Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2022-04-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-229-1133/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-04-15
Bylos Nr.
II-229-1133/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00158-2022-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
Nukentėjusysis
A. B.
Pažeidėjas
R. N.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Eglė Latauskienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-229-1133/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00158-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, Viktorijai Lukaševičienei,vertėjaujant Olgai Macijauskienei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui nukentėjusiosios A. B. įstatyminei atstovei S. M. (S. M.), jos atstovei advokatei Eglei Latauskienei,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. N.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nukentėjusiajai A. B. atstovaujančios pagal įstatymą (motinos) S. M. atstovės advokatės Eglės Latauskienės skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-797-2022, priimto administracinio nusižengimo byloje, kurioje R. N. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-797-2022 R. N. nubausta pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį. Nutarime konstatuota, kad ji 2021 m. liepos 21 d., apie 17.07 val., Vilniuje, Šventaragio g., vairuodama automobilį „Toyota Yaris“ (v. n. (duomenys neskelbtini) reguliuojamoje sankryžoje nepraleido pėsčiosios A. B., kuri įžengė į sankryžą degant leidžiamam šviesoforo signalui, ir dėl to automobiliu ją kliudė pėsčiųjų perėjoje. Eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta pėsčiosios sveikata. Konstatuota, jog R. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 28 punktų reikalavimus. Jai paskirta 150 eurų bauda (b. l. 10-11, 15).

Šalies argumentai

2. Nukentėjusiosios A. B. įstatyminės atstovės S. M. advokatė Eglė Latauskienė pateikė teismui skundą ir skundo patikslinimą, kuriuose prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir tenkinti pateiktą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakomybėn patrauktos R. N. Nurodo, kad šio pažeidimo nagrinėjimo Institucijoje metu buvo pažeistos nukentėjusiosios procesinės teisės ir nevertintas pateiktas civilinis ieškinys. Skunde nurodyta:

2.1. Byloje pateikti procesiniai dokumentai, jog mažametei nukentėjusiajai A. B. buvo padaryta fizinio pobūdžio žala, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas. Dėl patirto sužalojimo mergaitė patyrė neturtinę žalą – didelį skausmą, išgąstį, stresą, šoką, nes ji tiesiogiai susidūrė su važiuojančia transporto priemone. Jai atsirado nerimo ir baimės jausmas, pablogėjo koncentracija, ji bijo išeiti į gatvę. Po patirto šoko, psichologinės traumos, išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo, pažeminimo ir traumos pasekmių, ji iki šiol negali atsigauti ir gyventi visavertį gyvenimą, ypač būdama mieste ir eidama miesto gatvėmis. Pažeidėja R. N. savo iniciatyva S. M. ir nukentėjusiosios neatsiprašė, po autoįvykio net nesidomėjo kaip mergaitė toliau gyvena, ar patirtas šokas ir stresas (ne)padarė jos pilnavertiškam jaunos asmenybės ugdymui ir augimui žalos. Analogiškas neigiamas šoko ir streso pasekmes patyrė pati S. M., kai sužinojo, kas įvyko jos mažametei dukrai ir kad niekas jos neatsiprašė ir nepasidomėjo, ar viskas jos šeimai gerai. Be to, įvykis įvyko nukentėjusiosios sesers ir brolio akivaizdoje, kurie iš esmės patyrė analogišką stresą ir šoką dėl matyto vaizdo ir kurie apie įvykį dar prisimena.

2.2. Nukentėjusiosios atstovės vardu buvo parengtas ir policijos įstaigai du kartus pateiktas civilinis ieškinys. Vieną kartą – 2022 m. sausio 10 d. policijos pareigūnei, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą pažeidėjai, antrą kartą – 2022 m. sausio 11 d. policijos įstaigos kompetentingam padaliniui, tačiau pateiktas ieškinys paliktas nenagrinėtu. Nors ANK 664 straipsnio 2 dalyje kalbama tik apie turtinės žalos atlyginimą, tačiau, mano, kad šioje byloje sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą tikslinga vadovautis ir kitų įstatymų nuostatomis ir pateiktą civilinį ieškinį tenkinti.

