Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-01-16 · Administracinė byla Nr. eI-385-394/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-16
Bylos Nr.
eI-385-394/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01869-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas, Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
J. D., S. J.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Vladimiras Tiurinas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-385-394/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01869-2018-1Procesinio sprendimo kategorija: 15.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 16 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,

nedalyvaujant pareiškėjoms J. D. ir S. J. ir jų atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Tiurinui,

dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Vilmai Vaitkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. D. ir S. J. skundą ir patikslintą skundą dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos S. J. ir J. D. 2018 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą (atsisakymą) Nr. 1SS-1566-(8.5) ir juo paliktą galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2018 m. liepos 2 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“ bei įpareigoti atsakovą suderinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (ŽPDRIS paslaugos Nr. ZSPF-4097). 2018 m. rugsėjo 28 d. gautas pareiškėjų atstovo advokato padėjėjo Vladimiro Tiurino pasirašytas patikslintas skundas (b. l. 89), kuriuo patikslinamas trečiasis skundo reikalavimas ir prašoma įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrių klausimą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjų skunde (b. l. 2–8) nurodoma, kad nagrinėjamu atveju aktualus LR viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 18 punktas, apibrėžiantis skundžiamo akto statusą: „Administracinis sprendimas – viešojo administravimo institucijos valia, išreikšta administraciniame akte“. To paties įstatymo 8 straipsnis nustato reikalavimus individualiam administraciniam aktui. Pareiškėjos tvirtina, kad tiek 2018 m. liepos 2 d. NŽT Mažeikių skyriaus atsakymas, tiek jį galioti palikęs skundžiamas Atsakovo (NŽT) sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Kadangi faktiškai atsakovas paliko galioti pradinį NŽT Mažeikių skyriaus 2018 m. liepos 2 d. raštą su visa jame nurodyta argumentacija, pritardamas Skyriaus pozicijai, pareiškėjos ginčija ir šį administracinį aktą. Pirma, 2018 m. liepos 2 d. rašte Skyrius nurodė nederinantis Projekto, kadangi „žemės sklypas suprojektuotas nesivadovaujant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Tokiu būdu nėra aišku, kokias būtent nutarimo nuostatas pažeidžia pateiktasis Projektas; abstrakti nuoroda į Vyriausybės nutarimą nėra laikytina tinkamu teisiniu pagrindimu. Antra, sprendimas nėra pagrįstas nustatytais faktais. Sprendime nekonkrečiai nurodyta, jog „<...> suprojektuotas 0,5328 ha<...> kitos paskirties žemės sklypas statiniams eksploatuoti yra per didelis“; „įjungiama dalis krūmais apaugusio ploto“; „preliminariai paskaičiavus užstatyta teritorija užima ženkliai mažesnį plotą“. Konkretūs faktai ar duomenys nėra pateikiami ir atsakovo sprendime. Pareiškėjos pažymi, jog atsakovas nepateikė faktų, paaiškinančių, kokia apimtimi sklypas yra „per didelis“ – nėra aišku, kuri sklypo dalis pripažintina pertekline ir kokia apimtimi: ar tai vakarinė sklypo dalis palei melioracijos griovį, ar šiaurinė – tarp namo ir garažo esanti žalioji kiemo zona su vaismedžiais ir želdiniais. Nėra paaiškinta, kuri ir kokio konkretaus ploto sklypo dalis (kiek ha) yra apaugusi krūmais bei kokia apimtimi tai įtakoja per didelį plotą. Galiausiai sprendimas grindžiamas preliminariais bei pareiškėjoms neatskleidžiamais paskaičiavimais, kurių pagrindu Skyrius laiko, jog Projektas negali būti derinamas. Akivaizdu, kad sprendimas nėra pagrįstas faktais, kaip jie suprantami administraciniame procese. Trečia, sprendime yra nurodyta tik jo apskundimo tvarka, tačiau nėra nurodomos jokios pareigos pareiškėjoms, o būtent nėra paaiškinta, kokių tolimesnių veiksmų derėtų imtis siekiant žemės sklypo projektą pritaikyti įstatymo reikalavimams. Esant dabartiniam atsisakymui pareiškėjoms nėra suprantama, kokias konkrečias projekto korekcijas būtina atlikti. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/14). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827-14). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440-14). Pareiškėjos pažymi, jog atsisakymas bei skundo nagrinėjimo rezultatai yra nekonkretūs, tinkamai nepagrįsti faktiniais duomenimis, todėl iš esmės apriboja pareiškėjų galimybes pateikti atitinkamai motyvuotą skundą bei ginčyti nustatytas faktines aplinkybes (dėl jų abstraktumo). Atsakovas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjų skundą, nurodo, kad pritarimas žemės sklypo formavimo projektui yra išimtinė skyriaus prerogatyva, o pagal pareiškėjų pateiktus dokumentus negalima nustatyti, kokiame sklypo plote yra išdėstyti esami bei buvę statiniai. Pareiškėjos kategoriškai nesutinka su tokia skyriaus pozicija. Visų pirma, pats atsakovas atsakyme nurodė: „Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenims prie nuosavybes teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengta techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas“. Pareiškėjų prašomas suformuoti žemės sklypas neviršija leistino 2 ha dydžio, todėl šiuo aspektu teisės aktams neprieštarauja. Tiek 2018 m. liepos 2 d. Skyriaus rašte, tiek skundžiamame atsisakyme yra iškreiptai aiškinama esama faktinė situacija dėl žemės naudojimo. Pažymėtina, kad gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., yra trijų butų pastatas. Buvę savininkai Z. G. 2011 m. ir J. B. 2017 m. savo butus su priklausiniais pardavė pareiškėjai S. J.. Buvę savininkai parduodami nuosavybę patvirtino, jog namo gyventojai naudojasi esamu žemės sklypu (tokiu, koks formuojamas šiuo metu), jog kiekvienam butui priskirta savo nuožiūra naudotis po 15 arų (0,15 ha) žemės. Dalį sklypo užima statiniai, kiemas, sklype yra tvenkinys. Pareiškėjų žiniomis, visų trijų butų (duomenys neskelbtini) savininkai dar prieš dvidešimt kelerius metus yra sumokėję už žemės sklypus, kaip išankstinį mokėjimą pagal būsimą valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį. 2018 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 35SD-3213-(14.35.104) NŽT Mažeikių skyrius informavo, jog J. D. 1992 m. lapkričio 19 d. yra įmokėjusi 3251 rublių už 0,1543 ha žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini). Rašte taip pat nurodyta, kad būtent toks sklypas bus formuojamas pagal išankstinį mokėjimą, kai bus atliktos žemės sklypo formavimo procedūros. Pareiškėja J. D. pateikia 2004 m. žemės nuomos mokesčio deklaraciją, iš kurios matyti, jog nuomos mokestį mokėjo už 15 arų. Akivaizdu, kad pareiškėjai J. D. projektuotina ne mažesnis nei 0,1543 ha žemės sklypo plotas. Pareiškėja S. J. savo ruožtu pabrėžia, kad įsigydama du butus (duomenys neskelbtini) name buvusių savininkų buvo patikinta, jog įmokos už iš valstybės išpirktiną žemę yra sumokėtos (buvę savininkai - Z. Z. G., buto unikalus (duomenys neskelbtini), V. B., buto unikalus (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas pareiškėjai S. J. neišduoda atitinkamų duomenų apie buvusių savininkų sumokėtas įmokas, motyvuodamas asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiomis teisės normomis. Naudojamo sklypo dydį natūroje patvirtina ir faktiškai susiformavusios sklypo ribos: iš vakarų pusės – melioracijos griovys ir už jo suformuotas žemės sklypas, iš šiaurės pusės riba eina palei žemės ūkio paskirties žemės plotą, kurio sklypas taip pat suformuotas. Iš esmės pareiškėjų naudojamas sklypas iš dviejų pusių yra apribotas jau esamų sklypų, o iš kitų pusių jį riboja gatvės, todėl natūraliai visą laiką šis plotas buvo naudojamas gyvenamojo namo savininkų savo nuožiūra. Pareiškėja S. J. po butų bei garažo įsigijimo įsirengė daržą, prižiūri žaliąją zoną. Krūmynai palei