- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-01
- Bylos Nr.
- TS-50-1096/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė
- Nuteistasis
- R. K.
- Advokatai
- Erikas Čerškus
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato Eriko Čerškaus skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. LK-N-839 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
R. K. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmės.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 164 straipsnį, paskirta 40 parų arešto bausmė.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. gruodžio 6 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2029 m. spalio 6 d. Nuteistasis 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2025 m. spalio 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija 2025 m. spalio 22 d. nutarimu nutarė netaikyti R. K. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonėse: numatyti tęstines elgesio, mąstymo ir nuostatų (subkultūros laikymosi) korekcines priemones; numatyti socialinių įgūdžių programą; numatyti priemones finansiniam raštingumui stiprinti; siūlyti nuteistajam nenuolatinio pobūdžio darbinę veiklą. Taip pat rekomenduota nuteistajam dėl jo resocializacijos nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo vykdyti šias priemones: vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones; pateikti informaciją dėl savo finansinių įsipareigojimų ir jų dengimo; tęsti darbinę veiklą, įsitraukti į nenuolatinio pobūdžio darbinę veiklą; siekti atitikti sąlygas būti perkeltam į atviro tipo bausmės atlikimo vietą; savanoriškai dengti finansinius įsipareigojimus. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad R. K. komisijai pristatomas pirmą kartą. Nuteistasis 11 kartą teistas, 3 kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Yra pažeidęs bausmės atidėjimo ir kardomąsias priemones, o jų metu nusikaltęs pakartotinai. Būdingos veikos – materialinės naudos siekimas neteisėtais būdais, kas buvo tapę pragyvenimo šaltiniu. Stebimas nuoseklus nusikalstamų veikų vykdymas, pasižymintis sunkėjančia dinamika, nusikalstamos veikos darytos įvairiose Europos Sąjungos valstybėse, dažniausiai bendrininkų grupėse. Nuteistasis nebuvo motyvuotas užsiimti oficialia darbine veikla, užsitikrinti pragyvenimo šaltinį sąmoningai rinkdavosi vykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimus, kas leidžia manyti, kad nuteistasis pasižymi kriminalinę elgsena palaikančiomis nuostatomis. Bausmės atlikimo metu motyvacija darbinei veiklai taip pat nestebima: nuo 2022 m. užsiima individualia veikla, treniruočių planų sudarymu, kuri nebuvo prilyginta darbinei veiklai, darbinei prilyginta tik nuo 2025 m. birželio 9 d. Nedarbas, socialinės atsakomybės stoka, priklausomybė nuo bendrininkų – yra reikšmingi kriminogeniniai veiksniai, tiesiogiai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procese būtina taikyti intervencines priemones, orientuotas į elgesio korekciją, socialinių įgūdžių ugdymą, visuomeninių vertybių stiprinimą bei pagarbos teisės normoms formavimą. Turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos privalo dengti. Taip pat iš Kriminalinės žvalgybos valdybos gauta duomenų, kad laikosi subkultūros nuostatų. Vien tai parodo, kad asmuo demonstruoja neigiamą požiūrį į bausmės tikslus ir resocializacijos procesą ir neleidžia teigti, jog jis atitinka akivaizdžios pažangos kriterijus. Stebima nenuosekli resocializacija, nors asmuo bausmę atlieka nuo 2018 m. tačiau priemonės pradėjo lankyti nuo 2024 m. artėjant lygtinio paleidimo terminui. Tai leidžia daryti prielaidą apie išorinę asmens motyvaciją. Nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. spalio 31 d. gautas R. K. gynėjo advokato Eriko Čerškaus skundas dėl minėto nutarimo. Nuteistojo gynėjas skunde nurodė, kad skundžiamas nutarimas nėra išsamus ir tinkamai argumentuotas, o jame Komisijos padarytos išvados yra nenuoseklios ir vidiniai prieštaringos. Nepaisant to, jog absoliuti dauguma skundžiamame nutarime bei nuteistojo R. K. asmenybe ir elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, yra būtent teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, Komisija vis tiek nusprendė netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, suabsoliutindama aplinkybes, susijusias su nuteistojo nusikalstama praeitimi. Daugelį aplinkybių, susijusių su nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, Komisija interpretavo itin laisvai ir daugeliu atveju padarė kategoriškas, tačiau tikrovės neatitinkančias išvadas dėl R. K. elgesio bei realiai egzistuojančių jo mąstymo aspektų. Skundžiamo nutarimo motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti R. K. teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, esant visoms aplinkybėms, neabejotinai sudarančioms ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindą. Papildomų abejonių dėl skundžiamame Nutarime pateiktų išvadų pagrįstumo sukelia ir tai, jog Nutarimas buvo priimtas apsvarsčius Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą, nors bausmę atlieka Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime.
