-12
Bylos Nr.
2-589-1085/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13868-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Brigita Palubinskienė
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento
Trečiasis asmuo
A. K., uždaroji akcinė bendrovė „Būsto valda“
Civilinė byla Nr. 2-589-1085/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13868-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Brigita Palubinskienė,sekretoriaujant Ievai Blauzdžiūnaitei,dalyvaujant ieškovei A. K.,

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovei G. B.,

trečiajam asmeniui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl savavališkos statybos akto pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, privalomųjų nurodymų panaikinimo, tretieji asmenys A. K. ir uždaroji akcinė bendrovė „Būsto valda“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo: 1) pripažinti savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-180702-00072 neteisėtu ir negaliojančiu; 2) panaikinti privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180703-00071; 3) panaikinti privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-180703-00071; 4) priteisti iš atsakovo patirtus nuostolius dėl negalėjimo užbaigti patalpų remonto ir jų išnuomoti po 10 Eur už kiekvieną dieną nuo 2018 m. liepos 2 d. iki Savavališkos statybos akto panaikinimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro; 5) teismui nepanaikinus administracinių aktų, prašo iš naujo nustatyti minėtų privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus analogiškus pradiniams terminams, t. y. 6 mėnesių laikotarpiui (iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) nuo teismo sprendimo dienos arba kitam protingam laikotarpiui; 6) priteisti žyminį mokestį (b. l. 31-32, 91). Ieškinyje nurodė, kad sandėliavimo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), renovacijos metu buvo putų polistirolu uždengtas ir užtinkuotas vienas iš langų. 2018 m. birželio mėn. buvo atkurta šviesduobė, išpjautas putų polistirolas ir įstatytas langas į angą, suformuotą pastato statybos metu dar 1962 metais. Šis langas ir šviesduobė yra pažymėti patalpų kadastrinėje byloje, registruotoje Nekilnojamojo turto registre. Pastato renovacijos projekto sprendiniuose nėra aprašytas lango ir šviesduobės panaikinimas, tam nenumatytos lėšos, panaikinimas nebuvo suderintas su patalpų savininke, spėja, kad per klaidą nebuvo pažymėtas renovacijos plane, o pati pastato renovacija nėra užregistruota VĮ Registrų centre. Šviesduobės atkūrimo ir lango įstatymo darbai turėtų būti laikomi ankstesnės savavališkos statybos padarinių šalinimu, o ne savavališka statyba.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė A. K. ieškinį palaikė. Nurodė, kad 2018 m. liepos 7 d. gavo savavališkos statybos aktą ir privalomuosius nurodymus, kuriais reikalaujama panaikinti langą, kurį atstatė pagal kadastrinės bylos duomenis. Patalpas įsigijo 2016 m. gegužės 25 d. Prieš perkant patalpas matė, jog ankstesnioji patalpų savininkė tris langus buvo užstačiusi plytomis saugumo tikslais. Patalpų pirkimo metu renovacija jau buvo prasidėjusi, renovacijos metu buvo įstatyti du langai, o ant vieno lango uždėta polistirolo puta – padaryta siena, t. y. patalpas nusipirko su užmūrytu langu. Buvusi patalpų savininkė paaiškino, jog į ją niekas nesikreipė dėl sienos užmūrijimo. Apie tai, kad yra parengtas renovacijos (modernizavimo) projektas, ieškovė žinojo, tačiau jo nematė. Pirkdama patalpas domėjosi, ar galima atidaryti langą – žiūrėjo į kadastrinius dokumentus. Patirtus nuostolius dėl negalėjimo išnuomoti patalpų apskaičiavo pagal rinkos duomenis, pasitelkdama žemiausio segmento – sandėliavimo patalpų – palyginamuosius pavyzdžius. Mano, kad už nedidelio sandėlio patalpų nuomą galėjo gauti 300,00 Eur už mėnesį – tai pati žemiausia nuomos kaina. Prašo savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminą pratęsti iki 2019 m. rugsėjo 1 d.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo A. K. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė – prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog prieš perkant patalpas ir jas apžiūrint aiškinosi, kodėl nėra lango. Du langai buvo užmūryti, tačiau iš lauko pusės į juos buvo įstatyti langai, o ant trečiojo lango buvo uždėtas polistirolas. Patalpų ankstesnioji savininkė tam leidimo nedavė. Dėl tokios situacijos kreipėsi į UAB „Būsto valda“, ten buvo paaiškinta, jog, jeigu išpjaus langą, tuomet negalės priduoti namo, ko pasekmė – namas negaus europinės paramos. Taip pat kreipėsi į architektus bei matininkus, kurie pasiūlė vadovautis viešajame registre įregistruotais duomenimis. Pasak, suinteresuoto asmens, šioje situacijoje buvo atimta nuosavybė – langas, nes siena - laikančioji konstrukcija, kas reiškia, jog nuosavybė išdalinta visiems namo gyventojams. Teigia, jog lango įrengimas – tai buvusios padėties gražinimas į ankstesnę būseną, t. y. prieš tai atliktais neteisėtais veiksmais langas buvo panaikintas. Tokiems veiksmas leidimas nebuvo duotas, todėl veiksmai neteisėti. Pirmą kartą renovacijos projektą pamatė iš karto po lango išgriovimo, tuomet, kai reikėjo išsiaiškinti, kokį tinką naudoti. Namo pakeitimai po renovacijos nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl vadovavosi turimais nuosavybės dokumentais. Pažymėjo, kad pagal įstatymą viešajame registre įrašyti duomenys yra teisingi ir išsamūs iki jie nėra nuginčijami teismo tvarka. Taip pat išreiškė nuomonę, jog savavališkos statybos akto teisėtumas teisme turi būti sprendžiamas, kadangi kitu atveju ieškovė prarastų galimybę į teisminę gynybą, savo argumentą grindžia teismų praktika. Laiko absurdiška, jog savavališkos statybos aktas negali būti skundžiamas.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl savavališkos statybos akto panaikinimo turėtų būti atmestas tuo pagrindu, kad teismo sprendimas šioje civilinėje byloje nesukels ieškovei teisinių pasekmių, kadangi savavališkos statybos aktas negali būti ginčo dalyku ir jo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas negali būti nagrinėjamas teisme. Teigia, kad pastatas, kurio rūsyje ieškovė atliko savavališkos statybos darbus, yra priskiriamas neypatingųjų statinių kategorijai ir jis yra Kauno mieste, o savavališkais statybos darbais buvo pakeista pastato išvada – įrengti nauji fasado elementai, ieškovės atliktiems pastato paprastojo remonto darbams yra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą atlikti statinio paprastąjį remontą. Pažymėjo, kad 2015 m. UAB „Projektų rengimo centras“ buvo parengtas „Daugiabučio gyvenamojo namo M. Riomerio g. 5 Kaune, atnaujinimo (modernizavimo ) projektas“ Nr. PRC15-390-TDP. Kauno miesto savivaldybės administracija 2015 m. balandžio 30 d. išdavė statybos leidimą Nr. LNS-21-150430-00314 atnaujinti (modernizuoti) pastatą pagal parengtą projektą. Ieškovė rūsio patalpą įsigijo 2016 m. gegužės 25 d. Pastato atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbai baigti ir statybos užbaigimo aktas išduotas 2016 m. gruodžio 23 d. Tai reiškia, kad ieškovė, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo realią galimybę susipažinti su dokumentais, susijusiais su perkamu nekilnojamuoju daiktu ir pareikšti pretenzijas, jeigu manė, kad rūsio langas ir šviesduobė ties rūsio patalpa R-42 pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekte yra „naikinama“ nepagrįstai. Faktas, kad pastato atnaujinimo (modernizavimo) metu atlikti pakeitimai nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre nereiškia, kad patvirtintas pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektas yra negaliojantis ir kad į jo sprendinius neprivalu atsižvelgti nustatant atskirų pastato patalpų kadastro duomenis. Pastebėjo, kad Inspekcijos veiksmais nebuvo pažeistos ieškovės teisės, priimti administraciniai aktai, skundžiami šioje byloje, buvo priimti laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti ieškovei jos nurodomus patirtus nuostolius. Taip pat pažymėjo, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, gali kreiptis į Inspekciją , taip pat į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Tačiau ieškovė pratęsti nurodymo termino Inspekcijos neprašė, nurodyme nustatytas terminas 2019 m. sausio 3 d. jau yra pasibaigęs, todėl pratęsti jo nėra galimybės (b. l. 40-48, 100-104).

