Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-02-26 · Administracinė byla Nr. eI2-1790-595/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-26
Bylos Nr.
eI2-1790-595/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04369-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Vita Valeckaitė (pirm.)
Pareiškėjas
M. G.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI2-1790-595/2020
Proc. Nr. 3-61-3-04369-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos 1.2; 15.2; 15.4; 35.3; 59; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas M. G. skundu prašo teismo priteisti jam iš savivaldybės 1274 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1-3).

Šalies argumentai

Nurodė, kad 2019 m. liepos 3 d. ant jam nuosavybės teise priklausančio automobilio F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniaus m., šalia (duomenys neskelbtini) namo, nukrito didelė medžio šaka. Tai fiksuota Policijos informacinės sistemos Policijos registruojamųjų įvykių registre. Pagal nepriklausomo vertintojo J. P. parengtą vertinimo ataskaitą, pareiškėjo automobilį F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontuoti yra tikslinga, o šios transporto priemonės atkuriamoji vertė, įvertinus keičiamų detalių nusidėvėjimą, sudaro - 1 184 Eur. Turto vertintojo samdymo išlaidos - 90 Eur. Atsakovė, kuri yra atsakinga už želdynų tvarkymą, atsisakė atlyginti šiuos patirtus nuostolius.

Pareiškėjas nurodė, kad konkrečiu atveju žalą sukėlęs medis auga valstybinėje, o ne privačioje žemėje. Be to, pati atsakovė po 2018 m. liepos 3 d. šį jau iš pažiūros avarinės būklės medį, tam, kad jis nekeltų grėsmės žmonių turtui ir sveikatai bei gyvybei, galutinai nugenėjo. Žala pareiškėjui atsirado, nes nuo medžio nulūžusios šakos apgadino automobilį. Kadangi aukščiau nurodyti teisės aktai nustato atsakovo pareigą rūpintis miesto teritorijoje augančiais želdiniais, kad jie nekeltų pavojaus aplinkiniams, atsakovas savo pareigas šioje srityje turėjo vykdyti taip, kad aukščiau minėtos pasekmės pareiškėjui nebūtų kilę. Ir, kadangi neegzistuoja kitos aplinkybės, dėl kurių atsakovas galėtų būti atleistas nuo atsakomybės, teigia, kad pareiškėjo nuostolių atsiradimą lėmė tik savalaikis atsakovo pareigų neatlikimas - neveikimas. Kadangi pareiškėjas 1 274 Eur nuostolius dėl automobilio sugadinimo ir turto vertintojo samdymo išlaidų patyrė dėl automobilio apgadinimo, kurie neatsirastų, jeigu nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų, yra pagrindas juos visus iš atsakovo priteisti.

Atsiliepimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (e. b. l. 8-15) nurodė, kad su skundu nesutinka.

Nurodė, kad atsakovei viešoji atsakomybė nagrinėjamu atveju negali kilti, nes pareiškėjas nenurodo, kokių konkrečių įstatyme numatytų pareigų, tariamai sukėlusių žalą, atsakovė viešojo administravimo srityje neatliko. Be to, netgi jeigu vertinti atsakovės atsakomybę pagal CK 6.271 str., pažymi, kad atsakovė kaip viešojo administravimo subjektas nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų.

Pabrėžė, kad civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti būtent pareiškėjas. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų visuma, kurios lemtų civilinės atsakomybės atsakovei atsiradimą. Pareiškėjo skunde nėra pateiktų įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog būtent dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veikimo/neveikimo buvo apgadinta transporto priemonė. Pareiškėjas skunde neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Pats žalos atsiradimo faktas nereiškia neteisėtumo.

Atkreipė dėmesį, jog pagal įstatymą želdynų tvarkymo pareigos įgyvendinimo tvarką, turinį ir periodiškumą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintos želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės. Šių taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 (toliau - ir Taisyklės) 3 punkte nurodyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų. Atkreipė dėmesį, jog šis dešimties metų terminas yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasi savivaldybė planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus. Taisyklėse nėra nurodyta, kuriose miesto dalyse esančių želdynų ir želdinių inventorizacija turėtų būti atliekama pirmiausiai, taip pat nėra detalizuota, kiek ir kokių konkrečiai želdinių turėtų būti inventorizuota per metus, mėnesį ar kitą laiko tarpsnį, koks skaičius savivaldybės specialistų turėtų atlikti šiuos darbus, ir kt. Savo pareigą atsakovė, kiek leidžia objektyvios aplinkybės (tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai), vykdo tinkamai.