Skundžiamame Nutarime nepagrįstai konstatuota, kad nuteistojo R. K. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, priešingai, R. K. pilnai atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį kriterijų, t. y. jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pavyzdingas elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vilniaus kalėjimo sudarytame pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinime, naudojant OASys metodiką, yra nurodoma, jog R. K. nusikalstamo elgesio rizikos balai tik nežymiai viršija žemos rizikos grupės ribas. Tuo tarpu, Komisija skundžiamame Nutarime balų mažėjimo, jų dinamikos realiai nenagrinėjo ir jų nevertino. Skundžiamame Nutarime nurodyta, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nustatyti nebuvo, kadangi iki šiol didžiąja dalimi egzistuoja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurių skaičių nuteistasis privalo mažinti. Svarbu pažymėti, jog vertinant konkretaus nuteistojo pažangą, privaloma ne formaliai atsižvelgti į jo priskyrimą konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei ar jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių, o vertinti kokių veiksmų, skirtų mažinti jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių poveikį, nuteistasis ėmėsi bausmės atlikimo metu. Tuo tarpu, iš skundžiamo Nutarimo turinio yra akivaizdu, jog Komisija vertino išimtinai tik R. K. priskiriamų kriminogeninių veiksnių skaičių, visiškai neatsižvelgdami į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytą informaciją, kurioje nurodoma kaip nuteistajam sekėsi valdyti jam vertinimų metu išskirtus kriminogeninius veiksnius, kokių priemonių jis tam ėmėsi, kaip kito jo dinaminių rizikos veiksnių įverčiai. Tokiu būdu Komisija nesilaikė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-446 patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos kalėjimų resocializacijos skyrių veiklos tvarkos aprašo dėl nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių vertinimo kriterijų, pagal kurį akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką gali būti apibrėžta kaip sąmoningos ir tikslingos nuteistojo pastangos siekti individualių resocializacijos tikslų, išryškėjusios ne mažiau kaip paskutinius tris laisvės atėmimo bausmės atlikimo mėnesius. Komisija ignoravo faktą, jog per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis R. K. pademonstravo nepriekaištingą elgesį, ko pasėkoje jo nusikalstamo elgesio rizika pasižymi sisteminga mažėjimo dinamika ir paskutinių vertinimų metu nusikalstamo elgesio rizikos balai, nors ir siekė vidutinės rizikos ribas, tačiau sumažėjo, o tai įrodo akivaizdžią R. K. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo R. K. socialinio tyrimo išvadoje buvo išskirtas intervencinių priemonių vykdymas ir aktyvus įsitraukimas į resocializacijos procesą, darbinė veikla, apsauginiai veiksniai ir kitos svarbios aplinkybės.
Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis R. K. atitinka visus rekomenduotinus kriterijus, kurie įprastai turėtų būti nustatomi, sprendžiant dėl akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, yra įvykdęs nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, skirtas kriminogeniniams poreikiams mažinti ir apsauginiams veiksniams stiprinti, geba apibūdinti jų panaudojimo tikslus, turinį, įvardyti asmeninį taikytų priemonių poveikį ir naudą. Nuteistasis R. K. dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, teminiuose renginiuose, elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse yra stebimas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis rodo teigiamą iniciatyvą darbui laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir nėra nusistatęs prieš darbą joje. Nuteistasis R. K. turi nuolatinį teisėtą pragyvenimo šaltinį – R. K. buvo leista užsiimti individualia veikla, kuri buvo prilyginta darbinei veiklai. Tuo tarpu, skundžiamo nutarimo teiginiai apie tai, kad „bausmės atlikimo metu motyvacija darbinei veiklai taip pat nestebima: nuo 2022 m. užsiima individualia veikla, treniruočių planų sudarymu, kuri nebuvo prilyginta darbinei veiklai, darbinei veiklai prilyginta tik nuo 2025 m. birželio 9 d“. – neatitinka tikrovės. Prie skundo pridedamas sprendimas, patvirtinantis faktą, jog nuteistojo R. K. vykdoma individuali veikla buvo prilyginta darbinei veiklai dar 2023 m. rugsėjo 29 d. Nuteistojo asmens byloje taip pat pateikta VšĮ „S“ 2025 m. spalio 2 d. pažyma, kuriuo minėta įstaiga R. K. lygtinio paleidimo atveju įsipareigoja priimti R. K. dirbti sporto vadybininko pareigoms. R. K. deda maksimalias pastangas, siekdamas visokeriopos savo asmenybės resocializacijos, todėl atlikdamas laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje didelę dalį laiko paskyrė mokslams ir 2021 m. įgijo vidurinį išsilavinimą. Šių aplinkybių visetas neabejotinai parodo, kad nuteistojo R. K. nuostata į darbą yra teigiama, savo užimtumą laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis maksimaliai išnaudoja darbinei veiklai ir savęs tobulinimui.