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė G. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepimo į ieškinį argumentus. Papildomai paaiškino, jog 2018 m. birželio 2 d. Inspekcija gavo skundą, todėl patikrino, ar teisėtai atliekami statybos darbai po renovacijos. Nustatyta, jog buvo įstatytas langas ir padaryta šviesduobė, tokiems darbams atlikti reikalingas statybos leidimas, kurio ieškovė neturėjo. Dėl šios priežasties surašytas šioje byloje ginčijamas savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai bei nustatytas terminas pašalinti trūkumus pagal namo renovacijos projekto sprendinius. Pažymėjo, jog savavališkos statybos aktas ieškovei nesukelia teisinių pasekmių, nes juo nėra formuluojami savarankiški reikalavimai. Mano, jog ieškovė nepagrindė, jog privalomieji nurodymai surašyti neteisėtai. Savavališką statybą galima įteisinti, kai tokia statyba galima. Nustatyta, jog ginčijamu atveju buvo atliekamas statinio paprastasis remontas, tačiau keičiant statinio fasadą, reikalingas leidimas atlikti statinių paprastąjį remontą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalį. Be leidimo statyba draudžiama. Dėl šių priežasčių ginčijami byloje administraciniai aktai priimti teisėtai ir pagrįstai. Pastebėjo, jog ieškovė patalpas įsigijo tuomet, kai renovacija jau buvo prasidėjusi, tačiau dar neužbaigta. Iki statybos užbaigimo akto surašymo ieškovė turėjo kreiptis į UAB „Būsto valda“ dėl projekto pakeitimo. Langas renovacijos projekte nenumatytas, kiti du langai buvo numatyti ir įrengti. Nemano, kad rengiant projektą įvyko klaida – koks buvo numatytas, toks projektas ir buvo parengtas. Kadangi buvo parengtas renovacijos (modernizavimo) projektas, juo ir ieškovei reikėjo vadovautis - ji turėjo atsižvelgti į projekto sprendinius. Nesutinka, jog valstybė turėtų atsakyti už ieškovės patirtus nuostolius, kadangi nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Taip pat nesutinka, kad būtų pratęstas terminas savavališkos statybos padarinių šalinimui, kadangi terminas yra pasibaigęs, todėl negali būti pratęsiamas.

2019 m. sausio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas R. G. paaiškino, jog daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini) administruoja UAB „Būsto valda“ , todėl ji organizavo namo gyventojų apklausą dėl namo renovacijos. Gyventojams buvo įteikti biuleteniai, vyko balsavimas ir renovacijai buvo pritarta. Tuomet rengtas investicinis planas, kurį parengus buvo atliekama pastato apžiūra natūroje. Vėliau sekė konkurso organizavimas projektavimo ir rangos darbams. Vykstant pastato apžiūrai natūroje, buvo nurodomi ir keičiami langai. Ginčo lango naujuose rūsio plano brėžiniuose, fasaduose nebuvo, todėl, neradus lango vietoje, jis ir nebuvo pažymėtas. Projekte atsispindėjo faktinė pastato padėtis – lango nebuvo. Apie pastato renovacijos (modernizavimo) projektą ir tai, kad yra išduotas statybos leidimas, yra paskelbiama viešai, tačiau su jo sprendiniais ieškovė galėjo susipažinti UAB „Būsto valda“ arba Kauno m. savivaldybės administracijoje. Negalėjo atsakyti, kodėl projektas nebuvo įregistruotas, tačiau paaiškino, jog tai yra procedūrinis veiksmas, tačiau nesusijęs su statybos užbaigimo akto surašymu. Jei yra gaunami kokie nors skundai ar prašymai vykdant statybos užbaigimo procedūrą, statybos užbaigimo aktas nėra surašomas, o procedūros eiga sustabdoma iki pusės metų.