melioracijos griovį (kuris pagal Regia sistemos duomenis priskirtas gretimam sklypui) yra būtent pareiškėjų iniciatyva reguliariai išpjaunami, kas matyti iš nuotraukų – ataugos yra ne didesnio nei metinio storio. Nepriežiūros atveju krūmais būtų apaugusi didžioji dalis sklypo, taigi sklypas yra naudojamas ir prižiūrimas. Pažymėtina, kad tik priėmę sprendimą nederinti plano Skyriaus atstovai nuvyko situacijos apžiūrėti į vietą – 2018 m. liepos 20 d.. Nors akivaizdu, kad natūroje buvo pamatyta dirbama daržo žemė, sodo įrankių pavėsinė bei prižiūrėta aplinka, rezultatų tai nepaveikė. Visas sklypas pareiškėjų yra prižiūrimas ir naudojamas buitinėms reikmėms tenkinti. Būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikru laikotarpiu buvę savininkai dėl senyvo amžiaus bei sveikatos nesinaudojo sklypo dalimis visa apimtimi, tačiau nuo 2011 m. perėmusi statinių dalį pareiškėja S. J. sklypu naudojasi aktyviai, turėdama pagrįstus lūkesčius įgyti jį savo nuosavybėn. Pagrindinis atsakovo ir Skyriaus argumentas neleisti formuoti prašomo dydžio žemės sklypo yra tai, jog faktiškai naudojama mažiau žemės. Pareiškėjos savo ruožtu atkreipia dėmesį į tai, jog 2018 m. liepos 2 d. Skyriaus rašte šie argumentai grindžiami 2005 metų orto foto duomenimis: „Įvertinus nuo 2005 metų viešai prieinamą orto fotografinę medžiagą, nustatyta, kad projektuojant namų valdos sklypą į ją įjungiama dalis krūmais apaugusio ploto <...>“. Iš atsakymo nėra aišku, kur yra plotas, apaugęs krūmais. Pareiškėjos pateikia ištrauką iš viešai prieinamo Regia žemėlapio, kur matyti, jog sklype visuomet buvo tvenkinys, kurio pakraščiai išties yra apaugę krūmais, tačiau jų jokiais būdais negalima prilyginti miško želdiniams, kaip kad padaryta Skyriaus 2018-07-02 atsakyme: „pieva ar miško želdiniais apaugusi teritorija neatitinka namų valdai keliamų reikalavimų“. Skyrius neteisingai interpretuoja miško želdinių sąvoką. Remiantis Aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. D1-199 „Dėl miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“ 3 punktu, „miško želdiniai – miško medžiai ir krūmai, žmogaus pasodinti arba pasėti ne mažesniame kaip 0,1 ha plote atkuriant arba įveisiant mišką“. Aiškinant sistemiškai, miško želdiniai yra organinė esamo arba būsimo miško dalis. Aplink (duomenys neskelbtini) sklypą nėra jokio miško, todėl žilvičius aplink tvenkinį (šiuo metu tvenkinys jau išvalytas) ar palei melioracijos griovį prilyginti miškui yra mažų mažiausia tendencinga. Juo labiau, kad, kaip matyti iš pridedamo orto foto, tvenkinys yra įsiterpęs tarp gyvenamojo namo ir garažo, todėl formuojant racionalų sklypą jį „iškirpti“ vien dėl krantų želdinių yra neracionalu, juo labiau, kad tvenkinys buvo ir tebėra naudojamas namo savininkų, įstatymas nenustato draudimo apželdinti sklypą krūmais; miško želdiniais augalai laikomi tik esant siekiui įveisti mišką. Pavieniams laukiniams augalams augant kieme neracionalu būtų atsisakyti formuoti sklypą aplink namą. Pareiškėjų tvirtinimu, tokiu būdu yra iškraipoma pati naudojimosi sklypu sąvoka, kadangi šiuolaikinis posodybinis sklypas nėra suvokiamas vien tik kaip daržas ir sodas, t. y. maisto šaltinis, tačiau tarnauja ir rekreacinėms reikmėms – kaip žalioji poilsio zona ar pan. Todėl tvirtintina, kad siaurinamasis įstatymų aiškinimas šiuo atveju pažeidžia pareiškėjų teises. Nors, kaip pažymima skundžiamame sprendime, formuojamame žemės sklype yra įregistruoti tik du, o faktiškai stovi trys statiniai, pareiškėjos pažymi, jog dar 2011 metais, S. J. įsigyjant nuosavybę, sklype buvo įregistruotas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3 malkinės (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (un. Nr. (duomenys neskelbtini), garažas (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir stoginė (un. Nr. (duomenys neskelbtini). 