Skunde taip pat nurodoma, jog nuteistasis šiuo metu turi įsiskolinimų, tačiau pagal nuteistojo asmens byloje esančius duomenis matyti, jog R. K. kas mėnesį dengia turimus įsiskolinimus savarankiškai. Nuteistasis dėl savo elgesio yra padaręs pozityvias išvadas, prisiima atsakomybę už praeityje padarytas klaidas ir visapusiškai stengiasi ištaisyti, dėl savo nusikalstamų veiksmų kilusias pasekmes. Šiuo metu R. K. netrūksta problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžių. Taip pat nuteistasis ne mažiau nei 3 paskutinius mėnesius neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus administracinius nusižengimus.
Iš R. K. asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės metu elgiasi nepriekaištingai, už gerą elgesį yra skatintas. Nuteistajam yra suteikta teisė trumpalaikėms išvykoms į namus, visų išvykų už laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų nuteistasis pateisino pasitikėjimą, grįžo laiku ir nustatytų sąlygų nepažeidė, o tai akivaizdžiai paneigia Nutarimo teiginius, apie tariamą galimybės taisyti nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės nebuvimą. Minėta, kad nuteistasis įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį nuolat ir itin aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, teminiuose renginiuose, pakankamai motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse, kurių rezultatai išsamiai aptarti Socialinio tyrimo išvadoje. Nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, nuteistasis yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę. Tą teisingai pabrėžė ir specialistai, vertinę visą kompleksą aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tai rodo, kad nuteistojo pavojingumo lygis yra mažas, jis suvokia savo elgesiu praeityje sukeltas pasekmes ir nekelia grėsmės visuomenei. Svarbu tai, kad nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais, todėl nuteistojo artimi bei palaikantys tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymo, resocializacijos procese. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju, R. K. turėtų gyvenamąją vietą, kurioje yra visos sąlygos intensyvios priežiūros taikymui.
Nagrinėjamu atveju esant išimtinai tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, vien tik aplinkybės, susijusios su R. K. nusikalstama praeitimi negali būti suabsoliutinamos ir tapti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Skundžiamame Nutarime nurodytos aplinkybės dėl R. K. asmenybės savybių, buvusių nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Be to, Komisija nepateikė išsamių ir įtikinamų motyvų kodėl nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Vietoje to Komisija Nutarime akcentavo tariamai egzistuojančius kriminogeninius veiksnius, kurie akivaizdu, jog egzistavo būtent nusikalstamos veikos padarymo metu, kadangi nuteistojo R. K. asmens byloje nėra net menkiausių apraiškų, kad jie egzistuoja ir šiai dienai. Pažymėtina, kad net ir egzistuojant minėtiems kriminogeniniams veiksniams nėra pagrindo manyti, kad priemonės, kuriomis jie gali būti sprendžiami, R. K. nebus pasiūlytos probacijos metu, jei probaciją vykdantys pareigūnai matytų tokį poreikį. Aptarti Nutarimo argumentai gali būti prilyginami dirbtinių sąlygų lygtiniam paleidimui netaikyti sukūrimui, o tai, kaip minėta priverčia abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Dabartinė bausmių vykdymo politika rodo, kad teismai vis dažniau yra linkę parodyti pasitikėjimą nuteistaisiais ir paleisti juos lygtinai taikant intensyvią priežiūrą, nepaisant neigiamai nuteistųjų elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje apibūdinančių duomenų, kaip, kad pvz. drausmės pažeidimai, alkoholio vartojimas, iniciatyvos įsidarbinti laisvės atėmimo vietų įstaigoje nebuvimas, bado akcijų skelbimas, dalyvavimas riaušėse, atsisakymas atlikti gerbūvio darbus ir kt. Iš išdėstyto darytina išvada, jog Komisija priėmusi nutarimą netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir visiškai nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą. Akivaizdu, kad R. K. asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie jo ankstesnius teisės pažeidimus, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl galima teigti, kad R. K. resocializacija yra baigta ir yra pasiruošęs grįžti ir pilnai integruotis į plačiąją visuomenę. Faktai, kad nuteistasis turi pakankamai gerai apmokamą darbo vietą, užtikrintą gyvenamąją vietą, rodo, kad laisvėje jis neturėtų susidurti su sunkumais dėl pragyvenimo, galinčiais jį pastūmėti atgal į nusikalstamą gyvenimo būdą. Pakankamos, stabilios, poreikius atitinkančios darbinės pajamos yra sėkmingos nuteistojo resocializacijos prielaidos, jos taip pat sudarytų galimybę nuteistajam greičiau padengti turimus įsiskolinimus. Be to, nuteistajam toliau atliekant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, bus užkirstas kelias ne tik tolesnei nuteistojo resocializacijai ir integracijai į visuomenę, bet tai netikslinga ir ekonomiškai, kadangi valstybė privalės išlaikyti nuteistąjį. Kaip minėta, R. K. išlaikė artimus socialinius ryšius su savo šeimos nariais ir giminaičiais, todėl būdamas laisvėje jis turės artimųjų paramą ir moralinį palaikymą.