Trečiasis asmuo UAB „Būsto valda“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio datą ir vietą, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad sandėliavimo patalpos R-42, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 25 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso ieškovei (e. b. l. 69).

Iš į bylą pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2018 m. birželio mėn. ieškovės įgaliotas asmuo A. K. rūsyje, ties sandėliavimo patalpomis R-42 buvusioje lango angoje sumontavo plastikinį langą ir atkūrė šviesduobę (e. b. l. 54 – 68, 75). Minėtas langas ir šviesduobė pažymėti rūsio patalpų kadastrinėje byloje, registruotoje Nekilnojamojo turto registre (p. b. l. 4)

2015 m. UAB „Projektų rengimo centras“ parengė „Daugiabučio gyvenamojo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projektą“ Nr. PRC 15-390-TDI (toliau – Atnaujinimo (modernizavimo) projektas), pagal kurį Kauno miesto savivaldybės administracija 2015 m. kovo 30 d. išdavė statybos leidimą Nr. LNS-21-150430-00314 atnaujinti (modernizuoti) pastatą (toliau – Statybos leidimas) (e. b. l. 87). Pagal minėto projekto sprendinius nei lango, nei šviesduobės ties rūsio patalpa R-42 nėra numatyta (e. b. l. 89-91). Pastato atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbai baigti ir statybos užbaigimo aktas NR. ACCA-20-161223-00592 išduotas 2016 m. gruodžio 23 d. (e. b. l. 124).

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2018 m. liepos 2 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-180702-00072 ieškovei A. K., kuriuo nustatė savavališkos statybos faktą, t. y., kad ieškovė savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, po atliktų pastato atnaujinimo (modernizavimo) darbų įrengė rūsyje langą su šviesduobe buvusioje lango angoje ties sandėliavimo patalpomis (unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiomis (duomenys neskelbtini); šiame dokumente nurodyta, kad pažeidimų padarymo laikas 2018 m. birželio mėnuo (p. b. l. 11-14). Inspekcija 2018 m. liepos 3 d. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo statytoją A. K. nevykdyti jokių gyvenamojo namo 1A4b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini)statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką“ (p. b. l. 19-22). Kartu Inspekcija 2018 m. liepos 3 d. surašė privalomąjį nurodymą, kuriuo iš ieškovės pareikalavo ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 3 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: išardyti savavališkai įrengtą rūsyje langą su šviesduobe ties sandėliavimo patalpomis (unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiomis (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)cokolio dalį ties savavališkai įrengtu rūsyje langu su šviesduobe ties sandėliavimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atstatyti pagal išduotą 2015 m. balandžio 30 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-21-150430-00314, 2015 metais parengto „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)atnaujinimo (modernizavimo) projekto“ rūsio plano brėžinio Nr. PRC-15-390-TDP-SA-01 ir fasadų tarp ašių 7-1; A-C; 1-7; C-A, langų ir durų keitimo, tinko atsparumo kategorijų brėžinio Nr. PRC-15-390-TDP-SA-01 sprendinius, į statybos užbaigimo komisijos metu (2016 m. gruodžio 23 d. Statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-20-161223-00592) buvusią padėtį (p. b. l. 15-18).

Tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovė pagrįstai konstatavo savavališką statybą.

Dėl savavališkos statybos akto

Savavališkos statybos akto surašymo metu galiojęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – Statybos įstatymas) savavališką statybą apibrėžė kaip statinio ar jo dalies statybą be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (2 straipsnio 71 dalis).

Sprendžiant, ar atsakovės savavališkos statybos akte konstatuota faktinė aplinkybė yra pagrįsta, būtina nustatyti, ar atliktiems ieškovės veiksmams buvo būtina turėti statybą leidžiantį dokumentą ir, jeigu taip, ar jis buvo išduotas.

Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą, statybą leidžiantys dokumentai reikalingi aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalį, statinio paprastasis remontas – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant.

Statybos techninio reglamento STR. 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – STR 1.05.01:2017) 3 priedo 4.1 papunktyje numatyta, kad leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą yra privalomas atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato paprastąjį remontą mieste <...>, kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.

Pagal STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punktą pastato išvaizdos keitimu laikoma: balkonų, lodžijų įstiklinimas; fasado elementų keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas; stoglangių įrengimas, keitimas; esamų angų pastato fasade užtaisymas; šlaitinio stogo dangos keitimas, dažymas, stoglangių įrengimas, keitimas; fasadų dangos įrengimas, keitimas, dažymas; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo; Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas; kiti darbai, keičiantys pastatų išvaizdą.

Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, įrengiant naujus fasado elementus ­– nagrinėjamu atveju daugiabučiame name įrengiant langą ir šviesduobę ­– reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.

Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė statybą leidžiančio dokumento neturėjo.

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atlikti veiksmai, t. y. lango sumontavimas buvusioje lango angoje ir šviesduobės atkūrimas, nėra savavališka statyba, o savavališkos statybos padarinių šalinimas, kadangi langas pagal nuosavybes dokumentus yra, o Atnaujinimo (modernizavimo) projekto rūsio plane nepažymėtas per klaidą.

Atkreiptinas dėmesys, kad savavališkos statybos, jei ji tokia būtų, padariniai šalinami įstatymo nustatytu būdu, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPISVPĮ) 14 straipsnio nuostatomis. Svarbu pažymėti, kad savavališką statybą konstatuoja Inspekcijos pareigūnas surašydamas savavališkos statybos aktą, o ne bet kas kitas, šiuo atveju – pati ieškovė. Nagrinėjamu atveju savavališkas tariamos savo teisės vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos nelaikytini teisėtu ieškovės veikimu ir nelaikytini savavališkos statybos padarinių šalinimu.

Ieškovės argumentas, kad atsakovė, konstatuodama savavališką statybą, prieš tai turėjo įvertinti ir vadovautis rūsio patalpų kadastrinės bylos, registruotos Nekilnojamojo turto registre, duomenimis, nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad Inspekcija savavališkos statybos faktą konstatavo vadovaudamasi Atnaujinimo (modernizavimo) projekto rūsio plano brėžiniu, pagal kurio sprendinius nei lango, nei šviesduobės ties rūsio patalpa R-42 nėra numatyta, ir pagal kurį buvo išduotas Statybos leidimas ir užbaigta statyba. Pažymėtina, kad nei Statybos įstatymas, nei TPISVPĮ neįpareigoja Inspekcijos konstatuojant savavališką statybą vadovautis kadastrinės bylos, registruotos Nekilnojamojo turto registre, duomenimis. Nagrinėjamu atveju – vadovautis Nekilnojamojo turto registre registruotais sandėliavimo patalpos R-42, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniais duomenimis, o ne Atnaujinimo (modernizavimo) projektu ir jo sprendiniais. Kartu pastebėtina, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį, savavališka statyba gali būti konstatuota ir kai pažeidžiami esminiai statinio projekto sprendiniai. Byloje nustatyta, kad pagal Atnaujinimo (modernizavimo) projekto sprendinius nei lango, nei šviesduobės ties rūsio patalpa R-42 nėra numatyta. Teismo vertinimu, Inspekcija teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Atnaujinimo (modernizavimo) projektu konstatuodama savavališką statybą.

