- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-19
- Bylos Nr.
- 1S-81-175/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- M. M.
- Advokatai
- Artūras Bauža
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Artūrui Baužai,
teismo posėdyje išnagrinėjo Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria patenkintas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl nuteistojo M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos namų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2009-01-30 nuosprendžiu pagal LR BK 260 str. 3 d. – 62 str. 2 d. 1 p., 3 p., 3 d. 1 p., 253 str. 1 d. – 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. – galutinė bausmė 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2009-07-03, bausmės pabaiga 2013-12-01.
Šalies argumentai
Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos administracija teikimu kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo M. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010-12-22 nutartimi teikimą tenkino ir M. M. lygtinai paleido iš pataisos įstaigos jam neatlikus 2 metų 11 mėnesių 9 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nustatant pareigas: tris kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje pagal gyvenamąją vietą; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; be bausmę vykdančio organo leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų ilgiau kaip 7 paroms.
Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokurorė skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-12-22 nutartį ir Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą dėl nuteistojo M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti. Prokurorės nuomone, nors nuteistasis M. M. formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai neduoda pagrindo manyti, kad nuteistasis pasitaisė. Lygtinis paleidimas taikomas atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį, jo asmenybę, bet ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Įstatymas suteikia teismui teisę taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos tik tuomet, kai akivaizdžiai įsitikinama, jog asmuo savo elgesiu įrodė, kad yra pagrindas juo pasitikėti, kad ateityje jis daugiau nenusikals. M. M. nuteistas už apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Jis disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Prokurorės įsitikinimu, lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, liktų neįgyvendinti LR BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai, nes neatliktoji bausmės dalis 2 metai 11 mėnesių ir 9 dienos yra didelė. Prokurorės nuomone, nuteistajam pataisos įstaigoje išbuvus vos 1 metus ir 5 mėnesius, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad bausmės tikslai pasiekti ir nuteistąjį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Teismo posėdyje prokurorė prašo skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos BVK 157 str. numato galimybę, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos BVK 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad M. M. atitinka Lietuvos Respublikos BVK 157 str. numatytus formalius lygtinio paleidimo kriterijus. Nuteistasis yra atlikęs 1/3 paskirtos bausmės, bausmę atlieka paprastojoje grupėje, turi mažametį vaiką, charakterizuojamas teigiamai. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos BVK 8 str. įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, tame tarpe, ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tada, kai, įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Apylinkės teismas pataisos namų administracijos teikimą išnagrinėjo formaliai, neįvertino visų aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Nuteistasis M. M. bausmę atlieka už labai sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą. Nors jis pataisos namų administracijos yra charakterizuojamas teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, drausmine tvarka nebaustas, skatintas, dirba, tačiau sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir nuteistojo pavojingumo visuomenei laipsnį, visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nedarytų analogiškų nusikaltimų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Kaip jau minėta nuteistasis M. M. bausmę atlieka už labai sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą, kas rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Likusi neatliktos bausmės dalis yra labai didelė, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, kas gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų. Šių aplinkybių apylinkės teismas neįvertino. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, paminėtos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistąjį šiuo metu jau galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, todėl pataisos namų administracijos teikimas dėl M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tenkintas nepagrįstai, nutartis naikinama.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 2 p..
n utaria:
panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartį, Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimą dėl nuteistojo M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.