Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. G. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. S., N. P., V. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo V. B. nuomonės teisme nepareiškė, iš jo pareiškimo (34 b. l.) matyti, kad jis pretenzijų į tėvo turtą nereiškia, su M. G. B. pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – nuomonės nepareiškė, iš atsiliepimo (43 b. l.) matyti, kad neprieštarauja dėl Marijonos G. B. prašomo juridinio fakto nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Iš mirties (4 b. l.), santuokos (5 b. l.) matyti, kad V. B. mirė 1987 m. spalio 27 d., būdamas santuokoje su M. G. B.. Iš pareiškėjos atstovės, suinteresuotų asmenų G. S. ir N. P. paaiškinimų, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (13-16 b. l.) matyti, kad gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), registruoti pareiškėjos vardu, yra įgyti 1972 m., pareiškėjos ir jos sutuoktinio V. B. santuokos metu, t. y. šis turtas - bendroji jungtinė šių sutuoktinių nuosavybė. Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos Šaukėnų seniūnijos pažymos (52 b. l.) matyti, kad V. B. iki mirties (1987-10-27) gyveno (duomenys neskelbtini), po jo mirties ten pat liko gyventi jo sutuoktinė Marijona G. B.. Iš palikimo atsiradimo vietos notaro pažymos (17 b. l.), Šiaulių apskrities archyvo pažymos (19 b. l.) matyti, kad niekas iš įpėdinių įstatymo numatytu terminu paveldėti mirusio V. B. palikimo nesikreipė, paveldėjimo byla į šio palikėjo turtą nėra užvesta. Teisme pareiškėjo atstovė ir suinteresuoti asmenys G. S. ir N. P. patvirtino, kad po V. B., suinteresuotų asmenų tėvo, jo palikimo, įstatymo nustatyta tvarka paduodant pareiškimą notarui, niekas nepriėmė. Suinteresuotieji asmenys G. S. ir N. P., mirusiojo V. B. dukterys, patvirtino, kad po jų tėvo mirties tėvo sutuoktinė, jų motina M. G. B. naudojasi visu bendrai tėvų užgyventu turtu – gyvenamuoju namu su priklausiniais, namų apyvokos ir buities daiktais, mirusio sutuoktinio asmeniniais daiktais. Liudytoja Marija B. R. patvirtino, kad po savo vyro V. B. mirties M. G. B. liko gyventi (duomenys neskelbtini) jų bendrai pasistatyme name.

Iš aptartų įrodymų darytina išvada, kad po V. B. mirties visą jam priklausiusį turtą, jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, toliau valdo ir tvarko jį pergyvenusi sutuoktinė, mirusiojo V. B. pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai – vaikai - pretenzijų dėl palikimo priėmimo pareiškėjai nereiškia.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (LR CK 5.50 str. 2 d.). LR CK 5.51 str. 1 d. numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėja – mirusio V. B. sutuoktinė, kuri, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, paveldi visą palikimą (CK 5.13 str.). Duomenų, kad pareiškėja būtų atsisakiusi palikimo ar pirmos eilės įpėdiniai pretenduotų į palikimą, nėra. Iš pareiškėjos atstovės, suinteresuotų asmens paaiškinimų, liudytojos parodymų, rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėja atvirai išreiškė savo valią įgyti mirusio sutuoktinio palikimą, faktiškai valdė paveldimą turtą – ne tik jo asmeninius, namų apyvokos, buities daiktus, gyvulius bet ir nekilnojamąjį turtą – namą, ūkinius pastatus. Pareiškėjos veiksmais išreikštai valiai neprieštaravo kiti įpėdiniai, kurie dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinis faktas, kad po V. B. mirties jo palikimą priėmė jį pergyvenusi sutuoktinė Marijona G. B..

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, todėl pareiškėjai tenka ir pareiga atlyginti procesines – pašto - išlaidas valstybei, kurios šioje byloje yra 28 Lt (1 b. l.) (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 448, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po V. B., gimusio 1930 m. birželio 14 d., mirusio 1987 m. spalio 27 d., mirties M. G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.

Priteisti iš M. G. B. 28 Lt (dvidešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.