Iš bylos duomenų ir ieškovės bei trečiojo asmens A. K. paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė žinojo apie Atnaujinimo (modernizavimo) projektą, tačiau sąmoningai juo nesidomėjo, nesiaiškino jo turinio. Ieškovės ir trečiojo asmens A. K. teigimu, ieškovė buvo įsitikinusi, kad langas ir šviesduobė panaikinti neteisėtai, nes nuosavybės dokumentuose langas pažymėtas. Kaip pati ieškovė teigia, apie tai, kad lango Atnaujinimo (modernizavimo) projekte nėra, sužinojo iš karto po lango išgriovimo ir šviesduobės atkūrimo. Teismo vertinimu, ieškovė, žinodama apie Atnaujinimo (modernizavimo) projektą, turėjo visas galimybes susipažinti su juo, jo sprendiniais. Ieškovė, nesutikdama su tuo metu buvusia situacija, t. y. lango „panaikinimu“, ir tuo pačiu Atnaujinimo (modernizavimo) projektu, galėjo jį ginčyti, reikšti pretenzijas, tačiau to nedarė, o ėmėsi savavališkų veiksmų, kurie Inspekcijos buvo pripažinti savavališka statyba.

Atsižvelgiant į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Inspekcija pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog ieškovė vykdo savavališką statybą, kadangi ieškovė atliktiems darbams neturėjo statybą leidžiančio dokumento. Konstatavus savavališkos statybos faktą, atsakovė ieškovei (statytojui) pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi TPISVPĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2018 m. liepos 2 d. surašė savavališkos statybos aktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Dėl privalomųjų nurodymų

Kaip minėta, atsakovė, konstatavusi, kad ieškovės atlikti veiksmai, yra savavališka statyba, surašė savavališkos statybos aktą ir du privalomuosius nurodymus, kuriuos ieškovė prašo panaikinti.

TPSVPĮ 14 straipsnio 2 dalis numato, kad Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. TPSVPĮ 13 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad Inspekcijos pareigūnas nurodymu sustabdo statybą, kai nustatoma, kad statyba yra savavališka ir surašomas savavališkos statybos aktas. TPSVPĮ 13 straipsnio 4 dalis numato, jog savavališkos statybos atveju surašomas nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai.

Privalomuoju nurodymu Nr. PNSD-20-180703-00071 nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų atsakovė pareikalavo nevykdyti jokių gyvenamojo namo 1A4b (unikalus Nr. 1996-2033-3019) patalpų (unikalus Nr. 1996-2033-3019:0033), esančių M. Riomerio g. 5, Kaune statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką (p. b. l. 19-22). Taigi šiuo privalomuoju nurodymu ieškovė buvo įpareigota nevykdyti jokių (tolimesnių) statybos darbų, išskyrus darbus, būtinus nustatytiems pažeidimams pašalinti, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Minėtas privalomasis nurydymas buvo surašytas vadovaujantis TPSVPĮ 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4 dalies nuostatomis, t. y. teisėtai. Atmetus ieškovės reikalavimą dėl savavališkos statybos akto pripažinimo neteisėtu, nėra jokio pagrindo panaikinti teisėtai atsakovės ieškovei surašyto privalomojo nurodymo Nr. PNSD-20-180703-00071.

Privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180703-00071 atsakovė pareikalavo ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 3 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: išardyti savavališkai įrengtą rūsyje langą su šviesduobe ties sandėliavimo patalpomis (unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiomis (duomenys neskelbtini), Kaune, ir sutvarkyti statybvietę. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)cokolio dalį ties savavališkai įrengtu rūsyje langu su šviesduobe ties sandėliavimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atstatyti pagal išduotą 2015 m. balandžio 30 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-21-150430-00314, 2015 metais parengto „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune atnaujinimo (modernizavimo) projekto“ rūsio plano brėžinio Nr. PRC-15-390-TDP-SA-01 ir fasadų tarp ašių 7-1; A-C; 1-7; C-A, langų ir durų keitimo, tinko atsparumo kategorijų brėžinio Nr. PRC-15-390-TDP-SA-01 sprendinius, į statybos užbaigimo komisijos metu (2016 m. gruodžio 23 d. Statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-20-161223-00592) buvusią padėtį (p. b. l. 15-18). Taigi šiuo privalomuoju nurodymu ieškovė buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, kaip tai numato TPSVPĮ 14 straipsnio 2 dalis.