Šiame skunde aptartų aplinkybių visuma, leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog per bausmės vykdymo laikotarpį R. K. padarė pakankamą pažangą, savo elgesį pakeitė pakankamai, tam, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą ir toliau taisyti jį neizoliuotą nuo visuomenės. Priešingai nei nurodoma skundžiamame Nutarime, R. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Juo labiau, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai - jis bus prižiūrimas ir nesilaikydamas nustatytų pareigų gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Prokuroras atsiliepimo į skundą dėl Komisijos Nutarimo nepateikė.
Atsiliepimas
Kitų atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas netenkintinas
Teismas, išnagrinėjęs bylą konstatuoja, jog Komisijos nutarimas pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 83 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. BVK 4 straipsnyje įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. K. 2025 m. spalio 5 d. atliko 2/3 įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant R. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negalėtų būti taikomas. Yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
Atlikus nuteistojo R. K. pirminę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką 2021 m. lapkričio 24 d., 2024 m. lapkričio 8 d. – buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2025 m. spalio 8 d. Vilniaus kalėjime atlikus pakartotinį asmens nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant OASys metodiką, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teigiami pokyčiai nustatyti „Mąstymo ir elgesio srityje“, kadangi nuteistasis dalyvavo intervencinėse priemonėse, dalyvavimas vertinamas kaip sėkmingas. Atsižvelgiant į esamą informaciją, asmuo formaliai atitinka akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kriterijus, t. y. interviu metu nurodo savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, yra įvykdęs jo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, skirtas kriminogeniniams veiksniams mažinti ir apsauginiams veiksniams stiprinti, geba apibūdinti jų panaudojimo tikslus, turinį, įvardyti asmeninį taikytų priemonių poveikį ir naudą; ne mažiau nei tris mėnesius atitinka 2-ąjį, 3-ąjį ir 4-ąjį pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kriterijus, taip pat ne mažiau tris paskutinius mėnesius neturi galiojančių nuobaudų ir neįvykdytų administracinių nuobaudų. Atsižvelgus į nurodytus duomenis, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad R. K. pakartotinio nusikalstamumo rizikos rezultatai yra nuosekliai ir akivaizdžiai mažėjantys.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. Su teisėsaugos pareigūnais pirmą kartą susidūrė 20 metų amžiaus. 24 metų nuteistas pirmą kartą. Ankstesniu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu Vokietijoje padarė naują nusikalstamą veiką Belgijoje. Teisminio nagrinėjimo metu pažeidė kardomąsias priemones ir pasislėpė nuo teismo, o išvykęs iš Lietuvos vėl darė nusikalstamas veikas bei buvo nuteistas ir atliko laisvės atėmimo bausmę Prancūzijoje. Be to, analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją, aiškus elgesio pasikartojimo dėsningumas – nusikalstamas elgesys nebuvo atsiejamas nuo veiklos bei gyvenimo būdo. Nuteistasis dažniausiai nusikalsdavo veikdamas bendrininkų grupėse, pats pripažįsta, jog beveik visos nusikalstamos veikos (išskyrus teistumą pagal BK 164 straipsnį) buvo padarytos ne savarankiškai, o kartu su kitais asmenimis. Tai rodo, kad asmens elgesį veikė ne tik asmeninės nuostatos, bet ir aplinkos įtaka, socialinė grupė, su kuria jis tapatinosi. Pokalbio metu nuteistasis linkęs savo nusikalstamumą sieti su kitų neigiama įtaka, tačiau geba atpažinti ir prisiimti dalinę atsakomybę už savo veiksmus, išreiškia tam tikrą savikritiką bei apgailestavimą dėl padarytų nusikaltimų. Nuteistasis neneigia, kad ilgainiui jam tapo sunku atsispirti „lengvai pasiekiamam grobiui“, neteisėtiems pasipelnymo šaltiniams. Šiuo metu deklaruoja pasiryžimą ateityje gyventi teisėtai ir daugiau nenusikalsti. Vertinant asmens gyvenimo būdą, nustatyta, kad stokoja socialinės struktūros ir atsakomybės – nedirbo, pragyvendavo iš nelegalių pajamų, o atlikęs bausmes toliau darydavo nusikalstamas veikas įvairiose Europos Sąjungos valstybėse. Todėl, galima teigi, kad gyvenimo būdo ypatumai – nedarbas, socialinės atsakomybės stoka, priklausomybė nuo bendrininkų – yra reikšmingi kriminogeniniai veiksniai, tiesiogiai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procese būtina taikyti intervencines priemones, orientuotas į elgesio korekciją, socialinių įgūdžių ugdymą, visuomeninių vertybių stiprinimą bei pagarbos teisės normoms formavimą.