2007 m. darytos inventorinės bylos medžiaga patvirtina, kad sklype taip pat buvo daugiau statinių, nei yra šiuo metu. Dalis statinių buvo avarinės būklės, todėl teko juos demontuoti, tačiau jų pamatai sklype tebėra ir priklauso pareiškėjoms. Pareiškėjos nesutinka su atsakovo teiginiais apie sklype esantį neteisėtą statinį. Pridedama fotonuotrauka su prie daržo pastatyta įrankių pavėsine. Šis daiktas yra priskiriamas nesudėtingiems statiniams, nes atitinka nesudėtingų statinių požymius, tokiu atveju šiems statiniams taikytinos Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų išimtys (neprivalomas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas, neprivaloma atlikti statinio kadastrinius matavimus, pripažinti statinį tinkamu naudoti ir įregistruoti jį Nekilnojamojo turto registre ir kt.). Todėl pareiškėjos, savo naudojamame sklype daržo reikmėms pasistatydamos tokio pobūdžio būdelę, nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų. Iš pridedamų planų matyti, kad gyvenamajam namui ir garažui naudoti, taip pat sodui, daržui ir kiemui reikalingas beveik visas 0,5328 ha plotas. Deja, dėl nekonkrečių NŽT Mažeikių skyriaus ir NŽT atsakymų pareiškėjos negali tiksliai argumentuoti, kur yra išsidėstęs tariamai perteklinis plotas. Vis dėlto netgi formaliai atskiriant vejos ir melioracijos griovio pakraščio plotą, likusi pareiškėjų sklypui nepriskiriama valstybinė žemė nesudarytų racionalios žemėvaldos nei savo plotu, nei išsidėstymu. Atsakovas turėtų pripažinti, jog „atliekama“ žemė nesudarys tinkamo naudojimui sklypo. Teisės aktuose yra aptarta tokia situacija, kai susidaro atliekamas, tarp valdų įsiterpęs žemės sklypas. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, nuostatomis, įsiterpę valstybinės žemės plotai sujungiami su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Akivaizdu, kad tiek Skyrius, tiek atsakovas privalėjo atsižvelgti į likusį nedidelį žemės plotą ir leisti prijungti jį prie pareiškėjų formuojamo žemės sklypo. Be to, pareiškėjos bet kuriuo atveju turėtų pirmenybės teisę išsipirkti likusį žemės plotą. Žemės savininko ar nuomotojo teisė ne aukciono būdu atitinkamai įsigyti, išsinuomoti su jiems priklausančiu ar nuomojamu žemės sklypu besiribojančios įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punkte ir 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktį laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Atsiliepimas

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (b. l. 60–64) nurodoma, kad skundo ginčo žemė yra valstybinio žemės fondo dalis. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. To paties įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas nurodo, kad vienas iš valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektų (patikėtinių) yra Nacionalinė žemės tarnyba - visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Pagal šias įstatymo nuostatas tik Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę disponuoti valstybine žeme. Disponavimo sąlygos ir kitos aplinkybės yra griežtai reglamentuotos įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Pareiškėjos siekia įsigyti žemę po nuosavybės teise valdomais pastatais. Parduodant kitos paskirties valstybinės žemės sklypus, vadovaujamasi įstatymais, reglamentuojančiais žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą (Lietuvos Respublikos žemės įstatymas), žemės reformą ir žemės privatizavimo tvarką (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas), Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Taisyklės) ir Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, bei kitais teisės aktais. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų. parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose. Tokios pačios nuostatos įtvirtintos ir Taisyklių 5 ir 6 punktuose. Pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į Atsakovą su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, tikslu suformuoti žemės sklypą po nuosavybės teise valdomais pastatais. Pareiškėjų prašymas Atsakovo 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 35SD-2829-(14.35.104.) „Dėl prašymo persiuntimo“ buvo persiųstas Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, nes vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 19.2 papunkčiu prašymai pateikiami savivaldybės administracijos direktoriui, kai Projektą pageidaujama rengti miesto ar miestelio teritorijoje. 