2.3. Bylos nagrinėjime Institucijoje metu buvo pažeistos nukentėjusios ir jos atstovės teisės būti išklausytoms, teikti paaiškinimus ir pareikšti civilinį ieškinį. Administracinio nusižengimo bylos tyrimas ir jos nagrinėjimas vyko neinformuojant nukentėjusiųjų.

3. Kartu su skundu pateiktas paaiškinimas dėl įvykio ir nukentėjusios mažametės patirtos žalos, kuriame nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir pateiktame skunde. Papildomai pateiktas civilinis ieškinys, kuriame prašoma priteisti 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (b. l. 64-65).

4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimo į skundą nepateikė.

5. Advokatė Eglė Latauskienė teismo posėdžio metu, skundą palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad Institucija pasielgė netinkami nepaėmusi paaiškinimų iš nukentėjusios pusės. Nukentėjusios įstatyminė atstovė tikėjosi, kad pareigūnai su ja susisieks ir ji galės pateikti paaiškinimus, tačiau to padaryta nebuvo. Be to, nebuvo išlaikyta procesinė forma, kadangi nukentėjusi mažametė ir jos įstatyminė atstovė iš pat pradžių nebuvo tinkamai pripažintos nukentėjusiosiomis tyrimo metu. Po įvykio pažeidėja R. N. nukentėjusios ir jos įstatyminės atstovės neatsiprašė ir nesidomėjo, ar su nukentėjusia mergaite yra viskas gerai. Byloje yra pateikti rašytiniai dokumentai dėl nukentėjusiajai padarytos fizinės žalos, teismo medikų A. B. padaryti sužalojimai pripažinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusi mergaitė iki šiol bijo važiuoti lengvąja transporto priemone, važinėja tik viešuoju transportu. Jaunesnioji jos sesuo, kuri viską matė, iki šiol prisimena įvykio aplinkybes. Įvykio buvo šokiruota ir nukentėjusios močiutė, kuri tuo metu vežė jauniausią anūką vežimėlyje. Tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių padarinių. Prašė tenkinti skundą ir papildomai priteisti bylinėjimosi išlaidas (posėdžio metu aptiekti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumnetai).

6. Nukentėjusiosios A. B. įstatyminė atstovė S. M. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir parodė, kad dabar vežioja dukrą A. B. į mokyklą, ji labai bijo automobilių, laikosi už jos, ypatingai, kur reikia pereiti gatvę, ji visa dreba, nuraminti jos nepavyksta. Kreipėsi į gydytojus, jie sakė, kad reikia laiko, jog dukra aprimtų ir baimė praeitų, tačiau nežino, ar tai praeis. Po įvykio atsakomybėn patraukta R. N. jos neatsiprašė ir neklausė, kaip vaikas jaučiasi po įvykio, kaip dukros sveikata, kokios buvo pasekmės.

7. Administracinėn atsakomybėn patraukta R. N. teismo posėdžio metu parodė, kad stovėjo Šventaragio g. sankryžoje ir laukė, kol užsidegs žalia šviesa, kai tik užsidegė žalias šviesoforo signalas pradėjo važiuoti tiesiai ir jai iš kairės pusės, staigiai, prieš automobilį išbėgo vaikas. Staigiai stabdė, bet susidūrimo išvengti nepavyko. Jai iki šiol nežinoma, ar močiutė su anūkais įžengė degant žaliam šviesoforo signalui, ar žengė per raudoną. Nežino, kodėl močiutė nesužiūrėjo mergaitės, kuri bėgo per sankryžą. Iš karto paskambino 112 ir buvo su močiute ir jos anūkais iki pat galo, atsiprašė močiutės, mergaitės, apkabino ją, iškvietė joms taksi namo, apmokėjo jų kelionę. Jai labai gaila, kad mergaitė patyrė išgąstį ir stresą, pati taip pat patyrė išgąstį ir stresą, tokia situacija jai nutiko pirmą kartą gyvenime, dėl to sumažėjo jos pasitikėjimas savo vairavimo įgūdžiais, važiuodama per sankryžą visuomet prisimena šį įvykį ir bijo, kad kažkas gali išbėgti prieš jos automobilį. Kadangi toks įvykis jai buvo pirmas, nežinojo, kaip elgtis. Tuo metu, kai mergaitę apžiūrėjo medikai, jai atrodė, kad mergaitei buvo padaryti nežymūs nubrozdinimai ir užtenka jų atsiprašyti vietoje. Supranta, kad galėjo vėliau paskambinti pasiteirauti, kaip mergaitės sveikata, kodėl taip nepadarė, nežino. Po įvykio pareigūnams sakė, kad išvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, tačiau kadangi buvo streso būsenos, galėjo prašyti atsukti kameras, kaip buvo tiksliai nepamena, tą akimirką galvojo tik apie vaiką, džiaugėsi, kad mergaitė atrodė sveika. Pareigūnai jai pasakė, kad nukentėjusieji aiškino, jog įžengė degant žaliam signalui. Atrodė, kad pareigūnai turėjo rasti kažką atsakingą ir skirti baudą, todėl prisiėmė atsakomybę. Grįžusi namo pagalvojo, kad jos kaltės nelabai ir buvo, nes važiavo degant žaliai šviesai, visada stengiasi pristabdyti, net nespėjo įsibėgėti. Mano, kad šiuo atveju dėl įvykio kalta ne tik ji, bet ir kita pusė. Bet kuriuo atveju atsiprašo nukentėjusios ir jos motinos dėl įvykio ir dėl to, kad nepaskambino pasiteirauti dėl mergaitės savijautos. Papildomai nurodė, kad 2022 m. sausio 11 d. dalyvavo bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu. Nepamena, kad jos būtų klausę kažko apie civilinį ieškinį, tiesiog prašė paaiškinti aplinkybes.

8. Liudytoja M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jų įstaiga gavo advokatės skundą dėl to, kad administracinio nusižengimo Kelių eismo taisyklių pažeidimo metu paaiškėjo, jog buvo sužalotas nepilnametis vaikas. Pagal prašymą buvo surinkti dokumentai, pateikti teismo medicinos ekspertui, atlikta ekspertizė. Pati atliko tyrimą ir surašė protokolą. Protokolo surašymo metu buvo kviečiamas atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris buvo supažindintas su protokolu ir paskirta bylos nagrinėjimo data. R. N. papasakojo eismo įvykio aplinkybes, minėjo, kad įvažiavo į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui. Protokolą surašė vadovaudamasi administracinio nusižengimo protokolu ir nurodymu, su kuriuo ji sutiko. Vaizdo įrašų byloje nebuvo, neturėjo pagrindo jų užklausti, nes iš praktikos žino, jog įrašai saugomi ilgiausiai 1 mėnesį, todėl tam momentui įrašas negalėjo būti išsaugotas. Protokolu vadovavosi, kadangi R. N. buvo įvykdžiusi nurodymą, atitinkamai visiškai sutiko su kaltinimu ir jai paskirta nuobauda. R. N. buvo neaišku, kodėl pakeičiamas kaltinimas. Jai buvo išaiškinta, kad buvo atlikta ekspertizė ir vaikui nustatyti sužalojimai, todėl kaltinimas perkvalifikuojamas pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį. Paaiškino, kad jai pateikiamas toks kaltinimas, o bylos nagrinėjimo metu ji galės pateikti įrodymus, jei tai bus būtina, galės patikslinti aplinkybes. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjo Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius. Negali atsakyti, ar civilinis ieškinys pasiekė bylą nagrinėjantį pareigūną. Kadangi byla tuo metu buvo Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje, pareigūnas, kuris gavo advokatės prašymą, jį gavo. Negali būti, kad jis buvo atsiųstas tik jai vienai. Datos nepamena, skambino advokatei, pranešė, kad byla yra perduota kitam skyriui. A. B. administracinio nusižengimo protokole buvo pripažinta nukentėjusiąja. Papildomai nurodė, kad apie protokolą visada informuojamas baudžiamas asmuo ir kita pusė, o sprendimą atnaujinti tyrimą, jį priėmė ne jų skyrius.