Vertinant nuteistojo darbinę patirtį, nuteistasis tiek pateiktame skunde nurodo, tiek iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuo 2022 m. ir šiuo metu vykdo individualią veiklą, susijusią su treniruočių planų sudarymu, kuri 2025 m. birželio 9 d. buvo prilyginta darbinei veiklai. Tiek skunde, tiek socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, bei asmens byloje pateikta 2025 m. spalio 2 d. VšĮ „S“ pažyma, jog nuteistasis turi galimybę dirbti sporto vadybininku, šis pasiūlymas vertintinas kaip žingsnis į teisėtą užimtumą bei socialinę integraciją. Atkreiptinas dėmesys, kad Sodros duomenimis, nuteistasis oficialiai buvo įsidarbinęs tik keliose vietose 1996-1997 m. AB „V“, 2003 m. UAB „D“, 2010 m. VšĮ „S“. Pažymėtina, kad vidurinį išsilavinimą įgijo jau atlikdamas bausmę. Gyvendamas Prancūzijoje baigė dziudo trenerio kursus, kas rodo tam tikrą asmeninį tobulėjimą ir siekį įgyti naujų kompetencijų. Analizuojant nuteistojo darbinės veiklos istoriją, matyti, kad jo legali profesinė patirtis yra fragmentiška ir epizodinė, tarp oficialių darbų fiksuojami ilgi bedarbystės laikotarpiai. Pats nuteistasis nurodo, kad dažnai dirbo nelegaliai – Lietuvoje pas ūkininkus, Prancūzijoje – vynuogynuose ar kitus sezoninius darbus. Tuo pačiu pripažįsta, kad praeityje rinkdavosi neteisėtus būdus prasimanyti pinigų, o jo turtinio pobūdžio nusikaltimai liudija apie sąmoningą nusikalstamų veikų kaip pragyvenimo šaltinio pasirinkimą. Pats nuteistasis matyti, kad ilgą laiką patyrė finansinių sunkumų, dirbo nestabiliai, turėjo piniginių išteklių valdymo sunkumų. Nors turėjo profesinį pasirengimą ir galėjo legaliai įsidarbinti, pasirinko neteisėtus būdus gauti pajamas. Nuteistasis nurodė, kad nusikalsti jį paskatino prasta finansinė padėtis ir poreikis pragyventi, tačiau tai rodo ne tiek objektyvų materialinį nepriteklių, kiek nesugebėjimą planuoti ir atsakingai valdyti turimų finansų. Vėlesni vertinimo duomenys rodo, kad asmuo savanoriškai pradėjo dengti turimus finansinius įsiskolinimus, teikia prašymus dėl skolų išskaitymo iš gaunamų pajamų, tačiau šie veiksmai labiau atspindi kontrolės ir priežiūros poveikį, o ne susiformavusius tvarius finansų planavimo įgūdžius. Darytina išvada, kad nuteistojo išsilavinimo, profesinio pasirengimo ir įsidarbinimo sritis yra tiesiogiai susijusi su jo nusikalstamo elgesio formavimusi. Ilgi bedarbystės laikotarpiai, nelegalaus darbo patirtis ir priklausomybė nuo nusikalstamos veikos kaip pajamų šaltinio leidžia šią sritį vertinti kaip kriminogeninį veiksnį. Taip pat lėšų valdymo kompetencijų stoka ir nestabili finansinė padėtis yra reikšmingas kriminogeninis veiksnys, turintis tiesioginį ryšį su nusikalstamo elgesio raiška.
Pažymėtina, kad nuteistasis socialinius ryšius palaiko su motina, broliu ir jo šeima, kurie jį remia finansiškai ir palaiko emociškai. Pažymėtina, kad brolis taip pat yra teistas, žinomas teisėsaugai dėl turtinių nusikaltimų. Tokia aplinka gali turėti neigiamą įtaką nuteistojo vertybiniam orientavimuisi ir prisidėti prie nusikalstamo elgesio normalizavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis nurodė, kad iki pilnametystės gyveno su mama ir seneliais, mokymosi dienomis būdavo pas mamą, o savaitgaliais – pas senelius. Vėliau išvyko studijuoti į Panevėžį, gyveno su partnere. Po studijų apie 10 m. gyveno Prancūzijoje. Asmens gyvenamosios vietos kaita ir nestabilumas, taip pat faktas, kad asmuo teistas už vagystes, dokumentų klastojimą ir kitus nusikaltimus Europos Sąjungos valstybėse (Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Latvijoje), leidžia manyti, kad jo lokalizacijos ypatumai gali būti susiję su nusikalstamo elgesio raiška. Be to, nuteistasis teigia, kad nėra buvęs benamis ar priverstas persikelti, visada gyveno stabiliai. 2024 m. pateikė pažymą, kuria L. M. patvirtino, jog sutinka priimti R. K. gyventi savo name, esančiame (duomenys neskelbtini). Asmuo nurodo, kad buvo vedęs du kartus, laisvėje su pirma žmona pragyveno 10 metų, su antrąja – 9 metus. Po to turėjo gyvenimo draugę, su kuria susilaukė dukters. Ryšiai su vaiko motina nutrūko, kai jam grėsė ilgos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, o moteris vėliau sukūrė naują šeimą. Nuteistasis palaiko ryšį su dukra laiškais ir telefonu, taip pat pažymi, kad nenori, jog ši lankytųsi pasimatymų metu. Pagal galimybes (nesistemingai) prisidėjo prie finansinės prievolės dukrai, tačiau tai nėra fiksuota oficialiuose dokumentuose. Galima teigti, kad nuteistojo tam tikras gyvenamosios vietos nestabilumas, dažni persikraustymai ir nusikalstamų veikų vykdymas įvairiose šalyse rodo gana silpną socialinį įsitvirtinimą, tačiau nėra įrodymų, kad šios aplinkybės turėjo tiesioginę įtaką jo nusikalstamo elgesio formavimuisi. Jo socialinių ryšių struktūra pasižymi ambivalentiškumu – jis palaiko glaudžius ryšius su šeima, tačiau teigiami santykiai anksčiau nestabdė jo elgtis nusikalstamai.