2018 m. birželio 25 d. per ŽPDRIS (žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistema) sistemą buvo gautas organizatoriaus Mažeikių rajono savivaldybės administracijos raštas suderinti iniciatorių, Pareiškėjų, pasirinkto matininko parengtą projektą. Išnagrinėjus projektą ir su juo susijusius duomenis 2018 m. liepos 2 d. buvo priimtas sprendimas Nr. SFP-262-(l4.35.36) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“ nurodant pagrindinę priežastį, kad suprojektuotas 0,5328 ha kitos paskirties žemės sklypas statiniams eksploatuoti suformuotas per didelio ploto, netiksliai paskaičiuotas užstatytos teritorijos plotas, kad sklypas suprojektuotas nesivadovaujant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Pareiškėjos su Atsakovo sprendimu nesutiko ir jį apskundė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui. Išnagrinėjusi Pareiškėjų skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 1SS-1566-(8.5.) „Dėl Jūsų skundo“ informavo Pareiškėjas, kad Mažeikių skyrius teisėtai atsisakė derinti Projektą. Tokį sprendimą motyvavo šiomis aplinkybėmis: nagrinėjant skundą ir faktines aplinkybes, buvo nustatyta, kad Pareiškėjų pateiktoje 1992 m. rugsėjo 9 d. statinių išdėstymo schemoje (nėra duomenų, kad tai yra namų valdos techninės apskaitos byloje esantis inventorinis planas), kurioje nurodytas statinių išdėstymas, nėra nurodytas šio žemės sklypo plotas. Pažymėtina, kad minėtoje schemoje yra pažymėti statiniai, kurie šiuo metu nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Buvo nustatyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., yra registruoti du statiniai: pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kiti statiniai minėtu adresu nėra registruoti. Atsižvelgiant į tai, rengiant Projektą, kuriuo formuojamas žemės sklypas prie statinių, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., neturi būti vadovaujamasi 1992 m. rugsėjo 9 d. statinių išdėstymo schema (kuri galimai yra inventorinis planas, komplektuojamas namų valdos techninės apskaitos byloje), kurioje nėra nurodytas siūlomo formuoti namų valdos žemės sklypo plotas ir ribos, bei, kaip minėta, ne visi statiniai pažymėti minėtoje schemoje yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo tvarką reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau - formavimo taisyklės). Šių taisyklių 2.4 papunktyje įtvirtinta nuostata, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau - Žemėtvarkos projektas) rengiamas tais atvejais, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, o 2 punkte nurodyta, kad Žemėtvarkos projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Žemėtvarkos projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Žemėtvarkos projekto sprendiniams. Formavimo taisyklių 63 punkto nuostatos reglamentuoja, kad Projektas turi būti suderintas arba raštu pateiktas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą, t. y. gali būti atsisakoma derinti Projektą, pateikiant motyvuotą atsakymą apie nederinimo priežastis. Formavimo taisyklių 66 punkte nurodyta, kad parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Taigi, kaip matyti iš nustatyto teisinio reglamentavimo, Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, turi suderinti arba motyvuotai atsisakyti derinti Projektą. Tad Mažeikių skyrius, priimdamas sprendimą nederinti Projekto, vadovavosi galiojančių teisės aktų nuostatomis ir savarankiškai vertino racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo suformavimo galimybę esamiems statiniams (gyvenamajam namui ir ūkiniam pastatui) eksploatuoti. Pagal šį teisinį reglamentavimą Mažeikių skyrius įvertino, ar žemės sklypo plotas (5328 kv. m) formuojamas laikantis Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatų, t. y., kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Siekiant įvertinti faktiškai naudojamų ir siūlomų formuoti namų valdos žemės sklypo ribų atitikimo namų valdos eksploatavimo reikalavimams prie nuosavybės teise valdomų pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., Mažeikių skyrius atliko šio žemės sklypo ribų ir ploto patikrinimą vietovėje, ir įvertino, ar pridėtoje planinėje medžiagoje nurodytas naujai formuojamo namų valdos žemės sklypo plotas ir ribos nustatyti pagrįstai, t. y. įvertino, ar minėtas žemės plotas yra faktiškai naudojamas ir siūlomo formuoti šio namų valdos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Patikrinimo metu buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-547 (5.63). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad formuojamame žemės sklype yra 3 statiniai (pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra įregistruoti 2 statiniai). Taip pat nustatyta, kad projektuojant namų valdos žemės sklypą į jį įjungiama dalis krūmais apaugusio ploto (Projekte nurodyta želdiniai ar ariama). Pažymėtina, kad pieva ar miško želdiniais apaugusi teritorija neatitinka namų valdai keliamų (nuolat sodui ar daržui naudojama žemė) reikalavimų. Patikrinimo metu nustatyta, kad užstatyta teritorija, nuolat sodui ar daržui naudojama teritorija užima mažesnį plotą, negu Projektu formuojamą plotą (5328 kv. m). Atsižvelgiant į patikrinimo rezultatus ir įvertinus Projektu formuojamą žemės sklypo plotą, buvo nustatyta, kad suprojektuotas 0,5328 ha (iš jo užstatyta teritorija 0,2148 ha, ariama 0,2007 ha, želdiniai 0,1015 ha, vanduo 0,0158 ha) kitos paskirties žemės sklypas statiniams eksploatuoti yra per didelis. Pareiškėjos skunde nurodo, kad formaliai atskiriant vejos ir melioracijos griovio pakraščio plotą, likusi Pareiškėjų sklypui nepriskiriama valstybinė žemė nesudarytų racionalios žemėvaldos nei savo plotu, nei išsidėstymu, ir turėtų būti vertinama kaip įsiterpęs žemės sklypas, ir, Pareiškėjų nuomone, turėtų būti prijungiamas prie jų naujai formuojamo sklypo. Įsiterpusios laisvos žemės disponavimo klausimai yra apibrėžti teisės aktais, ir tikrai negali būti sprendžiami žemės sklypo formavimo metu. Įsiterpusio laisvos žemės ploto sąvoką yra apibrėžta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte ir reglamentuojama taip: „2.15 p. laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos..<..>“. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjų minima teritorija dar nėra ir negali būti traktuojama įsiterpusia valstybine žeme tarp privačių sklypų, nes jų sklypas prie pastatų dar nėra suformuotas ir įteisintas. Kita aplinkybė, jei po Pareiškėjų sklypo įteisinimo bus galima traktuoti, kad tai įsiterpęs plotas, tą plotą turės teisę pirkti ne tik Pareiškėjos, bet ir aplinkinių sklypų savininkai. Kol Pareiškėjų sklypas prie nuosavybės teise valdomų pastatų nesuformuotas ir neįteisintas, tol spręsti apie įsiterpusį valstybinės žemės plotą nėra galimybių. Atsakovo nuomone, šis reikalavimas yra nepagrįstas, ir tai pažeidžia asmenų, nedalyvaujančių šioje byloje, teises. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens priimti administraciniai aktai yra pagrįsti, teisingi ir jų naikinimui nėra pagrindo.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Vilma Vaitkienė teismo posėdyje pažymėjo, kad buvo naudojamasi 2005 m. medžiaga. Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovės nuomone, matininkas išdidino naudojamą plotą; vienas pareiškėjų nesudėtingas statinys toli nukeltas dirbtinai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų skundas ir patikslintas skundas tenkintini.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. 1SS-1566-(8.5) ir juo palikto galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2018 m. liepos 2 d. sprendimo „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. SFP -(14.35.36.) (b. l. 45), vadovaujantis LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 63 ir 69 punktais, atsisakyta derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (ŽPDRIS paslaugos Nr. ZSFP-40975), nes žemės sklypas suprojektuotas nesivadovaujant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“.