9. Policijos registruojamų įvykių registre užfiksuota, kad 2021 m. liepos 21 d., 17.07 val., pranešėja R. N. Bendrajam pagalbos centrui pranešė, jog Vilniuje, Šventaragio g. sankryžoje automobiliu „Toyota Yaris“ (v. n. (duomenys neskelbtini) partrenkė (duomenys neskelbtini) metų amžiaus mergaitę. Mergaitė yra sąmoninga, šoko būsenos, kraujuoja koja. Kartu su mergaite yra močiutė. Visi vietoje, laukia (b. l. 21-22).

10. Policijos registruojamų įvykių registre užfiksuota, kad 2021 m. liepos 21 d., 18.51 val., pranešėja S. M. Bendrajam pagalbos centrui paskambino, norėdama pasitikslinti įvykio aplinkybes, nurodė, kad laukia GMP brigados namuose, nori, kad GMP dar kartą apžiūrėtų jos dukrą (b. l. 23).

11. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. S. 2021 m. liepos 21 d. R. N. už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-51354-2021. Protokole prie asmens paaiškinimo pažymėta, kad R. N. paaiškino, kad nepraleido pėsčiojo, nes jai iš kairės vaizdą buvo užstojusi šalia stovėjusi mašina. Nematė pėsčiojo, dėl įvykio gailisi (b. l. 19).

12. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu nutarta pradėti tyrimą pagal nukentėjusiosios A. B. įstatyminės atstovės S. M. advokatės E. Latauskienės skundą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (b. l. 24).

13. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės I. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. spalio 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-36477 persiuntė S. M. (toliau – Pareiškėja) įgaliotosios atstovės advokatės E. Latauskienės (toliau – Pareiškėjos atstovė) skundą (registracijos numeris 10- G-77028) dėl administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. 21139824250 atnaujinimo. Pareiškėjos atstovė skunde nurodė, kad 2021 m. liepos 21 d. pareiškėjos mažametė dukra A. B. nukentėjo autoįvykyje, kuris įvyko šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje Gedimino pr. – Šventaragio g., Vilniaus mieste ir pateikė patvirtinančius duomenis apie tai, kad mažametė A. B. patyrė fizinius sužalojimus, kurie diagnozuoti sveikatos priežiūros įstaigos. Skunde nurodoma, kad mažametė A. B. aptariamo įvykio metu patyrė fizinę žalą, tačiau administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu nebuvo priimti procesiniai sprendimai dėl jos nukentėjusiosios padėties, todėl prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylos ROIK 21139824250 tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ir, atlikus procesinius veiksmus, priimti teisėtą sprendimą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu nutarta pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, nurodytų pareiškėjos atstovės skunde (b. l. 25, 26).

14. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės M. M. 2021 m. gruodžio 15 d. R. N. už ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-77354-2021, kuriame nukentėjusiąja nurodyta A. B. (b. l. 17-18).

15. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2022 m. sausio 11 d. priėmė skundžiamą nutarimą Nr. 10-ANR_N-797-2022, kuriame pažymėta, jog nutarimas priimtas nedalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui viešame posėdyje žodinio proceso tvarka. Grafoje duomenys apie bylą nagrinėjant dalyvavusius asmenis nurodyta nukentėjusioji A. B. Protokole nėra nurodyti jokie R. N. paaiškinimai išskyrus tai, kad asmuo prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (b. l. 15).

16. 2021 m. gruodžio 8 d. specialisto paaiškinime nurodyta, kad išnagrinėjus pateiktus A. B. medicininius dokumentus: asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę Nr. E21-2PA-13915, kompaktinę plokštelę su tyrimo vaizdais iš VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų, bei susipažinus su įvykio aplinkybėmis prieita išvados, kad A. B. 2021 m. liepos 21 d. Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikos Vaiku ligoninėje nustatyti kelio odos nubrozdinimai, kurie padaryti paveikus kietais bukais ir/ar bukabriauniais daiktais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 27).

17. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2021 m. liepos 21 d., 19 val. Greitoji pagalba buvo atvykusi pagal iškvietimą, adresu (duomenys neskelbtini), dėl A. B. padarytų sužalojimų. Kvietimo priežastis nurodyta – kojų traumos padarytos (duomenys neskelbtini) metų amžiaus mergaitei dėl eismo įvykio. Pagalbą kvietė motina. Atvykę medikai užfiksavo kairės ir dešinės kojos minkštųjų audinių sužalojimus, pacientė skundėsi skausmu. Preliminari diagnozė – kelio žaizda (b. l. 40-41).

18. VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikos 2021 m. liepos 21 d. pirminio paciento būklės įvertinimo lape užfiksuota, kad pacientė A. B. skundėsi skausmais, jai nustatyta galvos trauma, kelių nubrozdinimai (b. l. 42).

19. Sunkią traumą patyrusio vaiko apžiūros lape užfiksuota, kad 2021 m. liepos 21 d., 18.50 val. atvykusi Greitoji pagalba apžiūrėjo nukentėjusią mergaitę A. B. ir nustatė, kad mergaitė buvo sąmoninga, lūžių nustatyta nebuvo, žaizdos buvo minimalios. Iki atvykstant Greitajai pagalbai žaizdos buvo sutvarstytos (b. l. 45-46).

20. VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikos 2021 m. liepos 21 d. vaiko apžiūros protokole užfiksuota, kad pacientei A. B. nustatyta diagnozė – kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas, kelio sumušimas. Pacientei rekomenduoti vaistai nuo skausmo, ramybė, šalčio aplikacijos vietiškai, fizinio krūvio ribojimas, vengti mirgančių ekranų (b. l. 47).

21. VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikos 2021 m. liepos 21 d. vaiko chirurgo konsultacijos lape užfiksuota, kad A. B. nustatyta diagnozė – kiti patikslinti sužalojimai, apimantys kelias kūno sritis, duomenų apie vidaus organų pažeidimą nėra (b. l. 48).

22. VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikos 2021 m. liepos 21 d. galvos ir kelių sąnarių rentgenografijos lape užfiksuota, kad A. B. kauluose aiškių lūžių nesimato (b. l. 52).

23. Byloje pateikta nukentėjusios mažametės A. B. fotonuotrauka daryta po eismo įvykio (b. l. 100).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies

24. Nagrinėjamu atveju skundas paduotas nukentėjusiosios įstatyminės atstovės, tačiau teismas įstatymo yra įpareigotas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

25. Be to, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat būtų nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2013 m. gruodžio 6 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai). Pagal Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalį bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas (šiuo atveju 0 Institucija), ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų (šiuo atveju – Institucijos) nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas; priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, būtų pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (2017 m. birželio 26 d. nutarimas). Taigi, teismas, siekdamas užtikrinti teisingumo tikslus, gali panaikinti Institucijos nutarimus ir perduoti bylą Institucijai nagrinėti iš naujo. Tokie teismo įgaliojimai grindžiami iš Konstitucijos kylančia teismo pareiga veikti taip, kad būtų teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius teisės pažeidimą, kaltumo klausimas, priimtas teisingas ir teisingumo principus atitinkantis sprendimas byloje.

26. Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, išklausęs administracinėn atsakomybėn patrauktos R. N. paaiškinimus, liudytojos (administracinio nusižengimo protokolą 2021 m. gruodžio 15 d. surašiusios) M. M. paaiškinimus, įgaliotos atstovės paaiškinimus konstatuoja, kad priimtas Institucijos nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Visų pirma, jis priimtas nepašalinus esančių abejonių, iš esmės neatlikus jokio tyrimo, nors traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo nurodė, kad važiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Antra, esant laiku pateiktam civiliniam ieškiniui dėl jo nutarime iš vis nepasisakė, t. y. jo nenagrinėjo ir dėl jo nepriėmė jokio sprendimo.

27. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

28. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta nei surašant administracinio nusižengimo protokolą, nei nutarimą dėl administracinio nusižengimo. Dar daugiau, teisme apklausiama pareigūnė patvirtino, kad administracinėn atsakomybėn traukiama R. N. dar prieš administracinio nusižengimo protokolo 2021 m. gruodžio 15 d. surašymą nurodė važiavusi degant žaliam šviesoforo signalui, tačiau tai praignoravo nurodydama, kad bus paskirtas bylos nagrinėjimas, jei ji nesutiks su administracinio nusižengimo protokolu, bylos nagrinėjimo metu galės išsakyti savo poziciją, nors įstatymas pareigūną įpareigoja protokolą surašyti tik atlikus tyrimą (ANK 608 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad R. N. prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir dalyvavo surašant 2022 m. sausio 11 d. nutarimą ir, pasak jos, taip pat pareigūnui nurodė važiavusi degant žaliam šviesoforo signalui, tačiau iš nutarimo matyti, kad joks R. N. paaiškinimas dėl įvykio aplinkybių nutarime neužfiksuotas, taip pat iš jos nepaimtas joks rašytinis paaiškinimas, o nutarimo įžanginėje dalyje nurodyta, kad R. N. net nedalyvavo nagrinėjant bylą. Teisminio nagrinėjimo metu R. N. taip pat paaiškino, kodėl neskundė nei vieno procesinio dokumento. Teisme nurodė, kad pirmo administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu buvo streso būsenos, galėjo prašyti atsukti kameras, kaip buvo tiksliai nepamena, tą akimirką galvojo tik apie vaiką, džiaugėsi, kad mergaitė atrodė sveika. Pareigūnai jai pasakė, kad nukentėjusieji aiškino, jog įžengė degant žaliam signalui. Atrodė, kad pareigūnai turėjo rasti kažką atsakingą ir skirti baudą, todėl prisiėmė atsakomybę. Grįžusi namo pagalvojo, kad jos kaltės nelabai ir buvo, nes važiavo degant žaliai šviesai, visada stengiasi pristabdyti, net nespėjo įsibėgėti. Mano, kad šiuo atveju dėl įvykio kalta ne tik ji, bet ir kita pusė. Teismas neturi pagrindo netikėti R. N., nes pati pareigūnė teisme patvirtino, kad pastaroji sakiusi, kad važiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Taigi, nors R. N. ir neskundė Institucijos nutarimo, esant pirmiau nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad buvo pažeista R. N. teisė į teisingą procesą, nes pareigūnai tiriantys bylą turintys pareigą nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, nesiėmė priemonių, jog būtų pašalintos abejonės, todėl skundžiamas procesinis sprendimas negali būti vertinamas nei kaip pagrįstas, nei kaip teisingas. Tai yra esminis proceso pažeidimas, sudarantis savarankišką pagrindą panaikinti institucijos nutarimą ir bylą perduoti tirti iš naujo.

29. Taip pat teisė į teisingą procesą buvo pažeista ir nukentėjusiosios įstatyminės atstovės. Bylos duomenimis nukentėjusiosios įstatyminės atstovės civilinis ieškinys byloje buvo pateiktas laiku, prieš bylos nagrinėjimą (b. l. 66). Jis pateiktas protokolą surašiusiai pareigūnei M. M., tačiau pareigūnė teisme paaiškino, kad jau po bylos nagrinėjimo paskambino advokatei ir pasakė, kad ne ji nagrinėja bylą, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl ieškinio nepersiuntė pareigūnui, kuris tą dieną bylą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškinys liko neišnagrinėtas, dėl jo nėra priimtas joks procesinis sprendimas, tuo, kaip minėta, buvo pažeista nukentėjusiosios įstatyminės atstovės teisė į teisingą procesą, o nesant sprendimo dėl ieškinio, teismas, kaip skundą nagrinėjanti institucija, negali dėl ieškinio dalyko pasisakyti. Šiuo atveju nustatytos aplinkybės taip pat laikytinos esminiu proceso pažeidimu, sudarančiu pagrindą naikinti institucijos nutarimą ir bylą perduoti institucijai nagrinėti iš naujo.

30. Esant paminėtoms aplinkybėms, konstatuojama, kad buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, nustatytų proceso pažeidimu teismas nagrinėjamu atveju negali pašalinti, todėl Institucijos nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas, byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas nepasisako dėl byloje surinktų duomenų vertinimo, kadangi visos reikšmingos bylos aplinkybės, taip pat ir skundo argumentai, turės būti įvertinti tiriant ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

nukentėjusiajai A. B. atstovaujančios pagal įstatymą S. M. atstovės advokatės Eglės Latauskienės skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-797-2022, priimtą R. N., ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė