Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BK) 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 4 metams ir 6 mėnesiams;

- Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta galutinė 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010 m. kovo 13 d. iki 2010 m. kovo 15 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio mėnesį (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo 1920 m. gamybos trumpavamzdį graižtvinį, pusiau automatinį pistoletą „Mauser“ Nr. 263990 ir didelį kiekį – 137 vienetus pramoninės gamybos 7,65 x 17 mm kalibro centrinio įskėlimo „Brovning“ tipo šovinių, ir juos neteisėtai laikė savo bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini) - šaudmenis iki 2010 m. kovo 14 d., 1 val. 30 min., kol jie buvo surasti kratos metu, o automatinį pistoletą iki 2009 m. kovo 15 d., 16 val. 10 min., kol jį pats pateikė policijos pareigūnams. Be to, R. L. minėtą pistoletą ir 6 šaudmenis, esančius pistoleto apkaboje, neturėdamas leidimo nešiojo – 2010 m. kovo 13 d., apie 16 val. nusinešė pas savo draugą, gyvenantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir vėliau, tą pačią dieną pistoletą parsinešė į savo butą. Šiais veiksmais R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. L. nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 13 d., apie 16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atsinešė minėtą pistoletą ir 6 šaudmenis į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), kur trečio aukšto bendrame koridoriuje atsineštą ginklą demonstravo pašaliniams asmenims - K. D. ir Ž. B. , tuo sukeldamas jiems didelį išgąstį. Po to, to paties namo 49 bute iš to paties ginklo šaudė į buto duris, sieną, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais veiksmais R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad moteris, sušukusi iš baimės, yra R. L. sugyventinė, kuri išsigando pastarajam ištiesus ranką, kurioje jis nieko neturėjo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis be pagrindo teigia, kad byloje nenustatyti nukentėjusieji, kuriems buvo grasinta ginklu. Teisme apklausti K. D. parodė, kad 2010-03-13 R. L. jam ir jo draugui pagrasino pistoletu, vedžiodamas jam palei nosį. Jis demonstruojamo ginklo išsigando, suprato, kad gali nušauti (b. l. 28-29, t. 2) . Ž. B. parodė, kad buvo atėjęs pas K. D. . R. L. buvo priėjęs prie jų, nukreipė į juos ginklą ir tokiais veiksmais jį išgąsdino. R. L. nuėjo į butą. Po 10-15 min. jis girdėjo 2-3 šūvius (b. l. 30, t. 2). Byloje pagrįstai nustatyta ir tai, kad R. L. šaudė iš neteisėtai laikyto ginklo į Kaune, Sąjungos aikštė 6-49 esančio buto duris, sieną, Paties šaudymo fakto neneigia ir nuteistasis, tačiau jis teigia, kad tai darė sutinkant ir prašant buto šeimininkui, neigdamas, kad tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Pats buto šeimininkas R. R. iš tikro neparodė išsigandęs šūvių, teigė, kad šaudyta buvo jam sutinkant. Tačiau, kaip jau minėta, šūvius girdėjo ir Ž. B. . Be to, kaip matyti iš tarnybinio pranešimo, policija buvo iškviesta gavus pranešimą apie tai, kad Kaune, Sąjungos aikštė 6-49 esančiame bute buvo šaudoma, buvo sugadintos buto durys ir bendro naudojimo koridoriaus siena (b. l.3, t. 1). Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo šaudyta ne tik pačiame bute, bet ir kiaurai peršautos buto durys (b. l. 5-23, t. 1). Tokie veiksmai, kai šaudoma ne tik bute, bet ir į bendro naudojimo koridoriun vedančias duris, o šūvio garsus girdi ir kiti asmenys, rodo, kad šaudymu R. L. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl jo veika tinkamai kvalifikuota kaip Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

Savo kaltės dėl Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo R. L. neginčija. Ši jo veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai.

Jis ginčija, kad Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą bei neteisėtą šaunamojo ginklo ir šaudmenų nešiojimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kad tai turėjo įtakos šios veikos padarymui. Apeliantas nurodo, kad įvykio vietoje nebuvo sulaikytas, jo girtumo niekas nenustatinėjo. Pastaroji aplinkybė teisinga, tačiau girtumas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatoma nebūtinai alkotesterio parodymais, tai įrodinėjama ir visomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme pats R. L. , pasakodamas apie atėjimą į R. R. butą ir šaudymą tame bute 2010 m. kovo 13 d. parodė, kad „užėjau pas R. į namus, buvau išgėręs“ (b. l. 28, t. 2). Atsakydamas į teisėjo klausimą jis taip pat parodė: „Aš buvau jau išgėręs, kai ėjau pas R.“ (b. l. 31, t. 2). Pats R. R. , kurio bute buvo šaudoma, pirmosios instancijos teisme, be kitas ko, parodė: „kovo 13 užėjo R. L. ir V. V. buvo gimtadienis. Jie užėjo ir vaišinomės“. Pasakodamas apie šaudymo momentu bute buvusius asmenis, R. R. parodė, kad tuo metu V. buvo išėjęs parnešti dar alkoholio (b. l. 32, t. 2). Šios aplinkybės patvirtina, kad R. L. ne tik buvo neblaivus jau ateidamas pas R. R. , bet ir girtavo su juo bei dar vienu asmeniu iki šaudymo. Tai duoda pakankamą pagrindą tvirtinti, kad R. L. tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taigi, nurodyta kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai, todėl jos šalinti ir tuo pagrindu švelninti bausmę už viešosios tvarkos pažeidimą ir už neteisėtą šaunamojo ginklo ir šaudmenų nešiojimą nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad R. L. charakterizuojamas neigiamai. Pats darbo neturėjimas savaime negali būti priežastimi tokiam asmens charakterizavimui, tačiau tai, kad R. L. yra baustas ir už administracinius teisės pažeidimus, duoda pakankamą pagrindą tokiam vertinimui. Už Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą R. L. nubaustas griežčiausia bausmė rūšimi – laisvės atėmimu, tačiau šios bausmės dydis gerokai mažesnis už sankcijos vidurkį. Atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybę, nuteistojo asmenybę, ši bausmė nėra aiškiai per griežta ir nešvelnintina. Taip pat nešvelnintina ir pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė, kuri savo dydžiu tik 6 mėnesiais viršija minimalią sankcijoje numatytą bausmę ir yra gerokai švelnesnė už sankcijos vidurkį. Nešvelnintina ir galutinė R. L. paskirta bausmė, nes už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos nuteistajam palankiausiu apėmimo būdu.

Dėl nurodytų motyvų tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.