Nuteistasis šiuo atveju iš dalies ir atitinka BVK 82 straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo formaliąsias sąlygas, tačiau minėtos aplinkybės, susijusios su nustatytu vidutiniu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, probleminėmis sritimis, neleidžia teismui spręsti, jog R. K. padarė akivaizdžią bei įtikinančią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Esant šioms aplinkybėms, šiuo atveju vertintini ir kiti materialieji pagrindai, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2018 m. gruodžio 6 d. Į Vilniaus kalėjimą atvyko 2019 m. rugpjūčio 21 d. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo du kartus baustas, skatintas vieną kartą, už nepriekaištingą elgesį asmeniui leista trims paroms vykti į namus. Be to, nuteistasis baigė dalyvavimą „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“, taip pat nuo 2025 m. gegužės 15 d. iki 2025 m. rugpjūčio 26 d. vykdytos individualios psichologinės konsultacijos. Nuteistasis kiekvieną savaitę lankėsi psichologinėse konsultacijose, kurių metu daugiausia dėmesio buvo skiriama savianalizei bei konstruktyviems pokalbiams apie problemų sprendimo būdus. Taip pat asmuo nuo 2025 m. rugsėjo 16 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d. reguliariai (kartą per savaitę) lankėsi palaikomojo pobūdžio psichologinėse konsultacijose. Nuteistasis dalyvavo prevencinėse priemonėse, kalbėta apie kriminalinės subkultūros prevenciją įkalinimo įstaigoje. Dalyvavo pozityvaus užimtumo veiklose 2025 m. balandžio 16 d. Šventinis M. J. koncertas artėjančių Velykų proga, teigiama įtaka emocinei savijautai ir motyvacijai keistis. Renginys sustiprino bendruomeniškumą, žmogiškumą, skatina resocializaciją bei mažina atskirtį tarp visuomenės ir nuteistųjų. Matyti, kad nuteistasis numatytas individualaus resocializacijos plano priemones įvykdė sėkmingai. Nuosekliai dalyvavo psichologinėse konsultacijose ir grupinėse veiklose, aktyviai įsitraukė į procesą, reflektavo savo elgesį, prisėmė atsakomybę ir ieškojo konstruktyvių sprendimų būdų. Šiuo metu probleminių sričių, kurioms reikėtų papildomo intervencinio darbo, nestebima, o dalyvavimas programose ir konsultacijose vertinamas kaip sėkmingas ir prisidedantis prie asmeninės brandos bei integracijos potencialo didėjimo.
Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis savo elgesį koregavo tinkama linkme, tačiau vien šių teigiamai apibūdinančių nuteistąjį duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankamos. Socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, turimi socialiniai ryšiai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
Pabrėžtina, kad analizuojant R. K. nuostatų sritį, stebima, kad nuteistasis turi didelę teistumų ir teisės pažeidimų istoriją, pasižyminčią sunkėjančia nusikalstamo elgesio dinamika. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad asmuo pasižymi kriminalinę elgseną palaikančiomis nuostatomis – jis sąmoningai vykdė turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, o tokia elgsena buvo ne pavienė, bet nuosekli. Nėra duomenų, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys būtų susijęs su diskriminacinėmis nuostatomis. Nepastebėta požymių, kad asmuo būtų linkęs rodyti nepakantumą ar priešiškumą kitiems asmenims dėl jų lyties, rasės, socialinio statuso, tautybės ar panašių priežasčių. Tačiau nustatyta, kad nuteistasis sąmoningai nepaisė jam taikytų teisinių ribojimų – žinodamas, kad negali išvykti iš šalies, slapstėsi užsienyje, todėl 2018 m. gruodžio 13 d. buvo konvojuotas į Lietuvos Respubliką pagal Europos arešto orderį. Analizuojant nuteistojo elgesio raidą, matyti, kad jo nusikalstamumas buvo nuoseklus ir sunkėjantis, o tai leidžia daryti prielaidą, jog R. K., nors ir nereiškia neigiamos nuostatos visuomenės saugumo, vis dėlto praeityje ignoravo bendruomenės bei visuomenės gerovės ir saugumo normas. Vykdė vagystes įvairiose Europos šalyse, naudojosi svetimais ar padirbtais dokumentais, disponavo narkotinėmis medžiagomis, neįvertindamas savo veikų pavojingumo ir pasekmių plačiąja prasme. Todėl galima teigti, kad R. K. nuostatų ypatumai kriminalinio elgesio atžvilgiu tiesiogiai siejasi su jo nusikalstamo elgesio raiška.
Vertinant nuteistojo piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, pažymėtina, jog nėra oficialių duomenų, leidžiančių teigti, kad asmuo piktnaudžiavo psichiką veikiančiomis medžiagomis ar, kad šio pobūdžio elgesys būtų turėjęs įtakos jo nusikalstamumui. Nuteistasis pats neigia, kad būtų vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat nurodo, kad alkoholį vartojo itin retai. Jo teigimu, šiuo metu propaguoja sveikos gyvensenos principus ir alkoholio vartojimo atžvilgiu nusiteikęs kritiškai. Be to, pokalbio metu neigia, kad kada nors smurtavęs ar elgęsis agresyviai būdamas apsvaigęs. Jo pasakojimai, kartu su objektyviais duomenimis, leidžia pagrįstai teigti, kad psichoaktyvių medžiagų vartojimo ar piktnaudžiavimo rizika nenustatyta, o šios srities veiksniai nėra susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška.
Pažymėtina, kad nuteistasis neigia turėjęs elgesio sunkumų vaikystėje, nėra buvęs psichiatrinio gydymo įstaigose, neigia save žalojančio ar suicidinio elgesio istoriją. Analizuojant nuteistojo kriminalinę patirtį ir nuoseklią nusikalstamo elgesio istoriją, galimą įžvelgti sąmoningo savirealizacijos pasirinkimo nusikalstamoje aplinkoje požymių. Tai leidžia manyti, kad asmuo siekė įtvirtinti savo statusą ir pripažinimą per nusikalstamą veiką, kas gali būti siejama su aukštesniu savęs vertinimu ir norimu socialiniu įvaizdžiu kriminalinėje aplinkoje. Nuteistasis pasižymi savikritiškesniu požiūriu į save, geba įvardinti tik teigiamas, tiek neigiamas asmenines savybes. Dabartiniai nuteistojo emocinės gerovės ir savivaizdžio ypatumai nėra tiesiogiai susiję su nusikalstamo elgesio raiška, tačiau ankstesnė orientacija į aplinkinių pripažinimą, poreikis išlaikyti socialinį statusą ir aukšta savivertė galėjo turėti įtakos jo polinkiui realizuoti savo socialiai nepriimtinais būdais – per nusikalstamą veiką, siekiant materialinės naudos ir įtakos grupėje. Šie aspektai laikytini vidutinio reikšmingumo kriminogeniniams veiksniams, atspindinčiais nuteistojo asmenybės savybių ir vertybių nuostatų sąsajas su nusikalstamo elgesio motyvacija.
Aptariant Socialinio tyrimo išvadoje R. K. mąstymo ir elgesio sritį, pabrėžiama, jog geba palaikyti pokalbį, išsamiai dėstyti mintis, aktyviai įsitraukti į diskusiją. Atkreipiant dėmesį į nuteistojo nusikalstamumo istoriją, stebėtina, kad asmuo išskirtiniu agresyvumu ar nuolatiniais savikontrolės sunkumais nepasižymi. Fiksuotas teistumas dėl plėšimo, taip pat grasinimas teisėsaugos pareigūnui. Šie atvejai rodo epizodinį agresyvumo pasireiškimą, bausmės atlikimo metu konfliktinių situacijų ar savitvardos praradimo atvejų nefiksuota. Šiuo metu nuteistasis geba atpažinti savo elgesio problemas ir jas sieti su nusikalstamumą lėmusiais veiksniais, tačiau nepaisant ankstesnės patirties, vis dar linkęs asmenines problemas spręsti nusikalstant. Tai rodo, kad anksčiau stokojo prosocialių problemų sprendimo įgūdžių, sąmoningai rinkosi neteisėtus veikimo būdus, neįvertindamas jų pasekmių. Pažymėtina, kad nuteistasis gebėjo įžvelgti nusikalstamą elgesį lėmusias problemas, tačiau vis dar stokoja gilesnių savianalizės įgūdžių. Šiuo metu nuteistasis vykdo individualiame plane numatytas priemones, pasižymi nepriekaištingu elgesiu ir prosocialiu bendravimu su personalu. Be to, nuteistasis geba įvardyti padarytų veikų pasekmes visuomenei, sau ir savo šeimai, dėl padarytų veikų išreiškia gailestį. Nuteistojo mąstymas pasižymi kategoriškumo bruožais – linkęs vadovautis asmeniniais įsitikinimais ir principinėmis nuostatomis, tačiau šiuo metu matomas gebėjimas įsiklausyti į kitų nuomonę, racionaliau vertinti skirtingas pozicijas.
Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami šie nuteistojo statiniai kriminogeniniai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai – didelis teistumų skaičius, ankstesni teistumai už įsibrovimą, ankstesniu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu laikotarpiu Vokietijoje padarė naują nusikalstamą veiką Belgijoje, teisės pažeidimai yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelio dalis. Didžiąja dalimi išskiriami nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai, kuriuos nuteistasis pats turi ir gali dar koreguoti – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; nuostatos. Bei nuteistajam išskiriamas 1 apsauginis kriminogeninis veiksnys – vykdo darbinę veiklą, deda pastangas aktyviai dalyvauti resocializacijos procese.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neabejotinai vertina ir laiko svarbiais paminėtus nuteistojo elgesio teigiamus pokyčius ir kitas aplinkybes, tačiau kartu pažymi, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, turimi socialiniai ryšiai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Minėtos išvardytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, vis dėlto, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus ir į kitas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, minėtos išvados nėra pagrindo daryti.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis bei kad toliau jis gali būti neizoliuotas nuo visuomenės, o toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės ir bausmių vykdymo paskirtis. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Dėl šių priežasčių, teismas sprendžia, kad šiame gyvenimo ir bausmės atlikimo etape nuteistasis R. K. nėra pilnai linkęs keisti savo elgesio ir ruoštis integracijai į visuomenę. Nors nuteistasis teikiamas Komisijai pirmą kartą, bei iki bausmės pabaigos dar likę pakankamai laiko, manytina, kad nuteistasis turėtų keisti požiūri į save, bei vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Nurodant tai, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals, o jo lygtinis paleidimas užtikrins bausmės paskirtį. Nepakanka nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų išvadai, kad būdamas laisvėje bus lojalus įstatymams ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad skundžiamame Komisijos nutarime balsuojant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos komisija vienbalsiai, buvo nutarta netaikyti R. K. lygtinio paleidimo. Be to konstatuojama, kad stebimas aktyvus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, tačiau manytina, jog šiuo metu dar nėra pasiekta reikšminga pažanga, valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o asmenybės pokyčiai dar nėra akivaizdūs.
Sutiktina su nuteistojo argumentu, jog po lygtinio paleidimo nuteistasis yra prižiūrimas ir fiksavus pažeidimus gali būti grąžintas atgal likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimui. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog išanalizavus nuteistojo kriminalinę istoriją matyti, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka 3 kartą. R. K. teistas ne tik Lietuvos Respublikoje, tačiau ir kitose Europos Sąjungos valstybėse (Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Latvijoje). Pažymėtina, kad nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas Vokietijoje, tačiau tuo metu padarė naują nusikaltimą Belgijoje. Teisminio nagrinėjimo metu pažeidė taikytas kardomąsias priemones ir pasislėpė nuo teismo, o išvykęs iš Lietuvos vėl darė nusikalstamas veikas, buvo nuteistas Prancūzijoje ir atliko laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad jo gyvenamosios vietos kaita ir nestabilumas tai tik įrodomasis faktas, kad asmuo teistas užsienio valstybėse už vagystes, dokumentų klastojimą ir kitus nusikaltimus, todėl jo lokalizacijos ypatumai gali būti susiję su nusikalstamo elgesio raiška. Be to, asmuo sąmoningai nepaisė jam nustatytų teisinių apribojimų – žinodamas, kad negali išvykti iš šalies, slapstėsi užsienyje, todėl 2018 m. gruodžio 13 d. buvo konvojuotas į Lietuvos Respubliką pagal Europos arešto orderį. Pažymėtina, kad nuteistojo R. K. gyvenimo stilius laisvėje pasižymėjo kriminaliniais bruožais, nuteistasis nesugebėjo atsiriboti nuo neigiamos aplinkos įtakos, gyvenimo stilius susijęs nuolat su pasireiškiančiu įvairaus pobūdžio neteisėtu elgesiu, įsitraukimu į rizikingas situacijas, savo elgesio nepaisymu. Pabrėžtina, kad įvykdytos nusikalstamos veikos susijusios su finansinės naudos siekimu. Be to, iš asmens bylos duomenų, kad nuteistajam už nepriekaištingą elgesį ne kartą buvo skirtos išvykimas trims paroms į namus. Siekiant teigiamų pokyčių, nuteistojo gyvenimo sritys tokios kaip mąstymas ir elgesys bei nuostatos vis dar reikalauja tikslinių veiksmų. Nuteistasis turi išmokti vengti rizikingų situacijų ateityje, todėl teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos nuteistajam pagrįstai nebuvo taikytas.
Nuteistąjį paleisti lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 82 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Todėl nesutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kad buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai, įtvirtinti Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijose Nr. Rec(2003)22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo“, kuriomis remiantis, lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems kaliniams, atitinkantiems minimalius reikalavimus, o galimą kalinio neatitikimą tokiems reikalavimams kompetentingos institucijos turi įrodyti. Šios rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio dokumentai, kurie nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų. Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamas Komisijos Nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kaip jau minėta, šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo R. K. gynėjo advokato Eriko Čerškaus skundą dėl Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. spalio 22 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam R. K. Nr. LK-N-839.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.