Atsakovė pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje nebuvo gauta jokių pranešimų dėl medžių avarinės būklės (duomenys neskelbtini), kas leidžia daryti išvadą, jog šioje teritorijoje želdynų ir želdinių inventorizacijos darbai buvo atliekami tinkamai.

Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi su pretenzija dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, jog įvykis įvyko adresu (duomenys neskelbtini), tačiau prašyme jau nurodomas adresas (duomenys neskelbtini). Šį faktą grindžia tik Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo PK pranešimu. Pareiškėjas kaip suinteresuotas bylos baigtimi asmuo privalo nurodyti konkrečiai kurioje vietoje nukrito minėta medžio šaka. Priklausomai nuo įvykio vietos skirtųsi atsakingas už žalą asmuo. Jeigu bylos nagrinėjimo metu bus nustatyta, jog visgi įvykis įvyko būtent (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybė negalėtų būti atsakovu šioje byloje. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išrašą (duomenys neskelbtini), teritorijoje yra suformuotas žemės sklypas. Šį faktą patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. 30-1599 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamojo detaliojo teritorijų planavimo dokumentų, tvirtinimo.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjui atsirado žala, neatliko bei tinkamai vykdė visus įsipareigojimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo - priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovės kildinama atsakomybė gali būti vertinama tik viešojo administravimo kontekste. Šiuo konkrečiu atveju turėtų būti įvertinamas ir toks faktas, kad pats automobilio savininkas nesilaikė bendros pareigos elgtis atsargiai, atidžiai ir rūpestingai. Kitaip tariant, daugiabučio namo kieme, t. y. (duomenys neskelbtini), tarp transporto priemonių valdytojų yra paplitusi praktika automobilius palikti ne tik parkavimo vietose, bet ir ant, pavyzdžiui, vejos, tarp medžių. Taigi, tokia aplinkybė iš esmės taip pat neturėtų ignoruojama, kadangi bet koks atsargus ir protingas asmuo turi rūpintis savo turtu ir nepalikti turto tam neskirtose vietose, ypatingai žinant, kad turtui gali būti padaryta žala. Taigi, susiklosčius situacijai, jog įvykio metu transporto priemonė buvo palikta netoli medžio, ir esant stipriam vėjui, būtent pats automobilio savininkas (valdytojas) turėjo pasirūpinti, kad jo automobilis būtų patrauktas, siekiant išvengti bet kokių galimai kilti galinčių neigiamų pasekmių. Priešingu atveju pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį tai yra vertinama kaip nukentėjusio asmens rizikos prisiėmimas. Vertinant tokį nukentėjusiojo elgesį, laikytina, kad yra taikytini CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad automobilis stovėjo leistinoje vietoje.

Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos turimais duomenimis, iki įvykio dienos, t. y. 2019 m. liepos 3 d. želdiniai nebuvo inventorizuoti, taip pat į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją niekas nesikreipė dėl medžių, esančių (duomenys neskelbtini), būklės, todėl leidimas medžio tvarkymui, kurio šakos galimai nukrito ant ginčo automobilio, išduotas nebuvo. Be kita ko, atsakovė atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, įvykio dieną buvo užfiksuotas stiprus vėjas, kurio greitis siekė 15 m/s. Be to, didžiausias vėjo greitis Vilniaus MS duomenimis pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį. Mano, kad šioje situacijoje turėtų būti atsižvelgiama į CK 6.253 str., t. y. atsakovė sukeltų padarinių negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti. Teismų praktikoje yra atvejų, kai nepaisant to, kad teismas nepripažįsta force majeure aplinkybe vėjo dėl jo greičio, tačiau sumažina iš dalies nuostolių dydį.

Atsiliepimas

Atsakovė remiantis išdėstytais argumentais, prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Netenkinus pirmojo prašymo, atsižvelgus į atsiliepime išdėstytus argumentus, prašo sumažinti prašyme nurodytą nuostolių dydį.

Šalies argumentai

Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose (e. b. l. 21-22) papildomai paaiškino, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto I-ojo PK pranešimas ir fotonuotraukos leidžia tiksliai identifikuoti, jog ginčo medis auga šalia (duomenys neskelbtini) namo, vadinasi valstybinėje, o ne privačioje žemėje. Iš medžio nuotraukoje matomų senų šakų nuopjovų galima spręsti, kad dar iki nagrinėjamo įvykio medis jau ne kartą buvo apgenėtas. Kadangi tai galėjo būti atliekama tik su atsakovės, kuriai pagal įstatymus ir yra pavesta tokia funkcija, žinia, atsiliepime teismui nurodoma akivaizdžiai tikrovės neatitinkanti informacija, jog atsakovei šis medis ir jo fiziologinė būklė, nebuvo žinoma. Be to, pagal medžio nuotraukoje ankščiau nupjautų šakų vietose matomą puvinį arba ertmes galima daryti išvadą, kad medis yra ligotas ir tuščiaviduris, todėl yra avarinės būklės ir atsakovės privalėjo būti dar atidžiau stebimas.

Pažymėjo, kad pateikti įrodymai (policijos pažyma ir fotonuotraukos) taip pat leidžia neabejotinai konstatuoti, kad automobilis buvo paliktas ir stovėjo leidžiamoje ir automobilių statymui daugiabučių namų teritorijoje skirtoje vietoje. Hidrometeorologijos tarnybos 2019 m. liepos 25 d. pažyma Nr. (5.58.- 10)-B8-2214, patvirtina žalą sukėlusį įvykį, kad vėjo greitis lėmė šakos nulūžimą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką net ir 20 m/s greitį viršijantis vėjas nėra laikomas nenugalimos jėgos aplinkybe. Be panašių faktinių aplinkybių byloje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad esant nurodyto stiprumo vėjui (apie 15 m/s) medžiai nelūžta, todėl ir vėjas negali būti traktuojamas kaip vienintelis faktorius, nulėmęs medžio nulūžimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nepateikus duomenų, kad šalia būtų lūžę kiti medžiai, būtų nuplėštos čerpės nuo stogų, negalima teigti, kad vėjo stiprumas buvo didesnis nei nurodyta hidrometeorologijos tarnybos pažymose. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ėmėsi reikiamų priemonių, kad teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), būtų vykdoma tinkama augančių želdinių bei konkretaus medžio tinkama priežiūra.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo skundą tenkinti, be to, prašo priteisti iš atsakovės 1028,50 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Atsikirtimuose į rašytinius paaiškinimus (e. b. l. 24-27) atsakovė nurodė, kad būtent pareiškėjui tenka įrodinėjimo našta. Vieninteliai įrodymai, kurie yra pateikti byloje yra Policijos pranešimas ir fotonuotraukos. Pareiškėjas pateikė teismui apgadintos transporto priemonės fotonuotraukas, bet ne iš įvykio vietos. Taip pat kritiškai vertinamas pareiškėjo argumentas, jog iš pateiktų medžio fotonuotraukų galima spręsti, jog medis ligotas ir tuščiasvoris, todėl yra avarinės būklės. Tai yra tik pareiškėjo interpretacijos, kurios nėra pagrįstos jokiais objektyviais faktais bei išvadomis. Jeigu būtų konstatuota medžio avarinė būklė, jis būtų pašalintas, tačiau vykdant darbus poreikio jį šalinti nebuvo, vadinasi, medis buvo sveikas. Be to, pareiškėjas su pretenzija kreipėsi dėl nukritusios šakos žemės sklype (duomenys neskelbtini).

Dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atsakovė nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirtis yra kompensacinio pobūdžio ir negali būti nepagrįsto praturtėjimo, pasipelnymo šaltiniu. Šiuo konkrečiu atveju turėtų būti atskirai įvertinamos aplinkybės, tokios kaip pareiškėjo ir advokato ryšiai, bei tikrieji visiškai nepagrįstų išlaidų prašymo tikslai. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Turi būti atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau - ir Rekomendacijos). Teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai - jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai.

Nurodė, kad ši administracinė byla nebuvo sudėtinga, todėl už teisines konsultacijas bylinėjimosi išlaidos šiuo konkrečiu atveju negali būti priteisiamos. Ši administracinė byla nėra išskirtinė arba sudėtinga, joje nėra keliami jokie nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, nes pagrindinis byloje keliamas reikalavimas - turtinės žalos atlyginimas. Būtent dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas yra itin nedidelės apimties, jame nebuvo nurodyta jokių naujų esminių aplinkybių ar argumentų, todėl darytina išvada, kad ir nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovo darbo laiko sąnaudos teikiant konsultacijas neturėjo būti didelės.