Atsakovo nurodomu LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 yra patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo bei įgyvendinimo taisyklės, ir būtent šių taisyklių, o ne nurodyto įsakymo, 63 punktas numato, kad projektas turi būti suderintas arba raštu pateiktas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo derinti Projektą gavimo dienos, 69 punktas numato, kad organizatoriaus sprendimai atsisakyti organizuoti Projekto rengimą, Taisyklių 24 punkte nurodytų institucijų atsisakymai pateikti reikalavimus, Taisyklių 62 punkte nurodytų institucijų ir asmenų atsisakymai derinti Projektą, Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvados dėl Projekto tvirtinimo (netvirtinimo) tikslingumo, taip pat Projektą tvirtinančių institucijų sprendimai dėl Projekto patvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nurodytais atvejais, kitais atvejais – administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi minėtuose punktuose numatyti terminai, per kuriuos turi būti parengiamas atsakymas (sprendimas) ir sprendimo apskundimo tvarka. Jokios kitos nuorodos į sprendimui priimti aktualias teisės normas skundžiamame akte nėra, taip pat nenurodyta, kokiomis konkrečiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatomis projektuojant sklypą buvo nesivadovauta, todėl darytina išvada, kad skundžiamame 2018 m. liepos 2 d. sprendime nenurodomas atsisakymo derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą teisinis pagrindas.

Skundžiamame 2018 m. liepos 2 d. sprendime nurodoma, kad buvo įvertinta nuo 2005 m. viešai prieinama orto fotografinė medžiaga, taigi nėra ginčo, jog rengiant skundžiamą aktą kiti dokumentai / duomenys (informacijos šaltiniai, registrai) nebuvo vertinami. Remiantis minėta nuotrauka padaroma išvada, kad projektuojant namų valdos žemės sklypą, į ją įjungiama dalis krūmais apaugusio ploto („projekte galbūt nurodyta želdiniai ir ariama“); konstatuojama, kad „pieva ar miško želdiniais apaugusi teritorija neatitinka namų valdai keliamo (nuolat sodui ar daržui naudojama žemė) reikalavimų“, bet nedetalizuojama, kokiais kriterijais vadovaujantis padarytos šios išvados. Skundžiamame akte taip pat pažymima, kad „preliminariai paskaičiavus užstatyta teritorija užima ženkliai mažesnį plotą“.

Darytina išvada, kad skundžiamame akte ne tik nenurodomas teisinis atsisakymo derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, pagrindas, bet ir nenustatytos / nepatikrintos aktualios faktinės aplinkybės, neatliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje iki skundžiamo akto priėmimo, aiškiai ir konkrečiai nepaaiškinama, koks plotas yra per didelis, atsakovo rašte užstatytos teritorijos plotas paskaičiuojamas preliminariai. Nors atsakovo sprendimu atsisakyta derinti projektą dėl nustatytų netikslumų, atsakovas, rengdamas skundžiamą aktą, nesiėmė priemonių išsamiam aktualių faktinių duomenų (dokumentų) įvertinimui, faktinių duomenų vietoje patikrinimui, o vadovaudamasis prielaidomis („galbūt nurodyta želdiniai ar ariama“), preliminariais paskaičiavimais be tikslių matavimų padarė išvadą, kad užstatyta teritorija užima ženkliai mažesnį plotą ir jog suprojektuotas kitos paskirties žemės sklypas statiniams eksploatuoti yra per didelis.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-547-(5.63) (toliau – Aktas) (b. l. 84) parengtas 2018 m. liepos 20 d., t. y., kaip jau buvo minėta, skundžiamas 2018 m. liepos 2 d. aktas priimtas neatlikus faktinių duomenų patikrinimo vietoje. Akte nurodoma, kad suinteresuoti asmenys nekviesti. Pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr.1P-(1.3)-475 patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atliekamų faktinių duomenų patikrinimo vietoje tvarkos aprašo 7.2 papunktyje numatyta, jog faktinių duomenų patikrinimai vietoje atliekami dalyvaujant suinteresuotiems asmenims, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu turi būti informuoti apie vykdomą faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir turi teisę dalyvauti nustatant faktinius duomenis vietoje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2018 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. SFP-(14.35.36.) turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2018 m. liepos 2 d. sprendimas