Teismas daro išvadą, kad ieškovė, vykdydama statinio paprastąjį remontą be statybą leidžiančio dokumento, veikė savo rizika, todėl yra atsakinga už atsiradusias savavališkos statybos pasekmes. Atsižvelgiant į tai bei atmetus ieškovės reikalavimą dėl savavališkos statybos akto pripažinimo neteisėtu, privalomasis nurodymas PNSSP-20-180703-00071, kuriuo iš ieškovės pareikalauta pašalinti savavališkos statybos padarinius, nepažeidžia ieškovės nuosavybės teisės ir nėra pagrindo jo naikinti.

Esant nurodytoms ir nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl savavališkos statybos akto pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu bei privalomųjų nurodymų panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad teismas netenkina ieškovės reikalavimų dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų, teismas neturi pagrindo tenkinti reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis).

Dėl termino įvykdyti privalomuosius nurodymus nustatymo

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad Inspekcija 2018 m. liepos 3 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180703-00071 nurodė statytojui ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 3 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius.

Ieškovė prašymo Privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-180703-00071 terminui pratęsti Inspekcijai nėra pateikusi, ieškiniu kreipėsi į teismą dėl savavališkos statybos akto pripažinimo neteisėtu ir privalomųjų nurodymų panaikinimo. 2019 m. kovo 4 d. ieškovė patikslino ieškinį, kuriuo teismo prašė teismui nepanaikinus privalomųjų nurodymų iš naujo nustatyti minėtų privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus analogiškus pradiniams terminams, t. y. 6 mėnesių laikotarpiui (iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) nuo teismo sprendimo dienos arba kitam protingam laikotarpiui.

Statybos įstatymo 32 straipsnyje nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami TPSVPĮ nustatyta tvarka. TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalyje be kita ko nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu; inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams; dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs Statybos įstatymo 32 straipsnio nuostatų aiškinimo bei taikymo praktiką, kuri aktuali ir nagrinėjamu atveju. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus privalomajam nurodyme nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012; 2012 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-454/2012; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012; 2016 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-662/2016).

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad Privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-180703-00071 įvykdymo terminas baigėsi 2019 m. sausio 3 d. Atsižvelgusi į teisinį reguliavimą bei aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas daro išvadą, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, turi visų pirma kreiptis į Inspekciją su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Šiuo atveju konstatuojama, kad ieškovė nesilaikė teisės aktais nustatytos termino pratęsimo tvarkos, todėl vadovaujantis teisės aktais bei aktualia teismų praktika, pagrindo pratęsti Privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-180703-00071 įvykdymo terminą nėra.

Teisinio vertinimo nekeičia ta aplinkybė, kad ieškovė pirmiausia ieškiniu kreipėsi į teismą dėl savavališkos statybos akto pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ir privalomųjų nurodymų panaikinimo. Ši aplinkybė būtų aktuali, jei apskritai egzistuotų galimybė privalomojo nurodymo terminą atnaujinti. Ieškiniu nebuvo prašoma sustabdyti Privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-180703-00071 vykdymo. Pagal šios bylos faktines aplinkybes, taikytinų teisės aktų nuostatas bei aktualią teismų praktiką, galimybės atnaujinti terminą nėra, todėl teismas nevertina šių aplinkybių.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra teisinių prielaidų tenkinti ieškovės reikalavimo nustatyti iš naujo Inspekcijos 2018 m. liepos 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180703-00071 įvykdymo terminą, todėl ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Privalomajame nurodyme Nr. PNSD-20-180703-00071 nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų nėra nurodytas joks terminas, todėl šio privalomojo nurodymo termino pratęsimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 13,74 Eur kelionės išlaidų, jos atstovei vykstant į 2018 m. gruodžio 11 d. parengiamąjį teismo posėdį, 15,61 Eur kelionės išlaidų, jos atstovei vykstant į 2019 m. kovo 5 d. teismo posėdį. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovei iš ieškovės priteisiama 29,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Iš ieškovės valstybei priteisiama 5,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, 29,35 Eur (dvidešimt devynis eurus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,74 Eur (penkis eurus 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Brigita Palubinskienė