Atsiliepimas

Atsakovė prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Netenkinus pirmojo prašymo, atsižvelgus į atsiliepime išdėstytus argumentus, sumažinti prašyme nurodytą nuostolių dydį, atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, arba sumažinti prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas keliamas dėl pareiškėjo M. G. teisės reikalauti atlyginti turtinę žalą, kurią jis teigia patyręs, nes jo automobilis buvo apgadintas ant jo užkritusios medžio, augusio Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, šakos.

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad 2019 m. liepos 3 d. apie 19.56 val. Policijos informacinės sistemos Policijos registruojamųjų įvykių registre buvo registruotas R. K. pranešimas ROIK0119000344639, kad adresu (duomenys neskelbtini), kieme ant automobilio F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nukrito didelė medžio šaka. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 20.22 val. Buvo fiksuotas įvykis, padarytos fotonuotraukos. Automobilis F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso pareiškėjui M. G.. Nurodytas aplinkybes patvirtina Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus pranešimas.

CK 6.271 str. 1 d. nustatyta valstybės ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės.

CK 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą negali kilti.

Pagal CK 6.271 str. 4 d., valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai valdžios institucijos ar jos darbuotojų veikimas, neveikimas, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, jeigu valdžios institucijos ar darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Pareiškėjas teigia, kad turtinę žalą patyrė, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracija nevykdė jai teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su savivaldybės teritorijoje augančių želdinių priežiūra ir tvarkymu, todėl savivaldybei priklausančioje žemėje augusio medžio šaka 2019 m. liepos 3 d. apie 19.56 val. užkrito ant jam priklausančio automobilio F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Savivaldybė teigia, kad nėra jos neteisėtų veiksmų, ji nepažeidė jokių teisės aktų, pareigą dėl želdynų tvarkymo vykdo tinkamai, nebuvo gauta jokių pranešimų dėl medžio būklės (duomenys neskelbtini), namo kieme, nėra įrodymų dėl priežastinio ryšio. Be to, neaišku, kokiame sklype auga medis, nes pareiškėjas pretenzijoje nurodęs adresą (duomenys neskelbtini), šis sklypas yra suformuotas, savivaldybė neturi tokiu atveju pareigos atlyginti nuostolius. Pats pareiškėjas turi pareigą elgtis atsakingai ir rūpestingai, saugoti savo turtą. Be to, teigia, kad įvykio dieną buvo stiprus vėjas ir tai galėjo įtakoti medžio šakos lūžimą. Tai yra force majeure aplinkybė. Atsakovė prašo sumažinti žalos dydį.

Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktą savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų.

Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje konkrečiai išvardintos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje: savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines), vykdo savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 punktas), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 punktas), išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (13 punktas). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 str. 1 d.). Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos.

Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros pagrindinius reikalavimus nustato aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės (toliau – Taisyklės). Šios taisyklės privalomos prižiūrint medžius ir krūmus, vandens telkinius, esančius želdynuose, vejas ir gėlynus visuose miestų ir miestelių želdynuose, išskyrus esančius privačioje žemėje ir privačioje namų valdoje, jomis vadovaujasi savivaldybės, valstybinės kelių priežiūros įmonės, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys medžių ir krūmų (išskyrus augančių privačioje žemėje) priežiūros darbus. Pagal Taisyklių nuostatas, medžių ir krūmų priežiūros darbai apima, inter alia, ir vėjo, ir sniego nulaužtų, aplaužytų, pavojingai palinkusių, pavojų praeiviams ir pastatams keliančių, baigiančių džiūti stiebų ir šakų šalinimą, tikrinamą, ar seni medžiai nėra supuvę ir jei reikia jų pašalinimą (43 ir 44 punktai).

Sisteminis nurodytų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad būtent savivaldybei nustatyta pareiga atlikti jos teritorijoje esančių, valstybinėje ar jai priskirtoje žemėje augančių medžių ir krūmų priežiūrą, kas apima ir tikrinimą, ar medžiai nėra supuvę, supuvusių medžių šalinimą, taip pat pavojų keliančių šakų ir medžių stiebų šalinimą. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012, LVAT 2017 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1038-1062/2017).

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykis įvyko adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme, tai neginčijamai fiksuota Policijos registruojamų įvykių registre, todėl šiuo atveju nėra abejonės, kokiu adresu įvyko įvykis. Tai, kad pareiškėjas pretenzijoje atsakovei buvo nurodęs kitą adresą ((duomenys neskelbtini)), nesudaro pagrindo teigti, kad neaišku, kuriame žemės sklype augusio medžio šaka nuvirto ant pareiškėjui priklausančio automobilio. Taigi, nustatyta, kad įvykis įvyko adresu (duomenys neskelbtini). Augantis medis, kurio šaka nulūžo, yra savivaldybei priskirtoje žemėje, už jo priežiūrą ir šakų genėjimą buvo atsakinga savivaldybės administracija. Nors atsakovė teigia, kad nebuvo gavusi jokių pranešimų dėl medžio būklės, kad pagal Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisykles inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų bei kad medžio šakos lūžimą galimai įtakojo tą dieną buvęs stiprus vėjas (yra pateikti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenys), tačiau teismo vertinimu, tai nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovė, kaip teigia, tinkamai vykdė jai teisės aktais priskirtą pareigą vykdyti želdynų priežiūrą, stebėseną, tvarkymą. Atsakovė nepateikė kitų nagrinėjamu atveju reikšmingų įrodymų, patvirtinančių, kad ji ėmėsi visų reikalingų atitinkamų priemonių, jog minėtoje teritorijoje būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir nulūžusios medžio šakos) priežiūra, kad medis buvo stebimas. Kaip matyti iš nuotraukų, to neneigia ir atsakovė, medis dėl netinkamų jo šakų būklės iki įvykio jau buvo apgenėtas. Pareiškėjas nurodė, kad po šio įvykio atsakovė dar labiau apgenėjo šio medžio šakas. Atsakovės argumentas, kad iki įvykio nurodytoje teritorijoje želdiniai nebuvo inventorizuoti sudaro prielaidą teigti, jog atsakovė nevykdė pareigos apskaityti, tikrinti, stebėti želdinius. Nurodydama, kad inventorizacija atliekama kas dešimt metų, nepateikė įrodymų, kada paskutinį kartą želdiniai šioje teritorijoje buvo inventorizuoti. Teismas pažymi ir tai, kad pareigą vykdyti tinkamą ir savalaikę medžių ir krūmų priežiūrą savivaldybei nustato teisės aktai, todėl suinteresuotų asmenų prašymas ar skundas dėl tam tikro želdinio būklės nėra būtinas. Be to, teismo manymu, nurodytas vėjo stiprumas nėra ta aplinkybė, kuri būtų galėjusi įtakoti sveikos, nepažeistos medžio šakos lūžį. Taigi, atsakovės argumentus, kad medžio šaka nulūžo dėl nenugalimos jėgos (force majeure) (CK 6.253 straipsnio 2 dalis, 6.212 straipsnis), t. y. veikiamas stipraus vėjo, teismas vertina kritiškai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 7 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-2214 patvirtina, kad 2019 m. liepos 3 d. didžiausias vėjo greitis 19.00 val. - 20.00 val. buvo 9-11 m / s. Nustatant vizualinį vėjo stiprumą pagal tarptautinę Boforto skalę, vėjas, kai jo greitis 11 m / s yra laikytinas 5-6 balų, dėl jo maži medžiai siūbuoja, juda didelės šakos, girdimas laidų švilpimas, naudoti skėtį darosi sunku. Atsakovė pateikė 2020 m. sausio 7 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymą, kurioje nurodyta, kad didžiausias vėjo greitis 2019 m. liepos 3 d. buvo 15 m/s, pagal Boforo skalę – 7 balų, kuomet visi medžiai juda. Atkreiptinas dėmesys, kad šakos lūžta, esant 8 balų vėjo stiprumui (13,9 -17,1 m/s), o medžiai lūžta tuomet, kai pagal Boforto skalę, vėjo stiprumas yra 10 balų, o greitis 24,5 – 28,4 m / s. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad 2019 m. liepos 3 d. vėjo greitis nebuvo toks, dėl kurio galėtų lūžti nesupuvusios ar nepažeistos medžio šakos, todėl vėjas negali būti traktuojamas kaip faktorius, nulėmęs medžio šakos nulūžimą, ir vertinamas kaip nenugalima jėga, atleidžianti atsakovę nuo atsakomybės. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl Ekstremalių įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo“ nustatytus ekstremalių įvykių kriterijus, tai nėra laikytina force majeure, todėl savaime nešalina atsakovės atsakomybės. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad žalos kilimą, medžiui užvirtus ant pareiškėjo automobilio, nulėmė kitų asmenų veiksmai ar stichiniai gamtos reiškiniai, o ne atsakovės veiksmai – netinkama medžio priežiūra. Atsakovė kitų tai patvirtinančių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti nagrinėjamu atveju buvus force majeure aplinkybę, nepateikė.

