Alytaus apylinkės teismo nutartis

2021-01-20 · Baudžiamoji byla Nr. T-18-308/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-20
Bylos Nr.
T-18-308/2021
Teisminio proceso Nr.
1-55-1-00046-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Lukošiūnas
Nuteistasis
J. Ž.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-18-308/2021
Baudžiamoji byla Nr. 1-141-308/2013Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00046-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.17 (S)
Alytaus apylinkės teismasNUTARTIS2021 m. sausio 20 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,

sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei;

dalyvaujant prokurorui Stasiui Kupriui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. Ž. prašymą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės sušvelninimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu J. Ž. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 178 str.1d. ir 178 str.2d. ir jam buvo paskirta 6 mėn. ir 1 laisvės atėmimo bausmės, jas subendrinus pagal LR BK 63 str.1 ir 4d., subendrinta bausmė buvo paskirta laisvės atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str.1d. ir 4 d. paskirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2012-08-16 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir pilnai neatlikta 7 metų 9 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 8(aštuoneriems)metams ir 6(šešiems)mėnesiams.

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose 2020-12-22 buvo gautas J. Ž. prašymas, kuriuo nuteistasis prašo sušvelninti bausmę, paskirtą Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu.

Šalies argumentai

Prašymu nuteistasis nurodo, kad 2019 m birželio 27 d. įstatymui Nr.XIII-2263 dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimų buvo pakeistas ir 75 str., kur šio straipsnio 2 ,4 ir 5 dalyse yra numatyta galimybė atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Jis yra atlikęs daugiau kaip 2/3 bausmės, bausmės pabaiga būtų 2022-03-24, jis yra daug kartų skatintas, dirba (duomenys neskelbtini) ir jo atžvilgiu yra galimybė taikyti atsakomybę švelninantį įstatymą, ką numato BK ir toks jo prašymas turėtų būti nagrinėjamas BPK 362¹ straipsnio numatyta tvarka.

Prokuroras nurodė, kad pagrindo tenkinti nuteistojo J. Ž. prašymą nėra įstatyminio pagrindo, nes nurodomas 2019-06-27 įstatymas dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimo nenumato, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo procese galėtų būti taikomas laisvės atėmimo bausmės atidėjimas. Šiuo atveju J. Ž. galėtų būti taikomas nebent tik lygtinis paleidimas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, jeigu jis laisvės atėmimo vietoje elgiasi tinkamai bei toks klausimas galėtų būti sprendžiamas tik Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka sprendžiant šį klausimą teisme pagal bausmės atlikimo vietą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. Ž. prašymas atmestinas.

BK 3 straipsnio 2 dalis numato, jog nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 362¹ straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis).

Pažymėtina, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu, skirdamas bausmę J. Ž., atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Varėnos rajono apylinkės teismas J. Ž. laisvės atėmimo bausmę skyrė, kadangi jis buvo teistas, nusikalto teistumams neišnykus, bei paskirtą bausmę subendrino su 2012-08-16 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 129 str.2d.2 p.10 metų laisvės atėmimo už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo įvykdymą(BK 11 str.6d.) ir buvo pripažintas pavojingu recidyvistu. Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis įsiteisėjęs ir jis vykdomas.

Konstatuotina, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis privalo būti vykdomas, o intervencija į jį (nagrinėjamu atveju - nuosprendžiu paskirtą bausmę) galima tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas nuteistojo teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas. Kaip matyti iš Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27d. nuosprendžio J. Ž. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis ,bei paskirta bausmė buvo subendrinta su 2012-08-16 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme už labai sunkaus nusikaltimo padarymą.

2019-06-27 priimtu įstatymu Nr.XIII-2263 nebuvo keičiama baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimų ,numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalyje ir per laikotarpį nuo nuosprendžio priėmimo iki dabar, keista nebuvo, atsakomybė už veikas, numatytas šiuose BK straipsniuose, nešvelnėjo.

Nagrinėjamu atveju manytina, kad J. Ž. prašo taikyti jo atžvilgiu 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 pakeistas BK 75 straipsnio nuostatas , įsigaliojusias nuo 2020 m. liepos 1 d., bei kiek galima suprasti iš jo prašymo, taikyti likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo atdiėjimą.

Tačiau, šiuo atveju, bausmės vykdymo atidėjimo institutą reglamentuojančių teisės normų pakeitimas, negali turėti įtakos J. Ž. bausmės švelninimui. Pagal konstitucinę jurisprudenciją įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Šiuo atveju dėl BK 75 straipsnio taikymo tai nėra padaryta, todėl darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas naują BK 75 straipsnio redakciją, nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo. Aiškinimas priešingai iš esmės reikštų konstatavimą, kad įstatymų leidėjas, priimdamas BK 75 straipsnio 1 dalį, nesilaikė konstitucinio imperatyvo: teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia) (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai), nes taikant BK 75 straipsnį atgal be ribų šalies teismai, net ir nesant nuteistųjų prašymų, turėtų iš naujo spręsti bausmių vykdymo atidėjimo klausimą daugelyje baudžiamųjų bylų, išnagrinėtų iki 2020 m. liepos 1 d. ir kuriose teisminio nagrinėjimo stadija visose instancijose (pirmosios, apeliacinės, kasacinės) yra pasibaigusi. Tokiose bylose turėtų būti priimami nauji teismo baigiamieji aktai, tokie procesai neišvengiamai prailgintų kitų baudžiamųjų bylų nagrinėjimų teismuose laiką ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 2K-7-386-746/2015). Taigi, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas teismams nesuteikia diskrecijos įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo procese taikyti naujai įsigaliojusią BK 75 straipsnio redakciją. Tuo tarpu nuteistasis J. Ž. pirmosios instancijos teismui prašymą atidėti bausmės vykdymą padavė būtent bausmės vykdymo procese, išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme.

Nuo 2020-07-01 galiojantis BK 75 straipsnis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą (BK 75 str.3d.).

Taigi iš aukščiau nurodytos BK 75 str.3d. šiuo atveju matosi, kad bausmės vykdymo atidėjimą iš dalies teismas gali nustatyti tik priimdamas nuosprendį, o ne revizuodamas anksčiau priimtą nuosprendį.

Pažymėtina, kad naujoji BK 75 straipsnio redakcija J. Ž. negalėtų būti taikoma ir dėl to, jog jis, be kita ko, yra nuteistas ir už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK XVIII skyriuje, padarymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 6 dalį patenka į labai sunkių nusikaltimų kategoriją) ir yra priskiriamas prie nusikaltimų žmogaus sveikatai (XVIII skyrius).

Atsižvelgiant į tai, jog po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo neįsigaliojo įstatymas, kuris panaikintų nuteistojo J. Ž. padarytos veikos nusikalstamumą, švelnintų bausmę arba kitokiu būdu lengvintų jo teisinę padėtį, spręstina, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti jo prašymą ir sušvelninti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, subendrintą su 2012-08-16 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, taikant BK 3 straipsnio 1 dalies nuostatas. Analogiškas J. Ž. prašymas dėl bausmės sušvelninimo buvo išnagrinėtas 2020 m gruodžio 4d.nutartimi Nr.T-279-308/2020 ir prašymas buvo atmestas, bei J. Ž. šios nutarties neskundė apeliacine tvarka .2020-12-15 rašytu prašymu nuteistasis J. Ž. jokių naujų aplinkybių nenurodė , bei dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nuteistojo prašymas negali būti tenkinamas ir jis atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. Ž. prašymą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės sušvelninimo.

Nutartis per 7(septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas