Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-255-958/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-01
Bylos Nr.
1-255-958/2018
Teisminio proceso Nr.
1-06-2-00263-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Latožienė
Nukentėjusysis
M. K.
Kaltinamasis
A. Č.
Advokatai
Valdas Bivainis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-255-958/2018Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00263-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 4.6.1; 1.1.7.2.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2018 m. spalio 1 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Kristina Latožienė,sekretoriaujant Ramunei Bukerienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Ražanskienei,kaltinamojo gynėjui advokatui Valdui Bivainiui,nukentėjusiajam M. K.,nukentėjusiojo atstovui advokatui R. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos, pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 140 str. 1 d.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustato:

A. Č. 2017 m. rugpjūčio 19 d., apie 23.30 val., R. K. priklausančios sodybos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų M. K. vieną kartą kumščiu smogė į veidą, tuo nukentėjusiajam M. K. dėl viršutinės lūpos žaizdos, nosies ir galvos sumušimo nežymiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis A. Č. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėn., tiksliai laiko nepamena, R. K. sodyboje šventė pastarojo gimtadienį. Sodyboje taip pat buvo nukentėjusysis su drauge. Vakare sodybos virtuvėje linksminosi, šoko, šalia šoko jo mažametė dukra. Tuo metu nukentėjusysis sėdėdamas ant draugės kelių baksnojo jo dukrai į pakinklius, po ko ji nukrito. Dukra suklupo, verkė ir sakė, kad ją dėdė muša. Žmona nuvedė dukrą miegoti, bet ji vis verkė, negalėjo miegoti, nes bijojo dėdės. Supykęs nuėjo prie nukentėjusiojo, kuris tuo metu sėdėjo automobilyje už vairo ir pro atvirą langą trenkė vieną kartą kumščiu jam į veidą, pataikė į lūpą. Ar galėjo kliudyto nosį, nežino. Po suduoto smūgio išlipo nukentėjusysis, abu pradėjo stumdytis. Tuo metu priėjo R. K., kuris juos išskyrė. Vėliau atvažiavo greitoji medicinos pagalba, nes nukentėjusiajam praskėlė lūpą.

Žemesnės instancijos teismas

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog A. Č. parodė kaip vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajam, sėdinčiam automobilyje už vairo, į veidą (tomas 1, b.l. 78-85).

Nukentėjusysis M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu laiku buvo R. K. sodyboje, šventė jo gimtadienį. Gimtadienyje taip pat buvo kaltinamasis su žmona, jo dukra bei kiti svečiai. Vakare susirinko svečiai į virtuvę. Jam sėdint ant draugės A. M. kelių, netoli buvo A. Č. dukra, kuri dėl jam nežinomų priežasčių suklupo ir pradėjo verkti. Jis mergaitę pakėlė, ją guodė, tačiau mergaitė verkė, buvo irzli. Tuomet mergaitę išsivedė iš virtuvės patalpos, o jis su drauge A. M. nuėjo į automobilį, ten gėrė arbatą, valgė pyragą. Sėdint automobilyje, vairuotojo vietoje, pro atvirą langą pajuto smūgį į veidą. Išlipęs iš automobilio pamatė A. Č., jį atstūmė nuo savęs. Iš karto pribėgo R. K., iškvietė policiją ir medikus. Jam buvo prakirsta lūpa, skaudėjo nosį, galvą.

Iš specialisto išvados Nr. G 220/2017 (08) matyti, kad M. K. padaryti sužalojimai: viršutinės lūpos žaizda, nosies ir galvos sumušimas, kurie priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo. Kadangi traumuota viena anatominė sritis, sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje (tomas 1, b.l. 42).

Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu kartu su M. K. buvo atvažiavę į R. K. sodybą švęsti pastarojo gimtadienį. Vakare, sodybos viduje, matė kaip kaltinamojo dukra žaidė po kojomis, suklupo ir staiga pradėjo verkti. Dėl ko mergaitė suklupo nežino. Tada mergaitės mama ją išsivedė. Vėliau jai su M. K. sėdint automobilyje pamatė kaip kaltinamasis pro atvirą langą vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidą. Išlipus iš automobilio girdėjo kaip kaltinamasis pasakė, jog tai yra už vaiką. M. K. iš lūpos stipriai bėgo kraujas, buvo sužalota nosis, po smūgio veidas buvo ištinęs.

Žemesnės instancijos teismas

Analogiškas įvykio aplinkybes liudytoja A. M. nurodė ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) (tomas 1, b.l. 60-61).

Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu laiku sodyboje šventė gimtadienį. Svečių tarpe buvo kaltinamasis su žmona, jų mažametė dukra bei nukentėjusysis su drauge. Kas įvyko vakare, sodybos virtuvėje, jis nematė. Jam lauke kepant šašlikus priėjo A. Č., kuris paklausė, kur yra M. K. ir paaiškino, jog M. K. spardė jo dukrą. Matė kaip A. Č. nuėjo link automobilio, kuriame sėdėjo M. K. su drauge. Eidamas A. Č. iš paskos matė, kaip A. Č. vieną kartą kumščiu trenkė automobilyje sėdinčiam M. K. į veidą. Prieš suduodamas smūgį A. Č. pasakė M. K., kad tai už jo dukrą. Po šio smūgio matė sužalotą M. K. lūpą. Gimtadienyje buvę draugai jam po to pasakojo, jog vaikas pats užkliuvo ir nugriuvo, tačiau jis pats šio įvykio virtuvėje nematė. A. Č. taip pat negalėjo matyti, kas vyko virtuvėje, nes abu kartu lauke kepė šašlykus, apie dukrą galėjo sužinoti tik iš žmonos.

Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2017-08-19 sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), šventė gimtadienį. Tarp svečių buvo M. K. su drauge A. M. bei A. Č. su žmona ir jų 3 m. dukra K. Vakare, apie 23.30 val., jam būnant sodybos kieme, priėjęs A. Č. paklausė, kur yra M. K.. A. Č. pasakė, kad M. K. sėdi automobilyje, stovinčiame sodybos kieme. A. Č. nuėjus link jo nurodyto Ford automobilio, jis neskubėdamas nusekė paskui jį. Eidamas matė, kad M. K. sėdėjo automobilyje, vairuotojo vietoje ir gėrė arbatą, automobilio langas buvo praviras, durelės uždarytos. Automobilyje sėdėjo ir A. M.. A. Č. priėjo prie minėto automobilio ir nieko nesakęs M. K. vieną kartą smogė dešinės rankos kumščiu šiam į veidą. Pastarasis iššoko iš automobilio ir jie abu susigrūmė. Pribėgęs juos išskyrė. Matė, kad M. K. buvo prakirsta lūpa, dėl ko buvo iškviesti medikai (tomas 1, b.l. 63-64).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis A. Č. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. K. sveikatą. Kaltinamasis A. Č. pripažino, jog sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam į veidą. Specialisto išvadoje konstatuota, jog M. K. buvo sužalota viršutinė lūpa, sumušta nosis ir galva, o sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje. Liudytojai A. M. ir R. K. patvirtino, jog matė kaip kaltinamasis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą. Visi šie aptarti įrodymai tarpusavyje sutampa ir leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog kaltinamasis A. Č. suduodamas smūgį nukentėjusiajam, suvokė savo veiksmų pasekmes ir to norėjo, t.y. veikė tiesiogine tyčia, o tokie jo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Kaltinamasis prašė taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas.

Kadangi A. Č. nėra bent iš dalies atlyginęs ar pašalinęs padarytą žalą arba įsipareigojęs ją atlyginti, todėl nėra vienos iš sąlygų taikyti BK 40 str. nuostatas ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nagrinėjamu atveju nėra galimas.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė- prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. Č. nurodė, jog jis sudavė nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į veidą dėl to, kad pastarasis sužalojo jo dukrą. Tačiau byloje apklausti liudytojai nematė, jog M. K. būtų nuskriaudęs ar sužalojęs kaltinamojo dukrą, todėl negalima laikyti, jog nukentėjusiojo elgesys išprovokavo kaltinamojo smurtinius veiksmus.

Kaltinamojo asmenybę apibudinantys duomenys: neteistas, administracine tvarka nebaustas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, dirba.

Įvertinus kaltinamojo A. Č. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, padarytos veikos pavojingumą – padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 48 str.).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. K. pateikė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti 5000 EUR sumai (tomas 1, b.l.7-15).

2018-06-10 teismo posėdžio metu M. K. patikslino civilinį ieškinį ir nurodė, jog turtinę žalą sudaro 645 Eur (100 Eur gydytojų konsultacijos ir 545 Eur numatoma rando šalinimo operacija), o neturtinę žalą sudaro 4355 Eur (tomas 1, b.l. 202). Teismo posėdžio metu M. K. dėl neturtinės žalos paaiškino, jog dėl patirto sužalojimo ilgą laiką jautė skausmą, veidas buvo subjaurotas, dėl to jautė diskomfortą, jautėsi pažemintas.

Dėl turtinės žalos. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Nukentėjusysis M. K. nurodo, jog turtinę žalą sudaro 100 Eur gydytojo konsultacijos (tomas 1, b.l. 198-199) bei 545 Eur numatoma rando šalinimo operacija (tomas 1, b.l. 200). Teismas vertindamas tai, jog nukentėjusysis šiuo metu nedirba, rando šalinimo operacija yra susijusi su kaltinamojo veiksmais padarytu sužalojimu, pateikta operacijos kaina nėra per didelė bei įvertinus draudimo bendrovės „Aviva Lietuva“ galimą draudimo išmoką už rando šalinimo operaciją – 120 Eur (tomas 2, b.l. 35), iš kaltinamojo priteistina 525 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl neturtinės žalos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad jog M. K. dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo neabejotinai patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, jo veidas buvo sužalotas, negalėjo pilnavertiškai dirbti, dėl išvaizdos jautė diskomfortą, po sužalojimo išliko liekamieji reiškiniai, t.y. dėl prakirstos lūpos išliko randas, todėl jam atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – 800 EUR. Teismo vertinimu būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ši suma priteistina iš A. Č..

Dėl atstovavimo išlaidų

Nukentėjusysis M. K. prašo iš kaltinamojo priteisti 900 EUR atstovavimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei pateikė pinigų priėmimo kvitus, mokėjimo nurodymą minėtai sumai (tomas 1, b.151-155). Pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad atstovaujant nukentėjusįjį šioje baudžiamojoje byloje jam buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: duomenų surinkimas, dokumentų rengimas, susipažinimas su byla, atstovavimas teisme.

Nukentėjusiojo M. K. prašymas dėl atstovavimo išlaidų tenkinamas.

Atsižvelgiant į kaltinamojo A. Č. turtinę padėtį (yra dirbantis, jauno amžiaus), atstovo dalyvavimo procese apimtį, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiojo M. K. prašoma priteisti 900 EUR dydžio suma atstovo pagalbai apmokėti ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu yra pagrįsta, adekvati ir nėra akivaizdžiai per didelė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, dirbti.

Priteisti iš A. Č. 800 EUR neturtinei žalai atlyginti ir 525 Eur turtinei žalai atlyginti M. K. naudai.

Priteisti iš A. Č. 900 Eur atstovavimo išlaidų M. K. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.

Teisėja Kristina Latožienė