Pažymėtina, kad atsakovė nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas turėjo būti atsakingas, rūpestingas bei įvertinęs situaciją, galėjo automobilį statyti kitoje vietoje, ne po medžiu. Pabrėžtina, kad teisės aktai būtent savivaldybei numato pareigą rūpintis želdynais. Teisės aktuose yra detaliai nustatyta, kokius veiksmus, siekdama užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugą bei tvarkymą, turi atlikti savivaldybės administracija. Tokia pareiga yra aiškiai reglamentuota ir už jos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė (LVAT 2017 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1038-1062/2017).

Nurodytų teisės aktų normos patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už jos teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad teritorijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), namo kieme augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Teismui nėra pateikta įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi pakankamų organizacinių priemonių, jog minėtoje valstybinėje žemėje būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat lūžusios medžio šakos) priežiūra, stebima jos būklė.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ko pasekoje ant pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio automobilio užvirto nulūžusi medžio šaka, kuri apgadino pareiškėjo automobilį. Nurodytas aplinkybes apie automobiliui F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą patvirtina Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus pranešimas, byloje pateiktos šio automobilio fotonuotraukos, darytos policijos po įvykio įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), Vertinimo ataskaita. Taigi, remiantis išdėstytais argumentais yra nustatytos visos valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žala (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė šiuo atveju preziumuojama (CK 6.248 straipsnis, 6.271 straipsnis).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, pareiškėjas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį.

Nagrinėjamoje byloje, žalos padarymo faktas yra nustatytas, nes byloje esanti medžiaga neginčytinai patvirtina, kad pareiškėjui priklausęs automobilis F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas ant jo užgriuvus nulūžusiai medžio šakai. Grįsdamas reikalaujamos priteisti žalos dydį, pareiškėjas pateikė teismui Transporto priemonės F. F. Vertinimo ataskaitą Nr. 19-135, kurioje nurodyta, kad automobilio F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė iki apgadinimo su PVM buvo 1580 Eur, o likutinė vertė su PVM 1184 Eur, todėl transporto priemonės atstatymas yra tikslingas. Transporto priemonės atkuriamoji vertė yra 1184 Eur. Todėl pareiškėjo teigimu, padaryta žala dėl sugadinto automobilio yra 1184 Eur.

Taigi, nustatyta, kad pareiškėjas pateikė žalai pagrįsti rašytinius įrodymus: nepriklausomo turto vertintojo vertinimo išvadą. Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Kadangi duomenys apie tai, kad pateikta Transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 19-135 neatitinka Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo reikalavimų ar yra nuginčyta teisme, teismui nėra pateikti, pagrindo ja nesiremti teismas neturi. Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktais pareiškėjo rašytiniais įrodymais, pagrindžiančiais prašomos priteisti žalos dydį. Atsakovė iš esmės neginčija žalos dydžio.

Atsakovė prašo teismo mažinti priteistinos žalos dydį, nes, kaip teigia, jos atsiradimą nulėmė ir pačio pareiškėjo nerūpestingumas, neatsargumas – jis turėjo numatyti, kad automobilį palieka ten, kur jis gali būti apgadintas.

CK 282 str. 1 d. nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

Įvertinęs nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją ir tai, kad savivaldybės administracija nevykdė teisės aktuose jai nustatytos pareigos – užtikrinti tinkamą medžio priežiūrą, laiku pašalinti supuvusią bei pavojų žmonėms ir jų turtui keliančią medžio šaką, teismas atsakovės argumentus dėl pareiškėjo kaltės atmeta kaip nepagrįstus. Pareiškėjui nėra ir negali būti taikomi didesnio rūpestingumo ir apdairumo standartai, todėl iš jo negalėjo būti reikalaujama įvertinti augančio ir galinčios nulūžti medžio šakos keliamą pavojų ir / ar jo laipsnį. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo automobilis (duomenys neskelbtini), namo kieme stovėjo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus argumentus, darytina išvada, jog, kaip minėta, yra nustatytos visos atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, tačiau, atsižvelgiant į žalos kilimo aplinkybes, žalos atlyginimas nenukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos nagrinėjamu atveju mažintinas vienu trečdaliu. Pažymėtina, jog tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi analogiškose bylose (žr., pvz., 2017 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3725-552/2017, eA-1038-1062/2017 ir kt.).