Nr. SFP-(14.35.36.) neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendime (b. l. 46-48) nurodoma, kad „siekdamas įvertinti faktiškai naudojamų ir siūlomų formuoti namų valdos žemės sklypo ribų atitikimo namų valdos eksploatavimo reikalavimams prie nuosavybės teise valdomų pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., skyrius atliko šio žemės sklypo, esančio prie pareiškėjai nuosavybės teise valdomų pastatų, ribų ir ploto patikrinimą vietovėje, ir įvertino, ar pridėtoje planinėje medžiagoje nurodytas naujai formuojamo namų valdos žemės sklypo plotas ir ribos nustatyti pagrįstai, t. y. įvertino, ar minėtas žemės plotas yra faktiškai naudojamas ir siūlomo formuoti šio namų valdos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus.“

Šios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendime padarytos išvados nepagrįstos. Kaip jau buvo minėta, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-547-(5.63) parengtas tik 2018 m. liepos 20 d., t. y. 2018 m. liepos 2 d. skundžiamas aktas buvo priimtas neatlikus faktinių duomenų patikrinimo vietoje. Taip pat, priešingai nei nurodoma 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendime, iš 2018 m. liepos 2 d. skundžiamo akto turinio negalima padaryti išvados, jog atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius, rengdamas atsakymą (sprendimą) įvertino, ar minėtas žemės plotas yra faktiškai naudojamas ir siūlomo formuoti šio namų valdos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus.

Konstatavus, kad atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2018 m. liepos 2 d. sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei atsižvelgiant į tai, kad revizuodamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2018 m. liepos 2 d. skundžiamą aktą trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos padarė nepagrįstas išvadas, neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjų 2018 m. liepos 13 d. skundą (b. l. 80-83), darytina išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas Nr. 1SS-1566-(8.5) yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Kadangi skundžiami aktai laikytini nepagrįstais ir naikintini, atsakovas įpareigotinas klausimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), nepasisako dėl likusių bylos šalių motyvų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą; to paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Teismui pateikta 2018 m. rugpjūčio 21 d. atstovavimo sutartis Nr. 46 (b. l. 52), kurioje advokato padėjėjui Vladimirui Tiurinui pavedama atstovauti J. D. ir S. J., atstovaujamą pagal įgaliojimą A. J..

Pareiškėjos S. J. patirtas atstovavimo išlaidas patvirtina 2018 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo dokumentas Nr. 1540614 UAB Medicinos banke (b. l. 54). 2018 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 46, išrašyta pareiškėjai S. J. (b. l. 53), kur už skundo parengimą nurodoma 300 Eur suma.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.2 punktą (koeficientas už skundo parengimą 2,5), į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2018 m. 1-ojo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 895,2 Eur, darytina išvada, kad už 2018 m. rugsėjo 3 d. skundo parengimą galėtų būti priteista iki 2238 Eur, todėl prašoma 300 eurų suma neviršija galimos pagal Rekomendacijų kriterijus numatytos maksimalios sumos ir yra priteistina pareiškėjai S. J. iš atsakovo.

Pareiškėjų skunde prašoma priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, todėl priteistinas ir 23 eurų žyminis mokestis, pareiškėjos S. J. sumokėtas 2018 m. rugsėjo 3 d. AB Swedbank (b. l. 9). Pareiškėjai S. J. iš viso priteistina 323 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų J. D. ir S. J. skundą ir patikslintą skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2018 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. SFP-(14.35.36.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 1SS-1566-(8.5).

Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrių klausimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo nagrinėti iš naujo.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus pareiškėjai S. J. 323 Eur (tris šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Jarūnė SedalienėŽanas KubeckasLaisvutė Kartanaitė