Teismas pripažįsta, kad pareiškėjo nurodyta žalos atlyginimo suma, susijusi su automobilio įvertinimu (90 Eur) atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalies, 4 dalies 2 punkto sąlygas. Pareiškėjas pateikė šių išlaidų turėjimą pagrindžiančius įrodymus. Šis žalos dydis taip pat mažintinas vienu trečdaliu. Taigi, remiantis išdėstytais argumentais iš atsakovės priteistina pareiškėjui 850 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas prašo priteisti ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo skundo priėmimo nagrinėti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl remiantis išdėstytu, iš atsakovės priteistina pareiškėjui ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo sumažintos 850 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnis reglamentuoja proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas prašo priteisti jam iš atsakovės 1028,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad šias išlaidas patyrė dėl advokato pagalbos šioje administracinėje byloje: už advokato konsultaciją, procesinio dokumento – pareiškimo parengimą, prašymų dėl papildomų įrodymų išreikalavimo parengimą, paaiškinimų parengimą.

Nustatyta, kad pareiškėją šioje byloje atstovavo advokatas J. S. pagal 2019 m. gruodžio 30 d. sudarytą atstovavimo sutartį. 2019 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas yra sumokėjęs advokatui J. S. 1028,50 Eur sumą pagal 2019 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą CON-19-273 už atstovavimą pirmosios instancijos teisme dėl žalos atlyginimo priteisimo iš Vilniaus miesto savivaldybės.

Atsakovė prašo nepriteisti pareiškėjui patirtų bylinėjimosi išlaidų arba jų sumą sumažinti. Nurodo, kad administracinė byla nebuvo sudėtinga, išskirtinė, todėl už teisines konsultacijas bylinėjimosi išlaidos šiuo konkrečiu atveju negali būti priteisiamos. Pareiškėjo atstovo darbo laiko sąnaudos teikiant konsultacijas neturėjo būti didelės. Prašo atsižvelgti į bendruosius principus sprendžiant dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 pažymėjo, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Taisyklė, pagal kurią pralaimėjusi bylą šalis turi padengti ne tik savo, bet ir kitos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas LVAT praktikoje buvo plėtojama išaiškinant, jog ji saugo nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo ir skatina siekti atkurti taiką tarp šalių alternatyviais neteisminiais būdais (pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacija) (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą yra pažymėjęs, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. Proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą negali būti paneigta argumentuojant kitos šalies (pralaimėjusios šalies) ar subjekto, kuris kreipėsi dėl teismo išlaidų atlyginimo, teisiniu statusu, tačiau akcentuojama ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiškai įvertinti bylą laimėjusios šalies prašomų atlyginti teismo išlaidų realumą, pagrįstumą ir racionalumą, nes priešingu atveju būtų paneigta bylinėjimosi išlaidų esmė ir paskirtis. Administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies (patenkintų reikalavimų 66,72 procentai). Todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų 686 Eur (1028,50 Eur x 66,72 proc./100 proc.).

Atsižvelgiant į parengtų pareiškėjo advokato procesinių dokumentų byloje kiekį ir turinį, siekiant išspręsti šalių ginčą, į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, matyti, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Teismas pažymi ir tai, kad pareiškėjas siekė šį ginčą su atsakove spręsti ne ginčo teisme tvarka, teikė prašymą/pretenziją dėl nuostolių atlyginimo. Tačiau atsakovė atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nenustatyta, kad būtų siekusi taikaus abiem šalims priimtino sprendimo iki teismo ne ginčo tvarka, juolab žinant galiojantį teisinį reglamentavimą ginčo atveju bei aktualią teismo praktiką. Pagal šalių argumentus ir rašytinius įrodymus byloje nenustatyta, kad šiuo atveju šalių ginčas galėjo būti sprendžiamas kitaip nei sprendžiama dėl nuostolių atlyginimo panašiais atvejais.

Todėl remiantis išdėstytais argumentais teismo vertinimu yra pagrindas priteisti pareiškėjui iš atsakovės 686 Eur atstovavimo išlaidų sumą. Ši suma, įvertinus nurodytus argumentus, nelaikytina per didele, atitinka teisingumo ir protingumo principus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. G. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui M. G. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 850 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. sausio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 686 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė